Civilinė byla Nr. e2-544-241/2020
Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00258-2019-6
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.4
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOSVARDU
2020 m. kovo 12 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Rokiškio aliejinės atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. sausio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-260-544/2020 pagal ieškovo AS „Citadele banka“, veikiančio per AS „Citadele banka“ Lietuvos filialą, pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Rokiškio aliejinei iškėlimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas AS „Citadele banka“, veikiantis per AS „Citadele banka“ Lietuvos filialą, kreipėsi į teismą, prašydamas atsakovei UAB Rokiškio aliejinei iškelti bankroto bylą. Nurodė, kad ieškovas (bankas) yra atsakovės kreditorius, turintis 2 835 243,47 Eur finansinį reikalavimą pagal 2017 m. kovo 10 d. sudarytas kreditavimo sutartis. Bankui yra įkeista didžioji dalis atsakovės nekilnojamojo turto, įrenginiai ir atsargos. Dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo kredito sutartys nuo 2018 m. balandžio 10 d. nutrauktos, pareikalauta grąžinti visas suteiktas kredito sumas, įskaitant palūkanas ir delspinigius. Kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo dieną atsakovė skolos nesumokėjo. Atsakovei yra pagrindas iškelti bankroto bylą, nes ji yra nemoki, įmonė jau ilgą laiko tarpą negali vykdyti finansinių prievolių kreditoriams.
2. Ieškovas pažymėjo, kad Panevėžio apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-216-544/2019 nutraukus atsakovės restruktūrizavimo bylą, visi susitarimai dėl kreditorių reikalavimų sumos (jos dalies) atsisakymo, piniginės prievolės pakeitimo kita ir dėl prievolių vykdymo terminų atidėjimo neteko galios. Atsakovės restruktūrizavimo byloje buvo patvirtinti 7 396 361,05 Eur dydžio kreditorių reikalavimai, iš jų banko reikalavimas – 2 616 699,55 Eur, kitų kreditorių – 4 779 661,50 Eur. Taigi visi šie įsipareigojimai laikytini pradelstais nuo restruktūrizavimo bylos nutraukimo ir pagal 2019 m. gruodžio 31 d. balansą faktiškai sudaro 8 362 221,47 Eur. Balanso duomenimis atsakovės turto vertė yra 6 103 302,00 Eur, tačiau ji turi būti sumažinta BUAB „Trašuva“ 214 644,56 Eur ir SIA Dagla Oil 173 233,30 Eur skolomis, nes tai nemokios įmonės. Todėl atsakovės pradelsti įsipareigojimai (8 362 221,47 Eur) viršija į balansą įrašyto turto vertę (5 715 424,14 Eur).
3. Atsakovė su bankroto bylos iškėlimu nesutiko ir nurodė, kad bankas neturi teisės inicijuoti bankroto bylos, nes jo turimas reikalavimas bendrovei yra nepradelstas, kadangi ginčijamas Vilniaus miesto apylinkės teismo byloje Nr. e2-259-845/2020, o į teismą ieškovas kreipėsi esant galiojančiam teismo draudimui imtis skolos išieškojimo veiksmų. Be to, byloje neįrodyti pagrindai iškelti atsakovės bankroto bylą. Bankas nepagrįstai į pradelstų įsipareigojimų dydį įtraukė savo 2 835 243,47 Eur reikalavimą, kuris yra ginčijamas nurodytoje byloje. Ieškovas nepagrįstai remiasi atsakovės balansu, neparodančiu tikrosios įmonės turto vertės. Atsakovės pradelsti įsipareigojimai turi būti sumažinti ne tik banko įsipareigojimų verte, bet ir kitų kreditorių reikalavimų suma, su kuriais buvo sudaryti susitarimai dėl skolų mokėjimo termino išdėstymo. Sumažinus įmonės turimus įsipareigojimus pagal banko ir kitų kreditorių reikalavimus, UAB Rokiškio aliejinės turimo turto vertė viršija pradelstų įsipareigojimų dydį.
4. Atsakovė pažymėjo, kad nors įmonė susiduria su finansiniais sunkumais, tačiau situacija keičiasi, 2019 m. vykdant veiklą aktyviai bendradarbiauta su kreditoriais ir tai sudarė galimybes atsakovei gauti 635 369,96 Eur kompensaciją iš Nacionalinės mokėjimo agentūros. Panaudojus šias pinigines lėšas veikloje, būtų sudarytos galimybės kaupti ir gauti atitinkamą kompensacinę išmoką ir už 2020 m., kuri siektų daugiau nei 1 000 000 Eur. Įmonė visomis įmanomomis priemonėmis siekia suvaldyti esamą situaciją, toliau vykdo veiklą, ieško galimybių teikti paslaugas ir produkciją, sudarinėja sandorius su užsakovais. Atsakovė aktyviai veikia ir siekdama atgauti debitorines skolas, per 2019 m. atgauta apie 123 000 Eur skolų.
5. Atsakovė UAB Rokiškio aliejinė pateikė prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėta Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-259-845/2020.
6. Pareiškėja UAB „Scandagra“ kreipėsi į teismą su prašymu įtraukti ją į bankroto bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Nurodė, kad ji yra atsakovės kreditorė, turinti 506 975,98 Eur reikalavimą, kuris buvo patvirtintas atsakovės restruktūrizavimo byloje, todėl turi suinteresuotumą bylos baigtimi, bylos baigtis turės įtakos jos teisėms ir pareigoms.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Panevėžio apygardos teismas 2020 m. sausio 27 d. nutartimi UAB Rokiškio aliejinei iškėlė bankroto bylą; atmetė prašymus sustabdyti bylą ir trečiuoju asmeniu įtraukti UAB „Scandagra“.
8. Teismas nurodė, kad bankas į teismą kreipėsi 2019 m. gruodžio 19 d., pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo priimtas 2019 m. gruodžio 20 d., taip pat buvo laikytasi iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusiame Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 6 straipsnio 2 dalyje numatytos išankstinės ginčų dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei nagrinėjimo ne teisme tvarkos, todėl sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, taikomos ĮBĮ nuostatos.
9. Teismas sprendė, kad atsakovė nepagrįstai tvirtina, jog bankas neturi reikalavimo teisės inicijuoti bankroto bylos iškėlimo, nes jo reikalavimas nepradelstas. ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bet kuris kreditorius, nepriklausomai nuo to, ar jo reikalavimas pradelstas, turi teisę pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, be to, reikalavimas bankui yra pradelstas.
10. Teismas pažymėjo, kad banko reikalavimas turi būti vertinamas kaip pradelstas, nes Panevėžio apygardos teismo nagrinėtoje UAB Rokiškio aliejinės restruktūrizavimo byloje įsiteisėjusia 2019 m. sausio 30 d. nutartimi buvo patvirtintas 2 616 699,55 Eur banko finansinis reikalavimas ir su šia suma jis buvo įtrauktas į restruktūrizuojamos įmonės kreditorių sąrašą. Banko reikalavimas restruktūrizavimo byloje administratorės buvo teikiamas tvirtinti kaip neginčijamas. Restruktūrizavimo proceso metu iki bylos nutraukimo bankas naudojosi šio reikalavimo suteiktomis teisėmis restruktūrizavimo procese. Todėl ir po restruktūrizavimo bylos nutraukimo bankas su pradelstu 2 616 699,55 Eur reikalavimu yra atsakovės kreditorius.
11. Teismas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-259-845/2020 ginčas iškeltas dėl galimai neteisėto kredito sutarčių nutraukimo prieš terminą nuo 2018 m. balandžio 10 d. ir sutarčių modifikavimo kitaip nustatant paskolų mokėjimo terminus, t. y. reikalaujant nustatyti, kad mokėjimai bankui būtų vykdomi nuo 2019 m. kovo – balandžio mėn., tačiau banko teisė reikalauti paskolų grąžinimo, o bendrovės pareiga paskolas grąžinti, nėra ginčijama. 2017 m. kovo 10 d. kreditavimo sutartimi suteikto apie 900 000 Eur pagrindinio kredito grąžinimo galutinis terminas baigėsi 2019 m. kovo 1 d. Nors ieškiniu UAB Rokiškio aliejinė siekė mokėjimų vykdymo atidėjimo 2019 m. kovo – balandžio mėn., tačiau įmokų pagal paskolos sutartį iki šiol nepradėjo mokėti. Taigi nevykdė ir tų pareigų, kurių nustatymo siekė pagal galimai jai palankų teismo sprendimą. Suėjus galutiniam kredito grąžinimo terminui, sutarties nutraukimo prieš terminą faktas šios bylos kontekste nebėra esminis. Nors po Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1790-330/2018, kuria buvo konstatuota, kad banko reikalavimas yra nepradelstas dėl iškelto ginčo teisme, priėmimo praėjo metai laiko, tačiau atsakovė pagal kredito sutartis įsipareigojimų bankui nevykdė, nors nuo 2018 m. kovo iki 2019 m. lapkričio mėn., kol įsiteisėjo 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutartis nutraukti restruktūrizavimo bylą, naudojosi ĮRĮ įstatymo suteiktais atidėjimais ir nuolaidomis.
12. Teismas pažymėjo, kad atsakovės balanse už 2019 m. nurodyta, jog mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai yra 7 550 700 Eur, iš kurių po vienų metų mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 2 023 722 Eur (bankui mokėtina suma), per vienus metus mokėtinos sumos – 5 526 978 Eur (261 470 Eur skolos kredito įstaigoms, 6 801 Eur gautas avansas, 5 120 785 Eur skolos tiekėjams, 60 395 Eur su darbo santykiais susiję įsipareigojimai, 77 527 Eur kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai). Atsakovė neįvykdė pareigos pateikti kreditorių sąrašą, kuriame būtų nurodyta skola kiekvienam kreditoriui, mokėjimo terminai, be to procesiniuose dokumentuose neįrodinėjo, kurie kreditorių reikalavimai pradelsti (išskyrus banko), o kuriems mokėjimo terminas nesuėjęs. Todėl apie šias aplinkybes sprendžiama pagal kitus šioje bei nutrauktoje restruktūrizavimo byloje surinktus įrodymus, registrų duomenis.
13. Teismas nurodė, kad atsakovės restruktūrizavimo byloje buvo patvirtinti 127 kreditorių reikalavimai (7 396 361,05 Eur), įskaitant 2 616 699,55 Eur banko reikalavimą. Didžioji dalis iš 7 396 361,05 Eur reikalavimų buvo susidarę iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Atsakovė nepateikė duomenų, kad su tam tikrais kreditoriais, kurių reikalavimai buvo patvirtinti restruktūrizavimo byloje, atsiskaityta. Taigi nepaneigta, kad nurodyti įsipareigojimai kreditoriams nuo restruktūrizavimo bylos nutraukimo dienos nesumažėjo ir (ar) yra nepradelsti. Pagal viešai skelbiamus duomenis įmonėje dirba 24 darbuotojai, kuriems įmonė pagal balanso duomenis 2019 m. gruodžio 31 d. buvo skolinga 60 395,00 Eur. Todėl yra pagrindas spręsti, kad įmonė beveik dvejus metus negali vykdyti savo įsipareigojimų visų eilių kreditoriams, neįvykdytų įsipareigojimų suma didėja, o tai patvirtina, jog finansiniai sunkumai nėra laikini.
14. Teismas atkreipė dėmesį, kad antstolių kontorose vykdomosios 25 bylos dėl skolų išieškojimo įvairiems atsakovės kreditoriams. Vien antstolių I. B. ir O. N. kontorose yra areštuotas turtas ir išieškomos skolos, viršijančios 1 700 000 Eur. Atsakovės neįvykdytas įsipareigojimas bankui 2019 m. lapkričio 12 d. sudarė 2 835 243,47 Eur, todėl 2019 m. gruodžio 31 d. balanse nurodyta 2 285 192 Eur suma yra netiksli. Skola Valstybinio socialinio draudimo fondui 2020 m sausio 23 d. buvo 4 611 Eur, kuri neįtraukta į balansą.
15. Teismas nurodė, kad atsakovė pateikė į bylą 2019 m. spalio mėn. sudarytus susitarimus su 46 kreditoriais, daugiausia ūkininkais, kurių 2 736 834,38 Eur reikalavimai buvo patvirtinti restruktūrizavimo byloje. Tačiau nutraukus restruktūrizavimo bylą, visi susitarimai dėl kreditorių bendros reikalavimų sumos (jos dalies) atsisakymo, prievolių vykdymo terminų atidėjimo neteko galios. Be to, susitarimuose yra nurodyta, kad jie įsigalioja, kai analogiškus susitarimus dėl dalies pagrindinės skolos sumos reikalavimo atsisakymo ir likusios pagrindinės skolos sumos dalies įvykdymo termino atidėjimo pasirašo pirmosios ir antrosios eilės kreditoriai (išskyrus hipotekos kreditoriai), kurie bendrai turi ne mažiau kaip 90 procentų visos pirmosios ir antrosios eilės kreditorių (išskyrus hipotekos kreditorius) pagrindinės skolos sumos, patvirtintos restruktūrizavimo byloje. Kadangi restruktūrizavimo byloje pirmosios (2 735 795,52 Eur) ir antrosios (1 825 302,79 Eur) eilės kreditorių pagrindinė reikalavimų suma sudarė 4 561 098,31 Eur, tai 2 749 430,19 Eur nesudaro 90 procentų. Be to, susitarimų turinys prieštaringas, todėl negalima nustatyti, ar kreditoriai atsisako savo reikalavimų, ar atsakovė įsipareigoja padengti ir sumą, nuo kurios atsisakoma. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad susitarimus sudariusių kreditorių reikalavimai sumažėjo ar kad įsipareigojimai nėra pradelsti.
16. Teismas nurodė, kad pagal 2019 m. gruodžio 31 d. balansą atsakovės turimas turtas sudaro 6 103 302 Eur (3 997 771,00 Eur ilgalaikis turtas, 2 105 531,00 Eur trumpalaikis turtas, iš kurio 906 780,00 Eur gautinos skolos). Iš 2019 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad įmonė ataskaitinį laikotarpį baigė su 183 246,00 Eur nuostoliu, o 2018 m. su 5 213 882 Eur nuostoliu. Atsakovės nuosavybės teise valdomas nekilnojamasis turtas, kurio vertė pagal balanso duomenis yra 1 813 741 Eur, ir kilnojamasis turtas (įranga) įkeisti bankui (ieškovui).
17. Teismas pažymėjo, kad 2019 m. gruodžio 31 d. balanse nurodyta, kad iš pirkėjų gautinų skolų yra už 906 780,00 Eur. Tačiau BUAB „Trašuva“, kurios skola sudaro 214 644,56 Eur, Panevėžio apygardos teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartimi iškelta bankroto byla, o Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartyje konstatuota, kad minėtos bankrutavusios įmonės skola atsakovei yra beviltiška ir jos išreikalavimas nerealus. Nors atsakovė nurodė, kad inicijavo BUAB „Trašuva“ tyčinio bankroto procesą, tačiau dėl šio proceso įmonės turtinė padėtis nepasikeis, o sėkmės atveju realus žalos atlyginimo išieškojimas iš bendrovės dalyvių galimas ne bylai aktualiu laikotarpiu. Skolos (173 233,30 Eur) atgavimas iš SIA Dagda Oil, dėl kurios priteisimo Panevėžio apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla, taip pat laikytinas nerealiu, kadangi nurodyta įmonė veikia užsienyje, neturi turto, 2015 – 2017 m. veiklos nevykdė, yra susijusi su atsakove verslo ryšiais per jos vadovą ir akcininką.
18. Teismas sprendė, kad atsakovės pradelsti įsipareigojimai yra 8 366 832,47 Eur (banko – 2 835 243,47 Eur, valstybės biudžetui – 4 611,00 Eur) arba mažiausi – 7 550 700 Eur, be banko reikalavimo – 5 526 978 Eur, todėl bet kuriuo atveju jie viršija (yra beveik lygūs) realiai įmonės turto vertei (5 715 424 Eur), taigi UAB Rokiškio aliejinė yra nemoki. Be to, atsakovės nuosavas kapitalas yra -1 447 398 Eur, nepaskirstytas nuostolis yra -8 062 404 Eur. UAB Rokiškio aliejinė antrus metus dirba nuostolingai, per 2019 m. įmonės gautos 7 146 907 Eur pajamos nepadengia 6 991 399 Eur pardavimo savikainos lėšų ir 347 880,00 Eur veiklos sąnaudų.
19. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo tenkinti atsakovės prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą, nes bylos nėra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią šiai bylai. Pareiškėjos UAB „Scandagra“ prašymas dėl įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu teisme buvo gautas prieš pat teismo posėdį, todėl kaip vilkinantis bylos nagrinėjimą, atmestinas. Pareiškėjos UAB „Scandagra“ teisės šiuo atveju nepažeidžiamos, nes jeigu įsiteisės nutartis iškelti atsakovės bankroto bylą, pareiškėja vėliau galės būti traukta į bankroto bylą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
20. Atsakovė UAB Rokiškio aliejinė prašo Panevėžio apygardos teismo 2020 m. sausio 27 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo arba bylą nutraukti. Skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
20.1. Teismas nepagrįstai atsakovės turimo turto mastą lygino su visomis jos mokėtinomis sumomis ir įsipareigojimais, o ne pradelstais atsakovės įsipareigojimais. Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-259-845/2020, kurioje UAB Rokiškio aliejinė ieškiniu prašo pripažinti 2017 m. kovo 10 d. kredito sutarčių nutraukimą neteisėtu; pakeisti kreditų grąžinimo tvarką bei terminus. Pareikštu ieškiniu galutinius kreditų grąžinimo terminus prašoma pratęsti iki 2023 m. rugsėjo 1 d. Tai, kad bylinėjimosi eigoje suėjo ieškinio reikalavimuose nurodomų periodinių įmokų mokėjimo pradžios datos, niekaip nepatvirtina, jog banko 2 835 243,47 Eur reikalavimas pradelstas.
20.2. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1790-330/2018, kuri šiai bylai turi prejudicinę galią, pažymėta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismui pripažinus neteisėtu vienašališką kredito sutarčių nutraukimą ir modifikavus minėtų sutarčių nuostatas, ginčo šalys būtų grąžintos į iki sutarčių nutraukimo buvusią padėtį, taigi bankas neturėtų teisės reikalauti grąžinti visos kreditų sumos. Minėtų sutarčių pagrindu prisiimti įsipareigojimai pradelstais anksčiausiai galėtų būti laikomi tik minėtoje byloje teismui atmetus ieškinį ar inicijuotą procesą užbaigus kitu būdu. Lietuvos apeliacinio teismo taip pat nurodyta, kad UAB Rokiškio aliejinė ieškinyje neneigia iš kredito sutarčių kilusios skolinės prievolės bankui egzistavimo, tačiau tai savaime neteikia pagrindo jos įsipareigojimų bankui laikyti pradelstais. UAB Rokiškio aliejinei ginčijant kredito sutarčių nutraukimą ir siekiant tolesnio modifikuotų sutartinių santykių vykdymo, nepaneigiamas banko kaip atsakovės kreditoriaus statusas ir nepaneigiama jo subjektinė teisė inicijuoti atsakovės bankroto bylos iškėlimą, tačiau skola šiam kreditoriui pagal teismų praktiką negali būti įtraukiama į įmonės pradelstų įsipareigojimų masę.
20.3. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartyje prieitos išvados yra aktualios nepriklausomai nuo to, kiek laiko praėjo nuo minėtos nutarties priėmimo ir, kas tuo laikotarpiu įvyko, kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-259-845/2020 iki šiol nėra išnagrinėta (ilgam laikotarpiui buvo sustabdyta). Pirmosios instancijos teismas akivaizdžiai neteisėtai kvestionuoja įsiteisėjusioje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje konstatuotas aplinkybes, turinčias prejudicinę galią šiai bylai.
20.4. Tai, kad civilinės bylos Nr. e2-259-845/2020 nagrinėjimo metu suėjo kredito grąžinimo terminas, nėra reikšminga aplinkybė įsipareigojimų vykdymo kontekste, kadangi ieškinyje suformuotas savarankiškas reikalavimas akcentuojamą terminą pratęsti iki 2023 m. rugsėjo 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismui tenkinus tokį reikalavimą, aplinkybė koks šis terminas buvo nustatytas ginčo kredito sutartyje, taptų neaktualus.
20.5. Teismas visiškai atsiribojo nuo susiklosčiusių aplinkybių vertinimo, o būtent to, kad ieškinys byloje Nr. e2-259-845/2020 buvo pareikštas 2018 m. rugsėjo 5 d., o 2018 m. rugsėjo 10 d. jo reikalavimų užtikrinimui buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – bankui uždrausta imtis skolos išieškojimo veiksmų. Negana to, Panevėžio apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartimi įmonei buvo iškelta restruktūrizavimo byla. Bankui priėmus sprendimą nutraukti kredito sutartis, atsakovė buvo praleidusi tik vieną periodinę įmoką (35 586 Eur), kuri sudarė tik 2,62 procentus bendros skolos sumos. Be to, UAB „Baltic trading“ 2018 m. balandžio 5 d. sumokėjus 38 000 Eur, 2018 m. balandžio 10 d. bankas jau buvo gavęs visas lėšas, dėl kurių buvo įspėjęs atsakovę. 2018 m. kovo 20 d. atsakovės direktorius pateikė pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, kurioje 2018 m. kovo 29 d. buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.
20.6. Vertinant teikiamoje pelno (nuostolių ataskaitoje) deklaruojamą atsakovės 2019 m. veikos rezultatą (-183 246 Eur), turėjo būti vertinama ir ilgalaikio turto nusidėvėjimo kategorija (438 618 Eur), taip pat neatskaitomas 24 168 Eur PVM. Tai rodo, kad atsakovės realus grynasis veiklos pelnas sudaro 279 540 Eur. Iš to matyti, kad 2019 m., dirbdama vos 35 procentų pajėgumu (dėl banko kuriamų kliūčių), atsakovė sugebėjo sugeneruoti pelną ir užbaigti finansinius metus su 635 426 Eur lėšomis banko sąskaitoje.
20.7. Atsakovė pateikė susitarimus su kreditoriais, patvirtinančius, kad kreditoriai sutiko perkelti įsipareigojimų jiems vykdymo terminus ir reikšmingos turimų įsipareigojimų dalies apskritai atsisakė. Šioje byloje pateikti 2019 m. spalio – lapkričio mėn. susitarimai buvo sudaryti išimtinai nesiejant pastarųjų su restruktūrizavimo procesu, bet siekiant išvengti atsakovės bankroto. Aktyvios diskusijos šiuo klausimu dar vyksta. 2020 m. vasario 3 d. tarp atsakovės ir dalies jos kreditorių buvo sudaryti nauji susitarimai, kuriais atitinkami kreditoriai sutiko išdėstyti skolas, atsisakant bet kokių priskaičiuotų palūkanų, delspinigių, baudų, netesybų, patirtų bylinėjimosi ar sprendimų vykdymo išlaidų. Tokiu būdu buvo sudaryti susitarimai, kuriais susitarta dėl 2 891 123,17 Eur skolos išdėstymo.
20.8. Taigi atsakovės turimi pradelsti įsipareigojimai sudaro 2 491 131,83 Eur. Vertinant tai, kad įmonės balanse apskaityta 6 103 302 Eur turto, akivaizdu, kad pradelstų įsipareigojimų suma neviršija pusės į balansą įrašyto turto vertės. Įmonė realiai vykdo veiklą, jos finansinė padėtis gerėja, ji turi visą reikiamą įrangą, yra įvykdžiusi įsipareigojimus valstybės biudžetui. 2019 m. gruodžio mėn. atsakovės pateikta paraiška paramai gauti buvo tenkinta ir įmonei išmokėta 635 369,96 Eur lėšų. Gauta suma yra pakankamai reikšminga tokias lėšas naudojant įmonės veikloje – perkant žaliavas, reikalingas vykdant susitarimus su užsakovais, mokant einamuosius mokėjimus ir kt.
20.9. Byla turėjo būti sustabdyta, kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-259-845/2020 sprendžia dėl banko sprendimo nutraukti kredito sutartis teisėtumo bei kreditų grąžinimo terminų pratęsimo. Bylose nagrinėjami klausimai turi teisinį ryšį.
20.10. Atsakovės padėtį faktiniu ir teisiniu požiūriu vertinant pagal šiuo metu galiojančias Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) nuostatas, nemokumo situacijos vertinimas kardinaliai keičiasi. Tokiu atveju pripažintina, kad bankas neturi subjektinės teisės inicijuoti atsakovės UAB Rokiškio aliejinės nemokumo bylos, kadangi banko reikalavimas nėra pradelstas, o atsakovė nepripažintina nemokia.
20.11. Teismas neįvertino, kad pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo buvo pateiktas neteisėtai, kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-259-845/2020 pritaikytos laikinosios apsaugos – bankui uždrausta imtis skolos išieškojimo veiksmų pagal 2017 m. kovo 10 d. kredito sutartis. Taigi pripažįstant banko subjektinę teisę kreiptis į teismą dėl atsakovės UAB Rokiškio aliejinės bankroto bylos inicijavimo, būtų konstatuota, kad teismų priimti ir įsiteisėję procesiniai sprendimai, sukuriantys atitinkamas teises ir pareigas, gali būti nevykdomi.
21. Ieškovas AS „Citadele banka“, veikiantis per AS „Citadele banka“ Lietuvos filialą, prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
21.1. Vien ginčo faktas nesuponuoja automatinio kreditoriaus reikalavimo nepriskyrimo prie pradelstų įsipareigojimų. Teismų praktikoje nurodoma, kad sprendžiant, ar ginčijamas kreditoriaus reikalavimas turi būti įtrauktas į skolininko pradelstų įsipareigojimų sąrašą, kiekvienu konkrečiu atveju situacija turi būti vertinama individualiai, atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes. Šiuo atveju egzistuoja tokios faktinės aplinkybės, kurios pagrindžia atsakovės turimų įsipareigojimų bankui priskirtinumą prie pradelstų.
21.2. Susipažinus su atsakovės ieškinio dėl kredito sutarčių nutraukimo ginčijimo ir kredito sutarčių modifikavimo turiniu, matyti, jog ieškinio reikalavimai – mokėti bankui nuo 2019 m. kovo – balandžio mėn. pagal kredito sutartis, jau yra pradelsti. Be to, vienoje sutartyje numatytas kredito grąžinimo terminas pagal sutarties sąlygas jau yra pasibaigęs 2019 m. kovo 1 d. ir vien negrąžinta pagrindinė skolos suma sudaro apie 900 000 Eur.
21.3. Bankas atsakovės restruktūrizavimo byloje Panevėžio apygardos teismo 2019 m. sausio 30 d. nutartimi buvo įtrauktas į kreditorių sąrašus su 2 616 699,55 Eur reikalavimu, t. y. visoms sumoms pagal kredito sutartis. Taigi pati atsakovė prievolės įvykdymo terminus pripažino suėjusiais. Kadangi bankas naudojosi savo reikalavimo suteiktomis teisėmis (balsavimas kreditorių susirinkime), todėl ir po restruktūrizavimo bylos nutraukimo bankas yra atsakovės UAB Rokiškio aliejinės kreditorius, kurio reikalavimas pradelstas.
21.4. Nepagrįstas atsakovės argumentas, kad bankas, inicijuodamas bankroto bylą, vykdo skolos išieškojimo pagal kredito sutartis veiksmus, kurie laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra uždrausti. Banko teisė pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo nebuvo apribota, tuo labiau, kad bankroto procesas nėra prilyginamas skolos išieškojimui, o yra susijęs su viešojo intereso gynimu ir skirtas visų kreditorių interesų tenkinimui.
21.5. Atsakovės pateikti nauji 2020 m. vasario 3 d. susitarimai su kreditoriais tik dar labiau patvirtina įmonės nemokumo egzistavimą. Atsakovė nurodo, jog atitinkami kreditoriai sutiko išdėstyti jų atžvilgiu turimas skolas, viso susitarta dėl 2 891 123,17 Eur skolos išdėstymo. Tačiau iš sudarytų susitarimų matyti, kad skolos grąžinimas išdėstomas 10 metų laikotarpiui, o kreditorius turi teisę vienašališku rašytiniu pareiškimu bet kada nutraukti susitarimą arba nurodomos kitos greito nutraukimo opcijos. Siekis turimą skolą išdėstyti per 10 metų tik patvirtina, jog įmonė yra nepajėgi net per vienerius metus ar net eilę metų patenkinti dalies kreditorių reikalavimų, todėl neturi realios galimybės atkurti savo mokumą. Be to, atsakovės restruktūrizavimas nebuvo sėkmingas, ji pati jo atsisakė.
21.6. Net vertinant atsakovės nemokumą be nurodytos sumos bankui (2 835 243,47 Eur) bei likusiems kreditoriams (2 635 854,83 Eur (5 526 978 – 2 891 123,17 Eur)) pradelsti reikalavimai sudarytų 5 471 098,30 Eur, o tai viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės.
21.7. Atsakovė teigia, kad pavyko finansinius metus užbaigti su 635 426 Eur piniginėmis lėšomis banko sąskaitoje, nors visos šios lėšos yra ne įmonės generuotas pelnas, o iš Nacionalinės mokėjimo agentūros gauta subsidija. Taigi šios pajamos nėra atsakovės veiklos teigiamas rezultatas. Juo labiau UAB Rokiškio aliejinė akivaizdžiai turi tikslą selektyviai pasirinktiems kreditoriams išnaudoti šią subsidiją, kadangi, kaip matyti iš antstolės I. B. patvarkymo, įmonė siekia kuo greičiau panaikinti priverstinį lėšų nurašymą ir disponavimo lėšomis apribojimą sąskaitai, į kurią subsidija pervesta.
21.8. Atsakovė yra visiškai nemoki, nesugebanti ir nesugebėsianti vykdyti veiklos taip, kad įvykdytų visus įsipareigojimus kreditoriams – apie 8 500 000 Eur, nemoka einamųjų įmokų, neegzistuoja mokumo atkūrimo galimybės. Įmonėje yra eikvojamas bei išvedamas jos turtas. Įmonės egzistavimas dabartinėje būsenoje tik dar labiau pažeidžia jos kreditorių interesus. Įvairūs atsakovės veiksmai ir inicijuojami procesai yra nesąžiningas proceso vilkinimas, siekiama tiesiog kuo ilgiau naudotis įkeistu turtu.
21.9. Bankui pateikus pareiškimą 2019 m. gruodžio 18 d., t. y. dar galiojant ĮBĮ, jo teisė inicijuoti bankroto procesą atsakovei taip pat atsirado pagal ĮBĮ, todėl turi būti vertinama pagal šio įstatymo nuostatas. Klausimas dėl įsipareigojimų pradelsimo yra neaktualus, kadangi iki JANĮ įsigaliojimo bankroto bylą galėjo inicijuoti bet kuris kreditorius.
21.10. Neegzistuoja joks privalomas ar fakultatyvus bylos sustabdymo pagrindas. Nagrinėjamos bylos nėra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią šiai bylai. Sudarytų kredito sutarčių nutraukimo teisėtumas ir jų sąlygų modifikavimas neturi įtakos sprendžiant klausimą dėl atsakovės mokumo ir nustatinėjant, ar yra pagrindas iškelti bankroto bylą. Be to, byloje yra pakankamai įrodymų, iš kurių teismas turi galimybę nustatyti nemokumo klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
22. Atskirųjų skundų nagrinėjimui taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta, apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirojo skundo ribos.
Dėl naujų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų priėmimo
23. Atsakovė UAB Rokiškio aliejinė kartu su atskiruoju skundu pateikė nauju įrodymus – 36 susitarimus su kreditoriais. 2020 m. kovo 2 d. Lietuvos apeliaciniame teisme taip pat gautas atsakovės prašymas priimti naujus įrodymus – 6 susitarimus su kreditoriais, papildomą susitarimą su SIA Bene Agro, 2020 m. sausio 20 d. taikos sutartį, Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartį, Panevėžio apygardos teismo 2020 m. vasario 14 d. sprendimą. 2020 m. kovo 2 d. prašyme pateikti rašytiniai paaiškinimai dėl naujų įrodymų turinio vertinimo.
24. Ieškovas AS „Citadele banka“, veikiantis per AS „Citadele banka“ Lietuvos filialą, kartu su atsiliepimu pateikė išrašą apie atsakovės UAB Rokiškio aliejinė įsiskolinimus valstybės biudžetui. 2020 m. kovo 4 d. gautas ieškovo atsiliepimas į atsakovės prašymą priimti naujus įrodymus, kuriame pateikti atsikirtimai dėl atsakovės teikiamų naujų įrodymų turinio vertinimo.
25. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
26. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar nepiktnaudžiaujama įrodymų vėlesnio pateikimo apeliacinės instancijos teismui teise.
27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kitose bylose priimti teismų procesiniai sprendimai nelaikytini naujais įrodymais CPK 314 straipsnio prasme, todėl nėra pagrindo spręsti dėl tokio pobūdžio dokumentų prijungimo prie bylos. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad kiti ieškovo ir atsakovės pateikti nauji rašytiniai įrodymai, atsižvelgiant į jų kiekį bei apimtį, negali užvilkinti bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, taip pat nėra pagrindo išvadai, jog šalys piktnaudžiauja vėlesne įrodymų pateikimo teise. Atkreiptinas dėmesys, kad šalių teikiami nauji įrodymai atsirado po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme. Pateikti įrodymai yra susiję su bylos esme – atsakovės (ne)mokumu, todėl gali būti reikšmingi teisingam ginčo išsprendimui. Šalys yra susipažinusios su priešingos pusės pateiktais naujais įrodymais, dėl jų vertinimo pasisakė rašytiniuose paaiškinimuose. Atsižvelgiant į tai, pateikti nauji įrodymai bei paaiškinimai priimami ir vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl ginčui aktualaus teisinio reglamentavimo
28. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus JANĮ, neteko galios ĮBĮ su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams JANĮ nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras išvardytas šio įstatymo nuostatas.
29. JANĮ 2 straipsnio 4 dalis juridinio asmens bankroto procesą apibrėžia kaip visumą šio įstatymo nustatytų procedūrų, kuriomis teismo arba ne teismo tvarka siekiama likviduoti juridinį asmenį, tenkinant kreditorių reikalavimus juridinio asmens turtu. Iš esmės analogiškai bankroto procesas apibrėžtas ĮBĮ 2 straipsnio 2 dalyje – kaip teismo arba ne teismo tvarka vykdomų įmonės bankroto procedūrų visuma. Bankroto proceso apibrėžimas svarbus nustatant jo pradžios momentą. Pagal ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalies prasmę kreditorius negali pradėti bankroto proceso, t. y. kreditoriaus pareiškimas teismui dėl bankroto bylos iškėlimo negali būti paduotas (paduotas negali būti priimtas, todėl teisminio bankroto bylos procesas teisme negali prasidėti), kreditoriui nepranešus apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tokia taisyklė taikoma visiems kreditorių pareiškimams, išskyrus ĮBĮ 6 straipsnio 3 dalyje numatytą išimtį. Atitinkamos ikiteisminės stadijos reikalavimas inicijuojant nemokumo procesą yra nustatytas ir JANĮ 9 straipsnyje. Taigi kreditoriui pagal veiksmų atlikimo metu galiojusio įstatymo reikalavimus atlikus ikiteisminio inicijavimo veiksmus, turi būti laikoma, kad bankroto procesas kaip įmonės bankroto procedūrų visuma jau yra pradėtas atlikus pirmąją iš tokių procedūrų.
30. Remiantis JANĮ 155 straipsniu ir tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kai bankroto bylos iškėlimo teisme procedūra pradedama dar galiojant ĮBĮ ir pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo pateikiamas teismui iki 2019 m. gruodžio 31 d., klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas pagal ĮBĮ, o ne JANĮ nuostatas. Tokios pozicijos laikomasi Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-497-781/2020; 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-510-881/2020, 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-479-553/2020, kt.).
31. Nagrinėjamu atveju ieškovas pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei UAB Rokiškio aliejinei iškėlimo teismui pateikė 2019 m. gruodžio 18 d., kartu su pareiškimu pridėjo 2019 m. lapkričio 14 d. per antstolę I. B. atsakovei UAB Rokiškio aliejinei įteiktą pranešimą dėl įsipareigojimų neįvykdymo ir bankroto bylos iškėlimo. Panevėžio apygardos teismas 2019 m. gruodžio 20 d. rezoliucija pareiškimą priėmė. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, įmonės nemokumo būseną ir bankroto bylos iškėlimo sąlygas pagrįstai vertino pagal ĮBĮ, o ne JANĮ nuostatas.
Dėl bankroto bylos sustabdymo ar nutraukimo
32. Teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka (CPK 163 straipsnio 3 punktas).
33. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad sustabdyti civilinę bylą CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu galima tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2011).
34. Šis privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje; negalimumas išnagrinėti civilinę bylą iki bus išnagrinėta kita byla, paaiškinamas tuo, kad teismas pats negali nustatyti faktų, kurie nustatomi kitoje byloje, tačiau bus reikšmingi ir nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas byloje Nr. 3K-P-311/2012).
35. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismui atsirado pareiga sustabdyti civilinės (bankroto) bylos nagrinėjimą. Esant ginčui dėl kreditoriaus reikalavimo, kuris nagrinėjamas kitoje civilinėje byloje, bankroto bylos iškėlimo klausimą sprendžiantis teismas ne stabdo bankroto bylos nagrinėjimą, o vertina, ar ginčijama skola pagal kitoje civilinėje byloje pareikštus reikalavimus gali būti pripažįstama (ne)pradelsta. Teismas nustatęs, kad prievolė yra iš esmės ginčijama ir todėl nelaikytina pradelsta, apie įmonės mokumą sprendžia pagal kitus byloje esančius duomenis (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-362-381/2017, kt.). Be to, nagrinėjamu atveju bankroto bylos sustabdymas dėl vieno iš atsakovės kreditorių kitoje civilinėje byloje ginčijamo reikalavimo, pažeistų bankroto proceso operatyvumo, koncentracijos, kreditorių teisėtų lūkesčių apsaugos principus, taip pat bankroto proceso tikslus.
36. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įmonės bankroto bylos iškėlimo stadijoje teismas kreditoriaus reikalavimo pagrįstumą vertina tik preliminariai, pirmiausia siekdamas nustatyti ne kreditoriaus reikalavimo dydį, o kreditoriaus statusą. Jei kreditorius pateikia pakankamų jo reikalavimo pagrįstumo įrodymų, iš kurių teismas gali susidaryti nuomonę, jog yra labiau tikėtina, kad kreditorius reikalavimo teisę į skolininką turi, tokio kreditoriaus pareiškimas dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo turi būti nagrinėjamas iš esmės. Jei skolininkas ginčija kreditoriaus statusą ir pateikia tai patvirtinančius įrodymus, teismas situaciją turėtų vertinti vadovaudamasis civiliniame procese galiojančiu tikimybių pusiausvyros principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Nepripažinti kreditoriaus statuso ir jo teisės prašyti skolininkui iškelti bankroto bylą teismas turėtų tik tada, kai yra didelė tikimybė, jog atsakovas nėra skolingas ieškovui (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1760-381/2017).
37. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šioje bankroto bylos stadijoje visiškai pakanka duomenų teigti, kad ieškovas yra atsakovės kreditorius. Pažymėtina, kad pagal ĮBĮ ir cituojamą aktualią teismų praktiką, kreditoriaus teisė inicijuoti bankroto bylą siejama ne su prievolės vykdymo termino pradelsimu, o su tikimybe, ar atsakovas (skolininkas), kuriam keliama bankroto byla, apskritai yra skolingas ieškovui. Nagrinėjamu atveju tarp bylos šalių nėra ginčo, kad atsakovė UAB Rokiškio aliejinė yra skolinga ieškovui pagal 2017 m. kovo 10 d. kredito sutartis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nagrinėjo ieškovo pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atitinkamai nėra pagrindo spręsti, kad nagrinėjama byla turėtų būti nutraukta.
38. Aplinkybė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-259-845/2020 pritaikytos laikinosios apsaugos – ieškovui uždrausta imtis skolos išieškojimo veiksmų pagal 2017 m. kovo 10 d. kredito sutartis, taip pat neleidžia teigti, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo priimti ir nagrinėti ieškovo pareiškimo dėl atsakovės bankroto bylos iškėlimo. Apeliacinio teismo vertinimu, išieškojimo veiksmai negali būti tapatinami su asmens teise kreiptis į teismą. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi išieškojimo teisės draudimas ieškovui pritaikytas dėl to, kad ieškovas, kaip hipotekos kreditorius, gali atlikti priverstinį išieškojimą supaprastinta (ne teismo) tvarka. Svarbu ir tai, kad teismo procesiniu sprendimu (ypač tarpiniu) apskritai negali būti nustatytas draudimas, kuriuo būtų paneigiama ar nepagrįstai ribojama asmens kreipimosi į teismą teisė.
Dėl atsakovės bankroto bylos iškėlimo
39. Bankroto byla įmonei iškeliama, jei yra bent viena iš ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje nustatytų sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti savo įsipareigojimų.
40. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Įmonės (ne)mokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai ir jų santykis su įmonės turto verte. Sprendžiant įmonės (ne)mokumo klausimą, turi būti vadovaujamasi realia į balansą įrašyto turto verte. Be to, sprendžiant įmonės (ne)mokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Taigi tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Klausimas dėl bankroto bylos įmonei (ne)iškėlimo turi būti sprendžiamas ne formaliai, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1441-823/2018, kt.).
41. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė UAB Rokiškio aliejinė atitinka nemokios įmonės statusą, kadangi jos pradelsti įsipareigojimai (8 366 832,47 Eur) viršija į balansą įrašyto realaus turto vertę (5 715 424 Eur). Atskirajame skunde atsakovė nesutinka su teismo atliktu nemokumo vertinimu ir nurodo, kad prie padelstų įmonės įsipareigojimų nepagrįstai buvo priskirtas teisme ginčijamas reikalavimas bankui (2 835 243,47 Eur), taip pat neatsižvelgta į tai, kad UAB Rokiškio aliejinė su kreditoriais, kurių bendra reikalavimų suma sudaro 3 014 398,98 Eur, sudarė rašytinius susitarimus, kuriais prievolių vykdymo terminas atidėtas.
42. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad UAB Rokiškio aliejinė 2018 m. rugsėjo 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme (civilinės bylos Nr. e2-259-845/2020) pareiškė ieškinį AS „Citadele banka“, veikiančiam per AS „Citadele banka“ Lietuvos filialą, kuriuo prašo: pripažinti banko atliktą vienašališką 2017 m. kovo 10 d. kredito sutarties Nr. KS/1510 ir kredito linijos sutarties Nr. KS/1511 nutraukimą neteisėtu; pakeisti kredito sutarties Nr. KS/1510 sąlygas ir išdėstyti taip: a) keičiamas 1.4.1 punktas – galutinis kredito grąžinimo terminas yra 2023 m. rugsėjo 1 d. b) papildomas 1.4.3 punktas – mokama lygiomis dalimis kiekvieną mėnesį, periodinių įmokų mokėjimas laikotarpiui nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. balandžio 1 d. atidedamas; pakeisti kredito linijos sutarties Nr. KS/1511 sąlygas ir išdėstyti taip: a) keičiamas 1.4.1 punktas – galutinis kredito grąžinimo terminas 2023 m. rugsėjo 1 d. b) keičiamas 1.4.3 punktas – mokama lygiomis dalimis kas mėnesį pagal suderintą grafiką nuo 2019 m. kovo 1 d.
43. Svarbu tai, kad atsakovės UAB Rokiškio aliejinės Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-259-845/2020 pareikšto ieškinio reikalavimai prievolės bankui pagal kredito sutartis vykdytinumo kontekste buvo įvertinti Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1790-330/2018, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl atsakovės bankroto ar restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad ieškinio turinio analizė patvirtina, jog UAB Rokiškio aliejinė nesutinka su banko atliktu vienašališku kredito sutarčių nutraukimu, siekdama įrodyti, jog bankas pažeidė įstatyme ir sutartyse įtvirtintą sutarčių nutraukimo tvarką. Ieškinyje išdėstyta UAB Rokiškio aliejinės pozicija parodo, kad įmonė neneigia iš kredito sutarčių kilusios skolinės prievolės bankui egzistavimo, tačiau tai savaime neteikia pagrindo jos įsipareigojimų bankui laikyti pradelstais. Ieškinio patenkinimo atveju (pripažinus neteisėtu vienašališką sutarčių nutraukimą ir modifikavus sutarčių sąlygas) šalys būtų grąžintos į iki sutarčių nutraukimo buvusią padėtį – UAB Rokiškio aliejinė galėtų tęsti kreditų grąžinimą periodinėmis įmokomis, o bankas netektų teisės reikalauti visos kredito sumos grąžinimo prieš terminą. Taigi atsakovei UAB Rokiškio aliejinei ginčijant kredito sutarčių nutraukimą ir siekiant tolesnio modifikuotų sutartinių santykių vykdymo, nepaneigiamas banko kaip atsakovės kreditoriaus statusas ir nepaneigiama jo subjektinė teisė inicijuoti atsakovės bankroto bylos iškėlimą, tačiau skola šiam kreditoriui pagal aktualią teismų praktiką negali būti įtraukiama į įmonės pradelstų įsipareigojimų masę.
44. CPK 182 straipsnio 2 punktas nustato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Šia taisykle siekiama proceso ekonomiškumo, kad nebūtų pakartotinai tiriama tai, kas jau yra patikimai ir privalomai nustatyta teismo sprendimu. Praktines šios taisyklės taikymo nuostatas yra suformulavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir kiti teismai. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pasisakęs, kad tais atvejais, kai teismai jau yra išsprendę ginčą, jų sprendimu neturėtų būti abejojama (žr., pvz., 2006 m. sausio 12 d. sprendimo byloje Kehaya ir kiti prieš Bulgariją, peticijos Nr. 47797/99).
45. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo yra išsamiai pasisakęs ir suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-271-313/2017 17–18 punktus; 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-205-415/2017 18 punktą; kt.).
46. Teismui konstatavus, kad pirmiau nurodytos aplinkybės egzistavo, jos byloje dalyvavusiems asmenims tampa prejudiciniais faktais, kurių kitoje byloje tarp tų pačių šalių įrodinėti nereikia, jos negali būti ginčo objektas kitoje, vėliau iškeltoje, civilinėje byloje. Net ir pripažįstant, kad praktikoje gali susiklostyti situacijos, nulemiančios išimčių iš pirmiau nurodytos bendrosios taisyklės, pagal kurią įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl pažeistų materialinių teisių gynimo sukuria prejudicinius faktus dėl šių materialinių teisių egzistavimo ir jų pažeidimo, kurių vėliau paneigti kitoje byloje negalima, taikymo poreikį, šios išimtys turėtų būti aiškinamos ypač siaurai, taikant tuos pačius kriterijus, kaip ir proceso atnaujinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-205-415/2017, kt.).
47. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1790-330/2018 pateiktas faktinių aplinkybių vertinimas yra aktualus ir šios bylos nagrinėjimo metu. Vien tai, kad po nurodytos nutarties priėmimo buvo iškelta atsakovės restruktūrizavimo byla, kuri vėliau buvo nutraukta, neleidžia teigti, jog prievolę bankui galima vertinti kaip neginčijamą. Pažymėtina, kad restruktūrizavimo byloje, kaip ir bankroto byloje, kreditoriais pripažįstami ir į restruktūrizuojamos įmonės kreditorių sąrašą įtraukiami visi kreditoriai, nepaisant to, ar prievolių jiems vykdymo terminai yra suėję (Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo 3 straipsnis). Be to, nagrinėjamu atveju ieškovo AS „Citadele banka“, veikiančio per AS „Citadele banka“ Lietuvos filialą, finansinis reikalavimas Panevėžio apygardos teismo 2019 m. sausio 30 d. nutartimi restruktūrizavimo byloje (civilinės bylos Nr. 2-216-544/2019) buvo patvirtintas administratoriui jo neginčijant, t. y. tik formaliai įvertinus jo pagrįstumą ir nepasisakant dėl aplinkybių, susijusių su prievolės pradelsimu. Taigi aplinkybė, kad buvo iškelta atsakovės restruktūrizavimo byla ir bankas nurodytoje byloje naudojosi visomis kreditoriaus teisėmis, neleidžia paneigti Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartyje konstatuoto fakto, kad banko reikalavimas nepripažintinas pradelstu.
48. Tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-259-845/2020 pareikšto ieškinio reikalavimais prašoma modifikuoti kredito sutarčių sąlygas, be kita ko, nustatant periodinių įmokų mokėjimo terminus nuo 2019 m. kovo 1 d., t. y. datos, kuri jau yra praėjusi, neleidžia daryti išvados, kad UAB Rokiškio aliejinės pareikštas ieškinys yra nebeaktualus. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškinio reikalavimais prašoma nustatyti pakankamai ilgą kredito įmokų mokėjimo galutinį terminą (iki 2023 m. rugsėjo 1 d.). Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos nagrinėjimas užtruko, kadangi byla dėl pradėto atsakovės restruktūrizavimo proceso buvo sustabdyta beveik metams (nuo 2019 m. sausio 17 d. iki 2019 m. lapkričio 27 d.). Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai 2 835 243,47 Eur banko reikalavimą įtraukė į atsakovės pradelstų įsipareigojimų bendrą masę.
49. Iš atsakovės UAB Rokškio aliejinės Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktų naujų įrodymų – 42 rašytinių susitarimų su kreditoriais matyti, kad kreditoriai sutiko atsakovės skolų, kurios bendrai sudaro 3 014 398,98 Eur, mokėjimų terminus atidėti iki 2029 m. gruodžio 31 d. Teismas neturi pagrindo atsakovės pateiktus susitarimus laikyti negaliojančiais. Susitarimų esminių sąlygų visuma leidžia daryti išvadą, kad kreditoriams dabartinė atsakovės finansinė padėtis yra žinoma ir, nepaisant atsakovės finansinių sunkumų, kreditoriai (ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės) įsipareigoja bendradarbiauti su atsakove. Šalių derybose faktiškai buvo pasiektas susitarimas dėl įsipareigojimų vykdymo atidėjimo vardan atsakovės veiklos tęsimo. Tad kreditorių, sudariusių susitarimus su atsakove, finansinių reikalavimų taip pat negalima įtraukti į pradelstų įsipareigojimų masę. Ieškovas rašytiniuose paaiškinimuose teisingai nurodo, kad pagal sudarytų susitarimų sąlygas, jau per pirmuosius metus periodiniais mokėjimais atsakovei reikės sumokėti 10 procentų nurodytos sumos, t. y. 301 439,90 Eur, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, jog tokios sumos (dalimis) atsakovė nebus pajėgi mokėti. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė nėra nutraukusi veiklos, generuoja pajamas, gauna paramą iš Nacionalinės mokėjimo agentūros.
50. Teismas nurodė, kad pagal 2019 m. gruodžio 31 d. balansą atsakovės turimas turtas sudaro 6 103 302 Eur (3 997 771,00 Eur ilgalaikis turtas, 2 105 531 Eur trumpalaikis turtas, iš kurio 906 780 Eur gautinos sumos). Teismas sprendė, kad debitorių BUAB „Trašuva“ (214 644,56 Eur), ir SIA Dagda Oil (173 233,30 Eur) skolos negali būti laikomos realiu įmonės turtu, kadangi nurodyti juridiniai asmenys yra nemokūs, skolos susigrąžinimas iš jų nėra įmanomas. Teismas konstatavo, kad realią atsakovės turto vertę sudaro 5 715 424 Eur suma.
51. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad nurodytos debitorių skolos pagrįstai nebuvo vertinamos kaip realus atsakovės UAB Rokiškio aliejinės turtas. Pažymėtina, kad debitorinės skolos vertinamos galimybių jas realiai išsiieškoti ir grąžinti įmonei aspektais. Vien tai, kad atsakovė ėmėsi priemonių jas išsiieškoti (kreipėsi į teismą dėl BUAB „Trašuva“ bankroto pripažinimo tyčinio, dėl skolos priteisimo iš SIA Dagda Oil) dar nereiškia, jog skolos bus realiai išieškotos. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, vien dėl skolininkės BUAB „Trašuva“ tyčinio bankroto inicijavimo įmonės turtinė padėtis nepasikeis, o sėkmės atveju realus žalos atlyginimo išieškojimas iš įmonės dalyvių galimas ne bylai aktualiu laikotarpiu (net nevertinant aplinkybių, ar dalyviai turės galimybę įvykdyti reikalavimą). Skolos atgavimas iš SIA Dagda Oil taip pat netikėtinas, kadangi įmonė neturi turto ir nevykdo veiklos.
52. Nepaisant to, įvertinus pirmosios instancijos teismo pagrįstai nustatytą atsakovės realaus turto vertę (5 715 424 Eur) ir šioje nutartyje aptartą įmonės faktiškai pradelstų įsipareigojimų sumą (8 366 832,47 Eur - 2 835 243,47 - 3 014 398,98 Eur = 2 517 190,02 Eur) nėra pagrindo teigti, kad UAB Rokiškio aliejinė atitinka nemokios įmonės statusą, t. y. jos pradelsti įsipareigojimai neviršija pusę turimo (realaus) turto vertės (5 715 424 / 2 = 2 857 712 Eur > 2 517 190,02 Eur).
53. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad juridinio asmens nemokumo būsena reiškia, kad juridinis asmuo yra susidūręs su ilgalaikiais rimtais finansiniais sunkumais, užkertančiais kelią vykdyti įprastą ūkinę komercinę ar kitą įstatuose apibrėžtą veiklą ir reikalaujančiais kraštutinių priemonių taikymo priverstinai nutraukiant tokio asmens veiklą ir likviduojant jį per bankroto procedūrų vykdymą. Juridinio asmens finansiniai sunkumai bendriausia prasme reiškia prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą, t. y. negalėjimą nustatytais ar pateisinamai uždelstais terminais vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams. Būtinasis negalėjimo vykdyti įsipareigojimų, kaip nemokumo būsenos požymio, elementas – sistemiškumas. Pažymėtina, kad rimtiems finansiniams sunkumams, kaip nemokumo būsenos pagrindui, konstatuoti nepakanka nustatyti pavienių ir (ar) atsitiktinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymo atvejų – turi būti nustatytas tokių atvejų pakartotinumas, tęstinumas ir pastovumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019 47 punktas).
54. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad juridinio asmens nemokumas, kuriam esant įmonei keliama bankroto byla, sietinas su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (žr. šios nutarties 53 punkte nurodytos kasacinio teismo nutarties 50 punktą).
55. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovė UAB Rokiškio aliejinė neatitinka nurodytų kriterijų, kuriems esant juridiniam asmeniui keliama bankroto byla. Kaip minėta, įmonė nėra nutraukusi savo veiklos, joje dirba 24 apdrausti asmenys (darbuotojai), pastaruosius du metus darbuotojų skaičius išliko stabilus. Duomenų apie bankroto bylos iškėlimui aktualiu laikotarpiu pradelstus mokėjimus darbuotojams byloje nėra. Nors atsakovė pagal 2019 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitą 2019 m. baigė su 183 246,00 Eur nuostoliu, tačiau byloje nebuvo įvertinta aplinkybė, kad į nuostolius didžiąja dalimi pateko įmonės ilgalaikio turto nusidėvėjimas (438 618 Eur), taip pat neatskaitomas PVM (24 168 Eur). Taigi atsakovės realus veiklos grynasis pelnas, kaip teisingai nurodyta atskirajame skunde, buvo 279 540 Eur.
56. Į nagrinėjamą bylą pateikti duomenys, kad atsakovė gauna subsidijas iš Nacionalinės mokėjimo agentūros. Pagal viešai prieinamus duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), prievolės valstybės biudžetui (Valstybinio socialinio fondo valdybai) yra reguliariai mokamos, ženklių ar ilgalaikių įsiskolinimų nenustatyta. Atsakovė turi turto (nekilnojamojo, kilnojamojo ir piniginių lėšų banko sąskaitoje), iš kurio gali būti tenkinami kreditorių finansiniai reikalavimai. Įvertinus kreditorių, sudariusių susitarimus pagalbą, skaičių ir atidėtų reikalavimų bendrą sumą neatmestina, kad atsakovė UAB Rokiškio aliejinė turi perspektyvą atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį.
Dėl bylos procesinės baigties
57. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bankroto bylos iškėlimo klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, nesivadovavo aktualia teismų praktika, dėl to nepagrįstai tenkino pareiškimą dėl atsakovės UAB Rokiškio aliejinės bankroto bylos iškėlimo. Todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo atmesti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
58. Atsakovė UAB Rokiškio aliejinė 2020 m. vasario 24 d. mokėjimo nurodymu už atskirąjį skundą sumokėjo 38 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 2 ir 7 dalys). Atsakovės atskirąjį skundą patenkinus, apeliantė įgijo teisę į šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kuris priteistinas iš ieškovo (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 ir 3 dalys).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u t a r i a :
Panevėžio apygardos teismo 2020 m. sausio 27 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – AS „Citadele banka“, veikiančio per AS „Citadele banka“ Lietuvos filialą, pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Rokiškio aliejinei iškėlimo atmesti.
Priteisti iš ieškovo AS „Citadele banka“, veikiančio per AS „Citadele banka“ Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 304940934, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Rokiškio aliejinei, juridinio asmens kodas 300500421, 38 Eur (trisdešimt aštuonių eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
Teisėja Danutė Gasiūnienė