Civilinė byla Nr. 2T-12/2011

Procesinio sprendimo kategorija 130.3.2(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. sausio 10 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Jarackaitės, Danutės Milašienės ir Gintaro Pečiulio (pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Ilonai Kovger,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Baltarusijos Respublikos Gardino srities Ašmenos muitinės ir Baltarusijos Respublikos Gardino srities Ašmenos rajono teismo prašymus pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos Gardino srities Ašmenos rajono teismo 2009 m. liepos 22 d. sprendimą dėl muito mokesčių, delspinigių, valstybinės rinkliavos ir teismo išlaidų išieškojimo iš atsakovo L. Š..

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė :

Baltarusijos Respublikos Gardino srities Ašmenos rajono teismas 2009 m. liepos 22 d. sprendimu nutarė išieškoti iš L. Š.: 1) į valstybės pajamas - 51 599 269 Baltarusijos Respublikos Nacionalinio banko rublius muito mokesčių įsiskolinimą ir delspinigių, 155 169 rublius dokumentų vertimo išlaidų; 2) į valstybės pajamas - 2 579 963 Baltarusijos Respublikos Nacionalinio banko rublių dydžio valstybinę rinkliavą ir 6 960 rublių teismo proceso išlaidų. 

Pareiškėjas Baltarusijos Respublikos Gardino srities Ašmenos muitinė kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą su 2009 m. rugpjūčio 31 d. prašymu (teisme gautas 2010 m. vasario 24 d.)  pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje minėtą Baltarusijos Respublikos Gardino srities Ašmenos rajono teismo 2009 m. liepos 22 d. sprendimo dalį dėl 51 599 269 Baltarusijos Respublikos Nacionalinio banko rublių muito mokesčių įsiskolinimo ir delspinigių, 155 169 rublių dokumentų vertimo išlaidų išieškojimo iš atsakovo L. Š.. Pareiškėjas taip pat prašo informuoti apie priimtą teismo sprendimą ir išieškotas sumas pervesti į nurodytą sąskaitą.

Pareiškėjas Baltarusijos Respublikos Gardino srities Ašmenos rajono teismas kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje minėtą Baltarusijos Respublikos Gardino srities Ašmenos rajono teismo 2009 m. liepos 22 d. sprendimą dėl 2 579 963 Baltarusijos Respublikos Nacionalinio banko rublių valstybinės rinkliavos ir 6 960  rublių proceso išlaidų išieškojimo iš atsakovo L. Š.. Pareiškėjas taip pat prašo išieškotas sumas pervesti į jo nurodytą sąskaitą.

Atsakovo L. Š. atsiliepimo į prašymus pripažinti ir leisti priverstinai vykdyti Baltarusijos Respublikos Gardino srities Ašmenos rajono teismo 2009 m. liepos 22 d. d. sprendimą negauta.

Į teismo posėdžius atsakovas L. Š. neatvyko. Procesinių dokumentų, kuriuose būtų nurodytos neatvykimo į teismą priežastys arba kuriuose būtų išdėstyti kokie nors prašymai, atsakovas neteikė.

Prašymai dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti atmestini.

Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos 1992 m. spalio 20 d. sutarties ,,Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“ (toliau tekste – 1992 m. Sutartis) 52 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Susitariančiosios Šalys tarpusavyje pripažįsta ir vykdo įsiteisėjusius teisingumo įstaigų sprendimus civilinėse ir šeimos bylose, taip pat nuosprendžius dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo.

Nagrinėjamoje byloje Baltarusijos Respublikos Gardino srities Ašmenos rajono teismo 2009 m. liepos 22 d. sprendimu, kurį prašoma pripažinti ir leisti vykdyti, yra patenkinti Ašmenos muitinės materialiniai teisiniai reikalavimai atsakovui L. Š. dėl muito mokesčių, delspinigių bei bylinėjimosi išlaidų išieškojimo į Baltarusijos valstybės pajamas. Teismo sprendimu nustatyta, kad atsakovas laikinojo įvežimo režimu įvežė į Baltarusijos Respublikos muitų teritoriją du automobilius, tačiau nustatytu terminu iki 2007 m. sausio 6 d. automobilių iš muitų teritorijos neišvežė, juos perdavęs kitiems asmenims. Teismo sprendimu taip pat nustatyta, kad atsakovas laikinojo įvežimo režimu įvežė į Baltarusijos Respublikos muitų teritoriją dar du automobilius, tačiau nustatytu terminu atitinkamai iki 2007 m. vasario 9 ir iki vasario 11 d. automobilių iš muitų teritorijos neišvežė, bet juos perdavė kitiems asmenims. Sprendime nurodoma, kad savo veiksmais atsakovas pažeidė Baltarusijos Respublikos mokesčių ir muitų politiką reglamentuojančių nacionalinių administracinės teisės aktų reikalavimus, šių teisės aktų pažeidimai sąlygojo mokestinių įsipareigojimų, kurių atsakovas neįvykdė, atsiradimą.

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnio 23 punkte numatyta, kad muitai yra priskiriami mokesčiams, kurie administruojami pagal šį įstatymą. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 15 straipsnio 2 dalies nuostatas Lietuvos Respublikoje šiuos mokesčius administruoja Lietuvos Respublikos muitinė, vadovaudamasi Muitinės įstatymu. Šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose, kurie reglamentuoja Lietuvos Respublikos muitinės funkcijas, numatyta, kad ši valstybės institucija privalo muitinės priežiūros priemonėmis užtikrinti muitų teisės aktų įgyvendinimą, administruoti importo ir eksporto muitus ir kitus muitinės administruojamus importo ir eksporto mokesčius, kontroliuoti bendrojo muitų tarifo, muitų ir kitų muitinės administruojamų mokesčių bei jų lengvatų, taip pat muitų teisės aktų nustatytų importo, eksporto ir tranzito draudimų bei apribojimų taikymą, o taip pat atlikti muitų teisės aktų pažeidimų prevenciją ir tyrimą. Tiek nurodyti Lietuvos Respublikos įstatymai, tiek Baltarusijos Respublikos įstatymai bei kiti teisės aktai, kuriais vadovavosi Ašmenos rajono teismas 2009 m. liepos 22 d. sprendime (išskyrus Baltarusijos Respublikos civilinio proceso kodeksą, kaip proceso teisės aktą), priskirtini viešosios, t. y. administracinės teisės aktams.

Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad tarp Baltarusijos Respublikos Valstybinio muitinės komiteto Ašmenos muitinės bei atsakovo L. Š. kilę ir prašomu pripažinti Baltarusijos Respublikos Gardino srities Ašmenos rajono teismo sprendimu apibrėžti teisiniai santykiai turi viešojo administravimo, t. y. administracinių teisinių santykių pobūdį, kurių esminis požymis yra atsakovo L. Š. pavaldumas (pareiga paklusti) muito mokesčius reglamentuojančių Baltarusijos Respublikos administracinių teisės aktų nustatytai tvarkai. Taigi prašomu pripažinti užsienio valstybės teismo sprendimu buvo išspręstas administracinio mokestinio pobūdžio ginčas. Tokia išvada patvirtinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 24 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-374/2010 (pareiškėjai Baltarusijos Respublikos Valstybinio muitinės komiteto Ašmenos muitinė ir Baltarusijos Respublikos Gardino srities Ašmenos rajono teismas), nuostatomis.

Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjų Baltarusijos Respublikos Gardino srities Ašmenos muitinės ir Baltarusijos Respublikos Gardino srities Ašmenos rajono teismo prašomas pripažinti ir leisti vykdyti Baltarusijos Respublikos Gardino srities Ašmenos rajono teismo 2009 m. liepos 22 d. sprendimas nepriskirtinas 1992 m. Sutarties 52 straipsnio 1 dalyje apibrėžtam teismo sprendimui, todėl šie prašymai atmestini (CPK 810 str. 1 d.).

Sprendžiant šį klausimą taip pat pažymėtina, kad teismai, taikydami teisę, turi atsižvelgti į Lietuvos Respublikos teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus (CPK 4 str.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime pabrėžė teismų praktikos vienodumo (nuoseklumo, neprieštaringumo) svarbą ir nurodė, kad bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose, o žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų, tų kategorijų bylose. Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas reiškia, kad teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai bendrosios kompetencijos teismų praktikai, analogiškos bylos turi būti sprendžiamos taip pat, bendrosios kompetencijos teismų jurisprudencija turi būti prognozuojama, o praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama tik tada, kai tai yra objektyviai būtina.

Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka išnagrinėjęs tos pačios kategorijos (iš esmės analogišką) bylą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. kovo 1 d. nutarties peržiūrėjimo, 2010 m. lapkričio 24 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 3K-3-374/2010) atmetė pareiškėjų prašymus dėl pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos teismo sprendimą tuo pagrindu, kad prašomu pripažinti teismo sprendimu išspręsti santykiai yra administracinio mokestinio pobūdžio, kad toks teismo sprendimas nepriskirtinas teismo sprendimo civilinėje byloje sąvokai ir kategorijai, kad 1992 m. Sutartyje nenumatyta galimybė pripažinti teismo sprendimus, priimtus tokios kategorijos bylose. Esant tokiam aukštesnės instancijos teismo precedentui šios kategorijos bylose, iškyla būtinumas koreguoti ankstesnę Lietuvos apeliacinio teismo praktiką bylose dėl užsienio teismų sprendimų, priimtų dėl muitinės ir kitų administracinio pobūdžio mokestinių prievolių nevykdymo, pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 812, 813  straipsniais,

n u t a r i a :

Atmesti pareiškėjų Baltarusijos Respublikos Valstybinio muitinės komiteto Ašmenos muitinės ir Baltarusijos Respublikos Gardino srities Ašmenos rajono teismo prašymus dėl pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos Gardino srities Ašmenos rajono teismo 2009 m. liepos 22 d. sprendimą.

Nutartis per vieną mėnesį nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Teisėjai                                                                                                            Audronė Jarackaitė

           Danutė Milašienė

           Gintaras Pečiulis