Administracinė byla Nr. I-427-414/10
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00083-2010-8
Procesinio sprendimo kategorija 16.4.; 16.6
(S)

KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. gegužės 10 d.
Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Rimantas Giedraitis,
sekretoriaujant Neringai Musinienei, dalyvaujant pareiškėjai R. P., jos atstovei advokatei Aušrai Ručienei, atsakovo Kauno teritorinės muitinės atstovei Daliai Gudauskienei viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. P. prašymą atsakovui Kauno teritorinei muitinei dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į tarnybą bei vidutinio darbo užmokesčio priteisimo,
n u s t a t ė :
Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Kauno teritorinės muitinės viršininko 2010 m. sausio 26 d. įsakymą Nr. 1P-39K, kuriuo ji atleista iš pareigų, grąžinti ją į posto inspektoriaus pareigas bei priteisti iš atsakovo jos naudai vidutinį darbo užmokestį už visą laiką nuo atleidimo iš tarnybos dienos, t. y. 2010 m. sausio 26 d., iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Pareiškėja prašė prašymą tenkinti. Prašyme ir teismo posėdžio metu nurodė, kad Kauno teritorinės muitinės viršininko 2010 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. 1P-39K ji atleista iš posto inspektoriaus pareigų už tai, kad ne tarnybos metu savo poelgiu diskreditavo muitinės pareigūno vardą. Neneigia fakto, kad yra bausta administracine tvarka pagal ATPK 210 str. 3 d. už tai, kad per Kybartų kelio postą gabeno tariamai paslėptas prekes, kurių bendra vertė 37,56 Lt. Paaiškino, kad ji nežinojo, jog pas ją rankinėje yra 3 pakeliai nedeklaruotų cigarečių ir automobilyje 7 l nedeklaruoto benzino. Prieš tai jos automobiliu naudojosi R. V. ir šie daiktai priklauso jam. Administracine tvarka ją nubaudė atsakovas, t. y. institucija, kurioje ji dirba. Atsakovas ją tikino, kad dėl nuobaudos nebus jokių problemų, įtikinėjo niekur nesiskųsti, todėl nenorėdama turėti problemų su darbdaviu per įstatymo nustatytą terminą šios nuobaudos neapskundė. Į teismą dėl nuobaudos panaikinimo ji kreipėsi praleidusi terminą skundui paduoti. Teismas termino neatnaujino ir skundą atsisakė priimti. Atsakovas buvo informuotas, kad ji laukiasi kūdikio, o Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 55 str. 4 d. draudžia nėščią muitinės pareigūnę atleisti iš pareigų. Savo pareigas ji atliko tinkamai ir sąžiningai, yra teigiamai charakterizuojama, niekada nėra bausta drausmine tvarka ar padariusi pažeidimą. Atsakovas pagal Valstybės tarnybos įstatymo 28 str. turėjo nustatyti visus tarnybinio nusižengimo elementus: pažeidimo faktą, jį padariusį asmenį, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, kaltę, vertinti, kad pažeidimas yra menkavertis (37,56 Lt), padarytas ne darbo metu, ne kaip muitinės pareigūnės, sudėtingą jos sveikatos būklę (nustatytas komplikuotas nėštumas). Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas 2009 m. rugpjūčio 4 d., todėl tarnybinė nuobauda turėjo būti skiriama ne vėliau kaip iki 2009 m. rugsėjo 4 d., t. y. per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo dienos. Nuobaudos rūšis – atleidimas iš pareigų neatitinka nuobaudos skyrimo kriterijų ir yra per griežta. Atsakovas priimdamas skundžiamą įsakymą elgėsi nesąžiningai, įsakymas yra neteisėtas todėl naikintinas.
Pareiškėjos atstovė advokatė posėdžio metu papildomai nurodė, kad pats pažeidimas kelia abejones. Jei R. P. nutarimą būtų skundusi, jos manymu, administracinio teisės pažeidimo byla būtų nutraukta. Atsakovas atlikdamas tarnybinį patikrinimą netyrė visų aplinkybių, neatkreipė dėmesio į tai, kad pažeidimas yra mažareikšmis. Tarnybinio patikrinimo išvadoje siūloma skirti tarnybinę nuobaudą atleidimą iš pareigų, kurios atsakovas negalėjo skirti, nes pareiškėja buvo nėščia. Sužinojusi apie atleidimą pareiškėja labai pergyveno ir patyrė skaudžias pasekmes. Prašė atsižvelgti į nurodytas aplinkybes ir skundą patenkinti.
Atsakovas su prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė ir atsakovo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2009 m. rugpjūčio 4 d. Muitinės departamento Tarnybinių tyrimų tarnybos pareigūnams kartu su VSAT OVS pareigūnais Kauno teritorinės muitinės Kybartų kelio posto prieigose atliekant į Lietuvos Respubliką atvykstančių transporto priemonių rekontrolę, po muitinio patikrinimo buvo sustabdytas automobilis Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas Kauno teritorinės muitinės posto inspektorės R. P.. Patikrinimo metu rasta nedeklaruotų prekių: automobilio bagažinėje, už dujų baliono ir po atsarginiu ratu, 7 litrai benzino, o rankinėje 3 pakeliai cigarečių „Jin Ling“ su Rusijos Federacijos banderolėmis. 2009 m. rugpjūčio 20 d. Kauno teritorinė muitinė išnagrinėjusi administracinę bylą priėmė nutarimą, kuriuo R. P. skyrė nuobaudą už pažeidimą numatytą ATPK 210 str. 3 d. „Kontrabanda“. Pareiškėja į teismą dėl nutarimo panaikinimo kreipėsi praleidusi įstatymo nustatytą terminą skundui paduoti. Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. spalio 22 d. nutartimi praleisto termino neatnaujino ir skundą atsisakė priimti. Ši nutartis apskųsta nebuvo ir yra įsiteisėjusi, todėl liko galioti 2009 m. rugpjūčio 20 d. nutarimas. 2009 m. rugpjūčio 7 d. Kauno teritorinės muitinės viršininko įsakymu sudaryta komisija tarnybiniam patikrinimui atlikti už šiurkštų etikos kodekso pažeidimą bei jo pasekmes – diskredituotą muitinės pareigūno vardą, sumenkintą muitinės autoritetą, 2009 m. rugsėjo 25 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje pateikė įstaigos vadovui siūlymą skirti R. P. tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų. R. P. su tarnybinio patikrinimo išvada buvo supažindinta pasirašytinai 2009 m. rugsėjo 28 d. ir nuo tos dienos susirgo, todėl iš tarnybos muitinėje buvo atleista 2010 m. sausio 26 d. jai grįžus po ligos. Administracinės bylos nagrinėjimo metu R. P. pripažino padariusi teisės pažeidimą, dėl to nuoširdžiai gailėjosi, tik vėliau pateikė gynybinę versiją apie tai, kad jos automobilyje rastos prekės priklauso jos tėvui R. V.. Skundo argumentas, kad ji buvo „atsakovo apgauta“ yra nepagrįstas, nes turėdama teisės magistro kvalifikacinį laipsnį, savo teises turėjo sugebėti apginti įstatymų nustatyta tvarka. Kadangi dėl pareigūnės veikos buvo pradėta administracinė procedūra, todėl nuo 2009 m. rugpjūčio 10 d. tarnybinis patikrinimas buvo sustabdytas ir 2009 m. rugpjūčio 20 d. priėmus nutarimą - atnaujintas. R. P. sulaužė muitinės pareigūno priesaiką, jos veiksmai prieštarauja Muitinės įstatyme, Kauno teritorinės muitinės Kybartų geležinkelio posto nuostatuose ir šio posto inspektoriaus pareigybės aprašyme apibrėžtiems muitinės sistemos įstaigų uždaviniams, tikslams bei jų pareigūnų vykdomoms funkcijoms, nesuderinami su muitinės pareigūno vardu ir jį žemina. VSAT duomenų bazės ir keleivių pateiktų žodinių muitinės deklaracijų informacinės sistemos duomenimis nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. rugpjūčio 12 d. R. P. ne kartą registruota vykusi per Kybartų PKP ir žodžiu deklaravusi prekes. Už pareigūno vardo pažeminimą numatyta vienintelė galima bausmė – atleidimas iš pareigų, todėl kitų už tarnybinius nusižengimus numatytų bausmių taikymas prieštarautų įstatymo leidėjo valiai. Atsakovo nuomone, pareiškėjos prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.
Prašymas netenkintinas.
Nustatyta, kad Kauno teritorinės muitinės (toliau – Muitinės) viršininko 2009 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 3B-533 buvo sudaryta komisija tarnybiniam patikrinimui atlikti ir posto inspektorės R. P., atliekančios pareigas Kybartų geležinkelio poste, veiksmams įvertinti (b.l. 53; toliau – Komisija).
Komisija, išnagrinėjusi pateiktą medžiagą, 2009 m. rugsėjo 25 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatė, kad R. P. Muitinės 2009 m. rugpjūčio 20 d. nutarimu Nr. 414/2009 už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 210 str. 3 d. („Kontrabanda“) buvo nubausta 500 Lt administracine bauda, konfiskuojant 7 l A92 markės benzino ir 3 pakelius cigarečių „Jin Ling“ su filtru bei Rusijos Federacijos banderolėmis. Nutarimas įsiteisėjęs. Komisija konstatavo, kad pareigūnė, kurios tiesioginė pareiga užkirsti kelią kontrabandai ir muitų taisyklių pažeidimams nevykdė Muitinės viršininko 2004 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 3B-962 patvirtinto Kauno teritorinės muitinės Kybartų geležinkelio posto inspektoriaus pareigybės aprašymo 34.12 p. numatytos posto inspektoriaus pareigos, pažeidė Muitinės departamento prie LR finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2006 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1B-888 patvirtinto Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekso (toliau – Muitinės pareigūnų etikos kodeksas) 23.1 punktą ir 7.8.7 punkte numatyto muitinės pareigūno pavyzdingumo principą, padarė išvadą, kad ji sulaužė muitinės pareigūno priesaiką, todėl savo veiksmais šiurkščiai nusižengė muitinės pareigūno tarnybinei etikai bei savo elgesiu ne tarnybos metu diskreditavo muitinės pareigūno vardą. Komisijos nuomone R. P. suprato savo daromos veikos pobūdį, sąmoningai leido kilti pasekmėms (diskredituotas muitinės pareigūno vardas), todėl minėtą tarnybinį nusižengimą padarė tyčiniais veiksmais. Įvertinusi padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį bei jo pasekmes, Komisija pasiūlė posto inspektorei R. P. skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų (b.l. 35-39).
Muitinės viršininko 2010 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. 1P-39K, vadovaujantis Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto (toliau – Statutas) 55 str. 1 d. 19 p., remiantis tarnybinio patikrinimo išvada, posto inspektorė R. P. buvo atleista iš pareigų už tai, kad ne tarnybos metu savo poelgiu diskreditavo muitinės pareigūno vardą (b. l. 33-34). Byloje keliamas ginčas dėl šio įsakymo pagrįstumo bei teisėtumo.
Statuto 55 str. 1 d. 19 p. numatytas savarankiškas muitinės pareigūno atleidimo iš užimamų pareigų pagrindas, nurodant jog asmuo atleidžiamas iš tarnybos muitinėje, jei savo poelgiu diskredituoja muitinės pareigūno vardą. Statuto 2 str. 4 d. nurodoma, kad muitinės pareigūno vardo diskreditavimas – su tarnybinių pareigų atlikimu susijusi ar nesusijusi muitinės pareigūno veika, kuria akivaizdžiai menkinamas muitinės autoritetas ir griaunamas pasitikėjimas ja. Ginčo įsakyme R. P. inkriminuojamas pareigūno vardo diskreditavimas kildinamas iš jos veiksmų, susijusių su 2009 m. rugpjūčio 4 d. per Kybartų kelio postą į Lietuvos Respubliką neteisėtai gabenant prekes, todėl sprendžiant ginčą vertintinos visos su nurodytu įvykiu susijusios aplinkybės.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007-01-29 nutartyje (adm. b. Nr. A6-114/2007), aiškindamas pareigūno vardo diskreditavimo turinį yra pažymėjęs, jog tam, kad būtų pagrindas atleisti muitinės pareigūną iš užimamų pareigų dėl pareigūno vardo diskreditavimo, turi būti nustatyta, kad tas pareigūnas savo poelgiu tarnybos metu arba ne tarnybos metu su tarnybinių pareigų atlikimu susijusiais ar nesusijusiais veiksmais arba neveikimu akivaizdžiai menkino muitinės autoritetą ir griovė pasitikėjimą ja. Esminiai elementai, leidžiantys taikyti šį savarankišką atleidimo pagrindą, yra pareigūno veikimas ar neveikimas ir kaip to pasekmė atsiradusio muitinės autoriteto menkinimo bei pasitikėjimo ja griovimo akivaizdumas. Kiekvienas muitinės pareigūno veikimas ar neveikimas, kuriuo pažeidžiami teisės aktai, kitų asmenų teisės ir interesai, menkina muitinės autoritetą bei griauna pasitikėjimą ja. Tačiau atleidimui iš pareigų dėl pareigūno vardo diskreditavimo būtinas dar ir akivaizdumo kriterijus, t. y. kad visuomenė, atsižvelgiant į padidintus moralės normų laikymosi reikalavimus ir teisėtus lūkesčius, kurių tikimasi iš statutinių pareigūnų tiek jų tarnybos, tiek ir ne tarnybos metu, vienareikšmiai neigiamai vertintų ir smerktų tokius muitinės pareigūno veiksmus ar neveikimą.
Įsiteisėjusiu Muitinės 2009 m. rugpjūčio 20 d. nutarimu už administracinio teisės pažeidimo numatyto ATPK 210 str. 3 d. („Kontrabanda“), padarymą R. P. paskirta administracinė nuobauda (b. l. 79-80). R. P. 2009 m. rugpjūčio 4 d. paaiškinime surašytame netrukus po įvykio pripažino, kad žodžiu deklaravo vežanti 2 pakelius cigarečių, 0,5 l degtinės ir 10 l benzino, tačiau rekontrolės metu buvo rasta 3 pakeliai nedeklaruotų cigarečių ir 7 l nedeklaruoto benzino (b. l. 72; 73). 2009 m. rugpjūčio 20 d. ir 2009 m. rugsėjo 16 d. paaiškinimuose ji nurodė nežinojusi, kad jos automobilyje yra nedeklaruotos prekės, nežino iš kur jos atsirado, padarytą administracinį teisės pažeidimą pripažįsta, nuoširdžiai gailisi, žada ateityje panašių situacijų vengti (b. l. 20; 78). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Muitinės departamento Tarnybinių tyrimų tarnybai kartu su VSAT OVS pareigūnais atliekant patikrinimą buvo sustabdyti du automobiliai ((duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojami R. P. ir R. V. (b. l. 57; 70-71). Pastarojo automobilyje nedeklaruotų prekių nerasta. Byloje nėra duomenų, kad R. V. patikrinimo metu būtų teikęs paaiškinimus apie jam priklausančias R. P. automobilyje ir jos rankinėje rastas nedeklaruotas prekes. Aplinkybė, jog automobilyje ir pareikėjos rankinėje rastos nedeklaruotos prekės priklausė jos tėčiui R. V., atsirado tik 2009 m. rugsėjo 29 d. pareiškėjos paaiškinime (b. l. 21). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir tai, kad R. P. parodymai nėra nuoseklūs, jos paaiškinimas, jog nedeklaruotos prekės priklausė R. V., nelaikytinas objektyviu ir vertintinas kaip pasirinkta gynimosi taktika, siekiant sau naudingo rezultato. Nors pareiškėja, ginčydama Muitinės viršininko 2009 m. rugpjūčio 20 d. įsakymą, iš esmės ginčija ir Muitinės nutarimą priimtą jos atžvilgiu, tačiau nenurodo jokių objektyvių nuo jos pačios valios (apsisprendimo) nepriklausančių aplinkybių, kodėl, galimai manydama, kad nutarimas yra neteisėtas, įstatymo nustatytu terminu nepasinaudojo teise šį nutarimą ginčyti. Pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad atsakovas įtikinėjo neskųsti nutarimo, nėra patvirtinta įrodymais, todėl nesudaro pagrindo vienareikšmei išvadai, kad šis elgėsi nesąžiningai.
Pareiškėja yra Muitinės pareigūnė, kurios viena iš užduočių yra vykdyti kontrabandos, muitų ir kitų teisės aktų, už kurių vykdymą atsakinga muitinė, pažeidimų prevenciją. Muitinės pareigūnų etikos kodekse nurodoma, kad muitinės pareigūnai privalo savo elgesiu nežeminti pareigūnų orumo, ugdyti visuomenės pasitikėjimą muitine ir pareigūnais (7.8.7 p.), ne tarnybos metu pareigūnas privalo elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas, kad jo elgesys nesukeltų abejonių dėl muitinės ir jos pareigūnų patikimumo ir gero vardo (23.1. p.). R. P. buvo supažindinta su Kauno teritorinės muitinės Kybartų geležinkelio posto nuostatais (b. l. 85-88), turėdama teisės magistro kvalifikacinį laipsnį, galėjo ir privalėjo suvokti teisės pažeidimo pasekmes. Neteisėtas prekių per LR valstybės sieną vežimas akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų. Tokiais veiksmais pareiškėja suteikė pagrindą VSAT pareigūnams ir visuomenei manyti, kad muitinės pareigūnas gali nevykdyti teisės aktų reikalavimų, daryti teisės pažeidimus, jei šie pažeidimai siejami su muitinėje atitinkamas pareigas užimančiais asmenimis. Tai neabejotinai griauna visuomenės pasitikėjimą šia institucija, griauna šios institucijos prestižą visuomenėje, o tuo pačiu diskredituoja muitinės pareigūno vardą. Tokia teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika yra pateikta ir kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose (pvz., Nr. A11-803/2005; Nr. A7-247/2004; Nr. A556-1662/2008; Nr. A662-443/2010), nuo kurios nukrypti šioje byloje nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo (Teismų įstatymo 33 str. 4 d.). Aplinkybė, jog pažeidimas yra mažareikšmis nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšminga, nes įstatymo leidėjas prekių, kitų privalomų pateikti muitinei daiktų gabenimą per LR valstybės sieną nepateikiant muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengiant, pripažįsta administraciniu teisės pažeidimu nepriklausomai nuo vežamų nedeklaruotų prekių kiekio, todėl mažareikšmiškumas (mažavertiškumas) negali būti pareigūno vardo diskreditavimo vertinimo esmine aplinkybe.
Galimai pareigūno vardą diskredituojančių veiksmų (poelgių) nustatymui dėl pareiškėjos veiksmų buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, kuris 2009 m. rugpjūčio 10 d. sustabdytas pareiškėjai kreipusis į teismą dėl nutarimo panaikinimo (b. l. 58), o 2009 m. rugsėjo 2 d., t. y. nutarimui įsiteisėjus – atnaujintas (b. l. 59). Tyrimo sustabdymas ir atnaujinimas neprieštarauja Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnams taisyklių, patvirtintų LR finansų ministro 2003 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 1K-237 (toliau – Taisyklės), 11 p. ir 31 p. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tarnybinio patikrinimo išvados pateikimas įstaigos vadovui yra aplinkybių, sudarančių pagrindą atleisti pareiškėją iš tarnybos, paaiškėjimo diena (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-159/2005). Todėl atmestini pareiškėjos argumentai, kad tarnybinė nuobauda turėjo būti skiriama ne vėliau kaip per mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo dienos, t. y. administracinių teisės pažeidimų protokolo surašymo dienos.
Taisyklėse įstaigos vadovui suteikta teisė atsižvelgti į tarnybinio patikrinimo išvadoje bei pareigūno paaiškinime išdėstytas aplinkybes ir per 2 darbo dienas priimti sprendimą skirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą arba jos neskirti (Taisyklių 26 p.). Taigi tarnybinį patikrinimą atlikusios komisijos siūlymas dėl tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš pareigų nėra privalomas Muitinės viršininkui, todėl jis turėjo teisę įvertinęs atlikus tarnybinį patikrinimą surinktus įrodymus taikyti atleidimą iš pareigų, kuris yra savarankiškas atleidimo pagrindas ir nelaikytinas tarnybine nuobauda. Kita vertus, paaiškėjus aplinkybėms, kad pareigūnas savo poelgiu diskreditavo muitinės pareigūno vardą, muitinės įstaigos vadovas neturi veikimo laisvės, nes Statutas nenumato muitinės įstaigos vadovui alternatyvių sprendimo būdų. Muitinės pareigūno atleidimas iš pareigų, nustačius, jog pareigūnas diskreditavo muitinės pareigūno vardą, yra imperatyvi teisinė priemonė, kuri negali būti keičiama kitomis priemonėmis. Tokių pasekmių taikymui ankstesnis pareigūno darbas, elgesys, kaltės pripažinimas ar nepripažinimas įtakos neturi, todėl atmestinas pareiškėjos argumentas dėl per griežtos tarnybinės nuobaudos parinkimo.
Muitinės pareigūnų atleidimas iš tarnybos išsamiai reglamentuotas Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto vienuoliktame skirsnyje „Muitinės pareigūno atleidimas iš pareigų”. Šiame skyriuje taip pat nustatyti muitinės pareigūno atleidimo iš pareigų pagrindai, ginčų sprendimo tvarka, garantijos nėščioms moterims ar kitoms asmenų kategorijoms, todėl taikyti Valstybės tarnybos įstatymą nagrinėjamam ginčui nėra pagrindo. Kadangi pareigūnė atleista iš tarnybos Statuto 55 str. 1 d. 19 p. pagrindu, t. y. savarankišku atleidimo iš pareigų pagrindu ir tai nėra tarnybinės nuobauda – atleidimas iš pareigų, todėl Statuto 55 str. 4 d., nurodytos išimtys, tarp jų garantijos nėščiai pareigūnei atleidžiant iš tarnybos 55 str. 1 d. 18 p. pagrindu, netaikytinos.
Įvertinus byloje esančius įrodymus ir tai, kad byloje nenustatyta esminių procesinių pažeidimų, darančių skundžiamą Muitinės viršininko įsakymą neteisėtu, ginčijamas Muitinės viršininko 2010 m. sausio 26 d. įsakymas Nr. 1P-39K, kuriuo pareiškėja atleista iš posto inspektorės pareigų už pareigūno vardo diskreditavimą laikytinas pagrįstu ir teisėtu, todėl jį naikinti pareiškėjos nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo.
Netenkinus pareiškėjos reikalavimo dėl ginčijamo įsakymo, kuriuo pareiškėja buvo atleista iš pareigų, panaikinimo, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą grąžinti ją į ankstesnę tarnybą bei priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą laiką nuo atleidimo iš tarnybos dienos, t. y. 2010 m. sausio 26 d., iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Todėl pareiškėjos prašymas atmetamas kaip nepagrįstas.
Vadovaudamasis administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu teisėjas
n u s p r e n d ž i a:
Prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Teisėjas Rimantas Giedraitis