Adm. byla Nr. ATP-1421-648/2012
Teisminio proceso Nr.: 4-03-3-01663-2012-1
Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.3.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2012 m. gruodžio 20 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Pažarskis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2012 m. spalio 19 d. nutarimo, kuriuo A. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. 1 300 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams 4 mėnesiams,
n u s t a t ė :
A. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. už tai, kad jis 2012-05-27, apie 9.15 val., Rodūnės kelias g. 2, Vilniuje, vairavo transporto priemonę BMW 525 D, v/n (duomenys neskelbtini), neblaivus, kai jam nustatytas lengvas girtumo (neblaivumo) laipsnis.
A. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2012 m. spalio 19 d. nutarimą ir nutraukti jo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylą.
Nurodo, jog teismo nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-2224-170/2012 yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes apylinkės teismas netinkamai išaiškino ir neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė byloje esančius įrodymus, nevertino įrodymų jų pagrįstumo visapusišku ir objektyviu aplinkybių išnagrinėjimu, netinkamai taikė įstatymą, ko pasėkoje klaidingai nustatė teisės pažeidimo buvimo faktą.
Apeliantas nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas jam buvo surašytas dėl ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytų pažeidimų padarymo. Protokole turi būti tiksliai bei aiškiai nurodyti kokius konkrečius teisės aktus ir kokiais konkrečiais neteisėtais veiksmais traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo pažeidė, o tai šioje byloje nebuvo padaryta. Administracinio teisės pažeidimo protokolu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos - iš to seka, kad bylą apylinkės teismas turėjo nagrinėti tik dėl to administracinio teisės pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole.
Be to, administracinio pažeidimo faktas dėl ATPK 126 straipsnio 1 dalies pažeidimo padarymo laikytinas neįrodytu, nes bylos medžiaga neabejotinai patvirtina, kad jis nepažeidė KET 14 punkto reikalavimų, kadangi nebuvo surinkta įrodymų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti, jog jis 2012-05-27 vairavo transporto priemonę neblaivus. Atlikus jo paimto kraujo tyrimą, konstatuota, jog jo kraujyje rasta 0,20 promilės etilo alkoholio, kas įrodo, kad automobilį jis vairavo esant jo kraujyje leidžiamos koncentracijos alkoholio kiekiui. Apeliantas nurodo, jog liudytojo – policijos pareigūno G. T. paaiškinimai teisme yra nenuoseklūs ir prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams (jo paties tarnybiniam pranešimui, pranešimui dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, administracinio teisės pažeidimo protokolui, Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus 2012-09-19 - 09-24 Teismo psichiatrijos, Teismo psichologijos ekspertizės aktui Nr. 80TPK-G-75/2012).
Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, jog jį kaltinanti institucija, elgėsi daugiau negu nerūpestingai, jai nepavyko tinkamai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo, tarnybinio pranešimo, pranešimo dėl nušalinimo nuo vairavimo, jos atstovas neatsakingai liudijo administracinės bylos nagrinėjime teisme. Teismas liudytojo G. T. parodymus turėjo vertinti lygiai taip pat kritiškai kaip ir liudytojos, t.y. 2012-05-27 kartu su juo automobiliu važiavusios V. P., nes jis yra suinteresuotas, kad byla baigtųsi apelianto nenaudai, kas leistų pareigūnui teigti, jog jo veiksmai ir teismui pateikti įrodymai yra teisėti ir atlikti tinkamai. Be to, jis pats teismo posėdžio metu pripažino, jog savo veiksmais pažeidė eilę teisės aktų, tarp jų ir Policijos patrulių veiklos instrukcijos, patvirtintos Policijos generalinio komisaro 2002-10-24 įsakymu Nr. 660 reikalavimus (70.2 punkto, kur numatyta, jog patrulyje turi dirbti ne mažiau kaip 2 policijos pareigūnai, 72 punkto - sustabdęs transporto priemonę patrulis privalo pranešti apie sustabdymo vietą transporto priemonės markę, numerį bei stabdymo priežastį VPK budėtojui). Nutarimą priėmusi institucija nenustatė tikslaus jo sustabdymo, neblaivumo užfiksavimo ir paleidimo iš policijos įstaigos laiko. Šie faktai kelia pagrįstas abejones institucijos, formuluojančios ir laikančios kaltinimą, teiginiais.
Byloje yra Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti aktas Nr.723, kuris patvirtina, jog jis mažiau nei per pusę valandos po policijos pareigūnų sulaikymo ir administracinio teisės pažeidimo protokolo bei pranešimo dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo surašymo, t.y. nuo 10 val. 11 min. iki 10 val. 30 min., atvyko į Vilniaus priklausomybės ligų centrą apsvaigimo nustatymo kabinetą, kur jam buvo paimtas kraujas. Nėra pagrindo abejoti, kad jis į ligoninę atvyko laiku, o kraujas tyrimui buvo paimtas nepažeidžiant medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos. Kadangi aukščiau minėtoje specialisto išvadoje (akte) patvirtinama, kad jo kraujyje rasta 0,20 promilių etilo alkoholio, alkoholio koncentracija kraujyje nesiekia draudžiamos ribos, o iš pirminės apžiūros rezultatų, užfiksuotų akte, taip pat galima teigti, jog jis nebuvo girtas („eina tiesiai, laikosi krypties, stovėsena tvirta, vyzdžiai simetriški, reakcija į šviesą gera, pilnai orientuotas, kalba aiškiai, paaiškina, bet yra labai susijaudinęs dėl sulaikymo), todėl Teismas turėjo įvertinti, kad byloje esant patikimiems įrodymams dėl jo kraujyje rasto 0,20 promilių etilo alkoholio, t. y. dėl to, jog alkoholio kiekis kraujyje nesiekė įstatyme numatyto draudžiamo lygio, administracinei atsakomybei pagal šią teisės normą kilti nebuvo pagrindo. Abejoti specialisto išvada nebuvo pagrindo.
Apeliantas teigia, jog apylinkės teismo išvada, kad jo kaltė pilnai įrodyta vadovaujantis Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus 2012-09-19-09-24 Teismo psichiatrijos, Teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. 80TPK-G- 75/2012, yra neteisinga, nes minėta išvada yra išvestinis dokumentas. Ekspertizės akto išvada nepašalino prieštaravimų, neišsklaidė abejonių. Ji pati savaime negali paneigti sveikatos priežiūros įstaigoje atliktos apžiūros (ir kraujo tyrimo) rezultatų. Ekspertizės išvada savaime nėra įrodymas, kurio pagrindu teismas, atmesdamas kitus rašytinius įrodymus, galėtų priimti pagrįstą nutarimą t. y. tokia išvada turėtų būti vertinama su kitais byloje surinktais rašytiniais įrodymais. Jo atveju teismas šį įrodymą vertino atskirai nuo įrodymų visumos, nesilaikydamas įrodymų vertinimo tvarkos. Vertindamas jo veiką pirmosios instancijos teismas išskirtinai vadovavosi tik byloje esančia Ekspertizės akto išvada. Tačiau visiškai ignoravo, apelianto nuomone, ne ką mažiau svarbias bylos aplinkybes, leidžiančias pagrįstai abejoti, jog jo veika pagrįstai vertintina kaip administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 126 straipsnio 1 dalyje.
Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Visais atvejais asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų, o duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Galiojančioje teismų praktikoje yra pasisakyta, jog sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pripažino jį kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą turėdamas išankstinį neigiamą nusistatymą mano atžvilgiu, nes rėmėsi tik policijos pareigūno paaiškinimu, netyrė kitų byloje pateiktų įrodymų, jo pateiktos įvykio aplinkybių versijos, neatsižvelgė į jo ir jo atstovės prašymus ir aiškino situaciją apelianto nenaudai. Skundžiamame nutarime apylinkės teismas tik išvardino byloje surinktus įrodymus, kurie, pasak teismo, įrodo mano kaltę pagal ATPK 126 str. 1 d., tačiau tokios savo išvados visiškai nemotyvavo, visiškai neaptarė šių įrodymų turinio, nenurodė, kokias reikšmingas bylos aplinkybes jie patvirtina, neatliko jų vertinimo, kaip to reikalauja ATPK 257 str., taip pat nenurodė, kokias reikšmingas bylos aplinkybes jis nustatė bylos nagrinėjimo metu, jų motyvuotai neįvertino.
Taip pat, apeliantas nurodo kad, priimant skundžiamą nutarimą buvo pažeisti ir ATPK 276, 277, 280 straipsnių reikalavimai. Teismas visas faktines aplinkybes vertino šališkai, institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą naudai, vadovavosi jos pateiktais prieštaringais įrodymais, o teismo nutarimą grindė suinteresuoto liudytojo paaiškinimais, nevertindamas jo kritiškai. Teismas turėjo išsiaiškinti, ar tinkamai buvo renkami įrodymai ir, ar buvo renkami įrodymai, paneigiantys administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens abejones. Teismas rėmėsi vieninteliais įrodymais, kurie tėra tik prielaidos. Teismas nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą turi įvertinti tiek asmenį kaltinančius, tiek jį teisinančius įrodymus, kas nebuvo padaryta šioje byloje. Todėl apelianto nuomone, byloje nėra įrodymų, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, todėl remiantis in dubio pro reo principu, laikytina, kad jo kaltė padarius jam inkriminuojamą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą nebuvo įrodyta.
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Antrojo policijos komisariato Oro uosto poskyris atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad sutinka su teismo priimtu sprendimu ir prašo jį palikti galioti.
A. M. apeliacinis skundas netenkinamas.
Apeliantas apeliaciniame skunde A. M. kelią klausimą dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų ir neigia, kad jis vairavo automobilį būdamas neblaivus.
Administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N16-1221/2007, Nr. N63-707/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-28 nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-2-2012).
Nagrinėjamoje byloje, administracinio teisės pažeidimo protokole A. M. buvo formuluojamas kaltinimas, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, vengė neblaivumo patikrinimo (b.l. 1-2).
Administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyta, kad A. M. pažeidė KET 14 ir 18 punktų reikalavimus. KET 14 punkte nustatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. KET 18 punkte nustatyta, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo protokolo turinį, daro išvadą, kad A. M. buvo inkriminuojamas ir automobilio vairavimas esant neblaiviam, ir neblaivumo patikrinimo vengimas, tačiau protokole buvo nurodytas tik ATPK 126 straipsnio 4 dalis, numatantį atsakomybę už vengimą pasitikrinti neblaivumą. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame nutarime konstatavo, kad apeliantas vairavo transporto priemonę neblaivus, kai jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis, ir kaltinimą iš ATPK 126 straipsnio 4 dalies perkvalifikavo į ATPK 126 straipsnio 1 dalį, kuri numato atsakomybę asmenims už transporto priemonių vairavimą, kai nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis.
Apeliacinio skundo argumentas, kad teismas turėjo nagrinėti tik dėl to administracinio teisės pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole, yra nepagrįstas.
ATPK 284 straipsnio 2 dalyje, kuri nustato, jog organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą. Taigi įstatymas leidžia teismui pakeisti veikos kvalifikavimą, pritaikant tiek švelnesnius, tiek sunkesnius ATPK straipsnius. Be to, įstatymas nesieja tokio veikos kvalifikavimo pakeitimo su institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, ar nukentėjusiojo iniciatyva. Tačiau siekiant išvengti neleistinų procesinių staigmenų bei užtikrinti asmens teisės į gynybą realumą, teismas apie veikos perkvalifikavimo galimybę nedelsdamas turi pranešti nagrinėjimo teisme dalyviams ir sudaryti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui galimybę gintis nuo naujo kaltinimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr.N575-2303/2008, 2010 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr.N261-4335/2010, 2010 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr.N575-6037/2010 ir kt.). Taip pat pabrėžtina, kad minėtos teisės normos negali būti aiškinamos kaip suteikiančios teisę patraukti administracinėn atsakomybėn asmenį už pažeidimus, kurie apskritai nebuvo įvardinti ir teisiškai kvalifikuoti administracinio teisės pažeidimo protokole (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N62-710/2008, Nr.N662-2703/2009).
Įvertinus bylos įrodymus matyti, jog pirmos instancijos teismas administracinę bylą nagrinėjo būtent pagal protokole išdėstytus kaltinimus: tiek dėl vairavimo neblaivumo būsenoje, tiek dėl vengimo tikrintis blaivumą. Teismas dėl vairavimo esant neblaiviam aplinkybes teismo posėdyje aiškinosi apklausdamas traukiamą administracinėn atsakomybėn A. M. bei liudytojus V. P., kuri posėdžio metu davė apeliantui palankius paaiškinimus (b.l. 36-37), bei G. T., kuris atvirkščiai davė apeliantui nepalankius paaiškinimus (b.l. 49-53). Teismas byloje, siekdamas pašalinti prieštaravimus, skyrė ekspertizę, kad atsakyti į klausimą ar A. M. 2012-05-27 9.15 val. transporto priemonę vairavo neblaivus (b.l. 54). Apie minėtas aplinkybes savo baigiamojoje kalboje pasisakė ir patraukto administracinėn atsakomybėn A. M. atstovė advokatė A. J. Š. (b.l. 66-70). Tai rodo, jog apeliantui buvo žinoma apie kaltinimą vairavus apsvaigus nuo alkoholio ir jis proceso metu aktyviai gynėsi nuo šio kaltinimo. Nors kaltinimas A. M. vairavus transporto priemonę neblaiviam administracinio teisės protokole nebuvo teisiškai kvalifikuotas, tačiau pirmos instancijos teismas išnagrinėjęs bylą šią klaidą ištaisė ir teisingai kvalifikavo apelianto veiksmus. Taigi pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad A. M. vairavo transporto priemonę neblaivus ir tokiu būdu padarė ATPK 126 straipsnio 1 dalyje nurodyta pažeidimą, nesuformavo naujo kaltinimo.
Teismas pagrįstai laikė, jog kaltinimas pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį vengus neblaivumo patikrinimo, nepasitvirtino.
ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo veikos požymius sudaro neblaivumo patikrinimo vengimas, t. y. tie atvejai, kai dėl asmens sąmoningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumą. Vien tik atsisakymas policijos patikrinimo metu tikrintis neblaivumą specialiosiomis techninėmis priemonėmis (alkotesteriu) gali būti kvalifikuojamas kaip patikrinimo vengimas (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N1-1185/2007). Tačiau negalima laikyti asmenį vengiančiu neblaivumo patikrinimo tais atvejais, jei asmens neblaivumas (jo laipsnis) vis dėlto yra nustatomas (Teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose, iškeltose pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1, 2 ir 3 dalį, apibendrinimas, Administracinių teismų praktika, Nr. 13, 2007 m. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N63-1712/2010; Nr. N62-6376/2010).
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į ATPK 257 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, patikrinęs byloje esančius įrodymus, nustatė, jog policijos pareigūno G. T. tarnybiniame pranešime (b. l. 4) nurodyta, kad 2012 m. gegužės 27 d., apie 9.15 val. patruliavimo metu Rodūnios kelias g. 2 A., Vilniuje, prie jo sustojo A. M. vairuojamas automobilis BMW valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir vairuotojas paklausė, kur pasistatyti automobilį trumpalaikiam stovėjimui. Jis paaiškino kaip pastatyti automobilį, tačiau BMW vairuotojas automobilį pastatė į ilgalaikio stovėjimo aikštelę. Tada pareigūnas nuvažiavo iš paskos minėto automobilio perspėti apie tai, kad jis įvažiavo į brangesnę aikštelę. Bendraujant su vairuotoju jis pajuto nuo vairuotojo sklindantį alkoholio kvapą ir pasiūlė vairuotojui vykti į artimiausią policijos įstaigą pasitikrinti blaivumą Apie 9.50 val. atvykus į Vilniaus AVPK patrulių rinktinės patalpas, vairuotojas atsisakė tikrintis alkotesteriu, nes jais nepasitiki, ir pasakė, kad nori atlikti kraujo tyrimą. Nuvykus į Vilniaus priklausomybės ligų centrą, A. M. atsisakė tikrintis blaivumą, kai tai pasiūlė būdintis gydytojas (b.l. 4). Apklaustas teismo posėdžio metu liudytojas G. T. nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes, taip pat jis paaiškino, jog A. M. į Vilniaus Priklausomybės ligų centrą vyko savo iniciatyva, ten susimokėjo pinigus už kraujo tyrimo atlikimą, o tikrintis alkotesteriu, atsisakė (b.l. 49-52). Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 723 patvirtina, kad A. M. apsvaigimas buvo patikrintas ir nustatytas alkoholio vartojimo faktas (b.l. 43). Įvertinusi paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nepasitvirtino aplinkybės, kad A. M. vengė neblaivumo patikrinimo, todėl ši veika administracinio teisės pažeidimo protokole pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį buvo kvalifikuota nepagrįstai.
Šiuo atveju byloje esantys įrodymai patvirtina, kad A. M. 2012-05-27 9.15 val. vairavo automobilį būdamas neblaivus. Apelianto teiginiai, jog jis nepažeidė KET 14 punkto reikalavimų, kadangi nebuvo surinkta įrodymų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti, jog jis 2012-05-27 vairavo transporto priemonę neblaivus, o tai, kad atlikus jo kraujo tyrimą, kraujyje rasta 0,20 promilės etilo alkoholio, įrodo, kad automobilį jis vairavo esant jo kraujyje leidžiamos koncentracijos alkoholio kiekiui, yra nepagrįsti. Atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje aiškinama, jog teismui asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai teismui yra neprivalomi ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N444-1452/2009, N261-3165/2009, N575-2452/2011). Byloje nustatyta, kad A. M. įvykio dieną vairavo automobilį, kurį pastatė automobilių stovėjimo aikštelėje prie Vilniaus oro uosto. Teisme apeliantas teigė, kad jis vairavo blaivus, o alaus butelį išgėrė jau automobilių stovėjimo aikštelėje (b.l.36). Tokias aplinkybes nurodė ir teisme liudytoja apklausta V. P., važiavusi kartu su apeliantu (b.l. 36). Tačiau jų parodymus paneigė liudytojas policijos pareigūnas G. T., kuris teisme kategoriškai teigė, jog alkoholis aikštelėje nebuvo geriamas (b.l. 51). Pastebėtina, kad apeliantas duodamas paaiškinimus dėl alkoholio vartojimo buvo nenuoseklus- pirmiausias jis apklausiamas teisme apie alaus vartojimą aikštelėje nesakė bei teigė, kad paskutinį kartą alkoholį vartojo prieš pusę metų. Atstovei uždavus klausimą dėl 0,2 promilės rastos kraujyje, atsakė, kad alkoholis atsirado nuo kefyro. Klausimus užduodant teisėjai, jis irgi iš pradžių teigė, kad gėrė rūgusį pieną, tik vėliau nurodė, kad gėrė alų automobilių stovėjimo aikštelėje. Taigi, matyti, jog nubaustojo parodymai buvo nelogiški, nenuoseklūs ir prieštaringi, dėl ko pirmos instancijos teismas pagrįstai juos vertino kritiškai, kaip ir liudytojos V. P. parodymus, kurie prieštaravo kitoms nustatytoms įvykio aplinkybėms. Teismo psichiatrijos akte Nr. 80TPK-G-75/2012 yra duota kategoriška išvada, kad A. M. 2012-05-27 9.15 min. transporto priemonę vairavo būdamas lengvo girtumo būsenoje (b.l. 57-58). Apeliantas teigia, kad šis aktas negali paneigti Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti akto Nr. 723 rezultatų. Toks deklaratyvus teiginys niekuo neparemtas. Pastebėtina, kad ekspertė , atlikusi tyrimą, vertino pastarajame akte nurodytus A. M. apžiūros duomenis, kur buvo užfiksuotas veido, akių sklerų paraudimas, liežuvis su pilku apnašu, stovėdamas Rombergo pozoje svyruoja, pirštu netiksliai pataiko į nosies galą. Taigi ir pačiame apžiūros akte yra užfiksuoti tam tikri požymiais, rodantys apžiūrimo asmens apsvaigimą. Pagrindo netikėti ekspertizės akto išvada nėra. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo nutarime nurodytais kitais argumentais dėl nustatytų aplinkybių ir jų teisinio vertinimo bei jų nebekartoja.
Apelianto skundo teiginiai, jog protokolą surašiusios institucijos pareigūnai padarė procedūrinius pažeidimus, nesilaikė Policijos patrulių veiklos instrukcijos, yra atmetami kaip nepagrįsti. Apeliaciniame skunde nurodomi neva pažeisti Policijos generalinio komisaro 2002-10-24 įsakymu Nr. 660 patvirtintų Policijos patrulių veiklos instrukcijos punktai, tačiau pastebėtina, kad šios redakcijos instrukcija negalioja nuo 2011-09-01, kai įsigaliojo Lietuvos Policijos Generalinio komisaro2011-07-19 įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtinta nauja Policijos patrulių veiklos instrukcija. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas neanalizuoja ir nevertina apeliaciniame skunde nurodytų tariamai padarytų pažeidimų.
Taip pat nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog pirmos institucijos teismas padarė procesinius pažeidimus, nevisapusiškai ištyrė bylą ir neteisingai vertino įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs visą bylos medžiagą, esminių procesinių pažeidimų nenustatė, teismas bylą nagrinėjo objektyviai ir visapusiškai, ištyrė visus įrodymus, juos įvertino vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone bei priėmė teisingą ir pagrįstą nutarimą, todėl jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 1 p.,
n u t a r ė :
Palikti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. spalio 19 d. nutarimą nepakeistą ir A. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjas Artūras Pažarskis