(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 26 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo East China Automobile Association Ltd atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 22 d. nutarties, kuria ieškovas įpareigotas sumokėti užstatą civilinėje byloje Nr. e2-440-368/2023 pagal ieškovo East China Automobile Association Ltd. išvestinį ieškinį atsakovams J. D. ir uždarajai akcinei bendrovei „Vaivorykštė“ dėl likviduojamai uždarajai akcinei bendrovei „ECAA Europe“ padarytos žalos atlyginimo, tretieji asmenys likviduojama uždaroji akcinė bendrovė „ECAA Europe“ ir nemokumo administratorė uždaroji akcinė bendrovė „Administravimas ir auditas“,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas East China Automobile Association Ltd. išvestiniu ieškiniu prašo iš priteisti solidariai iš atsakovų J. D. ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Vaivorykštė“ 1 565 964,38 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Šiaulių apygardos teisme gautas atsakovų J. D. ir UAB „Vaivorykštė“ prašymas įpareigoti ieškovą East China Automobile Association Ltd. per 5 darbo dienas į Šiaulių apygardos teismo depozitinę sąskaitą įmokėti 15 000 Eur užstatą atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti.

3.       Nurodė, kad ieškovas yra užsienio valstybės – Seišelių Respublikos – juridinis asmuo. Lietuvos Respublika su Seišelių Respublika nėra sudariusios dvišalės tarptautinės sutarties dėl teisinės pagalbos civilinėse bylose. Seišelių Respublika nėra tarptautinių daugiašalių sutarčių, kurių dalyvės įsipareigoja pripažinti ir (ar) vykdyti viena kitos teismų ir (ar) arbitražų sprendimus, dalyvė. Ieškovas yra „ofšorine bendrove“ – tik įmonės pavadinimas ir formalus registracijos adresas, o Seišelių Respublikoje nurodytu adresu jokios įmonės East China Automobile Association Ltd. ar kt., kuriai esant galima būtų pareikšti materialinius reikalavimus, nėra. Jeigu ieškovo išvestinis ieškinys būtų atmestas, atsakovai neturėtų jokių galimybių gauti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Užstato tikslas yra užtikrinti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą tais atvejais, kai tokio pobūdžio sprendimą gali būti sunku įvykdyti ar jo neįmanoma įvykdyti, nes ieškovas (pareiškėjas) yra užsienio subjektas ir Lietuvos Respublikoje neturi turto, kurio pakaktų būsimoms atsakovų bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Be to, ieškovas kitose bylose, kuriose iš jo atsakovei UAB „Vaivorykštė“ buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos, jų neatlygino ir antstoliui nepavyksta jų išieškoti.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Šiaulių apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 22 d. nutartimi prašymą tenkino ir įpareigojo ieškovą East China Automobile Association Ltd. per penkias darbo dienas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos įmokėti į Šiaulių apygardos teismo sąskaitą 15 000 Eur užstatą atsakovų J. D. ir UAB „Vaivorykštė“ bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti.

5.       Teismas nurodė, kad nėra duomenų, jog ieškovo East China Automobile Association Ltd. atžvilgiu galima būtų taikyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 794 straipsnio 2 dalyje numatytas draudimo taikyti užstatą sąlygas.

6.       Teismas atsižvelgęs į tai, kad byla yra sudėtinga, ieškovo išvestinis ieškinys dėl likviduojamos UAB (toliau – BUAB) „ECAA Europe“ padarytos žalos atlyginimo yra didelės apimties, priėjo prie išvados, jog egzistuoja reali tikimybė, kad atsakovai gali patirti jų nurodytas bylinėjimosi išlaidas dėl teisinių paslaugų suteikimo. Dėl to prašymą įpareigoti sumokėti užstatą tenkino.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7.       Ieškovas East China Automobile Association Ltd. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas Šiaulių apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 22 d. nutartį panaikinti ir prašymą dėl užstato atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

7.1.                      Nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), todėl pripažinta negaliojančia CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytu teisiniu pagrindu.

7.2.                      Atsakovai prašyme pripažįsta aplinkybę, kad iš BUAB „ECAA Europe“ turto nebebus galimybės tenkinti East China Automobile Association Ltd. reikalavimo, tačiau ignoruoja, kad tiek pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnį, tiek pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 13 straipsnį vadovas ir kiti asmenys pagal kompetenciją privalės solidariai atlyginti žalą, padengdami kreditorinį reikalavimą. Pareiškėjas nesutinka su tuo, kad East China Automobile Association Ltd. 561 276,31 Eur turtinis reikalavimas yra bevertis, ar bent jau nevertas net 15 000 Eur.

7.3.                      CPK 794 straipsnio 2 dalies 3 punktas numato, kad CPK 794 straipsnio 1 dalis netaikoma bylose, kuriose šalys susitarė, jog ginčai bus nagrinėjami Lietuvos Respublikos teismuose. Iš atsakovės pateiktos 2016 m. birželio 7 d. Generalinės taikos sutarties 11.9 punkto matyti, kad šalys ginčus susitarė spręsti Lietuvos teismuose, taigi pagal CPK 794 straipsnį užstatą taikyti nėra teisinio pagrindo.

7.4.                      Atsakovams atstovauja tas pats advokatas, ginčas nėra sudėtingas, tad kitų išlaidų, išskyrus atsiliepimą į ieškinį, nebus patirta, todėl 15 000 Eur užstatas visiškai nepagrįstas.

8.       Atsakovai UAB „Vaivorykštė“ ir J. D. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, priteisti 605 Eur advokato pagalbos išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1.                      Nepagrįstas skundo argumentas, kad nutartis nemotyvuota. Nutartyje išsamiai aptarti atsakovų prašymo įpareigoti apeliantą sumokėti užstatą ir apelianto atsikirtimų į šį prašymą argumentai.

8.2.                      Apeliantas yra užsienio valstybės – Seišelių Respublikos – juridinis asmuo. Seišeliuose registruota daugybė „ofšorinių bendrovių“, turinčių tik formalią registracijos vietą, tačiau neturinčių nei jokio turto, nei realios atstovybės. Jeigu apelianto išvestinis ieškinys būtų atmestas, atsakovai neturėtų jokių galimybių gauti iš apelianto bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Užstato tikslas yra užtikrinti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą tais atvejais, kai sprendimą gali būti sunku įvykdyti ar jo neįmanoma įvykdyti, nes ieškovas (pareiškėjas) yra užsienio subjektas ir neturi pakankamai turto Lietuvoje.

8.3.                      Nepagrįstas apelianto argumentas, kad jam turėtų būti taikoma CPK 794 straipsnio 2 dalies 3 punkte arba 4 punkte numatyta išimtis.

8.4.                      Užstato dydį nustato bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į galimas atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismo nustatyta 15 000 Eur užstato suma yra pagrįsta ir motyvuota, užstato dydis atitinka teismų praktiką, taip pat bylinėjimosi išlaidų dydį reglamentuojančias teisės normas. Be to, bylos nagrinėjimas paprastai neapsiriboja nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme, o užstatas bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti yra skirtas bylinėjimosi išlaidoms visose teismų instancijose atlyginti. Atsakovų atstovas ne tik rengs atsiliepimą į ieškinį, bet ir kitus procesinius dokumentus, atstovaus teismo posėdžiuose. Faktinis ieškinio pagrindas yra platus tiek laiko, tiek faktinių aplinkybių kontekste, byloje turi būti sprendžiami ne tik deliktų teisės, bet ir įmonių teisės, bankroto (nemokumo) teisės klausimai. Jeigu atsakovų faktiškai patirtos arba teismų priteistos bylinėjimosi išlaidos bus mažesnės už užstato sumą, skirtumas bus grąžintas apeliantui.

9.       Lietuvos apeliaciniame teisme 2023 m. spalio 25 d. gauti ieškovo East China Automobile Association Ltd. rašytiniai paaiškinimai ir prašymas dėl papildomų įrodymų – 2016 m. birželio 7 d. sutarties dėl ginčų nutraukimo ir 2023 m. spalio 16 d. pranešimo antstolei – priėmimo.

10.       Nurodo, kad atsakovai elgiasi nesąžiningai, nes sąmoningai nutyli esmines jiems nepalankias sąlygas, ir teismui pateikė tik pačią Generalinę taikos sutartį be jos priedų, nurodė tikrovės neatitinkančius faktus, neva atsakovai nebuvo sutarties šalimis, dėl ko negali būti taikoma išimtis, numatyta CPK 794 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Dėl šios priežasties teikia Generalinės taikos sutarties priedą „Sutartis dėl ginčų nutraukimo“. Papildomų įrodymų pateikimo būtinybė atsirado vėliau, atsakovams neigiant faktus, kad jie buvo sutarties šalimis.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Dėl rašytinių paaiškinimų ir papildomų rašytinių įrodymų priėmimo

12.       Apeliantas East China Automobile Association Ltd. pateikė rašytinius paaiškinimus, prašydamas priimti papildomus rašytinius įrodymus – 2016 m. birželio 7 d. sutartį dėl ginčų nutraukimo ir 2023 m. spalio 16 d. pranešimą antstolei. Prašymą grindžia tuo, kad papildomų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo atsikertant į atsakovų atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, kuriuose jie nurodė tikrovės neatitinkančius faktus, esą jie nebuvo Generalinės taikos sutarties šalimis ir dėl to ieškovui negali būti taikoma CPK 794 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta išimtis.

13.       CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

14.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

15.       Taigi naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas, o asmuo, siekdamas pasinaudoti CPK 314 straipsnyje įtvirtinta išimtimi, apeliacinės instancijos teismui turi pateikti atitinkamą prašymą ir jį pagrįsti ne deklaratyviais, o iš tiesų svariais argumentais, dėl ko jam turėtų būti taikytina ši išimtis iš bendrosios taisyklės.

16.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju apeliantas nepagrindė būtinybės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Apelianto teikiamas naujas įrodymas – 2016 m. birželio 7 d. sutartis dėl ginčų nutraukimo – egzistavo (turėjo egzistuoti) prašymo dėl įpareigojimo sumokėti užstatą nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Pažymėtina, kad apelianto atskirajame skunde nurodytos aplinkybės iš esmės buvo išdėstytos ir pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į atsakovų prašymą dėl įpareigojimo sumokėti užstatą, įskaitant ir tai, kad bylos šalys, apelianto (ieškovo) teigimu, susitarė ginčus spręsti Lietuvos teismuose. Atsižvelgiant į tai, Generalinės taikos sutarties priedas – 2016 m. birželio 7 d. sutartis dėl ginčų nutraukimo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ne tik galėjo, bet ir turėjo būti pateikta pirmosios instancijos teismui, įrodinėjant, kad egzistavo CPK 794 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta išimtis. Be to, kasacinio teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – tai ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-469/2021). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant atskirojo skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba net apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu yra nustatytas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus.

17.       Atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes, į tai, kad apeliantas nenurodė naujų įrodymų nepateikimo pirmosios instancijos teismui objektyvių ir iš tiesų svarbių priežasčių, leidžiančių taikyti CPK 314 straipsnyje įtvirtintą išimtį iš bendros taisyklės, apeliacinės instancijos teismas nepriima East China Automobile Association Ltd. teikiamos 2016 m. birželio 7 d. sutarties dėl ginčų nutraukimo, kuri, kaip minėta, nebuvo pateikta laiku ir dėl to nevertinta pirmosios instancijos teisme, sprendžiant klausimą dėl užstato sumokėjimo. Be to, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad teikiamas kitas papildomas įrodymas – 2023 m. spalio 16 d. pranešimas antstolei – turėtų esminės reikšmės klausimo dėl įpareigojimo sumokėti užstatą išsprendimui kitaip, todėl šį įrodymą taip pat atsisako priimti.

18.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad, remiantis CPK 335 straipsnio nuostata, šalys turi teisę pateikti atskirąjį skundą ir atsiliepimą į jį. Tokie procesiniai dokumentai, kaip atsiliepimas į kitos šalies pateiktą atsiliepimą į atskirąjį skundą (nesvarbu, kad jis pavadintas rašytiniais paaiškinimais, tačiau savo turiniu šiuo procesiniu dokumentu iš esmės yra pasisakoma dėl atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytų argumentų ir prašymų), CPK nėra numatytas. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas ieškovo pateiktų rašytinių paaiškinimų, kuriais yra papildomi atskirojo skundo argumentai, kas yra draudžiama (CPK 323 straipsnis), nepriima.

Dėl įpareigojimo sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti teisėtumo ir pagrįstumo

19.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovas įpareigotas sumokėti užstatą atsakovų galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

20.       CPK 794 straipsnio 1 dalis nustato, kad ieškovas, kitos valstybės fizinis ar juridinis asmuo atsakovo prašymu privalo CPK nustatyta tvarka sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Minėto straipsnio 2 dalis įtvirtina išimčių, kurioms esant užstato sumokėjimo pareiga ieškovui netaikoma, sąrašą: 1) jeigu ieškovas Lietuvos Respublikoje turi turto, kurio pakanka bylinėjimosi išlaidoms padengti; 2) neturtinio pobūdžio šeimos bylose, bylose pagal pareikštą priešieškinį bei bylose, kuriose prašoma išduoti teismo įsakymą; 3) bylose, kuriose šalys susitarė dėl to, kad ginčai bus nagrinėjami Lietuvos Respublikos teismuose; 4) jeigu užstato institutą draudžia atitinkama tarptautinė sutartis.

21.       Tam, kad būtų galima teisingai išspręsti užstato taikymo klausimą, visų pirma, reikia išsiaiškinti, ar egzistuoja bent viena CPK 794 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta aplinkybė, kuriai esant galiotų draudimas reikalauti sumokėti užstatą atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti.

22.       Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas East China Automobile Association Ltd. yra Seišelių Respublikoje registruotas juridinis asmuo, neturintis turto Lietuvos Respublikoje, kurio pakaktų būsimoms atsakovų bylinėjimosi išlaidoms padengti. Tokių įrodymų apeliantas nepateikė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui. Nors, apelianto įsitikinimu, jo turimas Šiaulių apygardos teismo 2022 m. liepos 1 d. nutartimi patvirtintas finansinis reikalavimas į trečiąjį asmenį BUAB ECAA Europe įrodo, kad jis Lietuvoje turi turto, kurio pakaktų galimoms atsakovų bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, tačiau pažymėtina, kad teismų praktikoje sprendžiant dėl CPK 794 straipsnio 2 dalies 1 punkto taikymo yra pasisakyta, jog nustatant, ar ieškovas Lietuvos Respublikoje turi turto, kurio pakanka bylinėjimosi išlaidoms padengti, svarbu įvertinti galimybės atlyginti antrosios šalies bylinėjimosi išlaidas realumą (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1569-943/2015; 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-960-464/2016; 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-21-178/2017 ir kt.). Taigi teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo patvirtinti finansiniai reikalavimai (turtinės teisės) yra turtas, iš kurio gali būti atlyginamos atsakovo bylinėjimosi išlaidos, tačiau tokiu atveju, kaip minėta, turi būti įsitikinama, kad turimas turtas yra realus ir ar jo iš tiesų pakaks bylinėjimosi išlaidoms padengti. Nagrinėjamu atveju tokių įrodymų byloje nėra. Priešingai, byloje esantis trečiojo asmens BUAB „ECAA Europe“ nemokumo administratoriaus 2023 m. balandžio 12 d. raštas įrodo, kad iš bankroto procese gautų lėšų nebus galimybės padengti kreditorinių reikalavimų, lėšų pakaks nebent tik administravimo išlaidoms atlyginti. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinis teismas konstatuoja, kad ieškovo turima reikalavimo teisė į nemokią bendrovę nagrinėjamu atveju neatitinka realumo kriterijaus ir neįrodo, kad East China Automobile Association Ltd. turi pakankamai turto Lietuvos Respublikoje, kurio pakaktų atsakovų būsimoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Taigi neegzistuoja CPK 794 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta išimtis.

23.       CPK 794 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta išimtis, kad užstato sumokėjimo pareiga ieškovui netaikoma bylose, kuriose šalys susitarė, kad ginčai bus nagrinėjami Lietuvos Respublikos teismuose. Sutiktina su apeliantu East China Automobile Association Ltd. kad 2016 m. birželio 7 d. Generalinės taikos sutarties 11.9 punkte šalys susitarė dėl ginčų sprendimo Lietuvos Respublikoje, tačiau pažymėtina, kad paminėta sutartis buvo sudaryta tarp ieškovo East China Automobile Association Ltd. ir trečiojo asmens UAB „ECAA Europe“. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad Generalinės taikos sutarties 11.9 punkto nuostata šiuo atveju netaikytina, nes atsakovai UAB „Vaivorykštė“ ir J. D. nebuvo paminėtos sutarties šalimis. Kadangi Generalinės taikos sutarties 11.9 punkte įtvirtintas susitarimas negali būti laikomas šios bylos šalių, t. y. apelianto East China Automobile Association Ltd. ir atsakovų UAB „Vaivorykštė“ ir J. D. susitarimu dėl ginčo nagrinėjimo Lietuvos Respublikos teismuose, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja ir CPK 794 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta išimtis.

24.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė, kad egzistuotų ir CPK 794 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtina išimtis, nes nėra jokios Lietuvos Respublikos ir Seišelių Respublikos sudarytos tarptautinės dvišalės sutarties, kuri draustų užstato mokėjimo institutą. Be to, Seišelių Respublika nėra ir tarptautinių daugiašalių sutarčių, kurių dalyvės įsipareigoja pripažinti ir (ar) vykdyti viena kitos teismų ir (ar) arbitražų sprendimus, dalyvė. Kaip teisingai pastebėjo atsakovai, Seišelių Respublika nėra nei 1954 m. kovo 1 d. Hagos konvencijos dėl civilinio proceso, kurios 17 straipsnis draudžia iš šios konvencijos dalyvių juridinių asmenų reikalauti sumokėti užstatą bylinėjimosi išlaidoms padengti, dalyvė, nei 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvencijos dėl tarptautinės teisės kreiptis į teismą, pagal kurios 14 straipsnį iš asmenų (įskaitant juridinius asmenis) kitos susitariančiosios valstybės teismuose nagrinėjamose bylose, negali būti reikalaujama jokios rūšies užstato, dalyvė. Šių aplinkybių apeliantas neginčijo ir neneigė.

25.       Esant tokioms aplinkybėms ir ieškovui neįrodžius, kad egzistuoja bent viena iš CPK 794 straipsnio 2 d. įtvirtintų išimčių, kurioms esant užstato sumokėjimo pareiga East China Automobile Association Ltd. negalėtų būti taikoma, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai, remdamasis CPK 794 straipsnio 1 dalimi, įpareigojo ieškovą sumokėti į teismo depozitinę sąskaitą užstatą, skirtą užtikrinti atsakovų būsimas bylinėjimosi išlaidas.

26.       CPK 795 straipsnio, reglamentuojančio užstato dydžio nustatymą, 1 dalis numato, kad užstato dydį nustato bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į galimas atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nagrinėjamu atveju apeliantas neįrodė, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta 15 000 Eur užstato suma atsakovų galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti yra nepagrįsta ir (ar) per didelė.

27.       Apelianto skundo argumentai, kad atsakovus atstovauja tas pats advokatas ir kitų išlaidų, išskyrus atsiliepimo į ieškinį pateikimą, jie nepatirs, ne tik kad nepagrįsti, bet ir nesudaro pagrindo mažinti pirmosios instancijos teismo nustatytą užstato dydį. Visų pirma pažymėtina tai, kad šioje proceso stadijoje sunku įvertinti kiek ir kokių procesinių dokumentų bus (gali būti) teikiama teismui. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovai teikė ne tik prašymą dėl įpareigojimo sumokėti užstatą, bet ir atsiliepimą į ieškovo atskirąjį skundą ir dėl to jau patyrė advokato pagalbos išlaidų. Taigi akivaizdu, kad atsakovų bylinėjimosi išlaidas, priešingai nei teigia apeliantas, sudarys ne tik atsiliepimo į ieškinį parengimas. Be to, pažymėtina ir tai, kad bylinėjimosi (advokato pagalbos) išlaidos apima ne tik procesinių dokumentų rengimą, bet ir atstovavimą teismo posėdžiuose, o bylos nagrinėjimas nebūtinai apsiriboja tik pirmąja instancija. Taigi užstatas bylinėjimosi išlaidų užtikrinimui būtų skirtas ir galimam bylos nagrinėjimui aukštesnės instancijos teismuose.

28.       Įvertinęs apminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad nėra pagrindo mažinti pirmosios instancijos teismo ieškovui nustatytą užstatą, skirtą atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad tuo atveju, jei ieškinys būtų patenkintas visiškai ar iš dalies arba jeigu atsakovų faktiškai patirtos ar teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos būtų mažesnės už užstato sumą, sumokėtas užstatas ar atitinkama jo dalis nedelsiant būtų grąžinama ieškovui.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų

29.       Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismo nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), todėl pripažinta negaliojančia CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytu teisiniu pagrindu.

30.       CPK 263 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Šie reikalavimai taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams ir yra susiję su įstatymu pavesta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270, 331 straipsniai). Tik išsamiai ištyręs visas bylai teisingai išspręsti reikšmės galinčias turėti aplinkybes ir sprendime (nutartyje) išdėstęs argumentus dėl šių aplinkybių nustatymo bei vertinimo, teismas gali priimti byloje teisingą ir teisėtą sprendimą (nutartį). Kita vertus, aplinkybė, kad teismas sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje detaliai neatsakė į kiekvieną dalyvaujančių byloje asmenų išdėstytą argumentą, neaptarė kiekvienos jų nurodytos aplinkybės ar pateikto įrodymo, nesudaro pagrindo visais atvejais vertinti, kad teismo sprendimas (nutartis) yra nemotyvuotas ir nepagrįstas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą, absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu tik jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-215-915/2017, 25 punktas; 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-684/2023, 35 punktas).

31.       Nagrinėjamu atveju, nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai, vertinant atsakovų prašymo dėl įpareigojimo sumokėti užstatą pagrįstumą, nėra išsamūs ir pakankamai išplėtoti, tačiau apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad nutarties motyvuojamojoje dalyje nebūtų atsakyta į pagrindinius sprendžiamo klausimo faktinius ar teisinius aspektus ir kad dėl to užstato sumokėjimo pagrįstumo klausimas būtų išspręstas neteisingai. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad skundžiamos nutarties nepakankamai išsamus motyvavimas nagrinėjamu atveju nepripažintinas esminiu, turinčiu įtakos jos neteisėtumui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

32.       Atsakovai UAB „Vaivorykštė“ ir J. D., pateikę atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašė priteisti 605 Eur advokato pagalbos išlaidas.

33.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tik priėmus byloje baigiamąjį teismo procesinį sprendimą atsiranda sąlygos spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, o ne išsprendus byloje atskirus procesinio pobūdžio prašymus ir atsižvelgus į jų tenkinimo ir (ar) netenkinimo baigtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-313/2017, 15 punktas; 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018, 11 punktas; 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-347-916/2021). Taigi, kol nėra įsiteisėjęs procesinis sprendimas dėl ginčo esmės, proceso šalis, kurios atžvilgiu buvo priimta palanki teismo nutartis sprendžiamu atskiru klausimu, negali būti vertinama kaip laimėjusi ar pralaimėjusi byla.

34.       Dėl šių priežasčių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas šioje proceso stadijoje nespręstinas, kadangi bylinėjimosi išlaidas teismas paskirstys išnagrinėjęs bylą iš esmės (CPK 93, 98 straipsniai).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                            Rasa Gudžiūnienė