Civilinė
byla Nr. 3K-3-543/2009
Procesinio
sprendimo kategorija
35.3.1 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. lapkričio 19 d.
Vilnius
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų: Česlovo Jokūbausko (pranešėjas), Zigmo Levickio (kolegijos
pirmininkas) ir Algio Norkūno,
rašytinio proceso tvarka teismo
posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios UAB
„Personalo valdymo grupė“ kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo
apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 21 d. sprendimo ir
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 4 d.
nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Personalo valdymo
grupė“ ieškinį atsakovui UAB „Švaros greitis“, dalyvaujant trečiajam asmeniui E. D.,
dėl žalos atlyginimo.
Teisėjų
kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje keliamas klausimas, ar egzistuoja įmonės (darbdavio)
solidarioji civilinė atsakomybė už jos klientui padarytą žalą, kai
baudžiamojoje byloje priimtu ir įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu konstatuota,
kad žala padaryta įmonės darbuotojo nusikalstamais veiksmais ne darbo metu, ir žalos
atlyginimas priteistas iš darbuotojo.
Ieškovas prašė
priteisti iš atsakovo 30 541,69 Lt žalos atlyginimo, 6 proc. dydžio
metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo
sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad,
remdamasis jo ir atsakovo 2005 m. spalio 13 d. sudaryta autotransporto
priemonių plovimo (valymo) sutartimi, 2007 m. rugpjūčio 17 d.
jis paliko savo automobilį atsakovui valyti. Automobilį pagrobė ir eismo įvykio
metu nepataisomai sugadino atsakovo darbuotojas E. D. Vilniaus miesto 1-ojo
apylinkės teismo 2008 m. vasario 5 d. nuosprendžiu
baudžiamojoje byloje Nr. 1-153-654/2008 E. D. pripažintas kaltu
padaręs BK 178 straipsnio 3 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką. Teismo
nuosprendžiu ieškovui iš E. D. buvo priteista 31 179,68
Lt žalos atlyginimo, tačiau šis negali jos atlyginti, nes neturi jokio
turto. Atsakovas, neužtikrinęs palikto plauti automobilio apsaugos, privalo
atlyginti ieškovui padarytą žalą solidariai su E. D.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir
nutarties esmė
Vilniaus miesto
1-asis apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 21 d. sprendimu
ieškinį atmetė, priteisė atsakovui iš ieškovo 1500 Lt atlyginimo už advokato
paslaugas.
Teismas nustatė, kad
2007 m. rugpjūčio 17 d. ieškovas UAB „Personalo valdymo
grupė“ paliko jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Nissan Maxima“
(valst. Nr. BDR 666) atsakovui UAB „Švaros greitis“ valymo paslaugoms
atlikti. Paliktą saugoti automobilį pagrobė tuo metu UAB „Švaros greitis“
dirbęs E. D. (trečiasis asmuo). Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo
2008 m. vasario 5 d. nuosprendžiu E. D. pripažintas
kaltu pagal BK 178 straipsnio (Vagystė) 3 dalį. Baudžiamojoje byloje UAB
„Personalo valdymo grupė“ pareikštas civilinis ieškinys buvo patenkintas –
priteista 31 179,68 Lt turtinei žalai atlyginti (kitą dalį ieškovo
nuostolių padengė 40 140 Lt draudimo išmoka, be to, ieškovui perduotas
5100 Lt likutinės vertės sudaužytas automobilis). Baudžiamojoje byloje
nustatyta, kad trečiasis asmuo E. D., pasibaigus darbo laikui, apie 23 val.
30 min., turėdamas plovyklos raktus ir žinodamas signalizacijos kodus, pateko į
patalpas ir, paėmęs automobilio raktelius, kurie buvo spintelėje klientų
priimamajame, pagrobė ieškovo automobilį „Nissan Maxima“. Teismas konstatavo,
kad, vadovaujantis CK 6.253 straipsnio 4 dalies nuostatomis, atsakovui UAB
„Švaros greitis“ civilinė atsakomybė netaikytina, nes žala padaryta dėl
trečiojo asmens E. D. nusikalstamos veikos, už kurią atsakovas
neatsakingas (E. D. automobilio pagrobimo metu nevykdė savo darbo funkcijų
UAB „Švaros greitis“). Teismas nurodė, kad pagal CK 6.264 straipsnio 1 dalį
samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsirandančią dėl jo
darbuotojų kaltės, tik tokiu atveju, kai darbuotojai padaro žalą eidami savo
pareigas. Šiuo atveju atsakovo darbuotojas žalą padarė nusikalstama veika ne
darbo metu, savavališkai įsibrovęs į atsakovo patalpas ir paėmęs automobilio
raktelius, todėl negali būti daroma išvada, kad atsakovas padarė žalą ieškovui
bendrai su trečiuoju asmeniu. Dėl to atsakovui netaikytinas ir CK 6.279
straipsnis, reglamentuojantis atsakomybę už kelių asmenų bendrai padarytą žalą.
Teismas taip pat konstatavo, kad ieškovui padarytos turtinės žalos atlyginimo
klausimas yra išspręstas įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. vasario 5 d.
nuosprendžiu (baudžiamoji byla Nr. 1-153-654/2008). Ieškovas pasirinko savo
pažeistų teisių gynimo būdą, pareikšdamas ieškinį baudžiamojoje byloje (BPK 109
straipsnis). Teismas padarė išvadą, kad, nesant atsakovo ir trečiojo asmens solidariosios
atsakomybės dėl ieškovui padarytos žalos (CK 6.6 straipsnis), negali būti
pakartotinai reiškiamas tas pats turtinis reikalavimas civilinio proceso
tvarka.
Vilniaus apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi
bylą pagal ieškovo UAB „Personalo valdymo grupė“ apeliacinį skundą,
2009 m. gegužės 4 d. nutartimi Vilniaus miesto 1-ojo
apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 21 d. sprendimą paliko
nepakeistą, priteisė atsakovui iš ieškovo 750 Lt bylinėjimosi išlaidų
atlyginimo.
Teisėjų
kolegija iš esmės sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais ir
išvadomis ir papildomai nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų sudaręs
sąlygas žalai kilti ar prisidėjęs prie žalos atsiradimo, nes įsiteisėjusiame 2008 m. vasario 5 d.
teismo nuosprendyje atsakovo bendrininkavimas padarant nusikaltimą
nenustatytas. Tai, kad ieškovas ir atsakovas 2005 m. spalio 13 d.
buvo sudarę autotransporto priemonių plovimo (valymo) sutartį, savaime
nereiškia atsakovo (darbdavio) solidariosios atsakomybės, nes trečiasis asmuo E. D.
neturėjo darbdavio pavedimo po darbo valandų atlikti autotransporto priemonės
plovimo (valymo) paslaugas ieškovui. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad
atsakovui solidarioji atsakomybė netaikytina, nes jo ir trečiojo asmens nesieja
bendri veiksmai pasekmių atžvilgiu, atsakovas nėra atsakingas už trečiojo
asmens nusikalstamus veiksmus.
Baudžiamojoje byloje nėra
duomenų, kad automobilis iš atsakovo patalpų buvo pagrobtas dėl to, jog
atsakovas tinkamai neužtikrino šio apsaugos. Taigi byloje nenustatyta visų
sąlygų atsakovo solidariajai atsakomybei atsirasti.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą
teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu
ieškovas bankrutuojanti UAB „Personalo valdymo grupė“ prašo Vilniaus miesto
1-ojo apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 21 d. sprendimą ir
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2009 m. gegužės 4 d. nutartį panaikinti ir priimti naują
sprendimą – ieškinį patenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais
argumentais:
1. Kasatoriaus ir
atsakovo santykiams taikytini 2005 m. spalio 13 d.
autotransporto priemonių plovimo (valymo) sutarties sąlygos bei pasaugos
santykius reglamentuojantys CK 6.830-6.850 straipsniai ir rangos santykius
reglamentuojantys CK 6.644-6.671 straipsniai. Pagal CK 6.845 straipsnį
saugotojas atsako už jam perduotų daiktų praradimą, trūkumą ar sugedimą, o
pagal CK 6.846 straipsnio 1 dalį privalo atlyginti davėjui visus nuostolius,
susijusius su daikto praradimu, trūkumu ar sugedimu. CK 6.657 straipsnyje
nustatyta, kad rangovas privalo imtis visų įmanomų priemonių užsakovo jam
patikėto turto saugumui užtikrinti ir atsako už šio praradimą ar sužalojimą.
Taigi atsakovas, tinkamai neužtikrinęs palikto plauti kasatoriaus automobilio
apsaugos, privalo kaip saugotojas (rangovas) atlyginti kasatoriui visus
nuostolius.
2. Teismai netinkamai
aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias solidariąją skolininkų
atsakomybę. Pagal CK 6.6 straipsnio 3 dalį solidarioji skolininkų pareiga
preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla
arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. CK 6.279 straipsnyje
nustatyta solidarioji atsakomybė už kelių asmenų bendrai padarytą žalą. Šiuo
atveju solidarioji atsakovo pareiga atsirado pagal įstatymą, nes atsakovo
prievolė susijusi su paslaugų teikimu, o žala kasatoriui buvo padaryta tiek
trečiojo asmens, tiek atsakovo veiksmais, nes atsakovas, kaip profesionalas,
nebūdamas tiek rūpestingas ir atidus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina
(CK 6.248 straipsnio 3 dalis), tinkamai neužtikrino kasatoriaus automobilio
apsaugos, o trečiasis asmuo, tuo pasinaudojęs, pagrobė automobilį ir jį
nepataisomai sugadino. Nagrinėjamoje byloje yra visos sąlygos, kurios,
remiantis teismų praktika, būtinos solidariajai atsakomybei deliktiniuose
santykiuose taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje J. M. Š. v. VĮ Registrų centro Kauno
filialas, antstolė L. U. Dzikienė, bylos Nr. 3K-7-59/2008).
3. Teismai
nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo analogiškose bylose suformuota
praktika, pagal kurią pripažįstama įmonių, teikiančių plovimo, remonto paslaugas,
atsakomybė už automobilio neišsaugojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2007 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. O.
v. UAB „Automobilis“, bylos Nr. 3K-3-587/2007;
2004 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. Januškos
įmonė v. V. B., bylos Nr. 3K-3-515/2004).
4. Kasatorius negalėjo
baudžiamojoje byloje pareikšti civilinio ieškinio atsakovui, kuris nebuvo ir
negalėjo būti baudžiamojo proceso dalyvis. Pareikšdamas baudžiamojoje byloje
ieškinį E. D., kasatorius tik iš dalies įgyvendino savo teisę į žalos
atlyginimą iš solidariųjų skolininkų. Ieškinio pareiškimas atsakovui CPK
nustatyta tvarka visiškai įgyvendina šią kasatoriaus teisę (CPK 6.6 straipsnio
4 dalis). Teismų išvada, kad kasatorius galėtų iš atsakovo reikalauti atlyginti
nuostolius tik tuo atveju, jeigu nebūtų prisiteisęs žalos atlyginimo
baudžiamojoje byloje iš E. D., neparemta jokia proceso ar materialiosios
teisės norma, nes tik kasatorius gali nuspręsti, kokiais savo pažeistų teisių
gynimo būdais pasinaudoti. Tai, kad teismas baudžiamojoje byloje iš E. D.
priteisė kasatoriui žalos atlyginimą, nereiškia, jog savaime išnyko atsakovo
kaip saugotojo (rangovo) pareiga atlyginti kasatoriui nuostolius, susijusius su
daikto praradimu (sugadinimu). Civilinėje byloje kasatorius prašė priteisti
žalos atlyginimą iš atsakovo kaip iš solidariojo su E. D. skolininko,
vadovaudamasis šalių sudaryta 2005 m. spalio 13 d. autotransporto
priemonių plovimo (valymo) sutartimi ir pasaugos bei rangos santykius
reglamentuojančiomis CK normomis. Taigi CPK nustatyta tvarka atsakovui
pareikštas ieškinys dėl žalos atlyginimo nėra pakartotinai reiškiamas tas pats
turtinis reikalavimas (CPK 293 straipsnio 3 punktas), nes byloje yra kitas
atsakovas ir kitas ieškinio pagrindas.
Atsiliepimu į
kasacinį skundą atsakovas UAB „Švaros greitis“ prašo kasacinį skundą atmesti, o
pirmosios instancijos teismo sprendimą ir apeliacinės instancijos teismo
nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodyti tokie nesutikimo su kasaciniu
skundu argumentai:
1. Atsakovas neatliko
atskirų ar bendrų su trečiuoju asmeniu E. D. veiksmų, kurie būtų galėję
padaryti žalos kasatoriaus turtui, tuo tarpu trečiajam asmeniui už
nusikalstamos veikos padarymą yra priimtas ir įsiteisėjęs Vilniaus miesto 1-ojo
apylinkės teismo 2008 m. vasario 5 d. nuosprendis. Tai
reiškia, kad žala atsirado tik dėl šio asmens veiksmų, todėl tik jis atsako
kasatoriui. Pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą nereikia įrodinėti teismo nuosprendžiu
konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių pasekmių, taip pat
to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas nuosprendis.
2. Atsakovo
(darbdavio) civilinė atsakomybė pagal CK 6.264 straipsnį atsirastų, jeigu
trečiasis asmuo E. D. (jo darbuotojas) žalos kasatoriaus turtui būtų
padaręs darbo metu, vykdydamas darbdavio nurodymus. Pagal bylos aplinkybes
trečiasis asmuo neveikė kaip darbuotojas, t. y. jo tiesioginė tyčia buvo
nukreipta ir prieš patį darbdavį. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo
nuosprendyje atsakovo ir trečiojo asmens bendrininkavimas padarant nusikalstamą
veiką nenustatytas. Taigi nėra nė vienos sąlygos, nurodytos Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartyje,
priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-59/2008, kuria remiasi kasatorius.
3. Turtinės žalos
atlyginimo klausimas išspręstas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje
byloje, todėl negali būti pakartotinai sprendžiamas kasatoriui pareiškiant
savarankišką ieškinį civilinio proceso tvarka. Kasatorius, pareikšdamas
civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, tinkamai įgyvendino savo teisę
pasirinkti pažeistų teisių gynybos būdą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo
argumentai ir išaiškinimai
Dėl skirtingu
pagrindu atsiradusios žalos atlyginimo
Teismai atmetė kasatoriaus
prašymą priteisti iš atsakovo solidariosios atsakomybės pagrindu kasatoriaus turtui
padarytos žalos atlyginimą motyvuodami tuo, kad žalos atlyginimas įsiteisėjusiu
teismo nuosprendžiu jau priteistas iš ją tiesiogiai padariusio fizinio asmens,
atsakovo bendrininkavimas su pastaruoju nenustatytas, kaip ir aplinkybė, jog
automobilis būtų buvęs pavogtas dėl to, kad atsakovas neužtikrino jo
(automobilio) apsaugos. Padarę išvadą, kad atsakovo ir trečiojo asmens solidariosios
atsakomybės negali atsirasti, bylą nagrinėję teismai pripažino, jog ieškinio
tenkinti negalima ir dėl to, kad egzistuoja CK 6.253 straipsnio 4 dalyje
įtvirtintas pagrindas netaikyti civilinės atsakomybės – trečiojo asmens, už
kurį atsakovas neatsako, veiksmai, dėl kurių atsirado nuostolių.
Kasacinio teismo
teisėjų kolegija pažymi, kad bylą nagrinėję teismai, spręsdami dėl atsakovo ir trečiojo
asmens atsakomybės pobūdžio, netinkamai aiškino solidariosios prievolės
nuostatas. Teismai nustatė, kad šalys buvo sudariusios autotransporto priemonių
plovimo (valymo) sutartį, kuria remdamasis kasatorius paliko atsakovui valymo
paslaugai atlikti jam nuosavybės teise priklausantį automobilį. Šalių sudaryta
sutartis priskirtina prie atlygintinų paslaugų teikimo sutarčių. Tokio pobūdžio
sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies
(kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio
(intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu
(atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas
įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (CK 6.716 straipsnio 1 dalis).
Taigi šioje byloje šalių sudarytos sutarties dalykas yra ne nematerialaus pobūdžio,
bet kitokių paslaugų , t. y. plovimo (valymo), suteikimas, nesusijęs su
materialaus objekto sukūrimu. Tam, kad šalių sudarytą sutartį būtų galima
realiai vykdyti (suteikti atlygintinę plovimo (valymo) paslaugą), klientas turi
perduoti automobilį paslaugos teikėjui. Kadangi paslaugų teikimo sutartims
subsidiariai taikomos ir bendrosios rangos sutarties nuostatos, viena iš kurių
įpareigoja rangovą imtis visų įmanomų priemonių užsakovo jam patikėto turto
saugumui užtikrinti ir nustato atsakomybę už šio turto praradimą ar sužalojimą,
tai paslaugos teikėjas šiuo atveju yra atsakingas ne tik už tinkamą sutarties
įvykdymą (CK 6.200, 6.717 straipsniai), bet ir už kliento daikto, kurio
atžvilgiu teikiama paslauga, saugumo užtikrinimą, praradimą ar sužalojimą (CK 6.724,
6.657 straipsniai).
Tam, kad atsirastų
solidarioji atsakomybė, nebūtina, jog visų atsakingų už žalos atsiradimą asmenų
atsakomybės pagrindas būtų toks pats. Tiek teisės doktrinoje, tiek Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos
2008 m. kovo 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. M. Š.
v. VĮ Registrų centro Kauno filialas, antstolė L. U. Dzikienė,
bylos Nr. 3K-7-59/2008) pripažįstama, kad solidarioji atsakomybė gali būti
ir tokiu atveju, kai pareiga atlyginti žalą asmenims atsiranda skirtingu
pagrindu, t. y. vieno asmens atsakomybė gali kilti iš sutarties, o kito –
iš delikto. Aplinkybė, kad asmuo, kuris tiesiogiai savo veiksmais padarė žalą,
yra nuteistas ir iš jo priteistas žalos atlyginimas, savaime nešalina kito
asmens, kurio atsakomybė kyla iš sutarties, pareigos solidariai atlyginti
padarytą žalą. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 7 d. nutartį, priimtą
civilinėje byloje S. U. ir kt. v. D. N. ir kt., bylos
Nr. 3K-3-215/2008; 2009 m. spalio 23 d. nutartį,
priimtą civilinėje byloje If P&C Insurance AS v. UAB „G4S Lietuva“,
bylos Nr. 3K-3-458/2009). Aptariamu atveju tam, kad atsirastų atsakovo ir
trečiojo asmens solidarioji atsakomybė, nebūtina, jog baudžiamojoje byloje
priimtame nuosprendyje būtų nustatyta jų bendrininkavimo aplinkybė. Taigi solidarioji
atsakomybė gali būti grindžiama ne tik tuo, kad asmenys žalą nukentėjusiajam
padarė tuo pačiu metu ir bendrai veikdami.
Padarytos žalos
atžvilgiu bendrumas gali reikštis ir skirtingo pobūdžio bei savarankiškais ir
skirtingu laiku atliktais veiksmais. Tam teismas turi nustatyti faktinį (ar žala
būtų atsiradusi, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, lot. conditio sine qua
non) ir teisinį priežastinį ryšį (ar žala teisiškai nėra pernelyg nutolusi
nuo neteisėto veikimo). Apeliacinės instancijos teismas laikė, kad byloje nėra
duomenų, jog kasatoriaus automobilis buvo pagrobtas dėl to, kad atsakovas
tinkamai neužtikrino palikto plauti automobilio apsaugos. Teisėjų kolegija
nurodė, kad tai, jog trečiasis asmuo E. D. savavališkai įsibrovė į
atsakovo patalpas po darbo valandų, nereiškia, kad atsakovas po darbo valandų
patikėjo kasatoriaus automobilio užvedimo raktelius E. D. ar pavedė po
darbo valandų trečiajam asmeniui atlikti darbo funkcijas. Kasacinio teismo
teisėjų kolegija pažymi, kad ši apeliacinės isntancijos teismo argumentacija
gali reikšti atsakovo atsakomybės nebuvimą tik pagal CK 6.264 straipsnį ir yra
netinkama nei CK 6.279 straipsnio, nei 6.253 straipsnio 1 ir 4 dalių atžvilgiu.
Taigi konstatuotina, kad aplinkybės, susijusios su atsakovo kalte ir
priežastiniu ryšiu tarp atsakovo veiksmų ir kasatoriui padarytos žalos, byloje
liko teismų netirtos ir neįvertintos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal CPK
182 straipsnio 3 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių dėl asmens nusikalstamų
veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje
byloje (prejudicinių faktų). Šis klausimas yra nuosekliai analizuotas Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 7 d.
nutartyje, priimtoje civilinėje byloje S. U. ir kt. v. D. N. ir
kt., bylos Nr. 3K-3-215/2008; 2009 m. spalio 5 d.
nutartyje, priimtoje civilinėje byloje J. B.-W. ir kt. v. A. P.,
bylos Nr. 3K-3-378/2009; 2009 m. spalio 23 d.
nutartyje, priimtoje civilinėje byloje If P&C Insurance AS v. UAB „G4S
Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-458/2009; ir kt.). Nagrinėjamoje byloje
aktualu ir tai, kad baudžiamojoje byloje priimtu nuosprendžiu nustatytas ir
ieškovui padarytos žalos dydis. Tai reiškia, kad ši aplinkybė, viena iš
būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, civilinėje byloje iš naujo neįrodinėtina
(CPK 182 straipsnis).
Kasacinio teismo
teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis
neatitinka šioje nutartyje pateiktų išaiškinimų ir Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo praktikos solidariosios atsakomybės normų aiškinimo ir taikymo
klausimais, todėl naikintina, o byla perduotina nagrinėti iš naujo, kad būtų
pašalinti kasacinėje nutartyje nurodyti trūkumai.
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2009 m. gegužės 4 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš
naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra
galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Česlovas
Jokūbauskas
Zigmas
Levickis
Algis
Norkūnas