Civilinė byla Nr. e2A-500-254/2017

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-25541-2015-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.8; 2.6.10.5.2.8; 3.1.7.5; 3.1.7.8; 3.1.7.11; 3.3.1.14; 3.3.1.20.

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 2 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Kauno rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Kauno rajono savivaldybės administracijai dėl turtinės žalos priteisimo, tretieji asmenys Kauno miesto savivaldybė, D. L., R. L..

Teismas

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl kelio savininko atsakomybės už transporto priemonės sugadinimą.

Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovės priteisti 685,88 Eur (2368,22 Lt) turtinės žalos atlyginimą, 31,76 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodoma, kad 2014-11-17 transporto priemonė „BMW 330XD“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama keliu Julijanavos g., Kauno r., įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę. Per eismo įvykį nepataisomai sugadintos (reikalinga keisti) transporto priemonės priekinė ir galinė dešinės pusės padangos, bei sugadinti (reikalinga remontuoti) priekinis ir galinis dešinės pusės ratlankiai, bei reikalinga važiuoklės patikra. Pagal UAB ,Autofortas“ pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą Serija AF Nr. 017651 transporto priemonei padaryta 3 088,41 Lt (3 238,41 Lt – 150 Lt (išskaičiuota suma už nesusijusius su eismo įvykiu sugadinimus)) žala, kurią kompensavo draudimo įmonė. Iš šios sumos išskaičiavus 720,19 Lt dėl pakeistų padangų nusidėvėjimo (3088,41 Lt – 720,19 Lt), žala dėl eismo įvykio sudaro 685,88 Eur (2368,22 Lt). Ieškovė 2014-12-30 raštu ragino Kauno miesto savivaldybę per 15 dienų sumokėti žalos atlyginimą, tačiau pretenzija buvo persiųsta atsakovei pagal kompetenciją, nes eismo įvykis įvyko Kauno rajone. Ieškovė taip pat mano, kad jai priklauso 31,76 Eur kompensacinės palūkanos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio pagrindu nuo teisės reikalauti žalos atsiradimo dienos iki civilinės bylos iškėlimo, kurios kompensuotų nukentėjusiajam turtinius praradimus dėl laiku negaunamo žalos atlyginimo.

Atsakovė nesutiko su reikalavimais ir nurodė, kad eismo įvykis įvyko Julijanavos g., važiuojant link Šiltnamių g. Registrų centro duomenimis Julijanavos g. nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei, todėl ji neatsakinga už ieškovei padarytą žalą. Be to, ieškovė Kauno miesto savivaldybės administracijos prašė atlyginti 1 414,70 Lt (409,73 Eur) žalą, o iš atsakovės reikalaujama 2368,22 Lt (685,88 Eur). 2014-12-29 akte prie žalos bylos Nr. 1523649 pažymėta, kad nuostolio suma 3 238,41 Lt (kaip ir nurodyta į bylą pateiktoje UAB „Autofortas“ 2014-12-02 PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. 1523649, šią sumą sudaro 4 padangų kaina, 2 ratlankių remontas, dažymas, kiti darbai bei reikalingos medžiagos ir dalys), draudimo išmokos suma 3 088,41 Lt, suma teikiama regresui 1 414,71 Lt (409,73 Eur). Dėl to nėra aišku, kodėl ieškovė ieškinyje nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės prašė atlyginti 2 368,22 Lt (685,88 Eur) žalą. Atsakovė pastebėjo, kad ne atsakovė yra atsakinga už kilusią žalą, bet būtent automobilį vairavusio asmens veiksmai sąlygojo ieškovės turtinės žalos atsiradimą. Vairuotojas D. L. įvažiavo į duobę esant geram matomumui, t. y. šviesiu paros metu (apie 8.40 val.). Duobė nebuvo užpildyta vandeniu, todėl vairuotojas privalėjo pastebėti kliūtį kelyje ir išvengti eismo įvykio, nes kliūtis kelyje buvo matoma iš anksto, tokiu atstumu, kuomet vidutiniškai apdairus ir rūpestingas asmuo turėjo ir privalėjo pastebėti kelyje esančias kliūtis ir atitinkamai veikti, siekiant išvengti eismo įvykio. Nors Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2014-11-17 nutarime nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną yra nurodyta, kad vairuotojo veiksmuose kelių eismo taisyklių pažeidimo neužfiksuota, tačiau nereiškia, kad tokio pažeidimo vairuotojas D. L. nepadarė.

Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė nurodė, kad neturi jokio teisinio suinteresuotumo šios bylos baigtimi, nes tiek eismo įvykio vietos schemoje, tiek ir pačiame ieškinyje pažymima, kad įvykis įvyko Kauno rajone, o už šių kelių priežiūrą yra atsakinga Kauno rajono savivaldybė. Atkreiptas dėmesys, kad Kauno miesto savivaldybės administracijai ir Kauno rajono savivaldybės administracijai teiktose pretenzijose buvo aiškiai nurodomas žalos dydis – 1 414,70 Lt arba 409,73 Eur. Dėl to visiškai neaišku, kokiu pagrindu, ieškovė, reikšdama ieškinį, reikalauja atlyginti 685,88 Eur žalą ir kaip dviejų padangų pakeitimo išlaidos yra susijusios su įvykiu Julijanavos – Šiltnamių g.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. spalio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir iš atsakovės ieškovei priteisė 685,88 Eur turtinės žalos atlyginimą, 25,18 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (711,06 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. gruodžio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 85,22 Eur bylinėjimosi išlaidų; valstybei priteisė 9,82 bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas konstatavo, kad eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas automobilis, įvyko Kauno rajono savivaldybės teritorijoje. Aplinkybę, kad eismo įvykis įvyko Kauno rajone, o ne Kauno mieste, patvirtino 2014 m. lapkričio 17 d. įvykio vietos schema, žemėlapio ištrauka su pažymėta Kauno miesto riba ir įvykio vieta, kuri patvirtina, kad eismo įvykis apie 500 metrų nuo Kauno miesto ribos.

Teismas pažymėjo, kad nors Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarime yra nurodyta, kad eismo įvykis įvyko Kauno mieste, tačiau įrodymai, kuriais teismas rėmėsi, priimdamas galutinį sprendimą, liudytojo patrulio R. B. parodymai, paneigė šią aplinkybę.

Teismas vadovavosi Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 įsakymu Nr. 2B-290 patvirtintų „Techniniai motorinių transporto priemonių ir jų pakabų reikalavimai“ (2013 m. birželio 19 d. redakcija) (toliau – Reikalavimai) V skyriaus 5.2 punktu, kuriame nurodyta, kad tos pačios ašies ratai turi būti vienodi. Reikalavimų 5.3 punkte nurodyta, kad tos pačios ašies padangos turi būti to paties tipo, to paties gamintojo arba prekinio ženklo, to paties konstrukcinio tipo, to paties matmenų žymėjimo, tos pačios naudojimo paskirties, tos pačios keliamosios galios indekso, to paties greičio indekso, to paties protektoriaus rašto. Atsižvelgiant į tai, teismas sutiko su ieškovės nurodytais argumentais, kad esant sugadintoms tos pačios pusės padangoms, būtina pakeisti visas keturias padangas pagal Reikalavimų 5.2 punkto nuostatas, todėl ieškovei iš atsakovės priteisė 685,88 Eur turtinės žalos atlyginimą, o ne pretenzijoje nurodytą 409,73 Eur žalos atlyginimą, į kurį nebuvo įskaičiuotas atlyginimas už dvi padangas.

Kauno rajono savivaldybės administracija 2015 m. kovo 26 d. raštu Nr. SD-701 atsisakė kompensuoti ieškovei patirtą žalą dėl draudimo išmokos išmokėjimo trečiajam asmeniui automobilio savininkei R. L.. Teismas sprendė, kad būtent nuo šios dienos ir turėtų būti skaičiuojamos kompensacinės palūkanos iki ieškinio surašymo dienos 2015 m. gruodžio 18 d. Teismas ieškovės reikalavimą dėl kompensacinių palūkanų tenkino iš dalies ir priteisė 25,18 Eur palūkanų (685,88 Eur X 0,05 proc. / 365 (dienų skaičius metuose) X 268 (pradelstų dienų skaičius).

Kadangi ieškinys tenkintas iš dalies, ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisė proporcingai 99 proc. patenkintų reikalavimų daliai: 15,84 Eur (16x99 proc./100 proc.) žyminio mokesčio ir 69,38 Eur (70,08x99 proc./100 proc.) išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš viso: 85,22 Eur.

Teismas turėjo 9,92 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl iš atsakovės priteista 9,82 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė (toliau – apeliantė) prašo 2016 m. spalio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas neteisingai nustatė, kad 2014 m. lapkričio 17 d. įvykis, kurio metu transporto priemonė BMW 330XD, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama Julijanavos gatve, įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę ir patyrė žalą, įvyko Kauno rajono teritorijoje. 2014 m. lapkričio 17 d. įvykio vietos schema, žemėlapio ištrauka su pažymėta Kauno miesto riba bei liudytojo patrulio R. B. parodymai neįrodo aplinkybės, kad įvykis įvyko Kauno rajono teritorijoje.

2014 m. lapkričio 17 d. įvykio schema yra netiksli, kadangi schemos brėžinyje nėra aiškiai pažymėta, nuo kurio posūkio ar kurios konkrečios vietos yra matuojamas atstumas iki kelio duobės. Julijanavos gatvė, kurioje yra duobė, priklauso Kauno miestui. Įvykio schemoje –yra padarytas taisymas: žodžio „Kaunas“ galūnė ranka pataisyta ir prirašyta „r“ raidė. Tačiau šis taisymas nėra aptartas nei pačioje įvykio schemoje, nei kituose Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pateiktuose dokumentuose, susijusiuose su įvykiu, todėl šis taisymas negali būti laikomas tinkamu įrodymu, kad įvykis įvyko Kauno rajone. Pažymėtina, kad ir policijos 2014 m. lapkričio 17 d. nutarime nutraukti (nepradėti) administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, kaip pagrindiniame ir galutiniame dokumente, surašytame atsižvelgiant į įvykio schemą, įvykio vieta konstatuota Kauno mieste. Šią aplinkybę taip pat patvirtina tarnybinis pranešimas.

Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovė teismui pateikė žemėlapio ištrauką, kuriame nurodyta, kad eismo įvykis neva įvyko apie 500 m nuo Kauno miesto ribos. Tokia žemėlapio ištrauka lyginant su oficialiais dokumentais – policijos schema, 2014 m. lapkričio 17 d. nutarimu nutraukti (nepradėti) administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, neturi jokios įrodomosios galios, nes nėra pagrįsta jokiais objektyviais įrodymais, pateikta asmens, mėginančio išvengti atsakomybės ir iš tiesų turinčio atlyginti žalą. Atkreiptinas dėmesys, kad liudytojas patrulis R. B., kurio parodymais rėmėsi teismas, negalėjo tiksliai nurodyti įvykio vietos.

Teismas neteisingai priteisė iš atsakovės visą ieškovės prašomą priteisti 685,88 Eur žalą. Ieškovei turi būti atlyginta tik tiesiogiai su įvykiu susijusi patirta žala. Tai, kad ieškovė vadovaudamasis tarp jos ir suinteresuoto asmens R. L., kurios automobilis įvykio metu įvažiavo į duobę, sudarytos sutarties sąlygomis, kuriose nurodyta, kad kliento prašymu jai gali būti pakeisti ir kiti du ratai, buvo pakeisti kiti du ratai ir dėl to ieškovė patyrė papildomus nuostolius, negali būti laikoma šios bylos dalyku. Žala turėtų būti priteista už automobilio dešinės pusės padangas, ratlankius, kaip ir nurodyta ieškovės pateiktame akte prie žalos bylos Nr. 1523649 bei Kauno miesto savivaldybės administracijai pateiktoje 2014 m. gruodžio 30 d. pretenzijoje Nr. R0001536936.

Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Apeliantė nepagrindė teiginio, kad eismo įvykis įvyko ne Kauno rajono savivaldybei priskirtinoje teritorijoje. Aplinkybę, kad eismo įvykis įvyko Kauno rajone, o ne Kauno mieste, patvirtina 2014 m. lapkričio 17 d. įvykio vietos schema, žemėlapio ištrauka su pažymėta Kauno miesto riba ir įvykio vieta, kuri patvirtina, kad eismo įvykis apie 500 metrų nuo Kauno miesto ribos.

Teismas, nustatydamas žalos dydį, pagrįstai vadovavosi Reikalavimų V skyriaus 5.2 ir 5.3 punktų nuostatomis ir sprendė, kad esant sugadintoms tos pačios pusės padangoms, būtina pakeisti visas keturias padangas.

Trečiasis asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Atsakovės pozicija dėl įvykio vietos yra niekuo nepagrįsta, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Eismo įvykio vietos schemoje buvo padarytas aiškus pataisymas, todėl ir buvo kviečiami liudytojai, bei aiškinamasi, kur tiksliai įvyko įvykis. Atsakovė nurodo, kad Julijanavos g. nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei, tačiau Šiltnamių g. nuosavybės teise priklauso Kauno rajono savivaldybei, ir ta pati gatvė nuo Kauno m. ribos iš Julijanavos g. pereina į Šiltnamių g. Eismo įvykio vietos schemoje nurodoma, kad įvykis įvyko „Julijanavos – Šiltnamių g., Kauno r.“. Kaip matyti iš faktinio vietovės vaizdo (nuotrauka pridėta kartu su Kauno miesto savivaldybės atsiliepimu į ieškinį) kelyje yra aiškiai ženklu pažymėta Kauno miesto riba, todėl nėra pagrindo abejoti policijos pareigūnų, buvusių eismo įvykio vietoje, sudaryta schema, kurioje nurodoma eismo įvykio vieta Kauno r.

Be to, duobė buvo maždaug 280 m atstumu nuo Šiltnamių g. posūkio, tuo tarpu pagal pateiktą žemėlapio ištrauką matyti, kad Šiltnamių g. (žemėlapyje pažymėtas ir kaip kelias Nr. 1903) nuo Kauno miesto ribos sukasi tik už maždaug 520 m. Remiantis eismo įvykio schemoje nubraižytais atstumais, nėra jokios abejonės, kad įvykis įvyko Kauno r. Tai patvirtino ir liudijęs policijos pareigūnas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl eismo įvykio vietos ir žalos dydžio

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys, 329 straipsnis).

Apeliantė apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas neteisingai nustatė, jog 2014 m. lapkričio 17 d. įvykis, kurio metu transporto priemonė BMW 330XD, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama Julijanavos gatve, įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę ir patyrė žalą, įvyko Kauno rajono teritorijoje. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje surinkti įrodymai neteikia pagrindo apeliantės argumentams pritarti.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. liepos 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-992/2014 išaiškino, kad pagal statinių savininko (valdytojo) atsakomybę įtvirtinančio CK 6.266 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės, o 2 dalis nustato prezumpciją, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Šiame straipsnyje įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos tokios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos: 1) įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktas; 2) žalos asmeniui padarymas; 3) įstatyme nurodyto objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų ir padarytos žalos priežastinis ryšys; kaltė šiuo atveju yra formaliai pašalinta iš civilinės atsakomybės sąlygų; veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto valdytojo veiksmu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009; 2011 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2011; 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014). Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalis nustato, kad vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms.

Byloje nustatyta, kad eismo įvykis buvo užfiksuotas įvykio vietoje pagal kompetenciją šias funkcijas vykdančios institucijos pareigūnų (Policijos patrulių veiklos instrukcijos, patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr.5-V-673, 63.4p., 65p.). Eismo įvykio vietos schemą sudarė Kauno apskrities VPK patrulių rinktinės policijos vyresnysis patrulis R. B.. Apklausiamas liudytoju 2016 m. gegužės 5 d. teismo posėdyje šis pareigūnas paliudijo, kad sudarydamas eismo įvykio schemą dėl įvykio vietos nurodymo schemoje tikslinosi su kelių policija. Ji turi galimybę nustatyti pareigūno buvimo vietą ir jam pranešė, kad eismo įvykis yra Kauno rajono teritorijoje, apie tai liudytojas ir pažymėjo schemoje. Išklausius teismo posėdžio protokolo garso įrašą (37.22 : 38.53 min.) negalima sutikti su apeliante, kad liudytojas abejojo dėl eismo įvykio vietos, jis net prisiminė, kad kelio duobė buvo jau pravažiavus Kauno m. ribą žymintį kelio ženklą. 

Apeliantė apeliuoja į eismo įvykio schemoje žodyje „Kaunas/o“ padarytus pataisymus. Šiuo aspektu būtina pažymėti, kad nėra jokių pataisymų, prirašymų ar intarpų, nurodant rajoną žymintį trumpinį „r“, kas reiškia, kad jau šios schemos sudarymo vietoje buvo nustatyta, jog eismo įvykis įvyko būtent Kauno rajone. Trečiasis asmuo prie atsiliepimo pateikė faktinio vietovės vaizdo nuotrauką, kur kelyje yra aiškiai ženklu pažymėta Kauno miesto riba, todėl abejoti policijos pareigūno, sudariusio eismo įvykio schemą parodymais ar juos laikyti nepatikimais nėra pagrindo.

Apeliantės argumentai, kad Kauno AVPK 2014 m. lapkričio 17 d. nutarime Nr. 20NT-21773764-14 buvo nurodyta apie eismo įvykį, kuris įvyko  Kauno m., Julijanovos g., negali paneigti teismo nustatytų aplinkybių dėl eismo įvykio vietos Kauno r. Šiame nutarime nurodoma, kad jis priimtas išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą (turimą informaciją). Kadangi pagal šios bylos duomenis eismo įvykis įvyko būtent Kauno r., o ne Kauno m., tai nutarime Eismo įvykių registravimo skyriaus specialistas, cituodamas kartu su liudytoju R. B. dirbusio pareigūno A. J. 2014 m. lapkričio 17 d. tarybinį pareiškimą, nurodė žinias, kurių nei paminėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje, nei šio asmens tarnybiniame pranešime nebuvo.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje yra apeliantės 2015 m. kovo 26 d. raštas Nr. ZD-701 (1 t., b.l. 17) ieškovei, kuriame nurodyta, jog Kauno rajono savivaldybės direktoriaus 2015 m. vasario 12 d. įsakymu buvo sudaryta komisija, kuri įvertinusi visumą nustatytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų nusprendė ieškovės pretenzijos netenkinti, nes dėl žalos atsiradimo kaltas pats vairuotojas, kuris nepasirinko saugaus greičio ir dėl to neišvengė eismo įvykio. Šiame rašte nėra jokių nuorodų į tai, kad įvykis įvyko ne Kauno rajone, todėl vėlesni apeliantės atsikirtimai, grindžiami eismo įvykio vietos aspektu, rodo jos atsikirtimo pozicijos nenuoseklumą. Analogiškai vertintinos ir atsiliepimo į ieškinį aplinkybės, kuriomis  atsakovė  žalos atsiradimą siejo su transporto priemonės savininko veiksmais, o apeliaciniame skunde šiuo aspektu jokių argumentų nenurodė. Tuo tarpu trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė nuosekliai tvirtino, kad eismo įvykis įvyko ne Kauno m., o Kauno r. teritorijoje, gautą ieškovės pretenziją iškart persiuntė atsakovei bei bylos nagrinėjimo metu pateikė rašytinius įrodymus šiai pozicijai pagrįsti.

Taigi, apibendrinant šios nutarties 17 – 21 punktuose nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė eismo įvykio vietą ir be pagrindo nesprendė netinkamos šalies pakeitimo tinkama klausimo (CPK 45 straipsnis).

Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai priteisė iš atsakovės visą ieškovės prašomą priteisti 685,88 Eur žalą, nes kitų dviejų ratų, kurie nebuvo pažeisti eismo įvykio metu, padangų pakeitimas nėra susijęs priežastiniu ryšiu su šiuo eismo įvykiu. Tačiau pirmosios instancijos teismas teisingai vadovavosi Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 įsakymu Nr. 2B-290 patvirtintų „Techniniai motorinių transporto priemonių ir jų pakabų reikalavimai“ (2013 m. birželio 19 d. redakcija) (toliau – Reikalavimai) 1 priedo Bendrieji motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų 5.2 punktu, kuriame nurodyta, kad tos pačios ašies ratai turi būti vienodi. Reikalavimų 5.3 punkte nurodyta, kad tos pačios ašies padangos turi būti to paties tipo (to paties gamintojo arba prekinio ženklo, to paties konstrukcinio tipo, to paties matmenų žymėjimo, tos pačios naudojimo paskirties, tos pačios keliamosios galios indekso, to paties greičio indekso, to paties protektoriaus rašto). Todėl šių reikalavimų netaikymo pagrindą nagrinėjamo ginčo atveju turėjo įrodyti apeliantė (CPK 12, 178 straipsniai).

Apeliantė neneigia abiejų dešinės pusės priekinės ir galinės padangų sugadinimų, o jokių pagrįstų įrodymų, paneigiančių būtinybę pakeisti visas keturias automobilio padangas apeliantė nenurodė. Kadangi eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės savininkui pagal pirmiau nurodytus Reikalavimus yra privalu pakeisti ir abi kairės pusės padangas, net jei pastarosios ir nebuvo sugadintos, todėl pagal automobilio sugadinimo pobūdį, šios išlaidos automobilio remontui laikytinos realiai pagrįstomis ir įrodytomis, atsiradusiomis dėl tiesioginio ryšio su įvykio priežastimi, todėl ieškovė pagrįstai į draudimo išmoką (nuostolius) įskaičiavo ir dviejų kairės pusės padangų įsigijimo išlaidas. Tai atitinka ir teisminę praktiką analogiško ginčo atveju (Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-333-658/2016, 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1115-273/2015 ir kt.). Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė sumokėjo 3088,41 Lt  draudimo išmoką, iš kurios išskaičiavus 720,19 Lt dėl pakeistų padangų nusidėvėjimo, ieškovės realiai patyrė 2368,22 Lt arba 685,88 Eur nuostolių, kuriuos skundžiamu teismo sprendimu jai pagrįstai iš atsakovės priteisė pirmosios instancijos teismas.

     Dėl bylos baigties

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal apeliacinio skundo argumentus sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė procesines ir materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas ir skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

       Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atmetus apeliacinį skundą, iš apeliantės ieškovės naudai priteisiamos jos turėtos 35,04 Eur advokato pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą turėtos išlaidos, kaip atitinkančios Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punkte numatytus maksimalius dydžius (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą. 

Priteisti iš apeliantės Kauno rajono savivaldybės administracijos (kodas 188756386) ieškovei AB Lietuvos draudimas“ (kodas 110051834) 35,04 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                      Dalė Burdulienė