Civilinė byla Nr. e2S-2800-1097/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21820-2022-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.4; 3.1.14.8.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gruodžio 8 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Latvelė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. O. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo V. O. ieškinį atsakovui Nacionaliniam vėžio institutui dėl viešo konkurso sprendimo panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas V. O. 2022 m. spalio 31 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Nacionaliniam vėžio institutui (toliau taip pat – NVI) dėl viešo konkurso sprendimo panaikinimo, prašydamas panaikinti atsakovo NVI 2022 m. spalio 27 d. sprendimą neleisti pareiškėjui dalyvauti konkurse Krūties ligų chirurgijos ir onkologijos skyriaus vedėjo pareigoms užimti ir įpareigoti atsakovą leisti pareiškėjui dalyvauti šiame konkurse; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas paskelbė konkursą darbuotojo – Krūties ligų chirurgijos ir onkologijos skyriaus vedėjo, pareigoms užimti. Pareiškėjas, nusprendęs dalyvauti konkurse, 2022 m. spalio 19 d. pateikė prašymą dėl dalyvavimo. Atsakovas 2022 m. spalio 27 d. sprendimu atmetė pareiškėjo prašymą dėl dalyvavimo konkurse darbuotojo pareigoms užimti. Pareiškėjo teigimu, organizuojant ir vykdant konkursą buvo grubiai pažeistos jo teisės ir interesai, imperatyvūs asmenų teisę dalyvauti konkurse į darbuotojo pareigas reglamentuojantys teisės aktai, nesilaikyta tokio pobūdžio konkursams keliamų skaidrumo, objektyvumo bei lygiateisiškumo principų, todėl pareiškėjas, neparleisdamas sutrumpinto vieno mėnesio senaties termino (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 3 dalis), kreipiasi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo sprendimą neleisti pareiškėjui dalyvauti konkurse ir įpareigoti atsakovą leisti pareiškėjui jame dalyvauti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 3 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo V. O. ieškinį atsakovui Nacionaliniam vėžio institutui dėl viešo konkurso sprendimo panaikinimo kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, nurodydamas, kad pareiškėjas nesilaikė išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktai). Teismas išaiškino pareiškėjui teisę dėl kilusio ginčo kreiptis į Darbo ginčų komisiją.
4. Teismas nurodė, kad ieškinys reiškiamas dėl viešo konkurso sprendimo, kuriuo neleidžiama pareiškėjui kandidatuoti į pareigas, panaikinimo, t. y. ginčas atitinka Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 213 straipsnio 3 dalyje vartojamą individualaus darbo ginčo sampratą, todėl, prieš kreipdamasis į teismą, pareiškėjas turėjo pasinaudoti išankstine ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka kreipiantis į Darbo ginčų komisiją (DK 216, 220 straipsniai). Pareiškėjas padavė ieškinį nepasinaudojęs šia tvarka, todėl teismas ieškinį atsisakė priimti, išaiškindamas, kad pareiškėjas turi teisę kreiptis į Darbo ginčų komisiją (CPK 412 straipsnio 1 dalis).
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Atskiruoju skundu pareiškėjas V. O. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjo teigimu, nagrinėjamu atveju ieškinio pareiškimui ikiteisminė darbo ginčų nagrinėjimo Darbo ginčų komisijoje tvarka netaikoma, nes:
5.1. Pareiškėjui objektyviai neįmanoma pasinaudoti ikiteismine darbo ginčų dėl teisės nagrinėjimo tvarka. Iš konkurso rezultatų keliamiems reikalavimams taikomas CK 1.125 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas 1 mėnesio ieškinio senaties terminas. Pagal DK, darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jo teises dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, į Darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės privalo kreiptis per 3 mėnesius, o neteisėto nušalinimo, neteisėto atleidimo iš darbo ir kolektyvinės sutarties pažeidimo atvejais, – per 1 mėnesį nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą (DK 220 straipsnio 1 dalis). Darbo ginčų komisija privalo išnagrinėti prašymą ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo prašymo gavimo dienos (DK 228 straipsnis). Atsižvelgiant į reikalavimams dėl konkurso rezultatų nustatytą sutrumpintą 1 mėnesio ieškinio senaties terminą, objektyviai neįmanoma dar prieš tai pasinaudoti ir ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka Darbo ginčų komisijoje. Dėl to tokie ginčai nagrinėtini tiesiogiai teisme, nesilaikant išankstinės ginčų nagrinėjimo tvarkos Darbo ginčų komisijoje.
5.2. CK 1.125 straipsnio 3 dalis yra specialioji norma bendrosios visiems darbo ginčams taikytinos DK 220 straipsnio 1 dalies atžvilgiu, todėl jai pagal kolizijos taisykles taikytina pirmenybė ir pripažintina, kad reikalavimui dėl viešo konkurso rezultatų ikiteisminė darbo ginčų dėl teisės nagrinėjimo tvarka netaikytina.
5.3. Teismų praktika patvirtina, kad tokio pobūdžio ginčai, kokį siekia inicijuoti pareiškėjas, nagrinėjami bendrosios kompetencijos teismuose ir jiems nėra taikoma išankstinė darbo ginčų dėl teisės nagrinėjimo tvarka (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1306-643/2022, 2022 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1588-656/2022; Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-1635-730/2018).
Apeliacinės instancijos teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šioje byloje absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
7. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartis, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo ieškinį atsakovui Nacionaliniam vėžio institutui, kuriuo pareiškėjas prašo: 1) panaikinti atsakovo sprendimą atmesti pareiškėjo prašymą leisti dalyvauti konkurse į Krūties ligų chirurgijos ir onkologijos skyriaus vedėjo pareigas, 2) įpareigoti atsakovą leisti pareiškėjui dalyvauti konkurse į minėtas pareigas. Teismas nurodė, kad ieškinys nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, nes pareiškėjas dėl ieškinio reikalavimų nesilaikė išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos; pareiškėjas turi teisę kreiptis į Darbo ginčų komisiją. Pareiškėjas atskirajame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, kad ginčas kyla iš individualių darbo teisinių santykių, tačiau, pareiškėjo teigimu, nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimams ikiteisminė darbo ginčų dėl teisės nagrinėjimo Darbo ginčų komisijoje tvarka netaikytina.
8. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo reiškiamų reikalavimų atveju nebūtų privaloma ikiteisminė darbo ginčų nagrinėjimo tvarka.
9. CPK 22 straipsnyje įtvirtinta, kad teismams nagrinėti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka priskiriami ginčai, kylantys, be kita ko, iš darbo teisinių santykių. Įstatymų numatytais atvejais gali būti nustatyta privaloma išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka (CPK 22 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad ginčas pagal pareiškėjo teikiamą ieškinį priskirtinas individualiems darbo ginčams (DK 213 straipsnio 3 dalis). DK 216 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad darbo ginčus dėl teisės nagrinėja: 1) darbo ginčų komisija; 2) teismas. DK 220 straipsnyje nustatyta, kad darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jo teises dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės privalo kreiptis per 3 mėnesius nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą. DK 220 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad praleistas prašymo pateikimo terminas gali būti atnaujintas Darbo ginčų komisijos sprendimu, jei termino praleidimo priežastis darbo ginčų komisija pripažįsta svarbiomis. DK 216 ir 220 straipsniuose įtvirtintas teisinis reglamentavimas reiškia, kad, jeigu DK ar kituose įstatymuose nenustatyta kitos tam tikro individualaus darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimo (sprendimo) tvarkos ir darbo ginčo šalys nėra sutarusios dėl jo nagrinėjimo komerciniame arbitraže, darbo ginčo nagrinėjimui (sprendimui) yra nustatyta privaloma išankstinė nagrinėjimo (sprendimo) ne teisme tvarka, jo nagrinėjimas (sprendimas) priskiriamas darbo ginčų komisijos kompetencijai ir dėl tokio individualaus darbo ginčo išnagrinėjimo darbo ginčo šalis turi kreiptis į darbo ginčų komisiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-823/2021). Taigi, visiems iš individualiųjų darbo teisinių santykių kylantiems ginčams, išskyrus įstatymo nustatytus atskirus atvejus ir (arba) kai šalys susitaria darbo ginčą nagrinėti komerciniame arbitraže, prieš kreipiantis į teismą dėl darbo ginčo dėl teisės yra privaloma ikiteisminė darbo ginčų nagrinėjimo tvarka. CPK 137 straipsnyje įtvirtinta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
10. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad teismas, nustatęs, jog pareiškėjas nepasinaudojo privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti ieškinį ir išaiškino pareiškėjui teisę dėl kilusio ginčo kreiptis į Darbo ginčų komisiją.
11. Atskirojo skundo argumentai šios išvados nepaneigia ir nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį.
12. Atmestini kaip teisinio reglamentavimo turinio neatitinkantys pareiškėjo argumentai, kad ikiteismine darbo ginčų dėl teisės nagrinėjimo tvarka šiuo atveju objektyviai neįmanoma pasinaudoti dėl nustatyto sutrumpinto ieškinio senaties termino, įtvirtinto CK 1.125 straipsnio 3 dalyje, kuri, pareiškėjo teigimu, laikytina specialiąja nuostata DK 220 straipsnio 1 dalies atžvilgiu.
13. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra atskleidęs skirtingo pobūdžio terminų – ieškinio senaties, procesinių, procedūrinių – ypatumus. Ieškinio senatis – įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį ar pateikdamas prašymą išnagrinėti darbo ginčą; ieškinio senačiai skaičiuoti ir taikyti taikomos CK ir CPK nuostatos. Ieškinio senaties terminas yra pažeistos arba ginčijamos teisės arba įstatymo saugomo intereso gynybai skirtas terminas, kurio trukmę lemia konkretaus materialiojo teisinio reikalavimo rūšis, o kiti materialiosios teisės terminai nustatyti tam tikroms teisėms įgyvendinti arba pareigoms atlikti, su jais siejamas teisių ir pareigų atsiradimas, pasikeitimas arba pasibaigimas. Ieškinio senatis sukuria materialiuosius teisinius padarinius, ja ribojamas visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principo veikimas. Pasibaigus ieškinio senaties terminui teisė kreiptis į teismą ir pati asmens subjektinė teisė išlieka, išnyksta tik teisė į valstybės prievarta užtikrinamą pažeistos teisės gynybą. Procesinis terminas – tai įstatymo arba teismo nustatytas laikas, per kurį teismas, dalyvaujantys byloje ir kiti asmenys privalo arba gali atlikti tam tikrus procesinius veiksmus, nagrinėjant civilines bylas ir priimant teismo sprendimus bei juos vykdant. Šis terminas sukuria procesinius teisinius padarinius, yra skirtas operatyviam ir ekonomiškam procesui užtikrinti. Pasibaigus procesiniam terminui teisė atlikti procesinį veiksmą išnyksta, t. y. subjektinė procesinė teisė pasibaigia. Procedūrinis terminas – tai įstatymuose, kituose teisės aktuose, sutartyse arba neteisminių institucijų nustatytas laikotarpis veiksmams atlikti įvairiose neteisminėse institucijose vykstančiose procedūrose. Šis terminas giminingas procesiniam terminui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-426-701/2015; 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020).
14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad DK 220 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas 3 mėnesių (1 mėnesio) terminas yra procedūrinis terminas (DK 5, 16 straipsniai), skirtas kreiptis į Darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti individualų darbo ginčą dėl teisės. Kitaip nei ieškinio senaties terminui, jam pagal įstatymo analogiją taikomos CPK VII skyriaus „Procesiniai terminai“ normų nuostatos dėl procesinių terminų taikymo ir skaičiavimo, išskyrus DK ir kitų įstatymų nustatytas išimtis (DK 4, 5 straipsniai, 16 straipsnio 1, 2 dalys, CPK 3 straipsnio 7 dalis). DK 220 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto 3 mėnesių (arba 1 mėnesio) kreipimosi į Darbo ginčų komisiją termino pasibaigimas nelemia asmens materialiosios subjektinės teisės pasibaigimo ir, priešingai nei senaties termino atveju, nepanaikina asmens teisės į valstybės prievarta užtikrinamą jo pažeistų teisių gynybą, o lemia teisės atlikti procedūrinį veiksmą išnykimą, t. y. asmens procedūrinė subjektinė teisė pasibaigia. Šiam terminui pasibaigus ir Darbo ginčų komisijai atsisakius jį atnaujinti, individualus darbo ginčas dėl teisės negali būti nagrinėjamas iš esmės Darbo ginčų komisijoje, tačiau darbo ginčo šalis pagal DK 220 straipsnio 2 dalį, 231 straipsnio 1 dalį turi teisę per vieno mėnesio nuo Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos terminą pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, t. y. perkelti individualaus darbo ginčo dėl teisės, dėl kurio išnagrinėjimo buvo kreiptasi į Darbo ginčų komisiją, nagrinėjimą į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020; 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-823/2021).
15. Taigi, kasacinis teismas yra atskleidęs DK 220 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto termino turinį bei prigimtį, išryškinęs jo netapatumą ieškinio senaties terminui. Atsižvelgiant į pateiktus išaiškinimus, pareiškėjo minimi CK 1.125 straipsnio 3 dalyje ir DK 220 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti terminai nėra kolizijoje, kaip kad teigia pareiškėjas, ir jų santykis negali būti suvokiamas kaip bendrosios ir specialiosios nuostatos santykis. Įstatyme įtvirtintas ieškinio senaties terminas nepaneigia DK nustatytos ikiteisminės darbo ginčų nagrinėjimo tvarkos tokiam ieškinio reikalavimui. Pagal DK, individualiuose darbo teisiniuose santykiuose ieškinio senatis – įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį ar pateikdamas prašymą išnagrinėti darbo ginčą (DK 15 straipsnio 1 dalis). Ieškinio senaties terminą nutraukia ieškinio pareiškimas įstatymų nustatyta tvarka (CK 1.130 straipsnio 1 dalis), taigi – ir kreipimasis į ikiteismine tvarka ginčą nagrinėjančią instituciją teisės aktų nustatyta tvarka.
16. Pastebėtina, kad klausimai, susiję su ieškinio senaties terminu, nėra sprendžiami ieškinio priėmimo stadijoje. Ieškinio senaties terminas yra pažeistos arba ginčijamos teisės arba įstatymo saugomo intereso gynybai skirtas terminas. Jo trukmę lemia konkretaus materialiojo teisinio reikalavimo rūšis. Jo skaičiavimui taikomos CK pirmosios knygos IV dalies VII skyriaus „Ieškinio senatis“ (CK 1.124–1.135 straipsniai) normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020). Ieškinio senaties termino pradžios momento konkrečiu atveju nustatymas yra fakto klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-388-248/2018). Faktinės aplinkybės, kurias nustačius galutinai kvalifikuojami ginčo teisiniai santykiai, nustatomas tik bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje, atitinkamai, ieškinio reikalavimui galiojantis ieškinio senaties terminas, jo skaičiavimo atitinkamu atveju pradžios momentas ieškinio priėmimo stadijoje nėra nustatinėjami.
17. Pareiškėjo nurodoma teismų praktika taip pat nepatvirtinta, kad nagrinėjamu atveju reiškiamam reikalavimui neturėtų būti privaloma ikiteisminė darbo ginčų dėl teisės nagrinėjimo tvarka. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-701/2017, 22 punktas ir jame nurodyta teismų praktika). Pareiškėjo nurodomi praktikos pavyzdžiai priimti kitokiomis faktinėmis aplinkybėmis, taip pat pareiškėjas juos nurodo nekorektiškai. Pareiškėjo nurodomuose pavyzdžiuose ginčai buvo kilę dėl konkurso rezultatų panaikinimo ar neteisėto nepriėmimo į darbą laimėjus konkursą, tuo tarpu šiuo atveju ginčas kilęs dėl to, kad atsakovas neleido ieškovui dalyvauti konkurse, kaip neatitinkančiam jo sąlygų. Byloje, kurioje priimta pareiškėjo nurodoma Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1306-643/2022 privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka buvo pasinaudota ir buvo priimtas Darbo ginčų komisijos sprendimas. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1588-656/2022 išnagrinėta byla, kurią teismui nagrinėti perdavė Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. birželio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eI3-968-809/2021. Civilinėje byloje, kurioje priimtas Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-1635-730/2018, dėl ikiteisminės darbo ginčų dėl teisės nagrinėjimo tvarkos (ne)silaikymo nepasisakyta, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šioje byloje kilo ginčas dėl priėmimo į direktoriaus pareigas, o pagal specialias ginčų tarp juridinio asmens ir vadovo DK 105 straipsnio 2 dalies nuostatas, ginčai dėl atsisakymo sudaryti darbo sutartį, taip pat dėl darbo sutarties nutraukimo teisėtumo, nagrinėjami teisme. Atsižvelgiant į tai, teismų praktikoje laikoma, kad ginčai dėl atsisakymo priimti į darbą juridinio asmens vadovą yra nagrinėjami tiesiogiai teisme, o ši taisyklė vertinama kaip bendrosios normos, apibrėžiančios darbo ginčus nagrinėjančių organų kompetencijos ribas, pagal kurią visi iš darbo santykių kylantys ginčai pirmiausia nagrinėjami darbo ginčų komisijoje (DK 220 straipsnio 1 dalis), išimtis (Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1713-945/2019). Pareiškėjui siekiant dalyvauti viešame konkurse į ne juridinio asmens vadovo pareigas, DK 105 straipsnio 2 dalyje nustatyta tiesioginė ieškinio padavimo teismui galimybė netaikytina. Formuojamoje teismų praktikoje yra tiesiogiai pasisakyta, jog tokio pobūdžio ginčams, kaip kad pareiškėjo reiškiamų reikalavimų atveju, ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka turi būti taikoma (pvz., žr. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-3050-967/2021; 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2179-1012/2022).
18. Apibendrinant išdėstytą, konstatuotina, kad atskirojo skundo argumentai pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį nesudaro, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
19. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
atmesti pareiškėjo V. O. atskirąjį skundą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Rūta Latvelė