PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gruodžio 1 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas, veikdamas Kauno apygardos teismo vardu, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (skolininko) D. U. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-20284-1052/2021 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Novakopa“ prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo civilinėje byloje Nr. e2VP-20284-1052/2021, suinteresuoti asmenys antstolis M. P., D. U., A. U..
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su prašymu nustatyti, kad skolininkui D. U. priklauso 1/10, o skolininkei A. U. priklauso 9/10 dalys bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje priklausančio turto: 1) Gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskeltini), adresu (duomenys neskeltini), 2) Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskeltini), adresu (duomenys neskeltini), 3) Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskeltini), adresu (duomenys neskeltini), ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad suinteresuoti asmenys D. U. ir A. U. yra sutuoktiniai. Antstolis M. P. pagal Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 8 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-1375-480/2019 vykdo skolos išieškojimą iš skolininko D. U. pareiškėjos UAB ,,Novakopa“ naudai. Per Antstolių informacinę sistemą pateiktas ir priskirtas vykdyti antstolės S. V. kontorai 2021 m. kovo 18 d. Kauno apygardos teismo vykdomasis raštas Nr. (duomenys neskeltini) dėl skolos išieškojimo iš skolininkės A. U. UAB ,,Novakopa naudai. Antstolė S. V. yra prisijungusi prie vykdomosios bylos išieškant skolą iš bendro skolininkų D. U. ir A. U. turto. 2021 m. rugpjūčio 4 d. pareiškėja gavo antstolio M. P. siūlymą kreiptis į teismą dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Kauno apygardos teismo vykdomas raštas Nr. (duomenys neskeltini) yra išduotas patenkinus UAB „Novakopa“ civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, kurioje teismas pripažino A. U. padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, ir pagal BK 183 straipsnio 2 dalį paskirti jai bausmę - trejus metus laisvės atėmimo, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį paskirti jai bausmę - keturis mėnesius laisvės atėmimo. Teismas nuosprendyje nurodė tenkinti UAB „Novakopa“ civilinį ieškinį, t. y. atlyginti UAB „Novakopa“ nusikalstamais veiksmais padarytą 998 090,79 eurų žalą. Nurodytas ieškinys civilinėje byloje neapėmė A. U. nusikalstamais veiksmais pasisavintų UAB „Novakopa“ lėšų pervedimo D. U.. Dėl šių nepagrįstai gautų lėšų UAB „Novakopa“ buvo pareiškusi ieškinį D. U., o teismui priėmus sprendimą priteisti ieškinyje nurodytas sumas, UAB „Novakopa“ kreipėsi į antstolį M. P. dėl vykdomųjų veiksmų atlikimo. Abiejų skolininkų bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomas turtas buvo įsigytas už A. U. nusikalstamu būdu įgytas lėšas jis areštuotas baudžiamojoje byloje iki apkaltinamojo nuosprendžio įvykdymo. Išieškotojo vertinimu, remiantis prejudiciniais faktais nustatytais baudžiamojoje byloje, kurioje konstatuota, kad visas pirmiau įvardintas turtas A. U. buvo įsigytas iš nusikalstamu būdu gautų lėšų, šis prašymas yra tenkintinas nustatant, kad sutuoktinei A. U. priklausančio turto dalis lygi 9/10, o D. U. 1/10.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2021 m. spalio 1 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Novakopa“ prašymą tenkino ir nustatė, kad skolininkui D. U. priklauso 1/10, o skolininkei A. U. priklauso 9/10 dalys bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje priklausančio turto: gyvenamojo namo bei žemės sklypų; taip pat paskirstė bylinėjimosi išlaidas..
4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš į bylą pateiktos medžiagos nustatyta, jog skolininkai D. U. ir A. U. yra sutuoktiniai. Antstolis M. P. vykdo 2020 m. liepos 8 d. Kauno apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskeltini) dėl 50 559,87 Eur skolos išieškojimo iš D. U.. Minėtas vykdomasis raštas išduotas 2019 m. rugpjūčio 9 d. Kauno apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1375-480/2019, kuriame pripažinta, kad UAB „Novakopa“ ir D. U. nesiejo jokie sutartiniai teisiniai santykiai, pareiškėja neturėjo įstatyme įvirtintos pareigos pervesti lėšų D. U., o pastarasis nepagrįstai praturtėjo 45 927,37 Eur suma, kuomet iš UAB ,,Novakopos“ į D. U. sąskaitą buvo pervesta minėta suma. Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-146-397/2020 skolininkė A. U. pripažinta kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 2 dalyje ir 222 straipsnio dalyje, minėta nuosprendžio dalis nepakeista ir Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 18 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-145-616/2021. 2020 m. gruodžio 12 d. nuosprendyje nustatyti prejudiciniai faktai, kad skolininkė A. U. dirbdama UAB ,,Novakopa“ (duomenys neskeltini) ir užimamų sutarčių pagrindu valdydama bendrovės pinigines lėšas, laikomas finansų įstaigose, laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 24 d. iki 2018 m. kovo 5 d., per eilę kartų pasisavino UAB ,,Novakopa“ bendrovei priklausančias pinigines lėšas (1 044 018,15 Eur), tęstiniais veiksmais pervedė į savo asmeninę, sutuoktinio D. U. ir UAB ,,Roseta“ sąskaitas. Minėtas pasisavintas lėšas skolininkė išleido namo statyboms, jo įrengimui, automobilio pirkimui, žemės sklypų įsigijimui. t. y. dalis neteisėtu būdu gautų lėšų buvo panaudota būtent gyvenamojo namo ir žemės sklypų įsigijimui. 2021 m. kovo 18 d. Kauno apygardos teismo vykdomasis raštas Nr. (duomenys neskeltini) dėl 998 090,78 Eur skolos išieškojimo iš A. U. išieškotojos UAB ,,Novakopa“ naudai per antstolių informacinę sistemą pateiktas ir priskirtas vykdymui antstolei S. V. (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskeltini)). 2020 m. rugpjūčio 4 d. D. U. ir A. U. buvo pateiktas antstolio M. P. siūlymas nustatyti sutuoktiniams turto dalis bendrojoje nuosavybėje, tačiau nei skolininkas nei A. U. nepateikė pasidalinimo siūlymo, nesikreipė į teismą dėl turto dalies nustatymo. 2021 m. liepos 20 d. priimtas antstolės S. V. patvarkymas dėl prisijungimo prie išieškojimo Nr. (duomenys neskeltini), kuriuo antstolė S. V. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 759 straipsnio nustatyta tvarka prisijungė prie išieškojimo vykdomo antstolio M. P. vykdomojoje byloje išieškant skolą iš bendro D. U. ir A. U. turto. 2021 m. rugpjūčio 4 d. antstolis M. P. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskeltini) pateikė išieškotojai UAB ,,Novakopa“ siūlymą kreiptis į teismą dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo, Nr. (duomenys neskeltini).
5. Kartu pirmosios instancijos teismas nurodė, jog duomenų apie A. U. ir D. U. santuokos nutraukimą arba Vedybų sutarčių registre įregistruotą vedybų, turto padalijimo ar kitokią sutartį byloje nepateikta. Byloje nėra įrodymų, jog A. U. ar D. U. santuokoje įgytą turtą būtų pasidalinę arba kitaip nustatę jo teisinį režimą – nei A. U. nei D. U. teismui jokių įrodymų, patvirtinančių tokias aplinkybes, nepateikė. Tačiau skolininkai santuokos metu įgijo nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą ir žemės sklypus, kurie A. U. ir D. U. priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, kadangi minėtas turtas įgytas po santuokos sudarymo.
6. Nagrinėjamu atveju skolininkės A. U. atžvilgiu priimtas baudžiamasis nuosprendis, kuriame nustatyta, kad skolininkė A. U. dalį neteisėtu būdu įgytų lėšų panaudojo gyvenamojo namo ir žemės sklypų įsigijimui su sutuoktiniu D. U.. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas rėmėsi prejudiciniais faktais nustatytais Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-146-397/2020 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 18 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-145-616/2021. Pabrėžė, kad 2019 m. rugpjūčio 9 d. Kauno apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1375-480/2019, pripažinta, jog be jokio teisinio pagrindo iš išieškotojos UAB ,,Novakopa“ sąskaitų skolininkui D. U. buvo pervesta 50 559,87 Eur lėšų suma, kurią pervedė skolininko sutuoktinė A. U..
7. Nustatydamas konkrečią skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje pirmosios instancijos teismas sprendė, jog yra pagrindas nustatyti, kad skolininkui D. U. priklauso 1/10, o skolininkei A. U. priklauso 9/10 dalys bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje priklausančio turto – gyvenamojo namo bei žemės sklypų, kadangi tokios turto dalių nustatymo proporcijos apskaičiuotos atsižvelgiant į skolininkų skolą, atitinka išieškojimo mastą bei įvertinus įsiskolinimų proporcingumą, lėšas, kuriomis skolininkai disponavo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu pareiškėjas D. U. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 1 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – išieškotojos UAB „Novakopa“ pareiškimą dėl turto dalies nustatymo atmesti.
8.1. Nurodo, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias skolininko turto dalies, esančios su kitais asmenimis bendrojoje nuosavybėje, nustatymo procedūrą bei nepagrįstai sprendė, kad vykdomojoje byloje, kurią vykdo antstolis, jo sutuoktinė yra skolininkė.
8.2. Pabrėžia, kad vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskeltini) skolininko skola yra atsiradusi civilinių teisinių santykių pagrindu ir priteista civilinėje byloje priimtu sprendimu, o ne baudžiamojoje byloje priimtu procesiniu sprendimu. Taigi nagrinėjamu atveju iš skolininko D. U. nėra išieškomas nusikaltimu padarytos žalos atlyginimas, be to, jo atžvilgiu nėra priimta jokio apkaltinamojo nuosprendžio, o skolininko sutuoktinė nėra skolininkė aptariamoje vykdomojoje byloje. Svarbu ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant dėl išieškojimo pagal sutuoktinių prievoles, išaiškinta, kad jei nėra teismo sprendimo dėl antrojo sutuoktinio, antstolis negali priimti patvarkymo išieškoti iš bendro turto, nes tai reikštų teismo sprendimo pakeitimą ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 586 straipsnio pažeidimą. Taigi nagrinėjamu atveju vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskeltini), kurią vykdo antstolis M. P., išieškojimą galima vykdyti tik iš skolininkui D. U. asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, įeinančios į bendrąją dalinę ar jungtinę nuosavybę (CPK 666 straipsnio 1 dalis), tačiau ne iš visos skolininko D. U. ir jo sutuoktinės bendrosios jungtinės nuosavybės, kurioje nėra nustatyta D. U. dalis (CPK 667 straipsnis).
8.3. Atskirajame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas skolininko turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje su kitais asmeninis, nustatymo klausimą, kai turtas jau yra parduotas iš varžytinių ar dėl kurio jau pradėtos vykdyti varžytinės, akivaizdžiai pažeidė CPK 666 – 667 straipsnių nuostatas, nes skolininko turto dalis, kuri pardavinėjama varžytinėse, turi būti nustatyta dar iki varžytynių pradžios, o ne jų eigoje, ar juo labiau jau po turto pardavimo – antstolis M. P. jau vykdo turto, dėl kurio dalių nustatymo išieškotojas, kreipėsi su pareiškimu į teismą varžytines, o vieną turto vienetą, t. y. žemės sklypą, adresu (duomenys neskeltini), unikalus Nr. (duomenys neskeltini), jau yra pardavęs 2021-08-06 turto iš varžytinių aktu.
8.4. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai sprendė, jog neturi teisinio pagrindo vertinti, ar prie vykdomosios bylos teisėtai ir pagrįstai prijungti antstoliai, kurie vykdo išieškojimus iš kito skolininko. Pabrėžia, kad skolininkas D. U. nėra skolininku jokioje vykdomojoje byloje, vykdomoje antstolės S. V. ar antstolio V. K. (šie antstoliai nevykdo jokio vykdomojo dokumento, kuriame skolininku būtų nurodytas D. U.) ar jokio kito antstolio vykdomoje vykdomojoje byloje. Todėl akivaizdu, kad antstoliai S. V. ir V. K. ar joks kitas antstolis negalėjo prisijungti prie antstolio M. P. vykdomos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskeltini), kurioje skolininku yra D. U., o tuo pačiu ir antstolis M. P. negalėjo tenkinti antstolių S. V. ir V. K. ar kito antstolio prisijungimo prie vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskeltini), nes toks prisijungimas prie išieškojimo neatitinka CPK 759 straipsnio 1 dalyje numatytų imperatyvių sąlygų (antstoliai S. V. ir V. K. vyko išieškojimus ne iš skolininko D. U., o iš jo sutuoktinės skolininkės A. U.).
8.5. Atskirajame skunde pabrėžiama ir tai, kad pirmosios instancijos teismas iš skolininko nepagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas, turėtas vykdymo procese. Nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusi įstatymo redakcijos CPK 593 straipsnio 5 dalis numato, kad vykdymo proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų pareiškimų. Šioje normoje pažymėta, jog pagal CPK 593 straipsnį teisme nagrinėjami pareiškimai dėl leidimo įeiti į skolininko būstą (šio Kodekso 615 straipsnis), dėl vykdomosios bylos nutraukimo, kai sudaroma taikos sutartis (šio Kodekso 595 straipsnis), dėl atsakomybės už perduoto saugoti turto praradimą (šio Kodekso 619 straipsnis), dėl baudų skyrimo šio Kodekso VI dalyje numatytais atvejais, taip pat kiti klausimai, kylantys iš vykdymo proceso. Straipsnio 6 dalyje, įtvirtinančioje teisę teismo nutartis apskųsti apeliacine tvarka, nurodytos ir nutartys, priimtos išsprendus klausimus dėl skolininko dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo.Vykdymo proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos nagrinėjant visus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus (CPK 593 straipsnio 5 dalis). Būtent tokios praktikos laikosi ir Kauno apygardos teismas.
9. Atsiliepimu antstolis M. P. prašo D. U. atskirąjį skundą atmesti, kaip nepagrįstą, ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
9.1. Nurodo, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje yra sprendžiamas klausimas tik dėl skolininko ir jo sutuoktinės turto dalių nustatymo bendrojoje nuosavybėje; D. U. piktnaudžiauja procesu, skirtinguose procesuose laikosi skirtingos pozicijos. Pažymi, kad abu sutuoktiniai, priešingai nei tvirtina apeliantas, yra UAB „Novakopa“ skolininkai, teismų sprendimais nustatyta, kad abiejų sutuoktinių turtas yra įgytas iš nusikalstamos veikos. Antstolio vertinimu, tai, kad išieškoma žala ir nusikaltimu padaryta žala iš D. U. ir A. U. to paties išieškotojo naudai, kad turtas įgytas iš nusikalstamos veikos, yra pakankamas pagrindas taikyti CPK 666 straipsnio 2 dalies nuostatą ir turto dalių nustatymo procedūros atlikti nereikia.
9.2. Kartu atsiliepime pabrėžiama, jog turto dalių bendrojoje nuosavybėje nustatymas yra reikalingas ne realizuotino turto nustatymui, o proporcijos identifikavimui, pagal kurią bus skirstomos lėšos pagal sutuoktinių skolas.
9.3. Dėl apelianto nurodomo neva netinkamo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, antstolis pažymi, jog šiuo atveju į teismą kreipėsi ne antstolis, o išieškotojas, todėl apelianto argumentai dėl nepagrįsto bylinėjimosi išlaidų paskirstymo yra nepagrįsti.
10. Atsiliepimu išieškotoja UAB „Novakopa“ prašo skolininko D. U. atskirąjį skundą atmesti, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą bei priteisti išieškotojos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
10.1. Nurodo, kad D. U., nereikšdamas jokių prieštaravimų dėl padalinimo turto proporcijų (konkrečios dalies), o išimtinai skųsdamas nutartį dėl neva negalimumo iš esmės nustatyti dalių, atskirajame skunde remiasi argumentais, kurie nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Šiuo atveju vykdymo procese nustatyta, kad yra priimti ir įsiteisėję teismų sprendimai dėl skolų išieškojimo iš D. U. ir A. U. išieškotojo UAB Novakopa naudai - 2020 07 08 Kauno apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskeltini) dėl 50559.87 Eur skolos išieškojimo iš skolininko U. D. Novakopa UAB naudai ir Kauno apygardos teismo vykdomasis raštas Nr. (duomenys neskeltini) dėl 998090,78 Eur skolos išieškojimo iš A. U. UAB Novakopa naudai (antstolės S. V. prisijungimas prie išieškojimo v.b. (duomenys neskeltini)). Tai paneigia apelianto argumentus dėl negalėjimo išieškoti iš bendro sutuoktinių turto.
10.2. Atsiliepime pabrėžiama, kad išieškojimai iš abiejų skolininkų vykdomi iš turto, kurį jie įgijo už nusikalstamu būdu įgytas lėšas, todėl skolininkų dalių nustatymas iš viso neprivalomas, o atliekamas išimtinai dėl galimybių nustatyti iš realizuoto turto kiekvieno skolininko skolos padengiamos dalies dydį, ką konstatavo ir teismas skundžiamoje nutartyje. Be to, pareiškėja, kurios pareikštas pareiškimas vykdymo procese buvo tenkintas, turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, juo labiau, kad apeliantas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir veikia prieš greitą bei operatyvų procesą.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė. Be to, atsižvelgiant į tai, kad skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas itin išsamiai ir detaliai aptarė faktines aplinkybes bei taikomas teisės aktų nuostatas, apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl esminių atskirojo skundo argumentų ir detaliai faktinių aplinkybių nekartoja.
12. Nagrinėjamu atveju byloje ginčas kilo dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino išieškotojos reikalavimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo ir sprendė, kad skolininkui D. U. priklauso 1/10, o skolininkei A. U. priklauso 9/10 dalys bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje priklausančio turto – gyvenamojo namo ir žemės sklypų.
13. Pirmosios instancijos teismas įvertino nagrinėjamoje byloje susiklosčiusias faktines aplinkybes, t.y. kad yra priimti ir įsiteisėję teismų sprendimai dėl skolų išieškojimo iš D. U. ir A. U. išieškotojo UAB „Novakopa“ naudai; kad abu sutuoktiniai yra skolininkai; jog UAB „Novakopa“ siekia išieškoti skolą iš abiejų sutuoktinių ir abiejų skolininkų iš jiems abiem priklausančio bendro turto – žemės sklypų, namo, automobilių; kad turtas, kurio dalis prašoma nustatyti, įgytas iš nusikalstamu būdu gautų lėšų bei rėmėsi įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais.
14. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs skolininko atskirąjį skundą, nenustatė pagrindų, leidžiančių naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.
15. Pirmiausia pažymėtina tai, kad kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas; pagal šį straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka (CPK 603 straipsnio 1 dalis) ir pagal materialiosios teisės normų nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006). Vykdant išieškojimą iš fizinio asmens pagal asmeninę turtinę prievolę išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, esančios bendrojoje dalinėje ar jungtinėje nuosavybėje. Išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje gali būti nukreiptas tik tada, kai tiksliai nustatoma jam priklausanti dalis (apibrėžiama sutuoktinio asmeninio turto apimtis ir jo vertė) arba padalijamas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-701/2015). Kartu pažymėtina ir tai, jog CPK 666 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo išieškojimas gali būti nukreipiamas taip pat į turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu teismo nuosprendyje nustatyta, kad tas turtas įgytas už nusikalstamu būdu gautas lėšas.
16. Nagrinėjamu atveju įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais nustatyta, kad A. U. yra pripažinta kalta pagal BK183 straipsnio 2 dalį bei 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad dirbdama UAB ,,Novakopa“ (duomenys neskeltini) ir užimamų sutarčių pagrindu valdydama bendrovės pinigines lėšas, laikomas finansų įstaigose, laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 24 d. iki 2018 m. kovo 5 d., per eilę kartų pasisavino UAB ,,Novakopa“ bendrovei priklausančias pinigines lėšas (1 044 018,15 Eur), tęstiniais veiksmais pervedė į savo asmeninę, sutuoktinio D. U. ir UAB ,,Roseta“ sąskaitas; kad pasisavintos lėšos buvo panaudotos gyvenamojo namo statybai, įsirengimui, automobilio ir žemės sklypų įsigijimui. Iš skolininko išieškotojos naudai 2019 m. rugpjūčio 9 d. Kauno apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskeltini) buvo priteista 50 559,87 Eur skolos išieškojimo, t.y. piniginės lėšos, kurias A. U. neteisėtais veiksmais perdavė skolininkui. Antstolis M. P. vykdo 2020 m. liepos 8 d. Kauno apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskeltini) dėl 50 559,87 Eur skolos išieškojimo iš D. U.. 2021 m. kovo 18 d. Kauno apygardos teismo vykdomasis raštas Nr. (duomenys neskeltini) dėl 998 090,78 Eur skolos išieškojimo iš A. U. išieškotojos UAB ,,Novakopa“ naudai per antstolių informacinę sistemą pateiktas ir priskirtas vykdymui antstolei S. V. (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskeltini)). 2021 m. liepos 20 d. priimtas antstolės S. V. patvarkymas dėl prisijungimo prie išieškojimo Nr. (duomenys neskeltini), kuriuo antstolė S. V. CPK 759 straipsnio nustatyta tvarka prisijungė prie išieškojimo vykdomo antstolio M. P. vykdomojoje byloje išieškant skolą iš bendro D. U. ir A. U. turto.
17. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas tik dėl UAB „Novakopa“ pareiškimo dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo. Be to, CPK nuostatos imperatyviai įtvirtina bei nustato skundų dėl antstolių veiksmų padavimo bei nagrinėjimo tvarką. Todėl apeliantas, kuris, kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ aktyviai naudojasi savo teise skųsti antstolio veiksmus bei teismo nutartis, akivaizdu, yra susipažinęs su tokiu reglamentavimu ir iš patirties žino, kokia tvarka yra pateikiami skundai dėl antstolio veiksmų. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas atmeta, kaip nenagrinėtinus atskirojo skundo argumentus, susijusius su antstolių atliktais veiksmais vykdomosiose bylose, įskaitant ir prisijungimą prie vykdomosios bylos, ir plačiau šių aplinkybių nenagrinėja.
18. Vertinant vieną iš esminių apelianto argumentų, susijusių su tuo, kad neva turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymas yra negalimas dėl to, kad jo atžvilgiu nėra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, pažymėtina, jog iš pirmiau minėtų CPK 666 straipsnio 2 dalies nuostatų nėra pagrindo konstatuoti, jog būtent skolininko atžvilgiu vykdomojoje byloje turi būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Šiuo atveju teismų įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais nustatyta, kad skolininko sutuoktinė padarė nusikalstamas veikas ir neteisėtai perdavė pinigines lėšas skolininkui, iš kurio šios lėšos išieškotojai priteistos įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Taigi akivaizdu, kad skolininkas išieškomas lėšas gavo sutuoktinės nusikalstamų veikų pagrindu, dėl ko atskirojo skundo argumentai, susiję su tuo, jog neva pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino procesinės teisės nuostatas ir nepagrįstai neatsižvelgė, jog skolininko atžvilgiu nėra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, yra atmetami, kaip nepagrįsti, juo labiau, kad bylos duomenimis nustatyta, jog 2021 m. liepos 20 d. priimtas antstolės S. V. patvarkymas dėl prisijungimo prie išieškojimo Nr. (duomenys neskeltini), kuriuo antstolė S. V. CPK 759 straipsnio nustatyta tvarka prisijungė prie išieškojimo vykdomo antstolio M. P. vykdomojoje byloje išieškant skolą iš bendro D. U. ir A. U. turto, o toks antstolės patvarkymas, pagal byloje esančius duomenis, nėra panaikintas.
19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje konkrečioje byloje susiklosčiusios aplinkybės, t.y. kad iš skolininko ir jo sutuoktinės išieškomos piniginės lėšos to paties išieškotojo naudai, kad turtas yra įgytas iš nusikalstamos veikos ir tai nustatyta įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog turto dalys bendrojoje nuosavybėje buvo nustatytos pagrįstai ir teisėtai.
20. Papildomai apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skolininkas nepateikė ir nenurodė jokių duomenų, susijusių su nustatytomis turto proporcijomis ar turto sudėtimi ir iš esmės nustatytų turto dalių neginčijo, todėl plačiau nagrinėti šias aplinkybes nėra teisinio pagrindo.
21. Apeliacinės instancijos teismas, kaip nepagrįstus, atmeta ir pareiškėjo atskirajame skunde nurodytus argumentus dėl neva nepagrįsto bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Tačiau pabrėžtina, kad nagrinėjamu atveju dėl su pareiškimu dėl turto dalių bendrojoje nuosavybėje nustatymo kreipėsi ne antstolis, o priešingą suinteresuotumą turintis subjektas – išieškotojas, kuris pateikė įrodymus dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų. Dėl to, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimis, 98 straipsniu, bylinėjimosi išlaidos iš skolininko ir jo sutuoktinės buvo priteistos pagrįstai.
22. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, naikinti ją atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
23. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo motyvus, atskirojo skundo argumentus, o taip pat vykdymo proceso nuostatų imperatyvų pobūdį, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymą, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
24. Atmetus pareiškėjo atskirąjį skundą, yra pagrindas išieškotojos UAB „Novakopa“ naudai priteisti apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Išieškotoja pateikė prašymą atlyginti 726 Eur dydžio teisės pagalbos išlaidas, patirtas dėl atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimo. Tačiau nurodyta suma viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose rekomenduojamus dydžius, todėl, atsižvelgiant į tai, kad paslauga apmokėta 2021-11-03, išieškotojos pateiktų teisinių paslaugų dydis yra mažinamas iki 626,56 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Be to, atsižvelgiant į tai, kad atskirąjį skundą pateikė tik D. U., išieškotojos UAB „Novakopa“ patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tik iš skolininko D. U..
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei ,,Novakopa“, juridinio asmens kodas 135592370, iš suinteresuoto asmens D. U., asmens kodas (duomenys neskeltini) 626,56 Eur (šešis šimtus dvidešimt šešis eurus 56 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjas Laimantas Misiūnas