Byla Nr. 1S-1472-290/2014
Teisminio proceso Nr. 1-40-1-00450-2011-9
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19.
(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. rugsėjo 3 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo nuteistojo G. U. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 30 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2014 m. birželio 25 d. nutarimą Nr. 94-312 taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, ir
n u s t a t ė :
kad G. U., nuteistas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-10-31 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 260 str. 2 d., 54 str. 3 d. laisvės atėmimu 3 metams.
Bausmės pradžia 2012-11-29, pabaiga 2015-07-22.
Komisija 2014-06-25 nutarimu Nr. 94-312 nusprendė taikyti nuteistajam G. U., lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 1 metų 27 dienų laisvės atėmimo bausmės (skaičiuojant Komisijos nutarimo priėmimo dieną t.y. 2014-06-25).
Alytaus rajono apylinkės teismas 2014-07-30 nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą dėl nuteistojo G. U. paleidimo iš pataisos įstaigos, nes nepadarė išvados, kad paleidus nuteistąjį lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Nuteistasis G. U. skundu prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-07-30 nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis nurodė, kad teismas teisingai nustatė aplinkybes į kurias turi būti atsižvelgta sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau teismas šių aplinkybių neįvertino. Teismas visiškai neatsižvelgė į Komisijos nutarimą, taip pat į tai, kad jis turi antros grupės invalidumą, augina mažametį sūnų, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika artima žemai.
Nuteistasis skundu prašo visapusiškai ir objektyviai išanalizuoti Komisijos nutarimą, kuriuo remiantis yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam bausmę atliekant neizoliuotam nuo visuomenės, bet prižiūrimam, dėl ko jam būtų lengviau adaptuotis visuomenėje.
Nuteistojo G. U. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, G. U. yra atlikęs įstatymo reikalaujamą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį ir įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, vien formaliojo pagrindo nepakanka, turi būti vertinama visuma aplinkybių, reikšmingų pataisos procesui. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas G. U. lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos klausimą, atsižvelgė ir tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu, pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, ankstesnius teistumus, padaryto nusikaltimo pobūdį, veikos pavojingumą, likusią neatliktos bausmės dalį bei visas kitas reikšmingas aplinkybes.
G. U. bausmę atlieka už sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą – už tai, kad neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo, parsigabeno ir laikė didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino, ir didelį kiekį psichotropinės medžiagos – metamfetamino. Nors ir sutiktina su nuteistojo skundo argumentu, jog jo nusikalstamo elgesio rizika yra artima žemai (43 balai pagal OASys), tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į Socialinio tyrimo ir Psichologinės tarnybos išvadas, kuriose nurodyti pagrindiniai nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantys veiksniai yra ankstesni teisės pažeidimai (anksčiau buvo teistas tris kartus, jo daromi nusikaltimai susiję su disponavimu narkotinėmis medžiagomis ir vagystėmis, būdingas nusikaltimų modelis), narkotinių medžiagų vartojimo problemos (nuteistasis turi priklausomybę psichoaktyvioms medžiagoms), mąstymas ir elgesys (minimalizuoja savo nusikalstamo elgesio pasekmes, nors ir atpažįsta problemas, tačiau jų sprendimo kategorijos ne visada adekvačios, be to nurodoma jog nuteistasis prisilaiko nuteistųjų subkultūros).
Aukštesnysis teismas pažymi, kad nuteistajam taikoma bausmė savo suvaržymais ir trukme turi būti adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padėti pasiekti bausmės tikslus, todėl svarbu įvertinti ir neatliktos bausmės dydį, jos santykį su atliktąja bausmės dalimi. Vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas, realiai užtikrinami tik ją atliekant. Nagrinėjamu atveju sutiktina su apylinkės teismo padaryta išvada, kad G. U. neatliktos bausmės dalis – 1 metai 27 dienos (paskirta laisvės atėmimo bausmė – 3 metai) dar yra pakankamai didelė ir nėra adekvati jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui ir sunkumui. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Todėl, atsižvelgus į tai, kad nuteistasis bausmę atlieka už visuomenės saugumui pavojingą veiką, šiuo atveju per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalstant ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų.
Pažymėtina ir tai, jog lygtinio paleidimo komisijos nuomonė teismo neįpareigoja priimti nuteistajam palankų sprendimą, taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tai, kad G. U. yra skatintas, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, įtrauktas į nemokamus darbus, yra teigiami pataisos proceso aspektai, tačiau jų nepakanka daryti išvadai, kad G. U. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės, kad jis turi antros grupės invalidumą, augina mažametį sūnų nesudaro absoliutaus pagrindo nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos namų.
Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apygardos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas pataisos procesui reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai netvirtino Komisijos nutarimo taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 30 d. nutartyje padarytos teismo išvados pagrįstos faktinėmis aplinkybėmis ir įstatymų nuostatomis, nutartis yra motyvuota ir teisėta, jokio pagrindo ją keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
n u t a r ė :
atmesti nuteistojo G. U. skundą ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 30 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.
Teisėjas Jurgis Kiškis