Civilinė byla Nr. e2A-491-823/2016

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00853-2014-8

Procesinio sprendimo kategorija 2.7.5

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. liepos 7 d.

                                                                           Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės - Balynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Sosdiagnostika“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Endemiko tyrimai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3532-803/2015 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ENDEMIK“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Sosdiagnostika“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Endemiko tyrimai“ dėl įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus ir pakeisti pavadinimą.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ginčas byloje kilęs dėl prekių ženklų savininko teisių ir teisių į juridinio asmens pavadinimą pažeidimo.

Ieškovė UAB „ENDEMIK“ įregistruota 1991 m. kovo 14 d., vykdo veiklą medicininių tyrimų, imunoprofilaktikos ir kitų medicininių paslaugų srityse. Ieškovei priklauso prekių ženklai „ENDEMIK diagnostika“ [fig.], registruotas 2008 m. rugsėjo 8 d., paraiška paduota 2007 m. spalio 25 d., reg. Nr. 57800 ir „ENDEMIK“ [fig.], registruotas 2008 m. rugsėjo 8 d., paraiška paduota 2007 m. spalio 25 d., reg. Nr. 57799. Prekių ženklas „ENDEMIK diagnostika“ [fig.] pripažintas ieškovės nuosavybe įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1454-934/2015, patenkinus ieškovės ieškinį atsakovei UAB „Sosdiagnostika“.

Atsakovė UAB „Sosdiagnostika“ (pradinis pavadinimas - UAB „Endemik diagnostika“) įsteigta 2007 m. birželio 27 d. tuometinio vienintelio ieškovės akcininko. Atsakovė turėjo teisę naudoti vardą „Endemik“ ir prekių ženklą ENDEMIK diagnostika“ [fig.] pagal su ieškove 2011 m. gruodžio 20 d. sudarytą bendradarbiavimo sutartį. Atsakovės pavadinimas pakeistas 2013 m. rugsėjo 23 d.

Atsakovė UAB „Endemiko tyrimai“ įsteigta 2013 m. spalio 3 d. Vienintele atsakovės UAB „Endemiko tyrimai“ akcininke yra atsakovė UAB „Sosdiagnostika“.

Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama įpareigoti atsakoves nutraukti UAB „ENDEMIK“ pavadinimo ir prekės ženklo „ENDEMIK“ naudojimą; įpareigoti atsakoves per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pakeisti UAB „Endemiko tyrimai“ pavadinimą į kitą pavadinimą, neturintį klaidinamai panašių savybių su ieškovės pavadinime esančiu žymeniu „ENDEMIK“; nustatyti 289,62 Eur (1000 Lt) baudą už kiekvieną kalendorinę dieną dėl bet kokių priežasčių delsiant įvykdyti šį įpareigojimą bei priteisti iš atsakovių solidariai bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad atsakovė UAB „Endemiko tyrimai“ įsteigta vykdyti su ieškovės veikla konkuruojančią veiklą, atsakovę įsteigė ir valdo ieškovės įmonėje anksčiau dirbę darbuotojai ir jų šeimos nariai. Atsakovės steigėjai neatsitiktinai ir tikslingai pasirinko pavadinime naudoti žodį „ENDEMIK“, siekdami nesąžiningai pasinaudoti ieškovės įdirbiu ir reputacija, nes šiuo pavadinimu 20 metų ieškovė vystė veiklą medicininių tyrimų, imunoprofilaktikos ir kitose medicininių paslaugų srityse. Atsakovė UAB „Sosdiagnostika“, įsteigdama atsakovę UAB „Endemiko tyrimai“, pažeidė šalių bendradarbiavimo sutartį, kuria buvo įsipareigojusi neleisti tretiesiems asmenims naudoti vardo „ENDEMIK“. Žodžio „ENDEMIK“ naudojimas atsakovės pavadinime klaidina vartotojus dėl sąsajų su ieškovės vykdoma veikla.

Atsakovės UAB „Sosdiagnostika“ ir UAB „Endemiko tyrimai“ prašė ieškinį atmesti.

Nurodė, kad įmonių pavadinimai neturi panašumo. Žodis „tyrimai“ esmingai keičia atsakovės UAB „Endemiko tyrimai“ pavadinimą, kadangi tai yra reikšminis žodis, padedantis įsiminti bereikšmį žodį „Endemiko“. Žodis „Endemiko“, skirtingai nei ieškovės pavadinime, atsakovės pavadinime naudojamas mažosiomis raidėmis, be to, visai kitu linksniu. Atsakovė UAB „Sosdiagnostika“ įsteigė atsakovę UAB „Endemiko tyrimai“ kaip savo veiklos tęsėją, o ne ieškovės konkurentę. Steigimo metu atsakovei UAB „Endemiko tyrimai“ pavadinimas buvo parinktas remiantis tuo metu atsakovės turėtomis teisėmis į prekių ženklą „ENDEMIK diagnostika“ [fig.], reg. Nr. 57800, taigi steigimo metu renkantis pavadinimą buvo veikiama teisėtai ir nepažeidžiant ieškovės teisių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimu ieškinio reikalavimus, išskyrus reikalavimą dėl baudos skyrimo, tenkino.

Teismas, remdamasis byloje esančiais duomenimis, nustatė, kad ieškovė žodį „ENDEMIK“ savo pavadinime ir veikloje naudoja nuo įregistravimo 1991 m. kovo 14 d. iki šiol. Ieškovė ir atsakovė UAB „Sosdiagnostika“ 2011 m. gruodžio 20 d. buvo sudariusios bendradarbiavimo sutartį Nr. B-12-20 (toliau – Bendradarbiavimo sutartis), pagal kurios 4.3 punktą atsakovė  įsipareigojo per vieną mėnesį nuo Bendradarbiavimo sutarties pabaigos dienos neatlygintinai pašalinti žodį „ENDEMIK“ iš savo įmonės pavadinimo, ir neatlygintinai perleisti ieškovei visas teises į prekių ženklą „ENDEMIK diagnostika“. Bendradarbiavimo sutartis buvo nutraukta nuo 2013 m. rugpjūčio 9 d. Atsakovė UAB „Sosdiagnostika“, vykdydama dalį įsipareigojimų, nuo 2013 m. rugsėjo 23 d. pasikeitė savo pavadinimą iš UAB „Endemik diagnostika“ į UAB „Sosdiagnostika“, tačiau laiku neįvykdė kito įsipareigojimo – neatlygintinai perleisti ieškovei visas teises į prekių ženklą „ENDEMIK diagnostika“, todėl nuo 2013 m. rugsėjo 9 d. šiuo prekių ženklu disponavo neteisėtai. Tarp šalių kilo teisminis ginčas dėl prekių ženklo „ENDEMIK diagnostika“ kaip nuosavybės teisės objekto, kuris buvo išspręstas, pripažįstant prekių ženklą „ENDEMIK diagnostika“, reg. Nr. 57800, ieškovės UAB „Endemik“ nuosavybe; duomenys apie teisių perdavimą nuo 2015 m. spalio 9 d. įrašyti į Prekių ženklų registrą.

Teismas sprendė, kad ieškovės pavadinimas dėl jo ilgalaikio naudojimo medicinos tyrimų ir farmacijos srityje tapo žymeniu, ją skiriančiu rinkoje. Atsakovės nepaneigė, kad ieškovė ir atsakovė UAB „Endemiko tyrimai“ yra veikiantys juridiniai asmenys, vykdantys veiklą toje pačioje medicinos paslaugų srityje. Ieškovės pateiktame bendrovės Spinter 2013 m. rugsėjo mėn. atliktame tyrime dėl Prekių ženklų panašumo nustatytos svarbios aplinkybės, pagrindžiančios ieškovės argumentą dėl vartotojų klaidinimo. Tai, jog tyrimo metu buvo tirti prekių ženklai, o ne juridinių asmenų pavadinimai, teismo vertinimu, nekeičia išvados dėl vartotojų klaidinimo, nes būtent žodis „Endemik“ sukelia lygiai tokias pačias asociacijas ir lyginant juridinių asmenų pavadinimus. Atsižvelgdamas į tai, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė UAB „Endemiko tyrimai“ vykdo veiklą panašioje medicinos paslaugų srityje, o žodis „Endemik“ bendrinėje kalboje įprastai nenaudojamas, teismas sprendė, kad žodis „Endemik“, nors ir atsakovės pavadinime pavartotas kilmininko linksniu, akivaizdžiai klaidina visuomenę. Būtent šis žodis, teismo vertinimu, yra dominuojantis atsakovės pavadinime, o žodis „tyrimai“ tėra nukreipiantis į įmonės veiklos tikslą ir rūšį. Vertinant juridinių asmenų pavadinimus, grafiniai elementai neturi reikšmės. Teismas taip pat konstatavo, kad atsakovių kaip įmonių istorinis susiformavimas bei sudaryta Bendradarbiavimo sutartis įrodo, kad pagrindinis UAB „Sosdiagnostika“ tikslas buvo būtent siekis pasinaudoti ieškovės sukurto pavadinimo ir prekių ženklo žinomumu.

Teismas netenkino reikalavimo skirti atsakovėms baudą, kadangi, teismo vertinimu, šis reikalavimas nėra savarankiškas, nukreipiantis į vykdymo procesą ir materialinio teisinio rezultato nesukuria.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovės prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Ieškovė neįrodė ir net neįrodinėjo atsakovių neteisėtų veiksmų, kuriuos ieškiniu prašė nutraukti, t. y. byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių tai, kad atsakovės naudoja UAB „ENDEMIK“ pavadinimą ir/ar prekių ženklą „ENDEMIK“. Atsakovės negali būti įpareigotos nutraukti veiklą, kurios nevykdo.
2. Teismas, priimdamas sprendimą, nepagrįstai rėmėsi išimtinai tik į bylą ieškovės pateikto bendrovės Sprinter atlikto tyrimo rezultatais dėl prekių ženklų panašumo. UAB „Endemiko tyrimai“ pavadinimas nebuvo tyrimo objektu, todėl nepagrindžia prekių ženklo „ENDEMIK“ panašumo su UAB „Endemiko tyrimai” pavadinimu ir/ar vartotojų klaidinimo.
3. Teismas netinkamai vertino tą aplinkybę, kad žodžiai „ENDEMIK“ ir „Endemiko” nėra tapatūs – žodis „Endemiko“ gali būti linksniuojamas, atitinka žodžio „Endemikas“ kilmininko linksnį, tuo tarpu žodis „ENDEMIK“ yra lietuvių kalbos reikalavimų neatitinkančios sandaros darinys.
4. Byloje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių pirmosios instancijos teismo išvadą, kad įmonių istorinis susiformavimas bei sudaryta Bendradarbiavimo sutartis įrodo, jog pagrindinis UAB „Sosdiagnostika“ tikslas buvo būtent siekis pasinaudoti ieškovės sukurto pavadinimo ir prekių ženklo žinomumu. Prekės ženklo „ENDEMIK“ naudojimas nėra šios sutarties dalyku.
5. Teismas nepagrįstai ieškinį tenkino visa apimtimi, kadangi byloje nebuvo teigiama, kad UAB „Sosdiagnostika“ pavadinimas klaidina visuomenę. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atsakovė UAB „Sosdiagnostika“ įpareigota nutraukti neteisėtus veiksmus, yra visiškai nemotyvuota.
6. Ieškinio reikalavimas “įpareigoti nutraukti UAB „ENDEMIK“ pavadinimo ir prekių ženklo „ENDEMIK“ naudojimą” yra abstraktus, ir neaišku, kaip tokį reikalavimą vykdyti.
7. Sprendimo dalis, kuria tenkintas ieškinio reikalavimas „per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pakeisti UAB „Endemiko tyrimai“ pavadinimą <...>“ yra be savarankiškų motyvų, šis reikalavimas taip pat nėra įrodytas. Be to, reikalavimas pakeisti juridinio asmens pavadiniam nebuvo nukreiptas atsakovės UAB „Sosdiagnostika“ atžvilgiu. UAB „Sosdiagnostika“ nenaudoja pavadinimo „Endemiko tyrimai“. Juridinio asmens akcininkas nėra tinkamas subjektas, įpareigotinas pakeisti juridinio asmens pavadinimą.

Atsiliepimu į atsakovių apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Ieškovės teisės bei teisėti interesai yra pažeidžiami dėl klaidinančiai panašaus atsakovės UAB „Endemiko tyrimai“ pavadinimo naudojimo. Tai, kad atsakovės naudoja ieškovės pavadinimą ir prekių ženklą, neginčijamai patvirtina faktinės aplinkybės, be kita ko – ir prekių ženklų tyrimo duomenys. UAB „Endemiko tyrimai“ pavadinimo į ieškovės pavadinimą ir prekių ženklą panašumas buvo įvertintas išsamiai ir visapusiškai.
2. Atsakovių teiginiai dėl ieškinio trūkumų laikytini teisiškai nereikšmingais, kadangi ieškovė pateikė į bylą pakankamai įrodymų, pagrindžiančių būtinybę taikyti jos pažeistų teisių į juridinio asmens pavadinimą ir registruotą prekių ženklą gynimo priemones.
3. UAB „Sosdiagnostika“ yra UAB „Endemiko tyrimai“ steigėja bei vienintelė akcininkė, todėl konstatavus, kad „Endemiko tyrimai“ pavadinimas pažeidžia ieškovės teises ir teisėtus interesus, abi atsakovės solidariai privalo imtis aktyvių veiksmų, kad pavadinimas būtų pakeistas.
4. Abu ieškovės reikalavimai yra neatsiejamai susiję ir antrasis reikalavimas nelaikytinas savarankišku, nes yra skirtas būtent pirmojo reikalavimo užtikrinimui ir sprendimo dėl jo įgyvendinimui, todėl priešingi atsakovių teiginiai nepagrįsti.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Kolegija nenustatė absoliučių ginčijamo sprendimo  negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl byla nagrinėjama pagal  apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį šalių nurodytus argumentus.

Ieškovė nagrinėjamoje byloje yra pareiškusi ieškinį dėl savo kaip prekių ženklo savininkės teisių, taip pat teisių į jos juridinio asmens pavadinimą gynimo, kuris ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu patekintas. Atsakovės, ginčydamos pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodo argumentus: 1) dėl atsakovių tinkamumo; 2) dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio neaiškumo; 3) dėl netinkamo įrodymų vertinimo, sprendžiant dėl ieškovės ir atsakovės UAB „Endemiko tyrimai“ pavadinimų klaidinamo panašumo. Kolegija, laikydamasi apeliacinio skundo ribų, pasisakys dėl šių apeliančių argumentų.

Dėl atsakovės UAB „Endemiko tyrimai“ pavadinimo klaidinamo panašumo į ieškovės pavadinimą ir ieškovės prekių ženklus

Pagal Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo (toliau – PŽĮ) 38 straipsnį, įregistruoto ženklo savininkas turi išimtinę teisę uždrausti kitiems asmenims be jo sutikimo komercinėje veikloje naudoti bet kokį žymenį, kuris yra: 1) tapatus įregistruotam ženklui tapačioms prekėms ir (ar) paslaugoms; arba 2) tapatus įregistruotam ženklui tapačioms ar panašioms prekėms ir (ar) paslaugoms ar klaidinamai į jį panašus ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asocijavimą su įregistruotu ženklu. Suklaidinimo galimybės sąvoka iš esmės reiškia atvejus, kai: 1) visuomenė tiesiogiai painioja prekių ženklus, dėl kurių kilo ginčas; 2) visuomenė sieja prekių ženklus, dėl kurių kilo ginčas, ir mano, kad nagrinėjamas prekes ir (arba) paslaugas gamina ir teikia ta pati įmonė arba ekonomiškai susijusios įmonės (susiejimo galimybė). Ar konkrečiu atveju egzistuoja galimybė suklaidinti visuomenę, priklauso nuo keleto faktorių: 1) lyginamųjų žymenų panašumo, 2) lyginamųjų žymenų skiriamųjų ir dominuojančių elementų, 3) ankstesnio ženklo skiriamojo požymio stiprumo, 4) vartotojo atidumo laipsnio, 5) prekių ir paslaugų panašumo. Suklaidinimo galimybės vertinimas, kiek tai susiję su vizualiniu, fonetiniu ar konceptualiu žymenų, dėl kurių kilo ginčas, panašumu, turi būti pagrįstas bendru jų sukuriamu įspūdžiu atsižvelgiant į žymenų skiriamuosius ir dominuojančius elementus.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.39 straipsnio 3 dalį, juridinio asmens pavadinimas neturi klaidinti visuomenės inter alia dėl juridinio asmens tapatumo ar panašumo į kitų juridinių asmenų pavadinimus, prekių ir paslaugų ženklus. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tuo atveju, kai sprendžiama, ar juridinio asmens pavadinimas neklaidina visuomenės dėl jo tapatumo ar panašumo į kitų juridinių asmenų pavadinimus, turi būti atsižvelgiama į juridinio asmens pavadinimo funkciją (atskirti vieną juridinį asmenį nuo kitų juridinių asmenų) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2005). Ši funkcija yra esminis kriterijus sprendžiant, ar yra galimybė tam tikriems juridinių asmenų pavadinimams koegzistuoti. Nors įstatyme nenustatyta absoliutaus draudimo skirtingiems juridiniams asmenims turėti panašius pavadinimus, bet draudžiama tuo pačiu metu veikiantiems juridiniams asmenims turėti tokius panašius pavadinimus, kad tai klaidintų visuomenę. Juridinio asmens pavadinimo panašumas yra klaidinantis visuomenę, kai susidaro sunkumų vieną juridinį asmenį atskirti nuo kito, ar iškreipiama konkurencija (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2004).

Prekių ženklų ir juridinių asmenų pavadinimų teisinė apsauga veikia skirtinguose lygmenyse – pirmieji identifikuoja prekių ar paslaugų kilmę ir yra saugomi nuo klaidinimo dėl prekių ar paslaugų kilmės, antrieji identifikuoja patį verslo subjektą nepriklausomai nuo jo prekių ar paslaugų, ir yra saugomi nuo klaidinimo dėl verslo subjekto tapatybės ar ekonominių ryšių su juo. Kita vertus, kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, pagal teisiniame reguliavime įtvirtintų nuostatų ratio legis, juridinių asmenų pavadinimų ir prekių ženklų teisinė apsauga (ir reikalavimai kiekvieno jų teisinei apsaugai) nėra visiškai savarankiška, o šie objektai nėra atsieti vienas nuo kito. Nors kiekvienas iš šių objektų turi atlikti jam priskirtą funkciją, vis dėlto jų atliekamos funkcijos turi harmoningai tarpusavyje derėti, nes juridiniai asmenys (turintys tam tikrus pavadinimus) savo gaminamoms prekėms ir (arba) teikiamoms paslaugoms žymėti paprastai naudoja atitinkamus prekių ženklus, o rinkoje esantys prekių ženklai yra tam tikrų juridinių (arba fizinių) asmenų nuosavybė. Jeigu šis harmoningas santykis bus iškreipiamas, atsiras visuomenės suklaidinimo galimybė: tam tikri prekių ženklai be pagrindo bus siejami su juridiniais asmenimis, kaip ir vice versa juridiniams asmenims bus priskiriami tam tikri prekių ženklai, su kuriais jie iš tiesų nėra kaip nors susiję (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2006). Jei visuomenei gali būti sudaromas įspūdis, kad atitinkamos prekės ar paslaugos teikiamos tos pačios bendrovės, arba ekonomiškai susijusių bendrovių, tai yra pripažįstama visuomenės klaidinimu (žr., pvz., ETT 1998 m. rugsėjo 29 d. sprendimą byloje C-39/97).

Tai, ar egzistuoja visuomenės suklaidinimo tikimybė, teismas vertina remdamasis tiek analitinio pobūdžio kriterijais (žymenų panašumo laipsniu, prekių (paslaugų) ar veiklos panašumo laipsniu, vartotojo atidumo laipsniu), tiek empiriniais kriterijais (vartotojų apklausomis bei įrodymais apie faktinį suklaidinimą). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką suklaidinimo tikimybė yra veikiau teisinė kategorija, nei faktinis vartotojų elgesio vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2013, žr. taip pat Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1239/13), todėl, nors vartotojų apklausos yra svarbus įrodymas teismui sprendžiant dėl klaidinančio žymenų panašumo, šis įrodymas nėra vienintelis leistinas ar būtinas įrodymas tokios kategorijos bylose.

Teismų praktikoje, vertinant juridinių asmenų pavadinimų klaidinamą panašumą vadovaujamasi iš esmės tais pačiais kriterijais, kuriais vadovaujamasi vertinant ginčijamo žymens panašumą į ieškovo prekių ženklą. Kadangi nagrinėjamoje byloje ieškovės pavadinimas atitinka jos registruotų prekių ženklų žodinį elementą, o neteisėtais atsakovių veiksmais ieškovė laiko jos teises pažeidžiančio žymens naudojimą atsakovės UAB „Endemiko tyrimai“ pavadinime, argumentai dėl ieškovės kaip prekių ženklų savininkės teisių ir ieškovės teisių į juridinio asmens pavadinimą pažeidimo (ginčo žymenų panašumo) gali būti pateikiami apibendrintai. 

Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad dominuojantis ieškovės prekių ženklo „ENDEMIK“ [fig.], reg. Nr. 57799, elementas, atitinkantis ieškovės pavadinimą, yra žodinis elementas „ENDEMIK“. Šis žodinis elementas atsikartoja ir dominuoja ir kituose ieškovės prekių ženkluose. Žymens „ENDEMIK“ naudojimas ieškovės pavadinime ir jai priklausančiuose prekių ženkluose aiškiai identifikuoja vartotojui ieškovės teikiamų paslaugų kilmės šaltinį. Apeliaciniu skundu neginčijama pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės pavadinimas dėl ilgo jo naudojimo rinkoje ir atsikartojimo ieškovės prekių ženkluose yra tapęs žymeniu, išskiriančiu ieškovę ir jos teikiamas paslaugas medicinos tyrimų ir farmacijos srityje. Byloje taip pat neginčijama, kad ieškovės vykdoma veikla (paslaugos, kurioms registruoti ieškovės prekių ženklai) ir atsakovės UAB „Endemiko tyrimai“ vykdoma veikla iš esmės sutampa.

Apeliantės teigia, kad atsakovės UAB „Endemiko tyrimai“ pavadinime vartojamas elementas „Endemiko“ nėra tapatus elementui „ENDEMIK“, be to, atsakovės pavadinimo esminius skirtumus nuo ieškovės pavadinimo (ieškovės prekių ženklo) lemia ir atsakovės pavadinime vartojamas terminas „tyrimai“ ir tai paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą dėl suklaidinimo galimybės. Kolegija su šiais apeliančių argumentais nesutinka.

Tam, kad būtų konstatuotas prekių ženklų (juridinio asmens pavadinimo) savininko teisių pažeidimas, nebūtina konstatuoti, kad atsakovės naudojamas žymuo yra tapatus ieškovės pavadinimui ar jai priklausančiam prekių ženklui – pakanka spręsti, kad atsakovės naudojamas žymuo yra klaidinančiai panašus į atitinkamą saugomą žymenį, priklausantį ieškovei. Byloje neginčijama, kad elementas „ENDEMIK“ yra dirbtinis, semantinės prasmės lietuvių kalboje neturintis žodis. Atsakovės pavadinimo elementas „Endemiko“ taip pat yra dirbtinis žodis, neturintis semantinės prasmės, suformuotas prie elemento „Endemik“ pridėjus lietuvišką kilmininko linksnį atitinkančią galūnę, gramatiškai susiejant šį elementą su atsakovės pavadinimo elementu „tyrimai“. Toks dirbtinių ar užsienio kalbos žodžių galūnių keitimas (terminų lietuvinimas) Lietuvos vartotojui yra pakankamai įprastas, todėl terminas „Endemikas“ (apeliančių nurodomas termino „ENDEMIK“ vardininko linksnis) vartotojo bus suvokiamas kaip termino „ENDEMIK“ sulietuvintas atitikmuo, o terminas „Endemiko“ gali būti suvokiamas ir kaip termino „ENDEMIK“ kilmininko linksnis. Nors žymenys „ENDEMIK“ ir „Endemiko“ nėra tapatūs (skiriasi viena raide) jie yra labai panašūs tiek vizualiai, tiek fonetiškai, tiek pagal bendrą vartotojui sukeliamą įspūdį.

Prekių ženklų ginčų nagrinėjimo praktikoje pripažįstama, kad labiau tikėtina, jog vartotojas manys, kad apibūdinamasis, darantis užuominą ar kitoks silpnas žymens elementas nėra naudojamas konkrečiai įmonei identifikuoti. Atsakovės pavadinimo elementas „tyrimai“ yra aprašomasis atsakovės teikiamų paslaugų (medicinos tyrimų) atžvilgiu, t.y. šis elementas atsakovės vykdomos veiklos atžvilgiu vartotojui neatlieka konkretaus juridinio asmens identifikavimo funkcijos. Taigi, atsakovės pavadinimo dominuojantis elementas yra elementas „Endemiko“, kuris, kaip jau minėta, yra labai panašus į ieškovės pavadinimą ir prekių ženklų elementą „ENDEMIK“, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovės pavadinimas (prekių ženklų žodinis elementas) ir atsakovės  UAB „Endemiko tyrimai“ pavadinimas yra panašūs, atsižvelgiant į jų bendrą sukeliamą įspūdį ir dominuojančius elementus. Ši aplinkybė, įvertinus ieškovės ir atsakovių vykdomos veiklos tapatumą, leido pirmosios instancijos teismui daryti pagrįstą išvadą, kad žymens „Endemiko“ naudojimas atsakovės pavadinime gali suklaidinti visuomenę, t.y. sudaryti vartotojui įspūdį, kad atsakovė UAB „Endemiko tyrimai“ ir ieškovė yra susijusios bendrovės, taip pat klaidinti vartotojus dėl ieškovės teikiamų paslaugų, kurioms registruoti ieškovės prekių ženklai, kilmės šaltinio.

Kaip jau minėta, teismui sprendžiant dėl klaidinančio žymenų panašumo vartotojų apklausos nėra būtinas įrodymas. Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo ginčo žymenų klaidinantį panašumą pagal analitinius kriterijus, apeliančių argumentai dėl bendrovės Sprinter atlikto tyrimo kaip įrodymo šioje byloje tinkamumo netenka teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų detaliau nepasisako.

Dėl ieškovės teisių gynimo būdų ir atsakovių tinkamumo, teismo įpareigojimų apimties

Apeliantės be kita ko nurodo, kad UAB „Sosdiagnostika“, atsižvelgiant į ieškovės šioje byloje pareikštus reikalavimus, yra netinkama atsakovė. Su šiais apeliančių argumentais kolegija sutinka iš dalies.

Pagal CK 2.42 straipsnio 2 dalį, juridinis asmuo, kurio teisė į pavadinimą yra pažeista dėl to, kad kitas asmuo naudoja pavadinimą, kuris neatitinka šio kodekso 2.39 straipsnio reikalavimų, turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti, kad teismas įpareigotų juridinį asmenį nutraukti neteisėtus veiksmus arba pakeisti pavadinimą. Taigi, kaip pagrįstai pažymi apeliantės, tinkamu atsakovu pagal reikalavimą pakeisti juridinio asmens pavadinimą yra šį pavadinimą naudojantis juridinis asmuo, o ne jo dalyvis (savininkas). Papildomai pažymėtina, kad pagal CK 2.39 straipsnio 2 dalį juridinio asmens pavadinimas yra juridinio asmens, o ne jo dalyvio nuosavybė. Atsižvelgdama į tai kolegija pripažįsta pagrįstu apeliančių argumentą, kad ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu įpareigojimas pakeisti UAB „Endemiko tyrimai“ pavadinimą nepagrįstai nustatytas atsakovei UAB „Sosdiagnostika“ ir atitinkamai pakeičia ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, pašalindama šį atsakovei UAB „Sosdiagnostika“ nustatytą įpareigojimą.

Ieškovės ieškinio reikalavimą dėl neteisėtų veiksmų nutraukimo pirmosios instancijos teismas tenkino remdamasis PŽĮ 38 straipsnio 1 dalies 2 punktu, numatančiu registruoto ženklo savininkui išimtinę teisę uždrausti kitiems asmenims be jo sutikimo komercinėje veikloje naudoti bet kokį žymenį, kuris yra  klaidinamai panašus į registruotą prekių ženklą. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad šis lex specialis (prekių ženklų teisėje) įtvirtintas teisių gynimo būdas atitinka CK 1.138 straipsnio 3 punkte nurodytą civilinių teisių gynimo būdą (civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, užkirsdamas kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždrausdamas atlikti veiksmus, keliančius pagrįstą grėsmę žalai atsirasti (prevencinis ieškinys). Tai vadinamasis apsauginis teisių gynimo būdas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 gegužės 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-292-248/2015). Realią grėsmę gali patvirtinti atsakovo konkretūs veiksmai, iš kurių gali atsirasti žalos, pasirengimas tokiems veiksmams; be to, tai, kad atsakovas nepripažino teisę pažeidžiančių veiksmų. Aplinkybė, kad, ieškovui pareiškus prevencinį ieškinį, atsakovas nutraukia neteisėtus veiksmus, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieškinio tenkinimas tokiu atveju būtų nepagrįstas, nes išlieka neteisėtų (būsimų) veiksmų galimybė ir realus pavojus (grėsmė), jog ateityje teises pažeidžiantys veiksmai gali būti atlikti ir padaryta žalos  (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2014  m. vasario 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr.  2A-184/2014). Taigi, ieškovės pareikšto reikalavimo įvardijimas prevenciniu ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje atitinka šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką.

Apeliantės pagrįstai teigia, kad ieškovės ieškinio reikalavime panaudotas ir ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje atkartotas terminas „nutraukti veiksmus“, o ne „uždrausti veiksmus“, kaip tai įvardijama PŽĮ 38 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir PŽĮ 50 straipsnyje, kelia asociacijas su būtent šiuo metu besitęsiančiais (nepasibaigusiais) neteisėtais atsakovių veiksmais, o ne veiksmais, kurie galimai bus atlikti ateityje. Tačiau ši aplinkybė, priešingai nei nurodo apeliantės, nedaro ginčijamo sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu, kadangi konkretūs ieškovės byloje įrodinėti atsakovių neteisėti veiksmai šios bylos nagrinėjimo metu nėra pasibaigę.

Iš ieškinio turinio matyti, kad atsakovės UAB „Sosdiagnostika“ neteisėtais veiksmais ieškovė nurodė UAB „Endemiko tyrimai“ įsteigimą taip pat netiesioginį žymens „ENDEMIK“ naudojimą per įsteigtos dukterinės bendrovės (atsakovės UAB „Endemiko tyrimai“) veiklą. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kartu atmesdama atitinkamus šiai išvadai prieštaraujančius apeliančių argumentus, kad byloje nustatyti apeliantės UAB „Sosdiagnostika“ veiksmai liudija jos siekį pasinaudoti ieškovės sukurto pavadinimo ir prekių ženklo žinomumu. Nors UAB „Sosdiagnostika“ pagal su ieškove sudarytą Bendradarbiavimo sutartį turėjo teisę terminuotai naudoti žymenį „ENDEMIK“, aiškiai susietą su UAB „Sosdiagnostika“ akcijų priklausomybe ieškovei (tai, kolegijos vertinimu, aiškiai patvirtina ieškovės ketinimus žymenį „ENDEMIK“ naudoti tik ieškovės ir su ja susijusių įmonių veikloje), šios teisės atsakovė neteko nutraukus Bendradarbiavimo sutartį. Pakeisdama savo pavadinimą pagal Bendradarbiavimo sutarties nuostatas ir beveik tuo pat metu įsteigdama naują juridinį asmenį, kurio pavadinime naudojamas žymuo „Endemiko“ (pripažintas klaidinančiai panašiu į žymenį „ENDEMIK“), atsakovė užsitikrino tolimesnį ginčo žymens naudojimą per juridinį asmenį, kurio vienintele akcininke yra ji pati. Taigi, nors atsakovė UAB „Sosdiagnostika“ pati tiesiogiai nenaudoja ieškovės teises pažeidžiančio žymens savo pavadinime, tai nesudaro pagrindo pripažinti nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvados, kad ginčo žymuo UAB „Sosdiagnostika“ komercinėje veikloje yra naudojamas netiesiogiai, per susijusį juridinį asmenį (atsakovę UAB „Endemiko tyrimai“), tokiu būdu siekiant ekonominės naudos.

Apeliantės taip pat nurodo, kad ginčijamo sprendimo dalis dėl neteisėtų veiksmų nutraukimo yra nepakankamai apibrėžta, todėl neaišku, kaip ji turi būti vykdoma. Kolegija pažymi, kad pagal CPK 278 straipsnį šalis, mananti, kad priimtas sprendimas yra neaiškus, gali kreiptis į sprendimą priėmusį teismą su prašymu išaiškinti sprendimą, tačiau vien tai, kad apeliantėms nėra aiškus teismo procesinio sprendimo vykdymo būdas, nėra pagrindas tokiam sprendimui panaikinti apeliacine tvarka. Aplinkybės, kad teismo priimtas sprendimas yra neįvykdomas, apeliantės neįrodė. Kadangi ginčijamu sprendimu atsakovėms taikytas įpareigojimas nutraukti šiuo metu atliekamus veiksmus, nėra pagrindo sutikti ir su apeliančių argumentais, kad iš ginčijamo sprendimo turinio nėra aiški ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu atsakovėms pritaikyto įpareigojimo apimtis.

Dėl teismo sprendimo motyvavimo

Apeliančių vertinimu, iš ginčijamo sprendimo turinio neaišku, kodėl prekių ženklo savininkės teises pažeidžiančių veiksmų draudimas taikytas ir atsakovei UAB „Sosdiagnostika“, be to, sprendimas dėl įpareigojimo pakeisti atsakovės UAB „Endemiko tyrimai“ pavadinimą negrindžiamas savarankiškais motyvais, todėl ginčijamas sprendimas yra absoliučiai negaliojantis pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą laikomas visiškas teismo sprendimo motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas ar, juo labiau, apeliančių netenkinantys teismo sprendimo motyvai, nėra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje  Nr. 3K-7-38/2008; kt.). Kolegijos vertinimu, iš ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio visiškai aišku, kokiais faktiniais ir teisiniais argumentais remdamasis pirmosios instancijos teismas priėmė tokio turinio sprendimą. Dėl prekių ženklo savininkės teises pažeidžiančių veiksmų draudimo UAB „Sosdiagnostika“ atžvilgiu pagrįstumo šioje nutartyje jau pasisakyta, todėl kolegija atitinkamų argumentų nekartoja. Įpareigojimas atsakovei UAB „Endemiko tyrimai“ pasikeisti pavadinimą taip, kad jame nebūtų naudojamas ieškovės teises pažeidžiantis žymuo, ginčijamame pirmosios instancijos teismo sprendime išsamiai argumentuotas ir pagrįstas klaidinančiu atsakovės pavadinimo panašumu į ieškovės pavadinimą ir ieškovės registruotų prekių ženklų žodinį elementą. Tai, kad apeliantės nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškovės ir atsakovės pavadinimų klaidinamo panašumo, nedaro pirmosios instancijos teismo sprendimo nemotyvuotu.  Papildomai pažymėtina, kad nesavarankišku reikalavimu, priešingai nei teigia apeliantės, pirmosios instancijos teismas įvardijo ne reikalavimą dėl juridinio asmens pavadinimo pakeitimo, o reikalavimą dėl baudos skyrimo, kuris ginčijamu sprendimu buvo atmestas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliacinės instancijos teismui pakeitus ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, turi būti keičiamas juo nustatytas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis), tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad reikalavimas pakeisti juridinio asmens pavadinimą yra neatsiejamai susijęs su ieškovės reikalavimu dėl neteisėtų veiksmų nutraukimo, ir byloje priimtas teismo sprendimas yra iš esmės palankus ieškovei, ginčijamu pirmosios instancijos sprendimu priteisto bylinėjimosi išlaidų dydžio nekeičia (CPK 93 straipsnio 4 dalis), bylinėjimosi išlaidas tarp atsakovių paskirstydama atsižvelgiant į jų atžvilgiu tenkintų ieškinio reikalavimų dalį, t. y. 677,1 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisiant ieškovės naudai iš atsakovės UAB „Sosdiagnostika“, 1 354,19 Eur – iš atsakovės UAB „Endemiko tyrimai“.

Apeliantės už apeliacinio skundo padavimą yra sumokėjusios 31 Eur žyminį mokestį, duomenų apie apeliančių turėtas advokato pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidas teismui nepateikta. Ieškovė yra pateikusi duomenis apie 630,82 Eur advokato pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidas. Kadangi, kaip jau minėta, procesinė bylos baigtis yra palanki ieškovei, ieškovės bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos priteisiamos jai iš atsakovių atsižvelgiant į jų atžvilgiu tenkintų ieškinio reikalavimų dalį, t. y. 210,27 Eur iš atsakovės UAB „Sosdiagnostika“, 420,55 Eur – iš atsakovės UAB „Endemiko tyrimai“.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimo dalį, kuria atsakovė UAB „Sosdiagnostika“ įpareigota pakeisti UAB „Endemiko tyrimai“ pavadinimą, ir šį reikalavimą atsakovės UAB „Sosdiagnostika“ atžvilgiu atmesti.

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nurodant, kad ieškovės UAB „Endemik“ naudai priteisiama  677,1 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų iš atsakovės UAB „Sosdiagnostika“, 1 354,19 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų – iš atsakovės UAB „Endemiko tyrimai“.

Kitą Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei UAB „Endemik“ 210,27 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų iš atsakovės UAB „Sosdiagnostika“, 420,55 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų – iš atsakovės UAB „Endemiko tyrimai“.

Teisėjai                                                                                                                Goda Ambrasaitė - Balynienė

                                                                                                                              Konstantinas Gurinas

                                                                                                                              Gintaras Pečiulis