Byla Nr. T-605-753/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01957-2015-3 

Procesinio sprendimo kategorijos: 

2.5.14.1; 2.1.10.1

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. balandžio 26 d.

Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. T. patvirtinimo klausimą.

Teismas

n u s t a t ė :

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2022 m. kovo 14 d. priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam V. T., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 9 mėnesių 22 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas klausimas dėl lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2022 m. kovo 10 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistajam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamumo rizika. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, dvylika kartų skatintas, jam nuo 2018 m. liepos 10 d. suteikta teisė vykti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų, dirba, turi tinkamas gyvenimo sąlygas laisvėje, neišako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, dengia finansinius įsipareigojimus, prisiima atskomybę už svao veiksmus, suvokia nusikalstamo elgesio žalą visuomenei bei būtinybę laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių tam, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

V. T. nuteistas Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį, paskirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė.

Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 22 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį (2 veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, subendrinta su 2015 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – 8 metai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2015 m. birželio 30 d., pabaiga – 2023 m. sausio 2 d.

Anksčiau neteistas.

Teisme gautas Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro V. S. atsiliepimas dėl Komisijos nutarimo, kuriuo prašoma Komisijos nutarimo netvirtinti.

Komisijos nutarimą taikyti V. T. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina patvirtinti.

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. T. yra atlikęs BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, dvylika kartų skatintas, jam nuo 2018 m. kovo 23 d. suteikta teisė vykti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų, nuo 2020 m. liepos 17 d. nuteistajam suteikta teisė trumpalaikių išbykų metu kartą per savaitę iki 2 parų grįžti į namus, dirba, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, dengia finansinius įsipareigojimus. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas, tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Teismo nuomone, V. T. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Nors nuteistajam nustatoma žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau vis dar išlieka artimas kriminogeniniams veiksnys, darantys įtaką nuteistojo nusikalstamam elgesiui – informacija apie teisės pažeidimus, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, Komisijos rekomendacijas, nusikalstamo elgesio riziką dar gali mažinti. Pažymėtina, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos, siekiant minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Nuteistojo svarstymo metu galiojančių nuobaudų V. T. neturėjo, tačiau per visą bausmės atlikimo laiką šešis kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus, už ką tris kartus baustas drausminėmis nuobaudomis. Pažeidimai buvo daromi ne bausmės atlikimo pradžioje, kuomet dar susiduriama su adaptacijos aplinkoje sunkumais, tačiau vėliau, paskutinė skirta jau nuteistąjį ir ne kartą paskatinus už gerą elgesį, kas rodo, jog nuteistojo elgesys teigiama linkme nebuvo koreguojamas nuosekliai ir tendencingai. Be to, toks nuteistojo elgesys rodo nesugebėjimą paklusti pataisos įstaigoje nustatytiems ribojimams, laikytis nustatytų reikalavimų, nenorą taisytis, net ir esant griežtai bausmės atlikimo vietos kontrolei, kas neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog nuteistasis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Teismas vertina ir tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, tačiau ne už vieną nusikalstamą veiką, taip pat ir už labai sunkų nusikaltimą, sukėlusį negrįžtamas pasekmes (žmogaus mirtį), kas neabejotinai didina tiek nuteistojo padarytų nusikaltimų, tiek ir jo paties pavojingumą visuomenei ir sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas, naujų nusikalstamų veikų prevencija realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes privalu atsižvelgti. Taigi, tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai darantys įtaką teismo sprendimui, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis labai sunkų nusikaltimą įvykdė impulsyviai, pirmenybę suteikęs veiksmui, o ne planavimui, negalvodamas apie savo elgesio pasekmes ir jų neįvertindamas. Nusikaltimuose ir gyvenimo stiliuje nėra nuolatinių agresijos panaudojimo pavyzdžių, tačiau teisės pažeidėjas bent vieną kartą naudojo smurtą, siekdamas, kad kitas žmogus paklustų. Nuteistojo bendravimas bei konfliktas su neblaiviu asmeniu, neadekvatus ginklo panaudojimas, išprovokavo pastarąjį nusikaltimą, nusikaltimo padarymo metu lengvai pavartojęs alkoholinių gėrimų, tačiau girtas nesijautė. Socialinio tyrimo išvadoje pateikti duomenys patvirtina, kad nuteistais turi pakankamai pinigų kasdienėms išlaidoms apmokėti, nes dirba, taip pat jam padeda artimieji, tačiau pagal pataisos įstaigoje gautus vykdomuosius dokumentus nuteistasis privalo išmokėti 39 508,43 Eur, išmokėta tik 2 574,68 Eur, pagal prašymą – 20,00 Eur. Šie duomenys patvirtina, kad nuteistasis, pataisos namuose dirbamas ir gaudamas atlyginimą, pats nesiima iniciatyvos mažinti savo nusikalstama veika padarytą žalą ir savarankiškai efektyviau dengti turimus įsiskolinimus, kas kelia abejonių ir dėl jo savanoriško siekimo juos dengti ateityje, nesant pataisos įstaigoje.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, V. T. neatliktos bausmės dalis – 9 mėnesiai 22 dienos, įvertinus tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, kurių viena – labai sunkus, sukėlęs negrįžtamas pasekmes, nusikaltimas, taip pat, jog atliekant laisvės atėmimo bausmę nuteistojo elgesys nebuvo nepriekaištingas, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

Konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus nuteistojo socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų jam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis V. T. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2022 m. kovo 14 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

n u t a r i a :

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje 2022 m. kovo 14 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam V. T. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja                                                Rasa Balsevičienė