Administracinė byla Nr. eA-1589-968/2023

Teisminio proceso Nr. 

Procesinio sprendimo kategorija 8.7

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Beatos Martišienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. F. W. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. F. W. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1.       Pareiškėjas S. F. W. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. rugsėjo 14 d. sprendimą Nr. 22S125775 „Neišduoti lietuvių kilmę patvirtinančio pažymėjimo S. F. W.“ (toliau – ir Migracijos departamento 2022 m. rugsėjo 14 d. sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento 2022 m. lapkričio 3 d. sprendimą Nr. 10K-24879 „Dėl atsakymo pateikimo“ (toliau – ir Migracijos departamento 2022 m. lapkričio 3 d. sprendimas); 3) grąžinti pareiškėjo bylą iš naujo nagrinėti Migracijos departamentui.

2.       Pareiškėjas skundą grindė tokiais argumentais:

2.1.                      Pareiškėjas per konsulinę įstaiga kreipėsi į Migracijos departamentą su prašymu išduoti lietuvių kilmę patvirtinantį pažymėjimą, tačiau šis pareiškėjo prašymas skundžiamais sprendimais nepagrįstai nebuvo patenkintas.

2.2.                      Pareiškėjas turi teisę gauti lietuvių kilmę patvirtinantį pažymėjimą, nes pareiškėjo tėvui C. W. (toliau – ir pareiškėjo tėvas) (gim. (duomenys neskelbtini)) lietuvių kilmę liudijantis pažymėjimas buvo išduotas ir dėl to ginčo nėra. Ši aplinkybė yra svarbi, nes liudija, kad tuo metu pareiškėjo tėvo pateikti dokumentai įrodė jo lietuvių kilmę. Būtent išduoto lietuvių kilmę patvirtinančio pažymėjimo pagrindu pareiškėjo tėvas kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, prašydamas suteikti jam Lietuvos Respublikos pilietybę supaprastinta tvarka. Prezidentas 2020 m. balandžio 7 d. dekretu Nr. 1K-246 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo supaprastinta tvarka“ (toliau – ir Prezidento 2020 m. balandžio 7 d. dekretas) suteikė pareiškėjo tėvui Lietuvos Respublikos pilietybę. Taigi, tiek Migracijos departamentas, tiek Prezidentas pripažino, kad pareiškėjo tėvas yra lietuvių kilmės asmuo. Pareiškėjo tėvas, kai prisiekė Lietuvos Respublikai, atsisakė savo turėtos (duomenys neskelbtini) pilietybės. Todėl pareiškėjas pagrįstai, remdamasis šiomis aplinkybėmis, kreipėsi į Migracijos departamentą dėl lietuvių kilmę patvirtinančio pažymėjimo išdavimo.

2.3.                      Pareiškėjo senelis F. B. (toliau – ir pareiškėjo senelis) (gim. (duomenys neskelbtini)) gimė (duomenys neskelbtini) dviejų lietuvių P. B. (P. B.) ir M. B. (M. B.) šeimoje, buvo lietuvis. Pareiškėjo senelio tėvai, pareiškėjo proseneliai, gimė ir gyveno Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Lietuva), joje susituokė. Jungtinėje Karalystėje išduotame pareiškėjo senelio gimimo liudijime nurodyta, kad pareiškėjo senelio tėvų santuokos vieta yra (duomenys neskelbtini). Vis tik dėl tuo metu dažnai pasitaikiusių klaidų atliekant registraciją užsienio šalyse Rytų Europoje esančios vietos dažnai būdavo įregistruojamos netinkamai. Pareiškėjo senelio gimimo vieta yra (duomenys neskelbtini) miestelis, kuris yra (duomenys neskelbtini). Iki Pirmojo pasaulinio karo pareiškėjo senelis carinės valdžios buvo priskirtas Kongresinės Lenkijos Suvalkų gubernijai, kartu su visa Sūduva (Suvalkija). Tačiau šiose žemėse lietuviai visada sudarė gyventojų daugumą ir nuo pat 1918 m. (duomenys neskelbtini), kaip ir likusi šiaurės ir vidurio Sūduva, priklausė Lietuvai. Kadangi (duomenys neskelbtini) miesteliai neturėjo savo bažnyčios, metrikų įrašai buvo registruojami (duomenys neskelbtini) Romos katalikų bažnyčioje. (duomenys neskelbtini) Romos katalikų bažnyčioje taip pat registruota pareiškėjo prosenelių santuoka. Taigi, pareiškėjo proseneliai gimė ir gyveno Lietuvoje. Pareiškėjo proseneliai vėliau išvyko į (duomenys neskelbtini), kur ir mirė. Pareiškėjo proseneliai į (duomenys neskelbtini) emigravo, kai Lietuva dar buvo Rusijos imperijos sudėtyje, t. y. iki 1918 m. vasario 16 d. paskelbtos Lietuvos pilietybės. Todėl ir pareiškėjo proseneliui išduotame dokumente jo tautybė (pilietybė) įrašyta (duomenys neskelbtini). Tačiau nėra pagrindo ir nebūtų teisinga laikyti, kad pareiškėjo prosenelis buvo (duomenys neskelbtini), vien dėl to, kad, kai pareiškėjo prosenelis gimė (duomenys neskelbtini) ir tuokėsi ((duomenys neskelbtini)) Lietuva buvo Rusijos imperijos sudėtyje.

2.4.                      Pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 2 straipsnio 6 punktu, laiko save lietuviu, yra pateikęs Migracijos departamentui tai patvirtinančią deklaraciją, kaip nustatyta įstatymuose, ir visą kitą pareiškėjo lietuvių kilmę patvirtinančią medžiagą, t. y., be kita ko, oficialius dokumentus iš Lietuvos istorijos archyvo apie kitus savo protėvių giminaičius, kurie patvirtina, kad jie visi gimė kaimuose aplink (duomenys neskelbtini) miestelį – (duomenys neskelbtini) (4 km nuo (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (2 km nuo (duomenys neskelbtini)); 1939 m. gruodžio 20 d. Glazge pareiškėjo proseneliui išduotą Jungtinės Karalystės užsieniečių registracijos pažymėjimą.

2.5.                      Šiuo atveju tai, kad pareiškėjo ir jo tėvo kilmė yra tokia pati, patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) praktika (2021 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-76-469/2021, 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-421/2021). Migracijos departamentas priimtame 2022 m. lapkričio 3 d. sprendime nepagrįstai vadovavosi LAT 2021 m. gruodžio 22 d. nutartimi Nr. 3K-3-329-421/2021, nes nagrinėjamos bylos aplinkybės nėra tapačios. Klausimas dėl pareiškėjo tėvo ir pareiškėjo tautybių tuo atveju, jei jie gyventų ne Jungtinėje Karalystėje, o Lietuvoje, net nebūtų kilęs, nes Jungtinėje Karalystėje tautybė į asmens dokumentus nėra įrašoma.

3.       Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti. Migracijos departamentas atsiliepime į skundą nurodė:

3.1.                      Migracijos departamente gautas pareiškėjo prašymas išduoti lietuvių kilmę patvirtinantį pažymėjimą. Pareiškėjas kartu pateikė pareiškimą, kad laiko save lietuviu, gimimo liudijimą, tėvui išduoto lietuvių kilmę patvirtinančio dokumento kopiją ir savo tėvo Lietuvos Respublikos paso kopiją, taip pat savo tėvo sutikimą, kad prie jo prašymo dėl lietuvių kilmę patvirtinančio pažymėjimo išdavimo pateikti dokumentai būtų vertinami nagrinėjant pareiškėjo prašymą. Išnagrinėjus šį pareiškėjo prašymą ir pateiktus dokumentus, nustatyta, kad pareiškėjo pateikti dokumentai nepatvirtina, jog jo tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai, nes nepateikti duomenys apie šių asmenų lietuvių tautybę.

3.2.                      Vien tai, kad pareiškėjo tėvui buvo išduotas lietuvių kilmę patvirtinantis pažymėjimas savaime nesudaro pagrindo tokį pažymėjimą išduoti ir pareiškėjui. Ši aplinkybė neturi jokios teisinės reikšmės sprendžiant pareiškėjo prašymą. Šiuo atveju pareiškėjo tėvui lietuvių kilmę patvirtinantis pažymėjimas buvo išduotas, atsižvelgiant į jo senelių, t. y. pareiškėjo prosenelių tautybę. Tai reiškia, kad pareiškėjas neturėjo pagrindo taip pat šiomis aplinkybėmis grįsti ir savo prašymo išduoti lietuvių kilmę patvirtinantį pažymėjimą.

3.3.                      Pareiškėjas, norėdamas gauti lietuvių kilmę patvirtinantį pažymėjimą, turėjo pateikti dokumentus, kuriuose būtų nurodyta, kad būtent pareiškėjo tėvai ar seneliai (arba vienas iš tėvų arba senelių) yra lietuviai. Tačiau pareiškėjas tokių dokumentų nepateikė.

3.4.                      Pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė dokumentus, kad pareiškėjo senelis buvo (duomenys neskelbtini). Nors pareiškėjas skunde nurodo šios aplinkybės priežastis, tačiau tai nepaneigia paties fakto, kad pareiškėjo senelis buvo (duomenys neskelbtini). Todėl tai, kad pareiškėjo proseneliai kadaise gyveno Lietuvoje, nepatvirtina, kad pareiškėjo senelis buvo lietuvis. Atsižvelgtina į tai, kad tuo metu Lietuvoje gyveno ypač daug skirtingų tautybių asmenų.

3.5.                      Pareiškėjo skunde dėstomi argumentai yra hipotetinio pobūdžio, neturintys nei faktinio, nei teisinio pagrindimo, todėl negali būti reikšmingi sprendžiant dėl skundžiamų Migracijos departamento sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo. Vien pareiškėjo subjektyvi valia (apsisprendimas) traktuoti save kaip lietuvių kilmės asmenį, nesudaro Migracijos departamentui pareigos išduoti pareiškėjui lietuvių kilmę patvirtinantį pažymėjimą.

II.

4.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. vasario 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5.       Teismas nustatė, kad:

5.1.                      Migracijos departamente 2021 m. liepos 8 d. gautas (Nr. 9R-2021-002286) ([2021 m. birželio 28 d. raštas Nr. (36.5.1.8.)-SDR36-1716 „Dėl lietuvių kilmę patvirtinančio pažymėjimo išdavimo“] perduotas iš Lietuvos Respublikos ambasados Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje) pareiškėjo 2021 m. birželio 23 d. prašymas išduoti lietuvių kilmę patvirtinantį pažymėjimą ir jį pagrindžiantys dokumentai.

5.2.                      Pareiškėjas, siekdamas pagrįsti ryšį su savo tėvu (gim. (duomenys neskelbtini)), pateikė pareiškėjo gimimo liudijimo kopiją ((duomenys neskelbtini)) (pareiškėjo tėvo tautybė nenurodyta).

5.3.                      Pareiškėjas, siekdamas pagrįsti ryšį su savo seneliu, pateikė savo tėvo gimimo registro išrašą, kuriame nurodyta, kad pareiškėjo tėvo tėvas (pareiškėjo senelis) yra F. W. (F. B.), statybų darbininkas (gyv. v. (duomenys neskelbtini)).

5.4.                      Pareiškėjas, grįsdamas giminystės ryšius su proseneliais P. B. ir M. B. (K.), pateikė: savo senelio (gim. (duomenys neskelbtini)) gimimo registro išrašą [(duomenys neskelbtini)], kuriame nurodyta, kad pareiškėjo senelio tėvai yra P. B. [angliakasys] ir M. B. (K.), kurių santuokos data yra (duomenys neskelbtini); senelių (duomenys neskelbtini), vykusios santuokos registro išrašą [(duomenys neskelbtini)], kuriame jaunikis nurodytas F. W. (t. y. F. B.) (pareiškėjo senelis) (gyv. v. (duomenys neskelbtini)), kurio tėvai yra P. B., angliakasys, ir M. B. (K.) (mirusi); Lietuvos valstybės istorijos archyvo (duomenys neskelbtini) pažymą apie gimimą Nr. (P1-6029) P2-9305, kurioje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) Romos katalikų bažnyčios archyviniame fonde, santuokos aktų įrašų knygoje įrašyta (rusų kalba), kad (duomenys neskelbtini) susituokė P. B., J. sūnus (20 m.) ir M. K., P. duktė (25 m.); prosenelio P. B. (gim. (duomenys neskelbtini) mirties registro išrašą [(duomenys neskelbtini)], kuriame nurodyta, kad jis mirė (duomenys neskelbtini), jo žmona M. K.; prosenelės M. B. (46 m.) mirties registro išrašą [(duomenys neskelbtini)], kuriame nurodyta, kad ji mirė (duomenys neskelbtini), vyras – P. B., tėvai – V. K. [fermeris, miręs], motina – K. (mirusi)]; Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2017 m. rugsėjo 7 d. pažymą apie gimimą Nr. (P1-6075) P2-9323, kurioje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) Romos katalikų bažnyčios archyviniame fonde, gimimo metrikų knygoje įrašyta, kad (duomenys neskelbtini) pakrikštyta P. ir M. iki santuokos K. B. duktė vardu M. (pareiškėjo Senelio sesuo), gimusi (duomenys neskelbtini).

5.5.                      Pareiškėjas, siekdamas pagrįsti ryšį su proproseneliais P. K. ir M. K. (K.), pateikė: Lietuvos valstybės istorijos archyvo (duomenys neskelbtini) pažymą apie gimimą Nr. (P1-6027) P2-9314, kurioje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) Romos katalikų bažnyčios archyviniame fonde, gimimo metrikų knygoje įrašyta, jog (duomenys neskelbtini) pakrikštyta P. ir M. iki santuokos K. K. duktė vardu M., gimusi (duomenys neskelbtini).

5.6.                      Pareiškėjas pateikė 1939 m. gruodžio 20 d. Glazge pareiškėjo proseneliui P. B. išduotą registracijos pažymėjimą [(duomenys neskelbtini)], kuriame nurodyta, kad jo tautybė / pilietybė yra (duomenys neskelbtini); gimimo data (duomenys neskelbtini); gimė (duomenys neskelbtini); gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini); prieš tai gyveno (duomenys neskelbtini); į (duomenys neskelbtini) atvyko 1905 m.

5.7.                      Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą ir pateiktus papildomus, vadovaudamasis Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 6 punktu, 12 straipsniu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 3 d. nutarimu Nr. 281 patvirtinto Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančio pažymėjimo ir Lietuvių kilmę patvirtinančio pažymėjimo išdavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 82 punktu, priėmė Migracijos departamento 2022 m. rugsėjo 14 d. sprendimą, kuriame nusprendė pareiškėjui neišduoti lietuvių kilmę patvirtinančio pažymėjimo, nes pareiškėjo tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių nėra lietuviai.

5.8.                      Pareiškėjas, nesutikdamas su Migracijos departamento 2022 m. rugsėjo 14 d. sprendimu, su skundu kreipėsi į Migracijos departamentą, prašydamas administracine tvarka panaikinti Migracijos departamento 2022 m. rugsėjo 14 d. sprendimą ir priimti sprendimą išduoti lietuvių kilmę patvirtinantį pažymėjimą pareiškėjui. Migracijos departamento 2022 m. lapkričio 3 d. sprendimu paliktas galioti Migracijos departamento 2022 m. rugsėjo 14 d. sprendimas.

6.       Teismas nurodė, kad Migracijos departamentas atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą, vadovaudamasis Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 6 punktu, 12 straipsnio 2 dalimi, 39 straipsnio 4 dalimi.

7.       Teismas konstatavo, kad ginčo dėl to, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, iš kurių būtų aiškiai matyti, kad pareiškėjo tėvas ir (ar) pareiškėjo seneliai (vienas iš tėvų, ar vienas iš senelių) yra lietuvių kilmės, nėra.

8.       Teismas, nustatęs, jog lietuvių kilmę patvirtinantis pažymėjimas yra išduodamas tik tuo atveju, kai asmuo pateikia dokumentus, kuriuose aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad prašymo pateikusio asmens tėvai arba seneliai (arba vienas iš tėvų ar senelių) yra ar buvo lietuviai, konstatavo, kad aplinkybės, susijusios su lietuvių kilmę patvirtinančio pažymėjimo išdavimo pareiškėjo tėvui (nustatyta, kad pareiškėjo tėvui lietuvių kilmę patvirtinantis pažymėjimas išduotas įvertinus tai, kad jo tėvo tėvas ir jo tėvo mama buvo lietuviai), yra aktualios pareiškėjo tėvui, bet ne pareiškėjui.

9.       Teismas, nustatęs, kad pareiškėjui, vadovaujantis Pilietybės įstatymo 39 straipsnio 4 dalimi, buvo būtina pateikti dokumentus, įrodančius savo tėvų ir senelių (ar vieno iš jų) lietuvišką kilmę, konstatavo, kad tokių įrodymų pareiškėjas su prašymu nepateikė.

10.       Teismas, pažymėjęs, kad Pilietybės įstatymo 39 straipsnio 4 dalis yra imperatyvaus pobūdžio, konstatavo, kad pareiškėjo tėvui išduotas lietuvių kilmę patvirtinantis pažymėjimas nėra adekvatus dokumentams, nurodytiems aptariamoje teisės normoje. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas nepateikė dokumento, patvirtinančio, kad pareiškėjo tėvas buvo lietuvis. Pareiškėjo tėvui lietuvių kilmę patvirtinantis pažymėjimas buvo išduotas, įvertinus jo tėvų kilmę, kuri pareiškėjo tėvo pateiktoje dokumentacijoje buvo aiškiai išreikšta. Todėl vien tik aplinkybė, kad pareiškėjo tėvui buvo išduotas lietuvio kilmę patvirtinantis pažymėjimas, nepateikus kitų įrodymų, negali būti aiškinama, kaip savaime sudaranti pagrindą tokio pobūdžio pažymėjimą išduoti ir pareiškėjui.

11.       Teismas pabrėžė, kad asmens kilmė – tai objektyviai egzistuojanti kategorija. Todėl asmens kilmės pripažinimas ar paneigimas galimas tik remiantis konkrečiais ir objektyviais įrodymais.

12.       Atsižvelgęs į tai, ką nustatė, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo pateikti įrodymai nėra pakankami realizuoti pareiškėjo teisę gauti lietuvių kilmę patvirtinantį dokumentą. Migracijos departamentas priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, todėl jų naikinti nėra pagrindo. Atsižvelgęs į tai, teismas netenkino pareiškėjo reikalavimo panaikinti apskųstus sprendimus. Tai konstatavęs, teismas atmetė ir pareiškėjo skundo išvestinį reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

III.

13.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

14.       Pareiškėjas, kartodamas nustatytas bylos aplinkybes, dėstydamas analogiškus argumentus, išdėstytus pirmosios instancijos teismui, apeliaciniame skunde teigia, jog teismo išvada, kad faktinė aplinkybė, jog pareiškėjo tėvui buvo išduotas lietuvių kilmę patvirtinantis pažymėjimas, nėra svarbi sprendžiant pareiškėjo prašymą, yra nepagrįsta, prieštarauja pareiškėjo skunde nurodytai ir apeliaciniame skunde kartojamai LAT praktikai, yra nelogiška. Teismo išvada, kad pareiškėjas nepateikė dokumento, patvirtinančio tai, kad pareiškėjo tėvas buvo lietuvis, ir to nepatvirtina aplinkybė, kad jam tokia kilmė buvo tik suteikta, įvertinus pareiškėjo tėvo senelių kilmę, nepagrįsta. Asmeniui kilmė negali būti „suteikta“ ar „nesuteikta“, nes asmuo gimsta, turėdamas tam tikrą kilmę.

15.       Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Migracijos departamentas, kartodamas nustatytas bylos aplinkybes, dėstydamas tuos pačius atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui išdėstytus argumentus, atsikirsdamas į konkrečius pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo išvadų nepagrįstumo ir neteisėtumo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad teismas savo išvadas grindė aplinkybėmis, susijusiomis ne su lietuvių kilmės „suteikimu“ arba „nesuteikimu“ pareiškėjo tėvui, bet būtent su lietuvių kilmę patvirtinančio pažymėjimo neišdavimu pareiškėjui. Aptariamas dokumentas išduodamas esant konkretiems teisės aktuose nustatytiems reikalavimams, kurių, kaip teisingai konstatavo teismas, pareiškėjas neatitiko. Teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundo argumentus, atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjo situacijos tyrimą, išnagrinėjo visas pareiškėjo individualias aplinkybes ir tinkamai taikė Pilietybės įstatymo nuostatas. Pareiškėjo nesutikimas su teismo sprendimu nesudaro pagrindo teismo sprendimą naikinti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

16.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2022 m. rugsėjo 14 d. sprendimo Nr. 22S125775 „Neišduoti lietuvių kilmę patvirtinančio pažymėjimo S. F. W.“ ir Migracijos departamento 2022 m. lapkričio 3 d. sprendimo Nr. 10K-24879 „Dėl atsakymo pateikimo“ teisėtumo ir pagrįstumo bei prašymo įpareigoti Migracijos departamentą pareiškėjo 2021 m. birželio 23 d. prašymą išduoti lietuvių kilmę patvirtinantį pažymėjimą išnagrinėti iš naujo.

17.       Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė išduoti lietuvių kilmę patvirtinantį pažymėjimą, motyvuodamas tuo, jog pareiškėjas nepateikė dokumentų, įrodančių savo tėvų ir senelių (ar vieno iš jų) lietuvišką kilmę, kuriuos pagal Pilietybės įstatymo 39 straipsnio 4 dalį būtų galima pripažinti pareiškėjo lietuvių kilmę patvirtinančiais dokumentais.

18.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su Migracijos departamento ir pirmosios instancijos teismo pateikiamu Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje ir 39 straipsnio 4 dalyje nustatyto teisinio reglamentavimo aiškinimu ir taikymu, vertinant pareiškėjo pateiktus, jo lietuvių kilmę patvirtinančius dokumentus. Pareiškėjas procesiniuose dokumentuose, be kita ko, teigia, kad objektyvią aplinkybę, su kuria Pilietybės įstatymas sieja lietuvių kilmės įrodinėjimą – t. y., kad jo tėvas buvo lietuviu pirmiausia patvirtina neginčijamos aplinkybės, kad pareiškėjo tėvui yra išduotas lietuvių kilmę patvirtinantis pažymėjimas ir 2020 m. balandžio 7 d. yra suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė.

19.       Byloje nenustatytos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, sprendimo negaliojimo pagrindai. Todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

20.       Lietuvių kilmės asmenų prašymu Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija išduoda lietuvių kilmę patvirtinančius dokumentus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (Pilietybės įstatymo 12 str. 2 d.). Pareiškėjo 2021 m. birželio 23 d. prašymas išduoti lietuvių kilmę patvirtinantį pažymėjimą nagrinėjimui aktualus teisinis reglamentavimas įtvirtintas Vyriausybės 2013 m. balandžio 3 d. nutarimu Nr. 280 patvirtintame iki 2021 m. rugsėjo 24 d. galiojusiame Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančio pažymėjimo ir Lietuvių kilmę patvirtinančio pažymėjimo išdavimo tvarkos apraše (žr. Vyriausybės 2013 m. balandžio 3 d. nutarimo Nr. 280 (Vyriausybės 2021 m. rugsėjo 22 d. nutarimo Nr. 761 redakcija) 2.1 p.). Aktualios redakcijos Tvarkos aprašo 3 punkte nustatyta, kad lietuvių kilmės pažymėjimas yra dokumentas, patvirtinantis asmens lietuvių kilmę, kaip tai apibrėžta Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje.

21.       Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta lietuvių kilmės asmens sąvoka, t. y. nurodyta, kad lietuvių kilmės asmuo – asmuo, kurio tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai ir kuris pats laiko save lietuviu ir deklaruoja tai rašytiniu pareiškimu. Pilietybės įstatymo 39 straipsnio 4 dalyje, kuri mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikytina išduodant lietuvių kilmės pažymėjimus, nustatyta, kad lietuvių kilmę patvirtinančiais dokumentais pripažįstami tokie dokumentai, kuriuose nurodyta, kad asmens tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai, taip pat asmens rašytinis pareiškimas, kuriuo jis deklaruoja, kad laiko save lietuviu.

22.       Vadinasi, lietuvių kilmės pažymėjimas asmens prašymu gali būti išduotas tik tuo atveju, jei šis asmuo atitinka (i) objektyvųjį kriterijų, t. y. tokio asmens tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai, ir (ii) subjektyvųjį kriterijų, t. y. asmuo pats laiko save lietuviu ir deklaruoja tai rašytiniu pareiškimu. Šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas pats laiko save lietuviu ir tai nustatyta tvarka deklaravo rašytiniu pareiškimu, t. y. nėra ginčo, kad pareiškėjas atitinka lietuvių kilmės asmeniui keliamą subjektyvųjį kriterijų.

23.       Siekdamas pagrįsti tai, kad jis atitinka lietuvių kilmės asmeniui keliamą objektyvųjį kriterijų, pareiškėjas kartu su 2021 m. birželio 23 d. prašymu išduoti lietuvių kilmę patvirtinantį pažymėjimą Migracijos departamentui pateikė įrodymus, kad jo tėvas yra lietuvis (t. y. pareiškėjo tėvui C. W. yra išduotas lietuvių kilmę patvirtinantis pažymėjimas (Nr. (duomenys neskelbtini)), Lietuvos Respublikos pasas, dokumentai, patvirtinantys, kad pareiškėjo tėvui Lietuvos Respublikos Prezidento 2020 m. balandžio 7 d. dekretu Nr. 1K-246 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo supaprastinta tvarka“ yra suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė ir kt.). Pareiškėjo teigimu, aplinkybę, kad jo tėvas yra lietuvis pirmiausia patvirtina tai, jog jo tėvui buvo išduotas lietuvių kilmę patvirtinantis pažymėjimas ir tuo pagrindu suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė. 

24.       Migracijos departamento 2022 m. rugsėjo 14 d. ir 2022 m. lapkričio 3 d. sprendimuose teigiama, kad šis pažymėjimas nepatvirtina, jog pareiškėjo tėvas yra lietuvis. Su tokia atsakovo pozicija sutiko ir pirmosios instancijos teismas. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiu vertinimu negali sutikti.

25.       Nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija pirmiausia pabrėžia, kad Pilietybės įstatymo ir Tvarkos aprašo nuostatos, susijusios su asmenų pripažinimu lietuvių kilmės asmenimis ir lietuvių kilmės pažymėjimų išdavimu, turi būti aiškinamos, be kita ko, atsižvelgiant į tokio teisinio reglamentavimo tikslą – sudaryti galimybę užsienyje gyvenantiems lietuviams dalyvauti lietuvių tautos gyvenime. Šiuo aspektu primintina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 32 straipsnio 4 dalies nuostatą „kiekvienas lietuvis gali apsigyventi Lietuvoje“, yra konstatavęs, kad: visi užsienyje gyvenantys lietuviai, kad ir kur būtų jų nuolatinė gyvenamoji vieta, turi teisę bet kada grįžti į Lietuvą – savo etninę tėvynę; pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris atkirstų užsienyje gyvenančius lietuvius nuo lietuvių tautos; iš užsienyje gyvenančių lietuvių negali būti atimta galimybė dalyvauti, jeigu jie to siekia, lietuvių tautos gyvenime; užsienio lietuviai – sudedamoji, neatskiriama lietuvių tautos dalis (Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimas).

26.       Teisėjų kolegijos vertinimu, reikalavimas asmeniui, siekiančiam gauti lietuvių kilmės pažymėjimą ir pateikusiam savo tėvui oficialiai Lietuvos Respublikos išduotą lietuvių kilmės pažymėjimą, papildomai įrodinėti aplinkybę, kad jo tėvas yra lietuvis Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 6 dalies prasme būtų akivaizdžiai perteklinis. Tokio aukšto pastarosios aplinkybės įrodinėjimo standarto įtvirtinimas būtų nesuderinamas su Pilietybės įstatyme ir Tvarkos apraše įtvirtinto teisinio reglamentavimo, susijusio su asmenų pripažinimu lietuvių kilmės asmenimis ir lietuvių kilmės pažymėjimų išdavimu, tikslais.

27.       Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo tėvui C. W. išduotas lietuvių kilmę patvirtinantis pažymėjimas (Nr. (duomenys neskelbtini)), jį vertinant byloje surinktų įrodymų kontekste, yra pakankamas įrodymas, patvirtinantis, jog pareiškėjo „tėvas yra lietuvis“ Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 6 dalies prasme. Taigi pareiškėjas atitinka lietuvių kilmės asmeniui keliamą objektyvųjį kriterijų (žr. šio teismo sprendimo 22 p.).

Pareiškėjo S. F. W. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo S. F. W. skundą tenkinti, panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2022 m. rugsėjo 14 d. sprendimą Nr. 22S125775 „Neišduoti lietuvių kilmę patvirtinančio pažymėjimo S. F. W.“ ir 2022 m. lapkričio 3 d. sprendimą Nr. 10K-24879 „Dėl atsakymo pateikimo“ bei įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos pareiškėjo S. F. W. 2021 m. birželio 23 d. prašymą išduoti lietuvių kilmę patvirtinantį pažymėjimą išnagrinėti iš naujo.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai        Rytis Krasauskas

        Beata Martišienė

        Skirgailė Žalimienė