Baudžiamoji byla Nr. 1A-195-888/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18047-2021-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.14.;

 (S)

2.1.15.3.3.4.; 2.4.6.4.4.;

Kauno apygardos teismas

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 8 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Juditos Sungailaitės, Laimos Šeputienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vaido Vasiliausko,

sekretoriaujant Viktorijai Juciūtei,

dalyvaujant prokurorei Rasai Norai Kamantauskienei,

asmeniui atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, A. S., jo gynėjui advokatui Vytautui Klimavičiui,

nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. Š. atstovui advokatui Laimiui Platūkiui,

civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovui G. T.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. Š. ir jo atstovo advokato Laimiaus Platūkio apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. gruodžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo A. S., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta.

Nustatytas 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminas. Laiduotoja paskirta I. S. be užstato.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas 2 (dvejus) metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

Civiliniam ieškovui A. Š. pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl turtinės ir neturtinės žalos dydžio perduotas spręsti civilinio proceso tvarka.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. Š. prašymas dėl proceso išlaidų priteisimo tenkintas iš dalies ir priteista iš A. S. jo naudai 1 000 Eur (vienas tūkstantis eurų) advokato paslaugoms apmokėti. Likusioje dalyje prašymas atmestas.

Paliktas galioti A. S., taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paliekant galioti uždraudimą disponuoti šiuo automobiliu bei šio turto saugotoju paliktas A. S., iki bus išnagrinėtas civilinio ieškovo A. Š. civilinis ieškinys civilinio proceso tvarka.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Bylos esmė

1.       A. S. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 3 dalyje, už tai, kad 2021 m. birželio 4 d. apie 18.50 val. (duomenys neskelbtini), prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę – automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 106, 109, 127, 128 punktų reikalavimus, tai yra nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, prieš pradėdamas važiuoti, prieš sukdamas į kairę ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai daryti saugu ir nedavė kelio kitiems eismo dalyviams, nedavė kelio tiesiai važiuojančiai transporto priemonei – A. Š. vairuojamam motociklui „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio judėjimo kryptį jis kirto, nepasirinko važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, nesulėtino greičio ir prireikus nesustojo, nes to reikėjo dėl susidariusių aplinkybių, atsiradus kliūčiai ir iškilus grėsmei eismo saugumui, nesulėtino greičio, net visiškai nesustabdė transporto priemonės, neapvažiavo susidariusios kliūties nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, automobiliu „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) staiga sukdamas į kairę neleistinoje vietoje – kirsdamas ištisinę liniją, prieš atlikdamas posūkio manevrą į kairę, neįsitikino, jog tai daryti saugu ir judėdamas kairiojo posūkio manevru sudaręs kliūtį tiesiai važiuojančiam A. Š., vairuojančiam motociklą „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su juo susidūrė, taip padarydamas nukentėjusiajam A. Š. kairio šlaunikaulio pertrochanterinį lūžimą, dešinio žastikaulio distalinio galo atvirą lūžimą, dešinio stipinkaulio distalinės dalies lūžimą, kairio stipinkaulio distalinės dalies lūžimą, abiejų alkūnkaulių ylinių ataugų lūžimus, kairės mentės lūžimą, dešinės plaštakos I delnakaulio lūžimą, kairio riešo mėnulio kaulo lūžimą, dešinės blauzdos kaulų skeveldrinius lūžimus, uodegikaulio lūžimą, kairės pusės IV šonkaulio lūžimą, daugybinius odos nubrozdinimus veide, kojose, rankose, ir plėštines žaizdas krūtinės kairėje pusėje, taip dėl kairio šlaunikaulio skeveldrinio lūžimo ir atviro dešinio žastikaulio lūžimo nukentėjusiajam A. Š. sunkiai sutrikdė sveikatą.

II.       Apeliacinio skundo argumentai

2.       Apeliaciniame skunde (toliau – skundas) nukentėjusysis ir jo atstovas advokatas Laimius Platūkis prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. gruodžio 28 d. nuosprendį dalyje dėl nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio ir priimti naują sprendimą – tenkinti nukentėjusiojo pareikštą civilinį ieškinį ir iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiojo naudai priteisti 13 249,70 Eur turtinei žalai atlyginti ir 28 444 Eur neturtinei žalai atlyginti bei pakeisti nuosprendį dalyje dėl proceso išlaidų ir priimti naują sprendimą – nukentėjusiojo prašymą dėl proceso išlaidų tenkinti visiškai ir iš A. S. nukentėjusiojo naudai priteisti 3 000 Eur proceso išlaidoms atlyginti bei nukentėjusiojo naudai priteisti išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti už apeliacinio skundo parengimą.

1.1.                      Apeliantai skunde nesutinka, kad skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos perduotas spręsti civilinio proceso tvarka. Iš byloje esančių medicininių dokumentų matyti, kad nukentėjusysis epilepsija serga nuo 2010 metų. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nukentėjusysis kėlė klausimą tik dėl šios jam diagnozuotos ligos paūmėjimo, lyginant jos intensyvumą prieš ir po įvykio. Pasak apeliantų, iš medicininių dokumentų matyti, kad nukentėjusiajam epilepsijos priepuoliai po eismo įvykio gerokai padažnėjo ir šis priepuolių padažnėjimas sietinas su eismo įvykio metu patirtais sužalojimais, o ne su kitomis priežastimis. Civiliniame ieškinyje nurodytų neigiamų padarinių, liekamųjų reiškinių atsiradimas sietinas su nukentėjusiojo patirtais nepatogumais ir turėjo būti įvertintas teismui sprendžiant byloje klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Apeliantų teigimu, šioje baudžiamojoje byloje nėra būtinumo įrodinėti papildomas aplinkybes, todėl apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje turėjo nustatyti nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos dydį ir jį priteisti nukentėjusiojo naudai. Aplinkybė, kad baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, nepašalina pareigos objektyviai įvertinti nukentėjusiojo pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.

1.2.                      Taip pat skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino iš kaltinamojo nukentėjusiajam priteistinos atstovavimo išlaidų sumos dydį. 2022 m. lapkričio 29 d. sąskaitoje už teisinę pagalbą Nr. (duomenys neskelbtini) yra detalizuotas nukentėjusiajam suteiktų teisinių paslaugų mastas. Apeliantų teigimu, teismas neįvertino, kad dalis ikiteisminio tyrimo veiksmų, kuriuose dalyvavo nukentėjusiojo atstovas, buvo atliekami ne apelianto ir jo atstovo gyvenamojoje vietoje, bet (duomenys neskelbtini) mieste, todėl paslaugų atlikimo laiko sąnaudos kelionei į kitą miestą buvo gerokai didesnės. Tai, kad ikiteisminis tyrimas vyko kitame mieste, nėra nei apelianto, nei jo atstovo kaltė, todėl nukentėjusiajam neturėtų būti perkeliama dėl to padidėjusių procesinių išlaidų našta. Apelianto atstovo sugaištas laikas susipažinimui su bylos medžiaga kiekvieną kartą buvo susijęs su skirtingų dokumentų analize. 2022 m. sausio 13 d. atstovas susipažino su dalimi bylos medžiagos, nes prokuroras neleido susipažinti su visa bylos medžiaga. Tada buvo pareikštas civilinis ieškinys. 2022 m. gegužės 4 d. buvo susipažinta su visa bylos medžiaga. 2022 m. spalio 17 d. buvo vertinti AB „Lietuvos draudimas“ pateikti dokumentai ir jų priedai, kuriuos sudarė ne tik atsiliepimas ir paaiškinimai, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, tačiau ir didelės apimties medicininiai dokumentai, kurių vertinimui ir analizei reikėjo papildomo laiko. 2022 m. lapkričio 25 d. atstovas susipažino su bylos medžiaga teisme, su teismo, nukentėjusiojo atstovo iniciatyva, išreikalauta iš gydymo įstaigos apelianto medicinos kortele. Apeliantų teigimu, ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai ir prokuroras pasyviai atliko pareigą surinkti civilinį ieškinį pagrindžiančius dokumentus ir apsiribojo tik pradiniais medicininiais duomenimis, kurie ikiteisminio tyrimo įstaigai buvo reikalingi ne civiliniam ieškiniui pagrįsti, tačiau siekiant tinkamai kvalifikuoti veiką. Kadangi ikiteisminio tyrimo metu nebuvo išreikalauta jokių duomenų apie nukentėjusiajam diagnozuota ligą – epilepsiją, todėl šį prašymą teisme pateikė nukentėjusiojo atstovas.

1.3.                      Baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, buvo paskirti keturi teisiamieji posėdžiai, todėl nepaisant jų trukmės, apelianto atstovas kiekvienam iš jų ruošėsi, todėl padidėjo teikiamų paslaugų laiko sąnaudos. Be to, vienas iš teismo posėdžių neįvyko ne dėl nukentėjusiojo, o dėl kaltinamojo ligos. Taip pat nukentėjusiojo atstovas turėjo laiko sąnaudų paruošti tiek pradinį, tiek patikslintus civilinius ieškinius, nes juos rengiant reikėjo susipažinti su eile medicininių dokumentų bei teisės aktų, kurių teisinis reguliavimas keitėsi, todėl reikėjo perskaičiuoti negautų pajamų dydžius ir sumas. Skunde taip pat pažymėta, kad civilinio ieškinio tikslinimus įtakojo civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ teikiami nauji dokumentai. Skunde taip pat nurodoma, kad dėl patikslintų ieškinių pateikimo šiuo atveju nebuvo atidėtas nei vienas teismo posėdis, pradinis ir patikslintas civiliniai ieškiniai buvo pateikti savalaikiai, esant pakankamai laiko teismui ir kitiems proceso dalyviams susipažinti su civilinio ieškinio argumentais bei priedais. Apeliantų nuomone, nukentėjusiojo patirtų atstovavimo išlaidų dydį lėmė susidariusi būtinybė nukentėjusiojo atstovui dalyvauti įvairiuose įrodymų tyrimo veiksmuose, todėl turėjo būti priteista visa – 3 000 Eur proceso išlaidų suma.

3.       Atsiliepimų į nukentėjusiojo ir jo atstovo skundą negauta.

4.       Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nukentėjusysis ir jo atstovas palaikė savo apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti skunde nurodytais motyvais. Prokurorė prašė nukentėjusiojo ir jo atstovo apeliacinį skundą tenkinti dalyje dėl nukentėjusiojo patirtų proceso išlaidų atstovavimui, tuo tarpu skundą dalyje dėl civilinio ieškinio išsprendimo atmesti. Civilinio atsakovo atstovas prašė atmesti nukentėjusiojo ir jo atstovo skundą dalyje dėl civilinio ieškinio. Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, A. S., ir jo gynėjas advokatas Vytautas Klimavičius prašė nukentėjusiojo ir jo atstovo apeliacinį skundą atmesti.

III.        Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nukentėjusiojo A. Š. ir jo atstovo advokato Laimiaus Platūkio apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5.       Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde, neperžengiant jo ribų. Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, jog neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai.

6.       Nukentėjusysis ir jo atstovas apeliaciniame skunde ginčija pirmosios instancijos sprendimą dalyje dėl nukentėjusiojo A. Š. civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos perdavimo spręsti civilinio proceso tvarka bei nesutinka, kad apylinkės teismas sumažino nukentėjusiajam priteistiną atstovavimo išlaidų dydį. Kadangi kita pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis neskundžiama, todėl apygardos teismas pasisako tik dėl šių klausimų, apeliacinio skundo ribose.

Dėl BPK 115 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo

7.       Apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu dalyje dėl civilinio ieškinio, skundą motyvuoja tuo, kad šioje baudžiamojoje byloje yra surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių nukentėjusiojo civilinį ieškinį ir jo dydį, todėl apylinkės teismas galėjo įvertinti ir nustatyti nukentėjusiojo patirtos turtinės ir neturtinės žalos dydį, neperduodamas šio klausimo spręsti civilinio proceso tvarka. Nukentėjusiojo ir jo atstovo teigimu, tai, kad baudžiamojoje byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas nepašalina pareigos teismui objektyviai įvertinti nukentėjusiojo pareikštą civilinį ieškinį dėl patirtos žalos dydžio priteisimo.

8.       Teismas, priimdamas nuosprendį baudžiamojoje byloje, turi išspręsti klausimą dėl pareikšto civilinio ieškinio. BPK 115 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Sprendimas tenkini baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį priimamas tuomet, kai teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, nustato, kad civilinis ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala, kaltininko veikoje yra nusikalstamos veikos požymių bei tarp kaltininko veikos ir atsiradusio žalos yra priežastinis ryšys. Tenkindamas civilinį ieškinį, teismas gali nesilaikyti ieškinio ribų, jeigu ieškinio dydis neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės dydžiui.

9.       Pažymėtina, kad išimtiniais atvejais, kuomet civilinio ieškinio negalima tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą ir klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis). Tokiu atveju, nagrinėjant ieškinį civilinio proceso tvarka iš naujo nenustatinėjama ar civiliniam ieškovui nusikalstama veika buvo padaryta žala ir ar jis turi teisę reikalauti, kad žala būtų atlyginama, tuo tarpu sprendžiamas tik ieškinio dydžio klausimas.

10.       Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis A. Š. baudžiamojoje byloje 2022 m. sausio 14 d. pareiškė civilinį ieškinį, kuriame prašė jo naudai iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmens – A. S. ir AB „Lietuvos draudimas“ priteisti 16 812 Eur turtinei žalai atlyginti (3000 Eur vertės motociklas, 560 Eur vertės apranga, negautos pajamos už 2021 m. septynis mėnesius bei 2022 m. dvylika mėnesių – 13 442 Eur) 40 000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 2 000 Eur išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, taip pat visas su bylinėjimusi susijusias išlaidas, bei 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos jas skaičiuojant nuo nuosprendžio/nutarties įsiteisėjimo iki žalos visiško atlyginimo (2 t., b. l. 90–113). Vėliau, 2022 m. liepos 10 d., nukentėjusysis pareiškė patikslintą civilinį ieškinį, kuriame prašė jo naudai iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmens – A. S. ir AB „Lietuvos draudimas“ priteisti 19 099,88 Eur turtinei žalai atlyginti (3069 Eur vertės motociklas, 560 Eur vertės apranga, negautos pajamos 2021 m. – 2022 m. bei 2023 m. trijų mėnesių laikotarpiu – 15 442 Eur, kelionės išlaidos iš namų į (duomenys neskelbtini) miestą dėl ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo – 28,88 Eur), 40 000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 2 000 Eur išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, taip pat visas su bylinėjimusi susijusias išlaidas, bei 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos jas skaičiuojant nuo nuosprendžio/nutarties įsiteisėjimo iki žalos visiško atlyginimo (4 t., b. l. 3–31). Be to, nukentėjusysis, įvertinęs AB „Lietuvos draudimas“ atlygintą žalos dalį, 2022 m. spalio 18 d. pateikė dar vieną patikslintą civilinį ieškinį, kuriame jo naudai iš A. S. ir AB „Lietuvos draudimas“ prašo priteisti 13 249,70 Eur (13 098,70 Eur negautos pajamos ir 151 Eur už suteiktas medicinos paslaugas) turtinės žalos atlyginimui ir 28 444 Eur neturtinės žalos atlyginimui bei 2 000 Eur išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, taip pat visas su bylinėjimusi susijusias išlaidas, bei 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos jas skaičiuojant nuo nuosprendžio/nutarties įsiteisėjimo iki žalos visiško atlyginimo (4 t., b. l. 89–90).

11.       Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio nustatė, kad tarp civilinio ieškovo ir civilinio atsakovo kilo ginčas dėl nukentėjusiojo sveikatos kortelėje dar 2010 m. įrašytos diagnozės – epilepsijos. Civilinio ieškovo atstovas nurodė, kad epilepsija nukentėjusiajam A. Š. pasireiškė dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, tuo tarpu civilinio atsakovo atstovas teigė, kad nukentėjusiajam pakartotinai nustatinėjant nedarbingumo lygį, buvo įvertinta ir epilepsijos liga, kuria nukentėjusysis sirgo dar prieš įvykį, tuo tarpu sirgdamas šia liga vedė netinkamą gyvenimo būdą, vartojo alkoholį, todėl vertinant turtinės ir neturtinės žalos dydį neturėtų būti atsižvelgiama į epilepsijos diagnozę. Į teismo posėdį kviesta liudytoja – gydytoja S. V. negalėjo paaiškinti aplinkybių apie nukentėjusiojo sveikatos būklę iki eismo įvykio, nes nukentėjusysis pas ją pradėjo lankytis tik 2021 m. rugsėjo mėnesį. Apylinkės teismas sprendė, kad siekiant pašalinti iškilusius prieštaravimus, reikalingi papildomi duomenys iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos, informacija iš medicinos darbuotojų, kurie iki įvykio A. Š. diagnozavo epilepsiją ir paskyrė gydymą, tikslinga apklausti neurologo konsultacijas teikusį gydytoją, todėl įvertinęs, kad baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, tuo tarpu papildomų duomenų negalima gauti neatidėjus teismo posėdžio, pripažino civiliniam ieškovui A. Š. teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl turtinės ir neturtinės žalos dydžio nustatymo perdavė spręsti civilinio proceso tvarka.

12.       Šiuo atveju baudžiamojoje byloje nekilo ginčas, kad dėl asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, A. S., kaltės buvo sužalotas nukentėjusysis A. Š., kuris dėl kilusio eismo įvykio patyrė turtinę ir neturtinę žalą bei jo atstovavimo išlaidas. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs bei įvertinęs surinktų įrodymų visumą, sprendė, kad nukentėjusiojo patirtos turtinės ir neturtinės žalos atsiradimą ir asmens, atleisto pagal laidavimą, veiksmus siejo tiesioginis priežastinis ryšys, todėl neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusysis turi teisę į jo pareikšto civilinio ieškinio patenkinimą. Apygardos teismas, pritardamas apeliantų skunde nurodytam argumentui, kad šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas, visgi sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad šiuo atveju esant prieštaravimams tarp civilinio ieškovo ir civilinio atsakovo ir negavus papildomos medžiagos, negalima nustatyti tikslaus civilinio ieškinio dydžio, todėl tikslinga civilinio ieškinio dydžio nustatymo klausimą perduoti spręsti civilinio proceso tvarka. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad tarp civilinio ieškovo ir civilinio atsakovo yra kilęs esminis ginčas dėl nukentėjusiajam nustatyto darbingumo lygio, o būtent dėl A. Š. nustatyto darbingumo lygio įvertinus praeityje dar prieš eismo įvykį jam diagnozuotą ligą – epilepsiją. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą nukentėjusiojo A. Š. civilinio ieškinio dydžio nustatymo klausimą perduoti spręsti civilinio proceso tvarka nepaneigė to, kad nukentėjusysis dėl eismo įvykio patyrė turtinę ir neturtinę žalą ir pripažino, kad A. Š. turi teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, tačiau įvertinęs tai, kad papildomų duomenų, reikalingų iš esmės išspręsti civilinio ieškinio dydžio nustatymo klausimą, neįmanoma gauti neatidėjus teismo posėdžio, tuo tarpu byloje galimas sutrumpintas įrodymų tyrimas, tinkamai pritaikė BPK 115 straipsnio 2 dalies nuostatas.

13.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs nuostatą, kad kai taikoma BPK 115 straipsnio 2 dalyje numatyta išimtis, civilinės atsakomybės sąlygas nustato teismas, priimantis apkaltinamąjį nuosprendį. Jeigu teismas nustato, kad yra sąlygos civilinei atsakomybei taikyti ir pripažįsta civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą ir civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo perduoda nagrinėti civilinio proceso tvarka, civilinį ieškinį nagrinėjantis teismas negali iš naujo spręsti dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo ir tuo pagrindu atmesti ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-245/2010).

14.       Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 3 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgoje (Teismų praktika Nr. 29) įtvirtintos nuostatos, jog teismui pripažinus civilinio ieškovo teisę į ieškinio patenkinimą ir perdavus ieškinio dydžio klausimą nagrinėti civilinio proceso tvarka, atskira civilinė byla nėra užvedama, tuo tarpu įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, tas pats teismas tęsia civilinio ieškinio išsprendimo procesą pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliu – CPK) nuostatas. Pastebėtina, kad nepaisant to, koks yra pareikšto civilinio ieškinio dydis, bylos nagrinėjimas pagal CPK normas yra tęsiamas tame teisme, kuriame buvo išnagrinėta baudžiamoji byla. Tokiu atveju, dėl ieškinio dydžio klausimo išsprendimo priimtas sprendimas gali būti skundžiamas CPK nustatyta tvarka. Svarbu ir tai, kad nagrinėdamas klausimą dėl civilinio ieškinio dydžio, teismas nebesprendžia ar yra ieškinio pagrindas ir negali atmesti civilinio ieškinio, tačiau turi teisę iš ieškovo pareikalauti papildomos, ieškinio dydį pagrindžiančios medžiagos. Nagrinėdamas civilinio ieškinio dydžio klausimą, teismas remiasi baudžiamosios bylos duomenimis bei papildomai ieškovo pateikta ar teismo iniciatyva išreikalauta medžiaga.

15.       Taigi, apygardos teismo vertinimu, baudžiamojoje byloje kilus ginčui tarp civilinio ieškovo ir civilinio atsakovo dėl civilinio ieškinio dydžio nustatymo ir nesant galimybės jo išspręsti negavus papildomų duomenų bei neatidėjus bylos nagrinėjimo, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė BPK 115 straipsnio 2 dalies nuostatas, t. y. sprendė, kad nukentėjusiojo civilinis ieškinys yra pagrįstas, tačiau klausimą dėl civilinio ieškinio dydžio nustatymo perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka. Šiuo atveju nukentėjusiojo teisė į civilinio ieškinio atlyginimą, perdavus jį nagrinėti iš baudžiamosios bylos civilinio proceso tvarka, nėra paneigiama. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantų skundas dalyje dėl civilinio ieškinio yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Dėl pirmosios instancijos teisme patirtų nukentėjusiojo atstovavimo išlaidų

16.       Nukentėjusysis ir jo atstovas apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje dėl nukentėjusiajam priteistų jo patirtų atstovavimo išlaidų sumažinimo ir prašo priteisti visą prašytą atlyginti patirtų atstovavimo išlaidų sumą – 3 000 Eur. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas neįvertino, jog ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo atliekami kitame mieste nei gyvena nukentėjusysis ir jo atstovas, dėl to išaugo kelionės laiko sąnaudos ir tai nėra apeliantų kaltė, be to, nukentėjusiojo atstovas keletą kartų vyko susipažinti su bylos medžiaga, tačiau tai buvo susiję su skirtingų duomenų analize, bylos nagrinėjimo teisme metu teikė prašymą dėl papildomų duomenų išreikalavimo, ir nors baudžiamojoje byloje įvyko tik du teisiamieji posėdžiai iš keturių paskirtųjų, tačiau nepaisant jų trukmės nukentėjusiojo atstovas jiems ruošėsi. Taip pat skunde teigiama, kad nukentėjusiojo atstovas rengė tiek pirminį, tiek patikslintus civilinius ieškinius ir jie buvo pateikti savalaikiai, neprašant atidėti bylos nagrinėjimo, o nukentėjusiojo patirtų atstovavimo išlaidų dydį lėmė būtinybė nukentėjusiojo atstovui dalyvauti viso baudžiamojo proceso metu.

17.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu tenkino tik dalį nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtų išlaidų (1 000 Eur) advokato paslaugoms apmokėti. Apylinkės teismas, motyvuodamas šį savo sprendimą nurodė, kad baudžiamoji byla nedidelės apimties, buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka per du teisiamuosius posėdžius dėl vienos nusikalstamos veikos, vieno kaltinamojo atžvilgiu dėl neatsargaus nusikaltimo padarymo. Baudžiamojoje byloje buvo paskirti keturi teisiamieji posėdžiai, iš kurių du neįvyko dėl nukentėjusiojo ligos ir nukentėjusiojo atstovo prašymo išreikalauti duomenis bei apklausti liudytoją. Taip pat pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nukentėjusiojo atstovas du kartus dalyvavo nukentėjusiojo apklausose, trukusiose po vieną valandą laiko, tuo tarpu kiti nukentėjusiojo atstovo atlikti veiksmai susiję su civilinio ieškinio parengimu bei jo tikslinimu pačio atstovo iniciatyva ir susipažinimu su baudžiamosios bylos medžiaga. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas prašomos priteisti atstovavimo išlaidų sumos dydį sumažino nuo 3 000 Eur iki 1 000 Eur.

18.       Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagoje esančius duomenis, susijusius su nukentėjusiojo atstovavimu bei apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad apeliantų prašymas atlyginti visas nukentėjusiojo patirtas atstovavimo išlaidas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis BPK 328 straipsnio 4 dalies nuostatomis, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dalyje dėl atstovavimo išlaidų priteisimo.

19.       BPK 106 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

20.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs poziciją, kad teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali atstovavimo išlaidų nepriteisti arba jų dydį sumažinti. Be to, proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jeigu yra pagrindas konstatuoti, kad nurodyta atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-227-697/2022). Taigi, nukentėjusiojo nurodytas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti visą nurodomą sumą ir kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertintas atstovavimo išlaidų dydžio pagrįstumas.

21.       Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymo Nr. 1R-184 „Dėl Rekomendacijų dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) 4 punkte numatyta, kad teismas, vertindamas atlygintinų atstovavimo išlaidų dydį, turi atsižvelgti į bylos sudėtingumą ir apimtį, baudžiamojo proceso trukmę, teisinių žinių kompleksiškumą, specialiųjų žinių poreikį, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę negu registruota advokato darbo vieta, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, ginamojo ar atstovaujamojo elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes.

22.       Nagrinėjamu atveju nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovavimo išlaidos ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme susidarė, nes nukentėjusiojo atstovas ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinį ieškinį (2 t., b. l. 90–113), du kartus dalyvavo nukentėjusiojo apklausose (2 t., b. l. 63–64, 71–72), taip pat du kartus vyko susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Ikiteisminio tyrimo atlikimo metu pirmą kartą jam leista susipažinti tik su dalimi ikiteisminio tyrimo medžiagos, tuo tarpu vėliau nukentėjusiojo advokatas susipažino su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga užbaigus ikiteisminį tyrimą. Pritartina apeliantų skunde nurodytiems argumentams, kad dalis ikiteisminio tyrimo veiksmų buvo atliekami kitame mieste nei gyvena nukentėjusysis ir jo atstovas, todėl laiko sąnaudos nukentėjusiojo atstovui siekiant tinkamai atstovauti A. Š. ir dalyvauti procesiniuose veiksmuose šiuo atveju iš tiesų buvo didesnės. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo paskirti keturi teisiamieji posėdžiai, iš kurių įvyko du. Pirmasis teismo posėdis buvo atidėtas iš esmės dėl civilinio atsakovo atstovo ir atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, gynėjo prašymų (4 t., b. l. 34–36). Be to, sutiktina su apeliantų skunde nurodytu teiginiu, kad priešingai nei nurodė apylinkės teismas, vienas iš posėdžių neįvyko ne dėl nukentėjusiojo, o dėl A. S. ligos (4 t., b. l.82–83). Taip pat nukentėjusiojo atstovas, buvo atvykęs susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga teisme ir vertindamas baudžiamojoje byloje gautus naujus duomenis, du kartus teikė patikslintus civilinius ieškinius (4 t. b. l. 3–32, 89–97). Iš byloje esančių banko mokėjimo nurodymų, pinigų priėmimo kvitų matyti, kad nukentėjusysis savo atstovui sumokėjo iš viso 3 000 Eur (2 t., b. l. 111, 113, 4 t., b. l. 132). Pažymėtina, kad šis patirtų atstovavimo išlaidų dydis neviršija Rekomendacijose nurodyto maksimalaus atlygintinų išlaidų dydžio.

23.       Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad nukentėjusysis ir civilinis ieškovas dėl jo atstovavimo ikiteisminiame tyrime ir pirmosios instancijos teisme patyrė 3 000 Eur atstovavimo išlaidų. Šią sumą patvirtina tiek pirmosios instancijos teisme pateikta sąskaita už teisinę pagalbą Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 131), tiek ir baudžiamojoje byloje esantys dokumentai, iš kurių matyti, kad nukentėjusysis apmokėjo patirtas atstovavimo išlaidas. Pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas savo sprendimą dėl dalies atstovavimo išlaidų priteisimo atkreipė dėmesį tik į bylos nagrinėjimo eigą teisme, tačiau tinkamai neįvertino, kad tas pats advokatas nukentėjusįjį ir civilinį ieškovą taip pat atstovavo ir ikiteisminio tyrimo metu bei aktyviai dalyvavo visame baudžiamajame procese ne tik rengdamas civilinius ieškinius, tačiau kartu su nukentėjusiuoju dalyvaudamas jo apklausoje ikiteisminio tyrimo metu bei teikdamas prašymus dėl papildomų duomenų išreikalavimo ir prijungimo, patyrė išlaidų dėl būtinybės vykti į kitą vietovę nei registruota advokato daro vieta.

24.       Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino prašomų atlyginti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovavimo išlaidų sumą nuo 3 000 Eur iki 1 000 Eur, todėl sprendžia, kad nukentėjusiajam priteistina visa patirtų atstovavimo išlaidų suma, t. y. 3 000 Eur.

Dėl nukentėjusiojo patirtų atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme

25.       Nukentėjusiojo atstovas taip pat prašė atlyginti atstovavimo išlaidas – 600 Eur, A. Š. patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. 2023 m. vasario 16 d. prašyme nurodyta, kad šias išlaidas sudaro apeliacinio skundo baudžiamojoje byloje parengimas. Kartu su prašymu pateiktas ir pinigų priėmimo kvitas, iš kurio matyti, kad A. Š. sumokėjo advokatui 600 Eur (4 t., b. l. 180).

26.       Sprendžiant klausimą dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, be aplinkybių, į kurias atsižvelgiama priteisiant atstovavimo išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus buvo nagrinėjama byla ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-374/2012, 2K-520-303/2015).

27.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinį skundą surašė ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje elektroninių ryšių technologijų pagalba (vaizdo konferencijos būdu) dalyvavo tas pats advokatas, kuris nukentėjusįjį ir civilinį ieškovą atstovavo viso baudžiamojo proceso metu, todėl nekyla abejonių, kad jam buvo gerai žinoma teik bylos esmė, tiek jos problematika. Nukentėjusiojo atstovas posėdyje dalyvavo nuotoliniu būdu, todėl nepatyrė laiko sąnaudų kelionės atžvilgiu, be to, nukentėjusiojo ir jo atstovo iniciatyva pareikštame apeliaciniame skunde nebuvo ginčijami itin probleminiai ar nauji teisės taikymo klausimai, neginčijamas pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų tyrimas ir vertinimas ar laidavimo instituto taikymas, todėl tiek parengti apeliacinį skundą, tiek pasiruošti bylos nagrinėjimui apygardos teisme advokatui neprireikė didelių laiko sąnaudų. Ši byla apeliacinės instancijos teisme išnagrinėta per vieną teismo posėdį, trukusį 38 minutes, bylos rezultatas – nukentėjusiojo ir jo atstovo apeliacinis skundas tenkintas iš dalies. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas sprendžia, kad nebūtų teisinga ir proporcinga prašymą dėl atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme tenkinti visiškai, todėl apeliantų prašymas tenkintinas iš dalies ir iš asmens atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, A. S., išieškotina 300 Eur suma nukentėjusiojo patirtoms atstovimo išlaidoms apeliacinės instancijos teisme padengti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

n u s p r e n d ž i a:

nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. Š. ir jo atstovo advokato Laimiaus Platūkio apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. gruodžio 28 d. nuosprendį.

Padidinti iš A. S. nukentėjusiajam A. Š. priteistiną atstovavimo ikiteisminiame tyrime ir pirmosios instancijos teisme išlaidų sumą nuo 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) iki 3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų).

Kitoje dalyje Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. gruodžio 28 d. nuosprendžio nekeisti.

Išieškoti iš A. S. nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo naudai dalį apeliacinio proceso metu patirtų atstovavimo išlaidų – 300 Eur (tris šimtus eurų).

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                         Judita Sungailaitė

                                                         Laima Šeputienė

                 Vaidas Vasiliauskas