Baudžiamoji byla Nr. e1-683-517/2025

                           Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12154-2025-5

                           Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.3; 

                           1.2.4.6.2.1; 2.12.1.1; 2.12.1.4

   (S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gegužės 16 d.

Ukmergė

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Rinaldas Adamonis, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Ukmergė) prokuroro pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-12154-25 ir susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje

L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2018 m. balandžio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 7 mėnesiams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; teistumas išnykęs,

kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

I.        Teismo nustatytos aplinkybės

L. S. mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent:

jis, 2025 m. balandžio 6 d., apie 07.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su G. M. G., su kuria gyvena neįregistravęs santuokos, metu tyčia ne mažiau kaip 4 kartus pastūmė nukentėjusiąją G. M. G., tokiu būdu ir veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarydamas poodinės kraujosruvas kairiame žaste, kairiame sėdmenyje, dešinėje šlaunyje, odos nubrozdinimas kairiame kelyje, kas kvalifikuojama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Tokiais veiksmais L. S. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

II.                      Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis L. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką. Nurodo, kad anksčiau gyveno (duomenys neskelbtini) su sugyventine G. M. G., gyveno kartu apie 5 metus. Bendrų vaikų neturi. 2025 m. balandžio 6 d., apie 07.00 val. grįžo namo adresu (duomenys neskelbtini) ir sugyventinei pasakė, kad jis susitikinėja su kita ir nori skirtis. Jis dar prieš važiuojant namo jai rašė žinutes, kad nori skirtis, kad turi kitą, bet ji netikėjo. Kai grįžo namo, ji supyko ir jam paėmė už jo megztinio ties rankomis, jis ją tada kelis kartus atstūmė. Jis ją atstūminėjo savo abejomis rankomis atsiremdamas į jos rankas, pečius. Atstūmęs ją norėjo išeiti, bet ji nenorėjo jo paleisti. Tai nuėjo miegot. Apie 11.00 val. pajautė smūgį iš delno į veidą ir nuo to prabudo. Jis išlipo iš lovos, jis su ją pakalbėjo. Ji jam pasakė pasiimti katiną ir išeiti. Tai jis taip ir padarė. Tuo metu jokių smūgių jis jai nesudavė, jokio susistumdymo tarp jų nebuvo, tiesiog pasikalbėjo. Jis, kaip suprato, kai jis užmigo, ji paėmė jo telefoną ir paskaitė jo žinutės, kur jis susirašinėjo su kita mergina. Nori paminėti, kai grįžęs jis namo ją stumdė tik dėl to, kad norėjo nuo savęs atitraukti, o ne tam, kad ją sužaloti, jis jokių tyčinių smūgių jai nesudavė. Ji jam po pastūmimo nieko neužsiminė, kad jai skauda pirštą, kad jis ją užgavo. Ji jam apie tą pirštą tik parašė tą pačią dieną apie 14.00 val., kad jai sulaužė pirštą, kad jai skauda. Jis, kai išėjo iš jos buto, daugiau pas ją grįžęs nebuvo, jos nematė, su ja nebendravo. Ankščiau tarp jo ir tuometinės sugyventinės yra buvę smurto artimoje aplinkoje, jis buvo abipusis, abu vienas kitam yra sudavę smūgius. Tarp jų yra įvykusios grumtynės, kurių metu jis ją laikė už plaukų ir išpešė jai plaukus. Tai buvo prieš 2 ar 3 metus. Jie tada į policiją nesikreipė, susitaikė, kadangi abu buvo kalti.

Kaltinamojo L. S. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.

Nukentėjusioji G. M. G. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2021 metų rugsėjo mėnesio pradėjo gyventi su vaikinu L. S.. Pradėjo gyventi kartu ir vesti bendrą ūkį (duomenys neskelbtini). Iš pradžių gyveno gražiai, be didesnių barnių ar konfliktų. Maždaug po 6 mėnesių L. S. pradėjo užeiti kažkokios agresijos bangos, dažnėjo konfliktai. 2022 metais L. S. konfliktų metu pradėjo prieš ją naudoti fizinį smurtą, stumdydavo ją, vadindavo necenzūriniais žodžiais, įžeidinėdavo. 2024 m. sausio 7 d., būnant bute, L. S. tampė ją už kaklo sugriebęs rankomis, kumščiais sudavė smūgius į krūtinę, dėl ko ji pajautė fizinį skausmą. Sužalojimus turi nusifotografavusi. 2024 m. kovo 30 d., būnant bute, L. S. sugriebė ją už plaukų ir išrovė plaukus, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Šio įvykio nuotrauką taip pat turi. 2024 m. gegužės 11 d., būnant bute, L. S. stipriai sugriebė ją už kairės rankos, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. L. S. prieš ją smurtaudavo tik būnant bute, kitoje aplinkoje jis prieš ją nesmurtaudavo. Nors jautė skausmą ir bijojo jo, niekada nesikreipė į policiją, nes bijojo L. S. reakcijos, bijojo, kad tai paskatins dar didesnius smurto protrūkius. 2024 gruodžio mėnesį su L. S. iš buto (duomenys neskelbtini) juos iškraustė, kadangi L. S. nemokėjo nuomos ir nemokėjo mokesčių. Juos iškrausčius ji išsinuomavo butą (duomenys neskelbtini). Paskutinis smurto atvejis buvo 2025 m. balandžio 6 d., apie 07 val. 00 min., jiems būnant bute, adresu (duomenys neskelbtini). L. S. visą naktį nebuvo namuose, grįžo tik ryte. Jam grįžus, priėjo jį apsikabinti, jis liepė jai pasitraukti. Po šių žodžių jis ėjo susikrauti daiktų, bet ji jį apsikabino ir paprašė pasilikti. Jis liko ir užmigo. L. S. užmigus, ji paėmė jo telefoną ir pamatė, kad jis išdavinėja ją su kita mergina ir visą naktį buvo su ja. Kilus žodiniam konfliktui tarp jų, L. S. priėjo prie jos, ją įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais. Priėjęs L. S. ją kelis kartus (3-4) stipriai pastūmė, ji krito. Vienu metu, kai jis ją pastūmė, jis visa jėga pataikė jai į dešinės rankos mažąjį pirštą ir sukėlė jai fizinį skausmą. Fizinį skausmą vertina 3 iš 10, jį jai skauda ir apklausos metu. Apstumdęs ją, L. S. pasiėmė katiną ir išėjo iš buto. L. S. taip pat bijo, nes jis grasina, kad išdauš jos automobilio langus arba kitaip jai pakenks.

Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji G. M. G. parodė, kad iki 2025 m. balandžio 6 d. ji gyveno kartu su L. S. (duomenys neskelbtini). Jie buvo sugyventiniai, vedė bendrą ūkį. 2025 m. balandžio 6 d., kai sužinojo, kad jis jai neištikimas, jį išvarė iš namų ir daugiau su juo negyvena, jie išsiskyrė. Kaip ir minėjo savo pirminės apklausos metu, L. S. namo grįžo 2025 m. balandžio 6 d., apie 07.00 val., jo visą naktį nebuvo namie. Jis jai pasakė, kad nori išeiti, ji jį bandė apsikabinti, prašė neišeiti. Jis ją atstūmė. Kai jis ją atstūmė, nuėjo į lovą ir užmigo. Savo telefoną pasidėjo po pagalvę. Ji tada tą telefoną ištraukė ir jame pamatė kitos moters žinutės, suprato, kad L. S. ją išdavinėja su kita moterimi. Pamačius šias žinutės ji labai supyko ir L. S. trenkė, ji tuo metu stovėjo šalia jo kojų, tai kur jam tiksliai trenkė neatsimena. Jis tada staigiai atsikėlė iš lovos. Atsistojęs tiksliai neatsimena ar ją stumdė ar paėmė ją ir prirėmė prie palangės ir ją išvadino necenzūriniais, įžeidžiančiais žodžiais. Tiksliai neatsimena viskas kaip vyko, ji atsimena, kad atsisėdo ant lovos. Ji paėmė L. S. telefoną, jį metė, neatsimena ar į jį metė, ar kitur, šito tiksliai neatsimena. Neatsimena, kaip tiksliai toliau buvo, bet atsimena, kad L. S. stovėjo prie spintos, dėjosi savo daiktus. Ji jam pasakė išeiti iš namų kartu su katinu. Tada prie jo priėjo ir jam trenkė antausį. Jis norėjo jai dar trenkti, bet jis tada dar susilaikė. Pasiėmė katiną ir išėjo, daiktų nepasiėmė. Dar prisimena, kad tarp pristūmimo prie palangės ir L. S. išėjimo jie dar su juo stumdėsi, lyg buvo pastūmęs ant lovos. Bet dėl užplūdusių emocijų, streso, ne viską gerai dabar atsimena. Kai ją stumdė ji nejautė jokio fizinio skausmo, bet gal tai buvo dėl streso, šoko, nes kai L. S. išėjo, pajuto dešinės rankos mažajame piršte skausmą. Jis buvo paraudęs iš vidinės dalies, ties sąnariu, buvo nedidelis guzelis, lūžio nemano kad buvo. Kada ir kaip ji susižalojo pirštą pasakyti negali, mano, kad kai L. S. ją stumdė jai tą pirštą užgavo. Greitosios medicinos pagalbos nekvietė, pas gydytojus nėjo. 2025 m. balandžio 7 d. būdama darbe skambino bendruoju pagalbos telefonu ir jiems pranešė apie smurto atvejus ankščiau, bet tuo metu negalvojo apie balandžio 6 dienos įvykį. Bet kai atvažiavo policijos pareigūnai ji tuo metu prisiminė ir apie 2025 m. balandžio 6 d. Jai policijos pareigūnai pasakė, jie privalo užregistruoti šį įvykį. Jai atvykę policijos pareigūnai buvo įteikę lapą, kad nuvyktų pas teismo medikus, ji taip ir padarė, pas juos nuvykus buvo 2025 m. balandžio 9 d. Kai ją apžiūrėjo medikai, jie ant kūno rado mėlynę ant kairės kojos, iš vidinės kelio pusės, galimai ji atsirado, kai ją L. S. stumdė. Ji jos pati nebuvo pastebėjus. Ji dėl šių patirtų sužalojimų, kaip ir minėjo, į medikus nesikreipė, nedarbingume nebuvo. Turtinės žalos jokios nepatyrė dėl L. S. veiksmų. Ji dėl L. S. veiksmų civilinio ieškinio nereikš.

Iš 2025 m. balandžio 7 d. gauto G. M. G. pareiškimo nustatyta, kad 2025 m. balandžio 6 d., apie 07 val. 00 min., bute, adresu (duomenys neskelbtini), mano sugyventinis L. S., žodinio konflikto metu stipriai apstumdė ją rankomis, dėl ko ji pajautė fizinį skausmą dešinėje rankoje. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 1211/2025 (01) nustatyta, kad G. M. G. padaryta poodinės kraujosruvos kairiame žaste, kairiame sėdmenyje, dešinėje šlaunyje, odos nubrozdinimas kairiame kelyje, kietu buku, ribotą paviršių ir/ar briauną turinčiu daiktu (-ais). Poodinė kraujosruvos padarytos prieš 3 – 6 paras, odos nubrozdinimas – 1 – 3 parų laikotarpyje iki apžiūros. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. G. M. G. sužalojimų jai padarymo metu galėjo justi fizinį skausmą. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip keturiais trauminiais poveikiais.

Iš 2025 m. balandžio 7 d. asmens apžiūros protokolo nustatyta, kad nukentėjusiajai G. M. G. davus žodinį sutikimą buvo apžiūrimas jos kūnas. Ant dešinės rankos esančio piršto yra matomas paraudimas bei guzas. Ant kairės rankos žastikaulio srityje yra matoma kraujosrūva. Galvos pakaušyje yra matoma plika dalis.

Atlikus pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašų apžiūrą, duomenys fiksuoti apžiūros protokole. Iš protokolo nustatyta, kad pareigūnui paklausus ,kada paskutinis atvejis buvo smurto, moteris nurodo, kad vakar. Moteris nurodo, kad ji ir pati sudavė smūgius jam, nes pamatė, kad jis susirašinėja su kita ir ką jie ten išdarinėjo. Moteris pasakoja, kad prikėlė vyrą, jam trenkė ir liepė jam išeiti iš jos namų. Moteris pasakoja, kad vyras po šių jos žodžių atsistojo ir ją išvadino necenzūriniais žodžiais. Pareigūnas paklausė, ką konkrečiai vakar darė. Moteris nurodė, kad stumdė. Pareigūnas pasitikslino dėl kumščių, moteris nurodo, kad ne, o ji pati jam trenkė antausį. Pareigūnas paklausia, ar vakar sukėlė fizinį skausmą. Moteris nurodo, kad pirštą ir dabar skauda. Pareigūnas pasiklausia, ar viskas vyko jos bute, moteris tai patvirtina.

III.        Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Mušimas ar kitoks smurtavimas gali pasireikšti poveikiu į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Fizinis skausmas negali būti objektyviai užfiksuotas kaip pavyzdžiui nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas, kuriuos gali pagrįsti rašytiniai įrodymai (specialisto išvados, medicininiai dokumentai ir pan.). Tačiau toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą arba turi būti kreipiamasi į medikus pagalbos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2A-5/2014, Nr. 2K-152-693/2016).

Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pabrėžti, kad pagal BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatą, sistemą neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmą (BK 140 straipsnis). Fizinio skausmo sukėlimas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui baudžiamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą (nuketėjusiosios parodymai, tarnybiniai pranešimai, liudytojų parodymai, teismo medicinos specialisto išvada ir kita), konstatuotina, kad kaltinamasis L. S. mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, t. y. tuometinei sugyventinei G. M. G.. Tokiais savo nusikalstamais veiksmais L. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV.        Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, L. S. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausme.

Teismas, priimdamas sprendimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.

Teismas, skirdamas kaltinamajam L. S. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į tai, jog kaltinamasis padarė vieną nesunkų smurtinio pobūdžio nusikaltimą, kaltės formą ir rūšį, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad kaltinamasis teistas, turi išnykusį teistumą, nebaustas administracine tvarka, nedirbantis, registruojasi Užimtumo tarnyboje. Duomenų apie psichiatrinį gydymą ir priklausomybės ligų gydymą baudžiamojoje byloje nėra. L. S. atsakomybę lengvina tai, kad visiškai pripažįsta kaltę ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nepripažinta. 

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad prokuroro siūloma bausmės rūšis – laisvės apribojimas, paskiriant didesnį nei minimalus bausmės dydį, šiuo atveju, įvertinus kaltinamojo asmenybę bei jį charakterizuojančius duomenis bus pakankamai efektyvi ir pasieks BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Kartu su bausme L. S. neskirtina intensyvi priežiūra.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, L. S. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 641 straipsniu mažintina vienu trečdaliu.

L. S. kartu su bausme skirtini BK 48 straipsnio 4 dalies 2 ir 4 punktuose įtvirtinti įpareigojimai.

V. Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu L. S. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Proceso išlaidų baudžiamojoje byloje nėra.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

L. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio pagrindu, L. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 2 ir 4 punktais, per paskirtą laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpį L. S. įpareigoti:

1.       Dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

2.       Neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

L. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti nuteistajam, kad:

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo; laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

2. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

3. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

4. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

5. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjus bylą ir pripažinus kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

6. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

7. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas                                                                                                  Rinaldas Adamonis