Civilinė byla Nr. e2-286-464/2022

Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00009-2022-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.3.1.11

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 17 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo D. B. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2022 m. sausio 24 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovės L. K. ieškinį atsakovui D. B. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys R. R., R. J. ir E. J.,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė L. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo D. B. 78 985,60 Eur skolą.

2.       Nurodė, kad ji kartu su trečiaisiais asmenimis 2019 m. liepos 11 d. išdavė atsakovui įgaliojimą atstovauti jiems sudarant nekilnojamojo turto – 7,50 ha ploto miško žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir 15,43 ha ploto miško žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), perleidimo sandorį. Teigia, kad tiek ieškovė, tiek tretieji asmenys ketino jiems priklausančias turto dalis parduoti uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) ,,Ąžuolijos miškai“. Pagal 2019 m. birželio 12 d. preliminariąją žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį ieškovei už jos turto dalį turėjo būti sumokėta 32 381,16 Eur kaina. Įgaliojimo išdavimo dieną, t. y. 2019 m. liepos 11 d., buvo pasirašyta trišalė sutartis dėl preliminariosios miškų ūkio paskirties žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties, kurioje nurodyta ieškovei mokėtina suma 33 485,60 Eur. Nors aptarta turto kaina ieškovei per sutartyje numatytą terminą buvo sumokėta, tačiau pagrindinę sutartį įgaliotinis (atsakovas) sudarė su kitu juridiniu asmeniu – UAB ,,Silvestica Green Forest Lithuania“ ir už didesnę, nei buvo tartasi su UAB ,,Ąžuolijos miškai“, kainą. Ieškovės teigimu, atsakovas jos sklypo dalį pardavė už 78 985,60 Eur, tačiau tokio dydžio sumos ieškovei neperdavė. Todėl  prašo iš atsakovo, kaip jos įgaliotinio, priteisti už jos parduotą miško sklypo dalį gautą 78 985,60 Eur kainą.

3.       Pareikšto reikalavimo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones,  padarant įrašą viešame registre, draudžiantį atsakovui perleisti jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), taip pat areštuojant atsakovo kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, kurių suma 77 655,60 Eur.

4.       Nurodė, kad pareikšto ieškinio suma atsakovui, jauno amžiaus fiziniam asmeniui, kuriam nuosavybės teise priklauso tik 1 630 Eur vertės žemės sklypas, yra didelė. Atsakovas, vengdamas jam galimai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo, gali imtis veiksmų turtui paslėpti ar perleisti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Panevėžio apygardos teismas 2022 m. sausio 24 d. nutartimi ieškovės L. K. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkino visiškai: (1) padarė įrašą registre, draudžiantį atsakovui D. B. perleisti jam nuosavybės teise priklausantį sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini); (2) areštavo atsakovui priklausantį 77 355,60 Eur vertės kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant kilnojamąjį turtą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti, įkeisti, išnuomoti, perduoti naudoti kitiems asmenims, kitaip šį turtą sutartimi apsunkinti, o turto esant nepakankamai, areštavo atsakovui priklausančias pinigines lėšas bei turtines teises, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis trūkstamai sumai, išskyrus atsiskaitymą su ieškove pagal teismui pateiktą ieškinį, neviršijant 77 355,60 Eur; (3) nurodė ieškovės pasirinktam antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota leidžiamoms piniginėms operacijoms atlikti; (4) areštuoto turto saugotoju paskyrė atsakovą.   

6.       Teismas, vertindamas pareikšto ieškinio preliminarų pagrįstumą, nurodė, kad nėra pakankamo pagrindo spręsti, jog ieškovės reikalavimai būtų akivaizdžiai nepagrįsti ar kad ji savo interesus gina aiškiai netinkamu būdu ir pan. Ieškinys yra preliminariai pagrįstas tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek ieškovės poziciją pagrindžiančiais teisiniais pagrindais. 

7.       Vertindamas kitos sąlygos – grėsmės teismo sprendimo tinkamam įvykdymui – buvimą, teismas pažymėjo, kad šiuo atveju svarbus ieškinio sumos ir skolininko turtinės padėties santykis.  Atsakovo, fizinio asmens, atžvilgiu pareikšto ieškinio suma yra pakankamai didelė, jam nuosavybės teise priklauso tik žemės sklypas, kurio vidutinė rinkos vertė yra 1 630 Eur. Tokiais duomenimis remdamasis teismas padarė išvadą, kad ieškinio patenkinimo atveju skolos išieškojimas būtų apsunkintas. Be to, nėra įrodymų, kad atsakovas gera valia mokėtų priteistas sumas, jei ieškinys bus patenkintas. Taigi, nustatęs abi sąlygas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, teismas ieškovės prašymą patenkino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8.       Atsakovas D. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. sausio 24 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:     

8.1.                      Teismas neįvertino, ar ieškovės pateiktas ieškinys yra preliminariai pagrįstas, t. y. teismas nevertino ieškovės nurodyto ieškinio pagrindo ir dalyko, ar jos pateikti įrodymai preliminariai pagrindžia ieškinio reikalavimus. Ieškovė nuslėpė tokias aplinkybes, kad atsakovas, veikdamas pagal įgaliojimą, grąžino UAB ,,Ąžuolijos miškai“ sumokėtą užmokestį už miško sklypus bei susitarė dėl žalos atlyginimo. Iš UAB ,,Silvestica Green Forest Lithuania“ gauta didesnė sklypo kainos dalis buvo sumokėta pradinei pirkėjai kaip jos patirtos žalos atlyginimas.

8.2.                      Grėsmę galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui teismas nepagrįstai susiejo tik su didele reikalavimo suma, kuri sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą neturi lemiamos reikšmės.

8.3.                      Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiai ieškovei teko pareiga įrodyti atsakovo nesąžiningumą kaip sąlygą jos prašomiems ribojimams (turto areštui) taikyti. Tačiau ieškovė atsakovo nesąžiningumo iš esmės neįrodinėjo.

8.4.                      Nesant įrodymų, kurie leistų spręsti dėl teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės, laikinosios apsaugos priemonės byloje negalėjo būti taikomos. Į bylą nėra pateikta nei įrodymų, kad atsakovas nuosavybės teise valdomą turtą ketina perleisti tretiesiems asmenims ir (ar) jį apsunkinti, nei konkrečių duomenų apie jo turto masės bei jo vertės pokyčius iki nagrinėjamos bylos pradėjimo arba ją pradėjus, t. y. kad atsakovas jau yra ėmęsis veiksmų sumažinti jo turimo turto masę.

9.       Ieškovė L. K. atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo tokius argumentus:    

9.1.                      Ieškinys yra preliminariai pagrįstas, kadangi jame nurodytos faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas, pateikti jas pagrindžiantys įrodymai.

9.2.                      Teismų išaiškinimai dėl ieškinio sumos kaip pagrindo laikinosioms apsaugos priemonės taikyti pateikti kitokių nei nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste, t. y. sprendžiant juridiniams asmenims priklausančio turto arešto klausimus.

9.3.                      Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis yra pakankamai mokus ir gebės įvykdyti jam galimai nepalankų teismo sprendimą. Atsakovui priklauso tik vienas labai nedidelės vertės, lyginant su ieškinio reikalavimu, žemės sklypas, kitokio nekilnojamojo turto atsakovas neturi.

        Teisėja

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų

10.       Apeliantas D. B. kartu su atskiruoju skundu pateikė rašytinius įrodymus – mokėjimų nurodymų kopijas, 2019 m. liepos 11 d. įgaliojimų kopijas, banko sąskaitos išrašą, 2019 m. spalio 7 d. susitarimą dėl žalos už neparduotą miškų ūkio paskirties žemės sklypą pagal pasirašytą 2019 m. liepos 11 d. sutartį, 2019 m. spalio 7 d. PVM sąskaitą faktūrą.

11.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgdamas į tai, kad apeliantas neteikia prašymo priimti kartu su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus ir nenurodo visiškai jokių argumentų, kokias aplinkybes jie galėtų patvirtinti arba paneigti, neįvardija, kodėl minėtų duomenų pateikimo būtinybė iškilo teikiant atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas pateiktų į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą įrodymų priėmimo klausimo nesprendžia.

Dėl ieškinio reikalavimo tikėtino pagrįstumo

12.       Apeliantas, nesutikdamas su skundžiama teismo nutartimi, akcentuoja pareikšto ieškinio preliminaraus pagrįstumo neteisingą įvertinimą, todėl visų pirma pasisakytina dėl tokių atskirojo skundo argumentų.

13.       CPK įtvirtintas laikinųjų apsaugos priemonių institutas įpareigoja teismą užtikrinti efektyvų ieškovo teisių gynimą. Todėl pradinėje bylos proceso stadijoje, kuomet dažniausiai būna išsprendžiamas reikalavimų užtikrinimo laikinosiomis apsaugos priemonėmis klausimas, ieškovui ar pareiškėjui, siekiančiam pasinaudoti šio instituto teikiama apsauga, tokio prašymo pareiškimo metu pakanka pagrįsti, jog egzistuoja protinga ieškinio patenkinimo galimybė. Teismo pareiga įvertinti ieškinio patenkinimo galimybę gali būti apibrėžiama ir negatyviai, t. y. atsakovo atsikirtimai nėra pakankami abejoti ieškinio pagrindo tikėtinu pagrįstumu. Todėl pagal prima facie (iš pirmo žvilgsnio arba preliminaraus vertinimo) doktriną ieškinys yra preliminariai pagrįstas, jeigu jis reiškiamas remiantis teisėtu reikalavimų pagrindu ir yra pateikti su šiuo pagrindu tiesiogiai susiję įrodymai, arba ieškinys yra preliminariai pagrįstas, jeigu, išanalizavus ieškovo argumentus ir atsakovo atsikirtimus, nelieka pagrįstų abejonių sėkminga ieškovui proceso baigtimi.

14.       Nagrinėjamu atveju ieškovė L. K. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikė siekdama užtikrinti ieškinio, kuriuo prašo priteisti iš apelianto 78 982,60 Eur sumą, tinkamą įvykdymą. Nurodo, kad apeliantas netinkamai įgyvendino jam, kaip ieškovės įgaliotiniui, suteiktas teises ir perdavė įgaliotojai (ieškovei) mažesnę sumą už parduotą jai priklausiusį turtą, nei gavo iš šio turto pirkėjo. Taigi ieškovė yra aiškiai išdėsčiusi savo ieškinio pagrindą bei suformulavusi jo dalyką. Nurodytoms faktinėms aplinkybėms pagrįsti ieškovė prie savo ieškinio pridėjo rašytinius įrodymus – įgaliojimų, sutarčių kopijas, mokėjimo nurodymus ir kt. Taip pat ieškinyje nurodytas ir pareikšto reikalavimo teisinis pagrindas – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.137 straipsnio 1 dalis, 6.760 straipsnio 1 dalis.

15.       Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl duomenų pakankamumo preliminariai spręsti apie ieškinio pagrįstumą CPK 144 straipsnio taikymo tikslais. Apelianto atskirojo skundo argumentai, susiję su jo, kaip įgaliotinio, gautų lėšų panaudojimu, padengiant pradinės pirkėjos nuostolius, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Kitaip tariant, tik ištyrus ir įvertinus kiekvienos iš šalių argumentus bei jų į bylą pateiktus įrodymus pagal CPK nustatytas įrodinėjimo taisykles galės bus padarytos atitinkamos išvados tiek dėl į bylą pateiktų įrodymų įrodomosios reikšmės, tiek ir dėl jų pakankamumo ieškiniui patenkinti. Priešingai nei teigiama atskirajame skunde, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje nėra ir negali būti atliekamas įrodymų, kuriais grindžiamas ieškinys, tyrimas ir vertinimas.

16.       Kadangi ieškinio preliminaraus pagrįstumo pripažinimui teismui pakanka tik įsitikinti, ar šis procesinis dokumentas yra pagrindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais ir ar šie argumentai pagrindžiami įrodymais, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ši būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga yra nustatyta.    

Dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui

17.       Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl nustatytos ir antros būtinosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių institutui taikyti, t. y. grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimo, apeliantas tvirtina, kad teismas šią sąlygą nepagrįstai susiejo vien su jo turtine padėtimi. Apelianto teigimu, ieškovė nenurodė visiškai jokių argumentų, patvirtinančių jo nesąžiningumą, t. y. kad jis gali imtis veiksmų savo valdomam turtui nuslėpti arba išvaisyti, taip siekdamas išvengti galimai nepalankaus apeliantui teismo sprendimo įvykdymo. Apeliacinės instancijos teismas tokius atskirojo skundo argumentus pripažįsta pagrįstais.

18.       Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas grėsmę teismo sprendimo tinkamam įvykdymui iš tiesų susiejo tik su apelianto turtinės padėties ir jam pareikšto reikalavimo santykiu. Tokia argumentacija yra aiškiai nukrypta nuo šiuo klausimu nuosekliai suformuotos Lietuvos apeliacinio teismo praktikos dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui įrodinėjimo ir tokią grėsmę galinčių patvirtinti aplinkybių nustatymo, kurioje   pasisakoma, kad didelė ieškinio reikalavimų suma, kurios nurodymas visuomet priklauso tik nuo ieškovo, nesuponuoja tokių griežtų ribojimų, kaip asmens turto areštas, nustatymo poreikio. Ieškinio sumos dydis gali būti vertinamas tik kaip papildomas kriterijus prognozuojamo (labiau tikėtino) atsakovo elgesio kontekste, kai yra sprendžiama dėl galinčios kilti grėsmės sėkmingam teismo sprendimo įvykdymui.

19.       Tokio itin asmens interesus varžančio procesinio instituto, kaip turto arešto, iki ginčas bus išnagrinėtas iš esmės, taikymas galimas tik labai išskirtiniais atvejais ir tik tada,  kai jo taikymo prašantis ieškovas pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie atsakovo nesąžiningumą, jo elgesį, apie atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo. Sąžiningumo aspektu galėtų būti vertinami šalies veiksmai, atlikti iki bylos iškėlimo, ir atlikti jos nagrinėjimo metu, kitaip tariant, turi būti ne hipotetinė, o reali grėsmė, atsižvelgiant į šalies pateikiamus argumentus bei įrodymus, kuriais grindžiamas šios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos buvimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-550-330/2019; 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-27-370/2020; 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-906-330/2020; 2021 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-42-1120/2021; 2021 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1316-516/2021; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-370/2022; 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-159-912/2022).  

20.       Kitaip tariant, ne pareikšto reikalavimo suma ir asmens, kuriam reiškiamas reikalavimas, turtinė padėtis, o būtent šio asmens (ne)sąžiningumo vertinimas galėjo lemti išvadą, kurią padarė teismas skundžiamoje nutartyje, t. y. kad kyla reali teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė. Skirtingai negu teigiama atsiliepime į atskirąjį skundą, tokia aplinkybė yra aktuali ir tada, kai laikinąsias apsaugos priemones prašoma taikyti juridinio asmens, ir tada, kai jas prašoma taikyti fizinio asmens atžvilgiu.

21.       Šiame kontekste pažymėtina, kad civilinėje teisėje, išskyrus tiesiogiai įstatymuose aptartas išimtis, galioja asmens sąžiningumo prezumpcija, todėl nesąžiningumo, kaip grėsmę sprendimo įvykdymui patvirtinančios aplinkybės, įrodinėjimo pareiga visuomet tenka tai šaliai, kuri pareiškia teisme ieškinio reikalavimą ir prašo taikyti kitai šaliai disponavimo turtu suvaržymus ar kitus ribojimus (CPK 12, 178 straipsniai), o ne tai šaliai, kuri norėtų tokių padarinių išvengti (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-113-464/2018; 2019 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-218-943/2019; 2020 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-283-464/2020). Negalima reikalauti to, kas neįmanoma (lot. impossibilium nulla obligatio est), todėl kitoks šioje situacijoje įrodinėjimo naštos šalims paskirstymas reikštų, kad apeliantas, aiškiai nežinodama, ką ieškovė laiko grėsmę jos turtiniams interesams sukeliančiais veiksmais, objektyviai negalėtų pateikti jokių atsikirtimų ir įrodinėti priešingo, o tai nebūtų suderinama su šalių procesinės lygybės ir rungimosi principais (CPK 17 straipsnis).

22.       Apie asmens (ne)sąžiningumą sprendžiama individualiai kiekvienoje konkrečioje byloje pagal toje byloje nustatytus faktus ir aplinkybes. Nagrinėjamu atveju atitinkamą prašymą pateikusi ieškovė apelianto nesąžiningų veiksmų, nukreiptų į turto masės sumažinimą, turto apsunkinimą ar jo vertės sumažėjimą (vertės pokyčius iki ginčijamos bylos pradėjimo arba ją pradėjus), nenurodė ir neįrodinėjo. Vien ieškinyje dėstomų faktinių aplinkybių, kurių pagrįstumas galės būti įvertintas tik išnagrinėjus bylą iš esmės, ar, juo labiau, pareikšto ieškinio sumos, kaip buvo minėta pirmiau, aiškiai nepakanka sprendimo neįvykdymo grėsmei konstatuoti.

23.       Darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje laikinosios apsaugos priemonės apeliantui taikytos nepagrįstai, nesant vienos iš būtinųjų sąlygų joms taikyti – grėsmės galbūt palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymui. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės prašymas taikyti apeliantui laikinąsias apsaugos priemones atmetamas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo 2022 m. sausio 24 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės L. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo D. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu atmesti.

Teisėja                                                 Dalia Kačinskienė