Baudžiamoji byla Nr. 1-35-445/2020

Teisminio proceso Nr.1-01-1-45581-2018-7

                                                                                             Procesinio sprendimo kategorija :

 (S)

1.7.1.;1.1.7.2.3.;1.1.7.2.5.;1.1.8.1.;1.1.8.1.1.;

1.1.8.6.2.;1.1.8.7.1.;1.1.8.10.3.;1.2.14.1.2.2.;

1.2.10.1.;1.2.28.5.1.;

                                  ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

                                              N U O S P R E N D I S

                                  LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                       2020 m. kovo 5 d.

                    Varėna

Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėjas Dalis Žilionis,

sekretoriaujant Ritai Tamulienei, Liubovei Chaleckienei, Reginai Tertelytei,

dalyvaujant prokurorams J. Š., Živilei Gecevičienei, Kostui Vinerskui,

dalyvaujant gynėjams advokatams J. Z., A. Skomantui, S. Raulušaičiui, Angelei Ikasalienei,

nukentėjusiems – civiliniams ieškovams T. B., I. B., M. G., S. M., J. P., A. P., V. K., R. M., nukentėjusiems M. G., J. S.,

vertėjai Liudvikai Nedzinskienei,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamają bylą, kurioje:

R. J., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019-10-03 nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, BK 284 str., BK 63 straipsnio 1 dalį, bausmės subendrintos apėmimo būdu bei paskirta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas šešiems mėnesiams, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 178 straipsnio 2 dalį.

R. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo,vykdantis individualią veiklą, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1)2018-10-17 Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-10-17 nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 6 mėnesiams;

2)2019-10-03 Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nuosprendžiu pagal BK 138 str. 1 dalį, BK 284 str., BK 63 str. 1,2,5 d. 1 p., ir jam skirtas laisvės apribojimas devyniems mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, bei pradėti dirbti, mokytis arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (trys nusikalstamos veikos epizodai).

A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, pradinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruojama gyvenamoji vieta ten pat, teistas: Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2019-04-18 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrinta ir paskirtas laisvės apribojimas vieneriems (1) metams devyniems (9) mėnesiams. Taikant BK 64-1 straipsnio 1dalį, 2 dalį, paskirta bausmė - laisvės apribojimas vieneriems (1) metams dviems (2) mėnesiams. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2019-10-25 nutartimi, paskirta bausmė - laisvės apribojimas vieneriems (1) metams dviems (2) mėnesiams, pakeista į penkiasdešimties (50) parų areštą. Bausmė neatlikta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (trys nusikalstamos veikos epizodai), 294 straipsnio 2 dalį, 165 straipsnio 1 dalį.

D. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruojama gyvenamoji vieta ten pat, teistas:

1) Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012-10-31 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams;

2) Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013-12-31 nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 6 mėnesiams;

3) Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014-10-30 nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 8 mėnesiams;

4) Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015-04-27 nuosprendžiu pagal BK 140 str. 2 d. laisvės apribojimu 1 metams 2 mėnesiams;

5) Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017-01-26 nuosprendžiu pagal BK 140 str. 3 d. areštu 18 parų; 6) Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 213 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 metams, bausmės vykdymą atidedant 3 metams;

6) Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019-10-03 nuosprendžiu pagal 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį, BK 63 str.1,3 d. galutinė bausmė terminuotas laisvės atėmimas dvejiems metams vienam mėnesiui, taikant BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 3 metams.

7) Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2019-11-14 nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, BK 140 straipsnio 1 dalį, BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, BK 64-1 straipsnį, subendrinus su Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019-10-03 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams ir 10 (dešimt) mėnesių, Kauno apygardos teismo 2020-02-05 nuosprendžiu, pakeista Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2019 m. lapkričio 14 d. nuosprendis dalyje dėl paskirtų bausmių subendrinimo: vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir BK 140 straipsnio 1 dalį subendrinti apėmimo būdu ir skirti subendrintą 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64-1 straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 3 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. spalio 3 d. nuosprendžiu paskirta 3 metų 6 mėnesių bausme, bausmes visiškai sudedant, ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę 3 metų 9 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimą, teistumai neišnykę,

kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (trys nusikalstamos veikos epizodai), 294 straipsnio 2 dalį, 165 straipsnio 1 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

A. Ž., D. M., R. K., R. J. padarė vagystę, įsibraunant į patalpas, o būtent: laikotarpiu nuo 2018-09-16 iki 2018-09-20, tyrimo metu tiksli data ir laikas nenustatyta, veikdami bendrininkų grupėje, (duomenys neskelbtini), įsibrovė į bendrasavininkams - A. P., J. P. ir M. G. priklausantį garažą ir iš vidaus pagrobė J. P. priklausančią savadarbę automobilinę priekabą - 400 eurų vertės, tuo padarydami nukentėjusiajam J. P. 400 eurų turtinę žalą, tai pat A. Ž. ir R. K. įsibrovė į namą ir iš vidaus pagrobė A. P. priklausantį medų 64 eurų vertės, tuo nukentėjusiajam A. P. padarydami 64 eurų turtinę žalą.

A. Ž., D. M., R. K., R. J., tęsdami nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2018-09-16 d. 20 val. iki 2018-09-28 d. 12 val., tyrimo metu tiksli data ir laikas nenustatyti, veikdami bendrininkų grupėje, (duomenys neskelbtini), įsibrovė į T. B. ir I. B. priklausantį garažą ir iš jo vidaus pagrobė svetimus daiktus: žoliapjovę „Makita“ 600 eurų vertės, trimerį „Husqvarna” 600 eurų vertės, benzininį pjūklą „Husqvarna“ 500 eurų vertės, dviratį „Maxim“ 200 eurų vertės, kampinį šlifuoklį „Metabo“ 100 eurų vertės, akumuliatorinį suktuką „Bosch“ 195 eurų vertės, smūginį gręžtuvą „Bosch“ 150 eurų vertės, laistymo žarną „Kärcher“ 100 eurų vertės, kastuvą „Fiskar“ 25 eurų vertės, karutį 50 eurų vertės, rankinį pjūklą „Irwin“ 25 eurų eurų vertės, rankinį pjūklą „S.“ 25 eurų vertės, laužtuvą 15 eurų vertės, gulsčiuką 15 eurų vertės, plaktuką 20 eurų vertės, įrankių dėžę 50 eurų vertės, prailgintuvą 90 eurų vertės, siaurapjūklį „Bosch“ 80 eurų vertės, lauko apšvietimo kabelį 60 eurų vertės, tuo padarydami nukentėjusiesiems T. B. ir I. B. bendrą 2900 eurų turtinę žalą.

A. Ž., D. M., R. K. padarė vagystę, o būtent: laikotarpiu nuo 2018-10-01 iki 2018-10-11, tyrimo metu tiksli data ir laikas nenustatyti, veikdami bendrininkų grupėje, (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Varėnos r., įsibrovė į S. M. priklausantį ūkinį pastatą ir iš vidaus pagrobė svetimus daiktus: betono maišytuvą 149 eurų vertės, 350 vnt. medvaržčių bendros 595 eurų vertės, 12 vnt. metalinių nuotekos vamzdžių bendros 360 eurų vertės, 7 vnt. metalinių nuotekos vamzdžių alkūnių bendros 56 eurų vertės, elektrinį gulsčiuką 70 eurų vertės, kirvį mediniu kotu 10 eurų vertės, 4 vnt. metalinių vandens surinkėjų bendros 120 eurų vertės, tuo padarydami nukentėjusiajai S. M. bendrą 1360 eurų turtinę žalą, taip pat A. Ž. ir R. K. iš statomo namo pagrobė 10 kvadratinių metrų lentų, bendros 112,50 eurų vertės, tuo padarydami nukentėjusiajai S. M. bendrą 112.50 eurų turtinę žalą.

A. Ž., D. M., R. K. padarė vagystę, įsibraunant į patalpą, o būtent: laikotarpiu nuo 2018-11-01 15 val. iki 2018-11-02 08 val., tyrimo metu tiksli data ir laikas nenustatyti, veikdami bendrininkų grupėje, (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen.,Varėnos r., įsibrovė į L. S. priklausantį ūkinį pastatą ir iš vidaus pagrobė J. S. priklausantį turtą: 4 automobilio Audi A4 ratlankius su padangomis bendros 600 eurų vertės, automobilio Audi A4 prikabinimo kablį "Vestfalija" 150 eurų vertės, benzininį trimerį "Einhell" 120 eurų vertės, 25 litrų talpos plastikinę talpą su 17 litrų dyzelinio kuro bendros 20 eurų vertės, 10 litrų talpos plastikinę talpą su 10 litrų benzino bendros 15 eurų vertės, 10 litrų sintetinio tepalo "Eni" bendros 70 eurų vertės, bėginį dviratį "Ankur end Romet" 670 eurų vertės, vaikišką dviratį 150 eurų vertės, akumuliatorinį vaikišką automobilį 50 eurų vertės, elektros prietaisus bendros 150 eurų vertės, 2 elektros prailgintojus su ritėmis bendros 50 eurų vertės, guminę laistymo žarną su antgaliais 20 eurų vertės, automobilio akumuliatorių "Hugel" 90 eurų vertės, 2 vandens siurblius su antgaliais bendros 140 eurų vertės, 10 litrų žieminio stiklų skysčio bendros 20 eurų vertės, 4 automobilio padangas bendros 120 eurų vertės, 2 reples bendros 30 eurų vertės, 2 kryžminius atsuktuvus bendros 20 eurų vertės, 3 kirvius bendros 80 eurų vertės, 3 kamuolius bendros 90 eurų vertės, tuo padarydami nukentėjusiajam J. S. 2655 eurų turtinę žalą.

A. Ž. ir D. M. padarė neteisėtą asmens būsto neliečiamumo pažeidimą, o būtent: 2018 m. gruodžio 8 d. apie 20 val. adresu: Varėnos r., (duomenys neskelbtini), būdami apsvaigę nuo alkoholio, bendrai veikdami, neteisėtai, prieš savininko valią, per užrakintas duris įsibrovė į R. M. gyvenamąją patalpą - butą ir tuo pažeidė asmens būsto neliečiamybę.

A. Ž. ir D. M. savavaldžiavo, panaudodami fizinę prievartą, veikdami bendrininkų grupėje, nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė tariamą kito asmens teisę panaudojant R. M. ir V. K. atžvilgiu fizinį smurtą, o būtent: 2018 m. gruodžio 8 d. apie 20.15 val. Varėnos r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k, išdaužant V. K. namo langų stiklus, sudavė medine lazda du smūgius V. K. į galvą, ir tuo padarė nukentėjusiajam V. K. nežymų sveikatos sutrikdymą, taip pat pateko į namo vidų, sudavė tris smūgius medine lazda R. M. į galvą ir kitas kūno vietas, tuo padarė nukentėjusiajam R. M. nežymų sveikatos sutrikdymą, reikalaujant iš R. M. 20 eurų pinigų už parduotą mobilaus ryšio telefoną.

Dėl vagystės, įsibraunant į A. P., J. P., M. G. bei T. B., I. B. priklausančias patalpas

Kaltinamasis A. Ž. kaltę pripažino pilnai ir paaiškino, kad dėl vagystės 2018-09-18 – 2018-09-20 (duomenys neskelbtini) sen. (duomenys neskelbtini), iš A. P., J. P., M. G. patalpų gali paaiškinti, kad buvo tokios aplinkybės, dabar visko neatsimena. A. P., J. P., M. G. nepažįsta. Važinėdavo grybauti pro tą sodybą, kas sugalvojo neprisimena. Tai buvo garažas, paėmė savadarbę automobilinę priekabą. Atidarė vartus ir pateko į garąžą, kaip atidarė, nepamena. Ar ėmė medų, neprisimena, buvo naktis. Buvo blaivus, buvo keturiese. Žalą pripažįsta, kuri nurodyta kaltinime. Priekabą nustūmė toliau į mišką ir ten paliko. Vėliau tą priekabą pardavė. Medų, kai paėmė, buvo mašinoje, kur vėliau padėjo, neatsimena. Medaus buvo 2-3 kibiriukai, litriniai. Visų daiktų vertė - 464 eurų sumai, sutinka.

Dėl vagystės iš T. B. ir I. B. garažo gali paaiškinti, kad pateko į vidų atlupę garažo šoninę lentą, po to atidarė duris iš vidaus. Buvo R. J., R. K., dėl D. M. nežino, bet galėjo būti tokios aplinkybės, kurios nurodytos kaltinime. Paėmė daug daiktų. Atvyko į tą kaimą jam priklausančiu automobiliu ,,Audi A4“, valstybinio numerio nepamena. Vairavo automobilį, o šalia lyg sėdėjo D. M.. Žoliapjovė ,,Makita“ buvo, trimeris ,,Husqvarna“ buvo, benzininis pjūklas ,,Husqvarna“ buvo, dviračio nepamena, kampinio šlifuoklio nepamena, akumuliatorinis suktukas ,,Bosch“ galimai buvo, smūginis gręžtuvas ,,Bosch“ buvo, laistymo žarna buvo, kastuvas, karutis, rankinis pjūklas, laužtuvas, gulsčiukas, plaktukas, įrankių dėžė, prailgintuvas, siaurapjūklis, lauko apšvietimo kabelis, galimai buvo tokie daiktai. Daiktus sudėjo miške, 5-6 kilometrų atstumu, daiktus suvežė, kiek kartų važiavo, nepamena. 2900 eurų galėjo būti tokia padaryta žala. Kas sugalvojo padaryti šią vagystę, neprisimena. Nepamena kaip kilo pasiūlymas apvogti garažą.

Kaltinamasis D. M. kaltę pripažino pilnai ir paaiškino, kad kaltinamojo A. Ž. duotais parodymais sutinka. Dėl vagystės iš A. P., J. P., M. G. patalpų gali paaiškinti, kad buvo su 3 kaltinamaisiais išvardintais kaltinamajame akte. Buvo pagrobta automobilinė priekaba. Dėl medaus, tai ten nedalyvavo. Buvo patekęs į garažą, į namą ten kur buvo medus, nebuvo. Pripažįsta, kad dalyvavo pagrobiant priekabą. Atvyko A. Ž. automobiliu. Trosą užkabino už durų, automobiliu traukė ir taip išlaužė garažo duris. Kuris prikabino trosą, neprisimena. Kas traukė automobiliu, neatsimena. Į garažą visi buvo užėję. Kas išstūmė priekabą neatsimena, atsisėdę į atidarytą bagažinę laikė priekabą, ir taip automobiliu traukė. Nutraukę paliko apie pusę kilometro nuo namo, laukuose. Antrą kartą kas buvo grįžę į garažą, nežino, nes ten nedalyvavo. Apie tai, kad jie buvo sugrįžę sužinojo iš kitų kaltinamųjų, jie tarpusavyje kalbėjosi. Kuris konkrečiai pasakė apie medų, neatsimena. Nežino ar visi kiti kaltinamieji ten buvo. Priekabą visi kartu pardavė, dalyvavo parduodant. Tiesiog atvažiavo žmogus ir paėmė. Priekaba buvo miške, sumokėjo apie pora šimtų eurų, gavo gal 70 eurų. Parduodant medų nedalyvavo. Kas pardavė medų, nežino.

Dėl vagystės iš T. B. ir I. B. garažo gali paaiškinti, kad pavogta priekaba buvo palikta pievoje. Tada nuvažiavo į tą garažą, pavogė minėtus daiktus. Sukrovė ką į priekabą, ką į mašiną ir išsivežė į mišką, toliau nuo namų. Garaže buvo išlupta lenta. Per skylę pateko, po to atidarė duris. Iš garažo paėmė visus daiktus, kurie išvardinti kaltinamajame akte. Daiktų vertė nurodyta teisingai. Per vieną kartą daiktus išsivežė. Daiktus visi pardavė žmogui, gavo kelis šimtus eurų ir po lygiai pasidalino. Nežino kuris pirmas pateko į garažą, lenta jau buvo išlupta. Parduodant priekabą dalyvavo visi: R. K., A. Ž., jis, R. J.. Tą pačią naktį buvo išparduota, specialiai tam nebuvo susirinkę. Pirkėjas buvo iškviestas, buvo jam paskambinta, kuris paskambino, neprisimena. Tas žmogus atvažiavo, pasižiūrėjo ir kas buvo vertinga, tą pasiėmė. Tą žmogų, kuris pirko, visi pažinojo. R. K. pažįsta tą žmogų. Pirkėjas iš matymo pažįstamas, bet nesakys kas jis toks. Su daiktų - žoliapjovės ,,Makita“ 600 eurų, trimerio ,,Husqvarna“ 600 eurų, benzininio pjūklo 500 eurų vertėmis sutinka. Išvardinti daiktai buvo dėvėti, dviratis taip pat dėvėtas. Daiktus apžiūrėjo apšviečiant telefono prožektoriumi. Daiktų vertė tokia kaip nurodyta kaltinamajame akte.

Kaltinamasis R. K. kaltę pripažino pilnai ir paaiškino, kad nukentėjusiųjų nepažįsta. Prisipažįsta padaręs nusikaltimus. 2018-09-18 -2018-09-20 (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini), atvažiavo prie to namo mašina, nuėjo apsižiūrėti, iš karto negalėjo atrakinti ūkinio pastato durų. Tada privažiavo prie namo, prikabino trosą prie mašinos ir ištraukė spyną. Kartu buvo A. Ž., R. J., D. M.. Kas pasiūlė, nežino, kartu nusprendė. Pagrobė savadarbę priekabą, gali būti 400 eurų vertė tos priekabos. Priekabą paslėpė miške, vėliau visi kartu pardavė. Dar medų paėmė. Į namo vidų patekęs buvo su dar kažkuriuo kaltinamuoju, bet D. M. viduje nebuvo. Iš namo paėmė medaus 3-4 kibiriukus litrinius, gali būti 64 eurų vertės. Kur dėjo medų neprisimena, ar išmetė ar pardavė. Į namą pateko per duris, išspyrę duris. Grįžo atgal gal po pusės valandos ir tada pagrobė medų. Neprisimena ar su A. Ž. grįžo ar su R. J.. Automobilis buvo A. Ž., vairavo Ž.. Grįžo antrą kartą, nes norėjo uždaryti garažo duris, kad kitą dieną nepastebėtų, jog apvogta. Kai atvažiavo antrą kartą, nuėjo į namą. Daug laiko praėjo, todėl neprisimena. Medus buvo padėtas lyg tai virtuvėje ant lentynos, paėmė 4 kibirėlius. Garažo duris uždarė, užstūmė. Dėl vagystės iš T. B. ir I. B. gali paaiškinti, kad nuvažiavo prie kito garažo, išlaužė lentą iš šono, kažkuris užėjo į garažą iš vidaus atidarė duris. Užėjo į garažą, prožektoriumi pasišvietė, pasiėmė daiktus, kurie nurodyti kaltinime. Dėl daiktų vertės, sutinka. Buvom keturiese, daiktus pardavė, visi pasidalino pinigus. Kas kabelį nutraukė, neatsimena. Dalyvavo kai kuriais atvejais parduodant daiktus, bet dabar neprisimena. Kuriuos daiktus asmeniškai pardavė, neprisimena. Iš vagystės gavo apie 70 eurų. Visi po lygiai dalinosi. Iki parduodant daiktus laikė miške.

Kaltinamasis R. J. kaltę pripažino pilnai ir paaiškino, kad jis, D. M., R. K. ir A. Ž. buvo patekę į garažą, o kieno tas garažas, nežino. Duris atidarė tempiant automobilio trosu, t.y. trosą prikabino prie durų ir atitraukė. Rado viduje priekabą, priekabos vertė 400 eurų. Priekabą nutempė į mišką. Jis su R. K. laikė priekabą, o Ž. mašina važiavo ir nutempė. Daugiau nieko nevogė. Į kitas patalpas, nebuvo užėjęs. Neprisimena, kiek gavo pinigų už priekabą, bet gavo. Medaus neėmė. Nieko nežino apie medų.

Nukentėjusysis A. P. paaiškino, kad kaltinamųjų nepažįsta. Sodyboje nebuvo 2 savaites, buvo išvažiavęs į Vilnių. Paskambino giminės ir pranešė, kad sodyboje išlaužtos durys. Buvo išlaužtos namo pagrindinės ir verandos durys, rūsio durys. Iš namo buvo pavogtas medus - indeliai po 1 kg, padėti trijose vietose, viso 16 kg medaus indeliuose. Bendra žala už viską sudaro 300 EUR. Niekas negrąžinta. Sodyba yra (duomenys neskelbtini) kaime. Į vidų buvo patekta išlaužus duris, spyna buvo įdėta gera, todėl lūžo durys, sugadinta spyna. Priekaba stovėjo garaže. Garažas mūrinis, durys- metalinės. Medus buvo name, sudėtas trijose vietose. Priekabos vertė- 400 EUR, beveik nenaudota. Sodyba priklauso jam, J. P., M. G.. Priekaba yra brolio J. P., o medus – jam priklausė.

Nukentėjusioji I. B. paaiškino, kad kaltinamųjų nepažįsta. Buvo apvogtas (duomenys neskelbtini) kaime esantis garažas. 2018- 09- 28 vyras atvažiavo į sodybą ir rado iš ten pavogtus daiktus. Daiktai ir jų kiekis išvardinti civiliniame ieškinyje. Sodyba (duomenys neskelbtini) kaime priklauso man bendrai su vyru, taip pat ir joje esantis turtas. Buvo pavogta: žoliapjovė 600 EUR vertės, trimeris Husgvarna 600 EUR vertės, benzininis grandininis pjūklas Husgvarna 500 EUR vertės, dviratis 200 EUR vertės, kampinis šlifuoklis 100 EUR vertės, akumuliatorinis suktukas Bosch 195 EUR vertės; sugadinta garažo išorės apdaila 120 EUR, už kuriuos atlygino draudimo bendrovė. Neatlyginti nuostoliai: už smūginį gręžtuvą Bosch- 150 EUR vertės, laistymo žarna 100 EUR vertės, kastuvas Fiskar 25 EUR vertės, karutis 50 EUR vertės, rankinis pjūklas Irvin 25 EUR vertės, rankinis pjūklas 25 EUR vertės, laužtuvas 15 EUR vertės, gulsčiukas 15 EUR vertės, plaktukas 20 EUR vertės, įrankių dėžė 50 EUR vertės, prailgintuvas 90 EUR vertės, siaurapjūklis Bosch 80 EUR vertės, lauko apšvietimo kabelis 60 EUR vertės. Patirtos turtinės žalos suma- 705 U. T. buvo draustas- stambioji daržo technika, už smulkius daiktus draudimo bendrovė žalos neatlygino. Visi daiktai buvo pagrobti iš garažo. Į garažą buvo patekta išlaužus sienos lentas, patekta per labai siaurą tarpą į vidų, atidaryti vartai. Nei vienas daiktas negrąžintas. Už stambiuosius daiktus draudimo bendrovė atlygino žalą. Tokia stambi vagystė- pirma. Anksčiau pastebėdavo, kad kažkas dingsta, bet nesikreipdavo į policiją.

Nukentėjusysis T. B. paaiškino, kad kaltinamųjų nepažįsta. 2018 metų rugsėjo 28 d., atvažiavęs į sodybą pastebėjo, kad įsilaužta į garažą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, adresu (duomenys neskelbtini). Buvo pagrobti daiktai, kuriuos išvardijo I. B., jie negrąžinti. Draudimo bendrovė atlygino žalą už stambiuosius daiktus ir už statinį- garažą. Neatlyginta žala išvardinta civiliniame ieškinyje. Draudimo polise buvo paminėti stambesni daiktai. Įvykus vagystei išsikvietė žalos vertintoją, jis sudarė žalos aktą. Žoliapjovė, pjūklas, suktukas, trimeris ir pan. buvo išvardinti draudimo polise kaip stambesni daiktai, dėl kitų vertingesnių daiktų derėjausi su draudimo kompanija, už juos buvo atlyginta, o už smulkesnius daiktus žalos neatlygino.

Liudytoja J. B. paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini) kaime. Pažįsta kaimyną P.. Atvažiavo ūkininkas L. ir pasakė, kad apiplėštas P.. L. pasakė, kad apiplėšti A. P. pastatai, tada jam paskambino ir pranešė.

Liudytojas V. L. paaiškino, kad kaltinamųjų nepažįsta. Pranešė, jog pastebėjo, kad grikių laukas išvažinėtas automobiliu ir išmėtyti daiktai - dėžės. Buvo kažkokie bitininkystės daiktai - rėmukai. Arčiausiai buvo P. namai. Pranešė B., P. giminaitei. Lauke gulėjo metalinis kanistras, medinė dėžė su rėmeliais bitėms.

Kaltinamųjų kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais:

Alytaus AVPK Varėnos rajono PK tyrėjo Modesto Zubkaičio 2018-09-20 tarnybiniu pranešimu, kad 2018-09-20 BPC gautas A. P. telefoninis pranešimas, jog dviejų dienų laikotarpyje apgadintas pareiškėjo namas, išlaužtos durys ir iš vidaus pagrobtas jam ir broliui J. P. priklausantis turtas, padaryta žala nustatinėjama (t.1, b.l. 42).

2018-09-20 įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis, apžiūrėjus įvykio vietą (duomenys neskelbtini) k.Varėnos r., dalyvaujant A. P., kur nustatyta sugadintos durys, paimti daiktai tyrimui. Įvykio vietos apžiūros metu rasta ir paimta cigaretė "Minsk", metalinė nulūžusi ąselė, metaliniai kabliai, virvė ( t.1, b.l. 46-59).

Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis pastatai nuosavybės teise priklauso A. P., J. P., M. G. (t.1, b.l. 63-65).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju buvo apklaustas J. P., kuris nurodė, kad iš jam priklausančios sodybos (duomenys neskelbtini) k., Varėnos r., pagrobta automobilinė priekaba – 400 Eur vertės (t.1, b.l. 74-82).

  Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja buvo apklausta M. G. paaiškino, kad turi sodybą (duomenys neskelbtini) k.,Varėnos r., kartu su kitais bendraturčiais. Buvo įsilaužta į sodybą ir pagrobti daiktai ( t.1, b.l. 117-120).

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu 2018-09-28 T. B. nurodė, kad laikotarpiu nuo 2018-09-16 20.00 val. iki 2018-09-28 12 val. buvo įsibrauta į jam priklausančios sodybos garažą ir pagrobti daiktai, pirminiais duomenimis padaryta 1775 Eur žala ( t.1, b.l. 129-140). Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis pastatas nuosavybės teise priklauso T. B. ir I. B. (t.1, b.l. 141-145).

Įtariamojo R. J. 2019-01-03 parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodyta, kad R. J. parodė sodybą (duomenys neskelbtini) k., Varėnos r., iš kurios pagrobė automobilinę priekabą (t.5, b.l. 139-1440.

Įtariamojo R. K. 2018-12-27 parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodyta, kad R. K. parodė sodybą (duomenys neskelbtini) k., Varėnos r., iš kurios pagrobė automobilinę priekabą bei T. B. sodybą, iš kurios pagrobė įvairius daiktus (t.5, b.l. 62-72).

Įtariamojo D. M. 2018-12-10 parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodyta, kad D. M. parodė sodybą (duomenys neskelbtini) k., Varėnos r., iš kurios pagrobė automobilinę priekabą bei T. B. sodybą, iš kurios pagrobė įvairius daiktus (t.4, b.l. 130-143)

Įtariamojo A. Ž. 2018-12-10 parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodyta, kad A. Ž. parodė sodybą (duomenys neskelbtini) k., Varėnos r., iš kurios pagrobė automobilinę priekabą bei T. B. sodybą, iš kurios pagrobė įvairius daiktus ( t.3, b.l. 165-176).

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją ir t.t.

Nusikaltimo sudėties požymių visuma (objektyvieji ir subjektyvieji požymiai) yra būtinas pagrindas asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Taigi tam, kad neteisėta kaltininko veika būtų pripažinta vagyste, būtina nustatyti minėtų požymių visumą.Vagystės objektyvieji požymiai yra šio nusikaltimo objektas – nuosavybė bei dalykas – svetimas turtas. Vagystės dalykas – tai konkretūs materialaus pasaulio daiktai. Pagrobti galima tik svetimą turtą – daiktus, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose pasisakoma dėl negalimumo remtis vien tik objektyviosiomis aplinkybėmis užvaldant svetimą turtą, bet pabrėžiamas būtinumas nustatyti ir subjektyviąsias aplinkybes, t. y. kaip asmuo suvokė savo veiksmus, kokius padarinius numatė ir kokio tikslo siekė.

Kaltinamųjų A. Ž., D. M., R. K., R. J. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalis (dėl vagystės, įsibraunant į J. P., A. P., M. G. bei I.ir T. B. priklausančias patalpas).

Kaltinamieji A. Ž., R. K. pilnai pripažįsta kaltę pagal pareikštą kaltinimą, o kaltinamieji D. M. ir R. J. pripažįsta kaltę, išskyrus, kad pagrobė medų iš A. P..

Esminė įrodymų vertinimo taisyklė yra suformuluota Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 20 straipsnio 5 dalyje. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Šios nuostatos esmė yra ta, kad įrodymai vertinami ne juos imant skyrium, nemotyvuotai ir be pagrindo suteikiant vienam ar kitam įrodymui arba įrodymų grupei pirmenybę prieš kitus įrodymus – jie turi būti vertinami atsižvelgiant į byloje esančių faktinių duomenų, kurie patvirtina ar paneigia nors vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti, visetą.

Kaltinamasis D. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje nepripažino, kad pagrobė A. P. priklausantį medų. Kaltinamasis R. J. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad su kitais pagrobė ir medų, o teisiamajame posėdyje jau neigė vogęs medų. Pagal kaltinamojo R. K. aiškinimus teisiamajame posėdyje, medus buvo pagrobtas ne tuo momentu, kai buvo grobiama priekaba, bet sugrįžus antrą kartą, ir jis teigia, kad nepamenu su kuriuo kaltinamuoju tai darė – su A. Ž. ar R. J.. Sprendžiant pagal tai, kad antrą kartą atvažiavo automobiliu, prieš tai automobilį vairavo A. Ž. ir automobilis jam priklausė, o A. Ž. nepatvirtino, kad tą kartą kam nors perdavė savo automobilį, darytina išvada, kad medaus vagystę įvykdė R. K. ir A. Ž..

Vagystė yra tyčinė nusikalstama veika, padaroma tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad, grobdamas svetimą turtą vagystės būdu, kaltininkas suvokia, jog veikia prieš turto savininko valią, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 str. 1 d.). Taigi bendrininkavimas iš esmės yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis.

Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu. Kaltinamieji visiškai pripažino, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje.

Nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis – įsibrovimas į patalpas, todėl pagrobto turto vertė neturi reikšmės veikos kvalifikacijai. Nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, veikant neapibrėžta tyčia bendrininkų grupėje. Tai reiškia, kad, grobdami svetimą turtą vagystės būdu, kaltinamieji suvokė, jog veikia prieš turto savininko valią, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori. Kai tokią vagystę padaro grupė iš anksto susitarusių asmenų, kiekvienam bendrininkui inkriminuojama visos grupės pagrobto turto vertė neatsižvelgiant į tai, kokią realią jo dalį gavo (ar apskritai negavo) kiekvienas grupės narys. Pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes nusikalstamos veikos bendrininkai nebuvo sutarę, kokius konkrečius daiktus pagrobs.

Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką tęstine nusikalstama veika laikoma tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo (vieningos tyčios). Tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatūs laiko atžvilgiu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko.

Kaltinimai A. Ž., D. M., R. K., R. J. pareikšti dėl vagystės, įsibraunant į A. P., J. P., M. G. priklausančias patalpas ir dėl vagystės, įsibraunant į I.ir T. B. priklausančias patalpas, kaip atskiros nusikalstamos veikos.

Pagal kaltinamojo D. M. aiškinimus ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje, vagystės, įsibraunant į A. P., J. P., M. G. priklausančias patalpas ir įsibraunant į I. ir T. B. priklausančias patalpas, buvo padarytos viena po kitos, tą patį vakarą, naktį, o ne kitą naktį ar dar didesniu intervalu. Nukentėjusiųjų nurodomas laikas, kada galėjo būti padarytos vagystės, sutampa su kaltinamojo D. M. aiškinimais. Nusikaltimo padarymo vieta – (duomenys neskelbtini) kaimas, Varėnos rajonas, t.y. tas pat kaimas. Kaltinamasis D. M. buvo nurodęs, kad grobiant daiktus iš I.ir T. B. sodybos buvo panaudota iš J. P. pagrobta automobilinė priekaba. Įvertinus kiek daiktų buvo pagrobta iš I.ir T. B. garažo, tai kad kaltinamieji buvo atvykę vienu lengvuoju automobiliu Audi A4, galima daryti išvadą, kad I.ir T. B. turtas buvo pagrobtas kaltinamojo D. M. nurodytu laiku ir būdu.

Nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, kad nusikalstama veika, grobiant svetimą turtą iš nukentėjusiųjų, buvo tęstinė nusikalstama veika, kadangi kaltinamųjų veika jungiama vieno sumanymo (vieningos tyčios) pagrobti svetimą turtą. Kaltinamieji nurodė, kad jų tikslas buvo veikti neapibrėžta tyčia – užvaldyti tiek svetimo turto, kad pakaktų gauti turtinės naudos visiems kaltinamiesiems, t.y. jį pardavus pasidalinti pinigus.Ir tas tikslas atsirado ir susiformavo iki pradedant daryti pirmąją vagystę, o ją darant, nusprendus, kad nepakankamai užvaldys turto savo poreikiams tenkinti, per trumpą laiko tarpą, toje pačioje vietovėje, įsibrovė į kitą patalpą, iš kurios pagrobė nukentėjusiems priklausantį turtą, tiek kiek pageidavo kaltinamieji. Nusikalstama veika baigta.

Kaltinimo apimtis dėl vagystės mažintina, t.y., kad A. P. priklausantį medų 64 Eur vertės pagrobė A. Ž. ir R. K., o tokios nusikalstamos veikos nepadarė D. M. ir R. J.. Kaltinime nėra nurodyta kokį kiekį medaus pagrobė nurodyti kaltinamieji, bet kadangi kaltinamieji A. Ž. ir R. K. pripažįsta pagrobto daikto vertę – 64 Eur, todėl kaltinimo apimtis yra pagal nurodytą vertę.

Dėl vagystės įsibraunant į S. M. priklausančias patalpas

Kaltinamasis A. Ž. kaltę pripažino pilnai ir paaiškino, kad 2018-10-01 – 2018-10-11 (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) buvo įsibrovę į S. M. priklausančias patalpas ir pagrobė svetimą turtą. Nusikalstamą veiką padarė tryse. Paėmė betono maišytuvą, dar kažkokias smulkmenas, medvaržčių. Iš ūkinio pastato paėmė, kaip pateko. Betono maišytuvas buvo, 350 vnt. medvaržčių buvo, 12 vnt. nuotekų vamzdžių buvo, 7 vnt. metalinių nuotekos vamzdžių alkūnių buvo, elektrinio gulsčiuko nepamena, kirvio medinio kotu nepamena, 4 vnt. metaliniai vandens surinkėjai galimai buvo. Iš statomo namo pagrobė lentų, namas ten buvo be durų. Toks turtas buvo pagrobtas, viską sudėjo į automobilį. Statomame name durų nebuvo. Kieno patalpos, nežinojo. Pagrobtus iš patalpų daiktus paslėpė miške, nuo to namo apie 10 kilometrų atstumu. Viską nuvežė, kad vėliau parduoti. Kas pasiūlė padaryti šią vagystę, neprisimena.

Kaltinamasis D. M. kaltę pripažino pilnai ir paaiškino, kad 2018-10-01 – 2018-10-11 Varėnos r., (duomenys neskelbtini) padarė vagystę iš S. M. ūkinio pastato. Dalyvavo kartu su R. K., A. Ž., R. J. lyg tai nebuvo. Važinėdami pamatė, kad stovi statomas namas, naktį nuvažiavo. Nuėjo į statomą namą, nieko gero nerado, tada nuėjo į ūkinius pastatus, išlaužė duris, pamatė betono maišyklę, keletą daiktų ir paėmė. Paėmiau visus kaltinime nurodytus daiktus, bet neėmė lentų. Čia buvo važiuota antrą kartą. Jis lentų neėmė. Į ūkinį pastatą pateko išlaužus durų spynas, dvi ar tris pakabinamas spynas. Kas laužė spynas, neprisimena, išlaužė lyg su metalo įrankiais. Kokius ėmė daiktus, atsimena: betono maišyklę, varžtus, vamzdžiai, kirvis, gulsčiukas, vandens surinkimo konstrukcijos buvo kartu su vamzdžiais. Kas paėmė lentas, nežino, nes ten nebuvo. Buvo naktį, užlipus ant stogo, atsuko lietvamzdžius. Lietvamzdžiai ir lentos buvo pavogtos ne tą pačią naktį. Ką pavogė, tą ir pasakė. Viską ėmė, išskyrus lentas. Lietvamzdžiai ir lentos buvo pavogtos skirtingu laiku. Lietvazdžius, betono maišyklę paėmė tą pačią naktį. Lentas kitą kartą. 350 medvaržčių buvo 2 dėžės.

Kaltinamasis R. K. kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad 2018-10-01 – 2018-10-11 (duomenys neskelbtini) k., Varėnos r., važinėjo ir pamatė namą. Naktį nuėjo pažiūrėti į tą namą, kuris buvo be durų. Name nieko nebuvo, nuėjo į ūkinius pastatus. Pastatai buvo užrakinti, išlaužė ir pasiėmė daiktus, kurie nurodyti kaltinamajam akte. Paėmė betono maišyklę, medvaržčių, nuotekų vamzdžių, nuotekų vamzdžių alkūnių, elektrinį gulsčiuką, kirvi, metalinį vandens surinkėją. Daiktus paėmė iš ūkinio pastato, kai kurie buvo lauke, lyg medvaržčiai buvo kieme. Kieno tas ūkinis pastatas, nežino. Lentas pagrobė tik su A. Ž., dviese. Buvo tą patį vakarą link ryto, po to kai buvo pavogti tie daiktai. Kiti kaltinamieji buvo namuose, atvažiavo atskirai. Lentos buvo statomame name, kuris buvo be langų, durų nebuvo. Lentos buvo namo viduje, kas to namo savininkas, nežino. Betono maišyklę išardė ir išsinešė, atsuko talpą. Dalyvavo ir parduodant daiktus. Kiek teko pinigų, neatsimena.

Nukentėjusioji S. M. paaiškino, kad kaltinamųjų nepažįsta. 2018- 10- 11 atvažiavo į sodybą (duomenys neskelbtini) kaime ir pamatė, kad apiplėšti ūkiniai pastatai - nuplėštos spynos. Iš vieno pastato pavogta betono maišyklė, iš kito pastato - medvaržčiai, nuo statomo namo nuplėšti (nusukti) vandens nubėgimo latakai- lietvamzdžiai. Iš statomo namo buvo pavogtos lentos - 10 m2, pušinės, 3 cm storio, pločio- galėjo būti 20 cm, apie 6 m ilgio, taip pat gulsčiukas. Jos buvo sudėtos statomo namo viduje, langai durys nebuvo sudėti. Pavogti tokie daiktai, kurie nurodyti kaltinamajame akte. Visi daiktai priklausė jai ir sutuoktiniui. Žala neatlyginta, daiktai negrąžinti. Lietvamzdžiai buvo sumontuoti ant stogo, visa vandens nutekėjimo sistema buvo nuplėšta ir pagrobta. Buvo padaryta 1472,50 EUR žala. (duomenys neskelbtini) aiškino, kad lentų nevogė. Nematė, kuris vogė lentas. Vienu metu visų daiktų pasiimti negalėjo, nes visi daiktai užima daug tūrio, gal ir atvažiavo antrą kartą. Yra girdėjusi, kad Ž. vadina „(duomenys neskelbtini)“. Stogas buvo įrengtas metus laiko iki vagystės, niekas nekliudė. Po šios vagystės niekas daugiau nedingo, daugiau vagysčių nebuvo.

Kaltinamųjų kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais:

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu 2018-10-11 S. M. nurodė, kad laikotarpyje nuo 2018-10-01 iki 2018-10-11 buvo įsibrauta į jai priklausančios sodybos pastatus ir pagrobti daiktai, pirminiais duomenimis padaryta žala 1363.50 Eur ( t.1, b.l. 174-177).

2018-10-11 įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis, apžiūrėjus įvykio vietą, nustatyta, kad nėra pakabinamos spynos, pastato viduje matosi statybinių medžiagų likučiai. Paimtos pakabinamos spynos likučiai, lietvamzdžio detalė ( t.1, b.l. 178-196). Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis pastatai nuosavybės teise priklauso S. M. (t.1, b.l.197-200).

Nukentėjusios S. M. 2018-11-21 parodymų patikrinimo vietoje protokolo duomenimis, kur nurodyta, kad nukentėjusioji nurodė patalpas iš kurių buvo pavogti daiktai, namą, nuo kurio nuimti vandens surinkimo vamzdžiai ( t.2, b.l. 20-28).

Įtariamojo R. K. 2018-12-27 parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodyta, kad R. K. parodė sodybą(duomenys neskelbtini) k., Varėnos r., priklausančią S. M., iš kurios įvykdė vagystę (t.5, b.l. 62-72).

Įtariamojo D. M. 2018-12-10 parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodyta, kad D. M. parodė sodybą(duomenys neskelbtini) k., Varėnos r., priklausančią S. M., iš kurios įvykdė vagystę (t.4, b.l. 130-143)

Įtariamojo A. Ž. 2018-12-10 parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodyta, kad A. Ž. parodė sodybą (duomenys neskelbtini) k., Varėnos r., priklausančią S. M., iš kurios įvykdė vagystę ( t.3, b.l. 165-176).

Kaltinamųjų A. Ž., R. K., D. M. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (svetimo turto vagystė, įsibraunant į patalpą). Kaltinamieji bendrais veiksmais užvaldė svetimą turtą. Veiką padarė tyčia. Kaltinamieji neturėjo teisės elgtis su nukentėjusios turtu taip, kaip būtų šio turto savininkai, neturėjo leidimo patekti į nukentėjusiajam priklausančias patalpas ir savintis svetimą turtą.

Bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Visų trijų kaltinamųjų veiksmai sąmoningi nukreipti bendra tyčia – paimti, pagrobti nukentėjusios turtą tiek iš patalpų, tiek ir nuo pastato, jį numontuojant, paslėpti nukentėjusiojo turtą ir pagrobtais daiktais jau disponuoti savo nuožiūra. Tokius veiksmus ir atliko kaltinamieji A. Ž., R. K., D. M..Šiuo atveju pagrobto turto vertė veikos kvalifikacijai neturi, nes kvalifikuojantis požymis – įsibrovimas į patalpą, o veiksmai atlikti po turto pagrobimo iš patalpos, t.y. lietvamzdžių numontavimas nuo pastato ir pagrobimas taip pat kvalifikuojami pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Kaltinimo apimtis mažintina kaltinamajam D. M. dėl lentų pagrobimo, t.y., kad tokios nusikalstamos veikos nepadarė. Kaltinamasis D. M. nepripažįsta, kad pagrobė kaltinime nurodytas lentas, o kaltinamieji A. Ž. ir R. K. pripažįsta, kad lentas tik jie pagrobė.

Kaltinime nurodyta, jog pagrobta 10 kubinių metrų lentų, bendros 112.50 Eur vertės. Pirminėje nukentėjusios S. M. apklausoje buvo nurodyta, jog pagrobta 10 kvadratinių, o ne kubinių metrų lentų. Pagal internete viešai skelbiamą informaciją, sausų, pušinių, 10 kubinių metrų lentų svoris - apie 5 tonos. Automobilio Audi A4 keliamoji galia -apie 600 kg, todėl tokį kiekį, tokiu būdu, t.y. per vieną kartą nuvežti realiai negalėjo. Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji S. M. patvirtino, kad buvo pagrobta 10 kvadratinių metrų lentų.

Dėl vagystės, įsibraunant į L. S. priklausančias patalpas ir J. S. priklausančio turto pagrobimo

Kaltinamasis A. Ž. kaltę pripažino pilnai ir paaiškino, kad 2018-11-01 – 2018-11-02 (duomenys neskelbtini) sen. (duomenys neskelbtini) pagrobė automobilio ratus, dviratį, laistymo žarną ir visokių kitokių daiktų, kurie nurodyti katinamajame akte. Į vidų pateko per galines duris, išlaužę. 4 automobilio ratlankiai su padangomis buvo, automobilio Audi prikabinimo kablys buvo, benzininis trimeris buvo, 25 litrų talpos plastikinės talpos su 17 litrų dyzelino kuro nepamena, 10 litrų talpos plastikinės talpos su 10 litrų benzino galimai buvo, 10 litrų sintetinio tepalo buvo, bėginis dviratis, vaikiškas dviratis, akumuliatorinis vaikiškas automobilis, elktros prietaisas, 2 elektros prailgintojai, guminė laistymo žarna su antgaliais, automobilio akumuliatorius, 2 vandens siurbliai su antgaliais, 10 litrų žieminio stiklų skysčio, 4 automobilio padangos, 2 replės, 2 kryžminiai atsuktuvai, 3 kirviai, 3 kamuoliai, buvo pagrobti visi išvardinti daiktai. Daiktus padėjo miške, apie 15 kilometrų atstumu, su mašina nuvežė, per kiek kartų ir kieno automobiliu, nepamena. Miške specialios slėptuvės daiktams slėpti nebuvo. Vėliau daiktus parduodavo. Į patalpą pateko atsitiktinai, parodė kur reikia eiti. Tai buvo naktis, nukentėjusįjį pažįsta, močiutės kaimynas, netoli gyvena, santykiai su juo buvo geri. Nežino kodėl taip padarė, taip išėjo. 2 kartus vežė daiktus, automobiliu, kieno nepamena. Tiek jis, tiek D. M. turėjo automobilius, universaliais kėbulais.

Kaltinamasis D. M. kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad 2018-11-01-2018-11-02 (duomenys neskelbtini) sen. (duomenys neskelbtini), nuvažiavo ir įsilaužė į ūkinį pastatą. Važiavo jis, A. Ž., R. K.. Įėjo per galinį išėjimą, per duris. Viduje buvo visi, prisimena, kad paėmė ratus ir kitus daiktus, kurie nurodyti kaltinamajam akte. Ratai, ratlankiai su padangomis, jų vertė iki 100 eurų, kadangi ten jau buvo permontuota su vasarinėm padangom. Padangos tinkamos vasarai eksploatuoti, kokios firmos neprisimena, 15 ar 16 diametro, nežino. Kiti daiktai irgi buvo panaudoti. Prikabinamo kablio vertė apie 70 eurų. Daugelį daiktų apžiūrėjo vietoje. 1000 eurų sumai vertina tuos daiktus, kokia konkreti kiekvieno daikto kaina, negali pasakyti. Akumuliatorius buvo neveikiantis, patikrino, žino, kad neveikė. Naujas akumuliatorius kainuoja apie 30 eurų. Daiktus krovė taip, kad tilptų. Akumuliatorių įdėjo, o kokius dar daiktus dėjo, nežino. Kitą dieną patikrino akumuliatorių, įdėjo į kitą mašiną, jis neveikė. Vaikškas dviratis buvo, kokia jo vertė, nežino. Pinigus už parduotus daiktus pasidalino po lygiai. Pirmą kartą pasidalino po 70 eurų, antrą kartą iki 40 eurų.

Kaltinamasis R. K. kaltę pripažino pilnai ir paaiškino, kad 2018-11-01 – 2018-11-02 (duomenys neskelbtini) k., atvažiavo prie miško, pastatė mašiną. Nuėjo tryse, atidarė galines duris, nuo kelio pusės, išlaužė spyną ir užėjo į pastatą. Pagrobė tuos daiktus, kurie nurodyti kaltinamajam akte. Sutinka su daiktų verte, kuri nurodyta kaltinamajame akte. Pagrobus daiktus laikė miške, ten tankus miškas. Daiktus po truputį pardavinėjo. Kiekvienam gal ir išėjo po 200 eurų.Visi važinėdavo, stebėdavo tuos pastatus, kad ten retai žmonės atvažiuoja. Važinėjo A. Ž. mašina. Kaltinamieji draugai, su D. M. senai bendrauja. Su A. Ž. susipažino per D. M., kadangis jis draugauja su A. Ž. seserimi. Jeigu nebūtų buvęs tokioje draugystėje su (duomenys neskelbtini) ir Ž., nebūtų daręs vagysčių. Dėl draugystės prie jų prisijungė. Tarnavo (duomenys neskelbtini) nuo 2018- 10-08 iki 2019-07-08.

Nukentėjusysis J. S. paaiškino, kad kaltinamąjį A. Ž. pažįsta - tetos anūkas, su juo santykiai buvo normalūs. Varėnos r., (duomenys neskelbtini), yra sodyba. 2018- 11- 01 pamatė, kad išluptos tvarto durys, atsidaręs kluono duris pamatė, kad išluptos ir kluono durys. Ankstesniuose posėdžiuose kaltinamieji su pavogtais daiktais sutiko. Sodyba priklauso sūnui L. S., visa sodyba ir turtas buvo drausti, todėl nereiškia ieškinio. Buvo pagrobti daiktai, išvardinti kaltinamajame akte. Jie buvo pagrobti iš kluono. Išluptos kluono galinės durys ir tokiu būdu patekta į vidų. Durys rakinamos išorine spyna, ji buvo rasta. Po įvykio A. Ž. nematė, su juo nekalbėjo. Prieš įvykį buvo,vaikščiojo, viską žinojo. Niekas negrąžinta. A. Ž. vaikščiojo ir viską žinojo, anksčiau ateidavo, prašydavo darbo.

Liudytojas L. S. paaiškino, kad kaltinamųjų nepažįsta. Teko duoti parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Buvo apvogta sodyba, sužinojo, kai atostogavo, grįžęs parašė policijoje pareiškimą. Buvo pavogta daug daiktų: žoliapjovės, dviračiai ir kt. Žalą atlygino draudimo bendrovė. Daiktai buvo laikomi ūkiniame pastate - kluone, buvo išlaužtos rakinamos su pakabinama spyna durys.

Liudytojas A. A. paaiškino, kad kaltinamąjį A. Ž. pažįsta - pusseserės sūnus, santykiai normalūs. Kitų kaltinamųjų nepažįsta. Įvykio aplinkybių nežino. Nieko negali paaiškinti dėl nusikaltimų, girdėjo, kad pas S. buvo vagystė, jis pasakojo, kad iš jo pavogė ratus, dviračius, kurą, o kas tai padarė,  nežino.

  Kaltinamųjų kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais:

2018-11-02 J. S. protokolu-pareiškimu policijai, kad į jo sūnui L. S. priklausančią sodybą (duomenys neskelbtini) k., Varėnos r., įsibrauta į patalpas ir pagrobti daiktai, preliminari žala 1155 Eur ( t.2, b.l. 34-37).

2018-11-02 apžiūros protokolu buvo apžiūrėta įvykio vieta ir padarytos kojų pėdsakų atliejos ( t.2, b.l. 38-41).

Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis pastatai, adresu (duomenys neskelbtini) k., Varėnos r., nuosavybės teise priklauso L. S. (t.2, b.l. 60-62).

Įtariamojo R. K. 2018-12-27 parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodyta, kad R. K. parodė sodybą (duomenys neskelbtini) k., Varėnos r., kur įsibrovė į patalpas ir pagrobė daiktus (t.5, b.l. 62-72).

Įtariamojo D. M. 2018-12-10 parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodyta, kad D. M. parodė sodybą (duomenys neskelbtini) k., Varėnos r., kur įsibrovė į patalpas ir pagrobė daiktus (t.4, b.l. 130-143)

Įtariamojo A. Ž. 2018-12-10 parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodyta, kad A. Ž. parodė sodybą (duomenys neskelbtini) k., Varėnos r., kur įsibrovė į patalpas ir pagrobė daiktus ( t.3, b.l. 165-176).

Kaltinamųjų A. Ž., R. K., D. M. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako ir tas, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą. Šis vagystę kvalifikuojantis požymis yra alternatyvus ir daro veiką pavojingesnę, todėl pagrobto turto vertė veikos kvalifikacijai neturi, nes kvalifikuojantis požymis – įsibrovimas į patalpą, pagrobiant svetimą turtą. Nagrinėjamu atveju įsibrovimas – tai slaptas patekimas į nukentėjusiajam priklausantį statinį (kluoną), įveikiant kliūtį, išlaužus galines duris. Neteisėtumas šiuo atveju reiškia, kad kaltininkui į patalpą apskritai draudžiama įeiti be atskiro, šiuo atveju, patalpų savininko ar teisėto naudotojo leidimo. Kaltinamieji neturėjo statinio savininko ar jo teisėto valdytojo leidimą ar sutikimą patekti į vidų, o tuo labiau savintis svetimą turtą. Turtas užvaldytas siekiant kaltinamiesiems neteisėtai praturtėti. Nusikalstama veika baigta.

Bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Objektyvieji bendrininkavimo požymiai – kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas. Būtini bendrininkavimo subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikaltimą. Susitarimas bendrai daryti nusikalstamą veiką gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais. Kaltinamieji bendrais veiksmais pasirengė grobti svetimą turtą neapibrėžta tyčia, tam pasitelkė transporto priemonę pagrobtiems daiktams gabenti, bendrais veiksmais įveikė kliūtis patenkant į patalpas, apsižiūrėjo kas yra statinio viduje ir patekę užvaldė nukentėjusiajam j.S. priklausantį turtą, po to išgabeno, laikė ir disponavo savo nuožiūra.

Kaltinamasis D. M. duodamas paaiškinimus teisiamajame posėdyje nurodė, kad nesutinka su pagrobtų ratų verte. Nagrinėjamu atveju objektyviai nustatyti pagrobtų ratų vertę nėra galimybės, kadangi kaltinamieji pagrobę daiktus, juos realizavo savo nuožiūra. Tokiu atveju teismas vadovaujasi ir patikimais laiko nukentėjusiojo J. S. parodymus, kadangi nukentėjusysis neturi jokio pagrindo nepagrįstai apkalbėti nukentėjusįjį D. M. arba nepagrįstai didinti pagrobto turto vertę. Kaltinamasis D. M. pats pripažino, kad pagrobtos padangos buvo geros būklės, tinkamos eksplotavimui. Kaltinamojo D. M. pateikiamas daikto vertinimas labai formalus – jo supratimu negali būti tokios vertės, nors pats daiktus apžiūrėjo tamsiu paros metu, naudojant dirbtiną šviesos šalinį (pasišviečiant žibintuvėliu), neturintis specialaus išsilavinimo daiktų vertei nustatyti. Kaltinamojo D. M. aiškinimai, kad jam pakanka pažiūrėti į kokioje firmoje pagamintas daiktas, jo būklę ir gali nustatyti daiktų kainą, yra jo subjektyvus ir nesavikritiškas savęs įvertinimas. Analogiškai vertinamos ir kaltinamojo nurodytos aplinkybės dėl kitų daiktų vertės (prikabinamo kablio vertė, akumuliatoriaus vertė, vaikiško dviračio vertė). Kaltinamieji A. Ž. ir R. K. sutiko su nukentėjusiojo pagrobtų daiktų verte, nurodyta kaltinamajam akte.

Kaltinamasis D. M. nurodė, kad akumuliatorius, kuris buvo pagrobtas, buvo neveikiantis. Šiuo atveju yra svarbi detalė, kad grobdami svetimą turtą, kaltinamieji kraudami svetimą turtą į automobilį, kaip nurodė, „... daiktus mėtė taip, kad tilptų“. Nereikalingos specialios žinios suvokti, kad atitinkamas daiktas turi būti transportuojamas tokioje padėtyje, kaip yra numatyta gamintojo pateiktoje daikto eksplotavimo instrukcijoje. Netinkamas daikto, kuriam nustatytos tam tikros sąlygos transportavimui, sudaro galimybę šį daiktą sugadinti ir padaryti netinkamu naudoti. Kadangi daiktas nėra išlikęs dėl kaltinamųjų veiksmų, todėl nėra galimybės nustatyti pagrobto akumuliatoriaus tinkamumą jį naudoti, ir nėra pagrindo abejoti nukentėjusiojo aiškinimais dėl šio daikto tinkamumo naudoti iki vagystės.

Dėl R. M. būsto neliečiamybės pažeidimo

Kaltinamasis A. Ž. kaltę pripažino pilnai ir paaiškino, kad 2018-12-08 Varėnos r., (duomenys neskelbtini)ieškojo R. M. dėl skolos. Atidarė duris jėga, pateko į vidų. Buvo kartu su D. M.. Užėjo į R. M. buto vidų. Ką veikėm viduje, nepamena, nes buvo išgėręs - ,,normaliai apsvaigęs“. Viduje išdaužė, bet ką neprisimena. Kuo daužė, nepamena. R. M. neleisdavo užeiti į tą namą. Nežino kodėl taip darė, tikriausiai dėl girtumo. Šis įvykis buvo iki nuėjo pas V. K., kai R. nerado namuose, tada ėjo pas K..

Kaltinamasis D. M. kaltę pripažino pilnai ir paaiškino, kad 2018-12-08 Varėnos r., (duomenys neskelbtini), buvo patekę į R. patalpas, ieškojo R.. Neturėjo teisės įeiti į patalpą. Ant durų buvo užkabinta spyna, ją nuėmė ir užėjo. Užėję išvartė daiktus ir išėjo, kai kas nukrito, sudužo. Užėjo nes reikėjo surast R., kad grąžintų skolą. Iš matymo matęs R., bet nebendrauja.

Nukentėjusysis R. M. paaiškino, kad kaltinamąjį A. Ž. pažįsta nuo vaikystės, santykiai normalūs. D. M. pažįsta bendrais bruožais. 2018-12-09 grįžęs į butą, esantį (duomenys neskelbtini) k., Varėnos r., pamatė, kad buto durys praviros. Įėjęs į vidų pamatė, kad butas pašalinių asmenų visiškai suniokotas, tai yra sudaužyta dujinė viryklė, mikrobangų krosnelė, keturi veidrodžiai, indai, kambaryje esanti koklinė krosnis sugriauta, išvartyti kambaryje esantys baldai. Iš kambario dingusi odinė vyriška striukė. Išeidamas pas V. K. butą paliko tvarkingą, įėjimo duris užrakino pakabinama spyna. Bute esantys daiktai priklauso jam. Niekam sutikimo įeiti į savo butą be jo leidimo nedavė, šie asmenys į butą įsibrovė prieš jo valią.

Kaltinamųjų kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais:

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu 2018-12-09 R. M. nurodė, kad grįžęs į namus rado suniokotą butą, sudaužyti trys veidrodžiai ir kiti daiktai (t. 2, b. l. 128-138). Fotolentelėse matyti, kad buto viduje išlaužyti, išmėtyti daiktai.

BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nėra nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo reikalavimo pradėti procesą tais atvejais, kai procesas gali būti pradėtas tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą arba prokuroro reikalavimą. Iš bylos duomenų matyti, kad yra nukentėjusiojo skundas.

BK 165 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė asmeniui, kuris neteisėtai slapta ar atvirai, panaudodamas apgaulę ar smurtą arba kitokiu būdu prieš savininko ar jo įgaliotų asmenų valią įsibrovė į kito žmogaus gyvenamąjį namą, butą ar kitą gyvenamąją patalpą arba jos priklausinius, įskaitant saugomą būsto teritoriją. Šis nesutikimas turi būti išreikštas žodžiais ar kitokio pobūdžio veiksmais ir kaltininkas turi suvokti šį nesutikimą. Būtent tai, kad į patalpą įsibraunama prieš savininko ar jo įgaliotų asmenų valią, t. y. kai tai daroma nesutinkant savininkui ar jo įgaliotam asmeniui, ir yra pagrindinis BK 165 str. esančio nusikaltimo skiriamasis bruožas.

Nukentėjusysis ir kaltinamieji artimai nebendravo ir nesilankė vienas kitų namuose, todėl patekti į nukentėjusiojo butą kaltinamieji be jo leidimo ar sutikimo, negalėjo, t.y. kaltinamieji prieš savininko valią įsibrovė į jo gyvenamąjį būstą.

Nukentėjusysis išeidamas butą užrakino pakabinama spyna, t.y tokiu veiksmu aiškiai išreiškė, kad būstas yra saugomas ir be savininko leidimo ar sutikimo, patekimas bus neteisėtas. Teismas neturėjo jokio pagrindo netikėti nukentėjusiojo duotais parodymais, jo nurodytas aplinkybes patvirtina Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo duomenys. Kaltinamieji A. Ž., D. M. pripažįsta padarę jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką - neteisėtą asmens būsto neliečiamumo pažeidimą.

BK 165 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma tik tyčia. Byloje yra neginčytinai įrodyta, kad kaltinamieji padarė jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, taigi kartu ir konstatuojant, kad jų veiksmai buvo tyčiniai. Bendrininkavimui būtini du objektyvūs požymiai: kelių asmenų dalyvavimas ir jų veikos bendrumas. Subjektyvusis bendrininkavimo požymis yra tyčios kaltės forma (kiekvienas bendrininkas suvokia, kad dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme). Tyčia padaryti nusikalstamą veiką bendrininkaujant yra susitarimo, sudaromo tarp bendrininkų iki nusikaltimo padarymo ar jo metu, pasekmė. BK 24 straipsnio 1 dalyje numatytas susitarimo požymis bendrininkaujant reiškia tiek išankstinį, tiek ir spontanišką, staiga kilusį susitarimą. Veikti bendrai gali būti susitariama iki baigtos nusikalstamos veikos stadijos, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Iš bylos duomenų akivaizdžiai matyti, kad kaltinamieji kartu atėjo, įsibrovė į nukentėjusiojo būstą turėdami vieną sumanymą, jų veiksmai buvo bendri. Kiekvienas iš nuteistųjų suvokė, kad jie bendrai dalyvauja darant nusikalstamą veiką. Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad A. Ž. ir D. M. veikdami kartu, neteisėtai ir atvirai, prieš savininko valią, nuėmus spyną, įsibrovė į nukentėjusiojo būstą ir vandališkais veiksmais sugadino ir sunaikino nukentėjusiajam priklausantį turtą buto viduje.

Dėl savivaldžiavimo prieš nukentėjusius V. K. ir R. M.

Kaltinamasis A. Ž. kaltę pripažino pilnai ir paaiškino, kad 2018-12-08 Varėnos r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini), nuėjo pasiimti skolos iš R. M. ir nuėjo į jo draugo namus. Jie ten pastoviai būdavo, atėjo su D. M.. Rankose nieko neturėjo, ant veido abu buvo užsidėję kaukes. Kokios kaukės nepamena, bet jos dengė veidus. Užsidėjo kaukes, kad neatpažintų. Atėjęs pakvietė R. išeiti į kiemą pakalbėti. Namo durys buvo užrakintos. Lygtai išdaužė langą, kiek pamena, lygtai kelis išdaužė. Kuo išdaužė, neprisimena. Kas dar daužė langus, irgi neatsimena. Daužė lazdomis. Kas sudavė smūgius, neatsimena, nes buvo „normaliai“ išgėręs. Galimai buvo tokios aplinkybės, galimai sudavė du smūgius. Suduodamas smūgius reikalavo grąžinti skolą, 20 eurų iš R.. K. sudavė todėl, kad taip pasitaikė. 2018-12-08 tėvų namuose su D. M. gėrė alkoholinius gėrimus. Išgėrė 2 butelius degtinės, dviese. Geriant pasakė, kad reikia skolą paimti iš R. už telefoną. Jam prieš šį įvykį, maždaug prieš 4 mėnesius, buvo pardavęs telefoną už 20 eurų. Pinigų negavo, jis buvo pažadėjęs atnešti pinigus. Kai susitikdavo, žadėdavo atiduoti, bet taip ir tęsėsi. Gali būti, kad reikalavo ir 100 eurų.

Kaltinamasis D. M. kaltę pripažino pilnai ir paaiškino, kad 2018-12-08 kartu su A. Ž. nuėjo į (duomenys neskelbtini) kaimą ieškoti žmogaus, kuris A. Ž. buvo skolingas pinigų, kiek, nežino. Besėdint ir išgerdinėjant, Ž. papasakojo, kad jam yra skolingas. Atėjus, neįleido į namo vidų, tada išdaužė 1 langą, šeiminkas iškišo per langą galvą, tada gavo smūgį medine lazda į galvą. Pas A. Ž. išgėrė apie litrą degtinės, dviese. Išeidami pasiėmė kaukes ir prožektorius, jokių įrankių neėmė. Atėjus prie K. bandė įeit į namus, buvo užsidėję kaukes, kvietė išeiti į kiemą. Rankoje laikė medinį kuolą, o Ž. plytą pasiėmė. Išdaužė du langus, nežino kodėl taip padarė. Norėjo, kad tas žmogus išeitų. Su lazda sudavė namo šeimininkui į pakaušį, vieną ar du kartus, kai jis buvo iškišęs per langą galvą, žiūrėjo, tada ir sudavė. Į namo vidų buvo užėję, pateko per duris, nes jos buvo neužrakintos. R. stovėjo su strypu prie durų. Viduje šeimininkui priekaištavo - ,,durnas, kad laikė jį namuose“. R. jau buvo per langą pabėgęs. Buvo sužalotas K., R. viduje jau nebuvo. Įėję į namą šeimininką išvadino, kad ,,durnas, kam laikė R. namuose“. Buvo išgėrę, todėl taip pasakė. Kaukes pasiėmė iš namų. Kaukės paruoštos helovinui. Iki įvykio R. iš matymo pažinojo, reikalų su jais neturėjo, ėjo palaikyti kompaniją. Ėjo su draugu, nes pakvietė. Atsimena, kad išdaužė virtuvės langą, taip pat verandos. Jis daužė dujų balionėliu. Buvo užsidėjęs kaukę su iškirptomis akimis. Kita kaukė buvo beždžionės pavidalo. Sudavė K. į galvą pagaliu. Pateko į namo vidų - K. atidarė duris. Radijo aparatą gal ir sudaužė, kai langą daužė. Reikalavo, kad atidarytų duris. Abu, dviese reikalavo. Norėjo, kad R. išeitų į kiemą, norėjo pasiaiškinti dėl telefono - kad R. atiduotų pinigus A. už telefoną.

Nukentėjysis V. K. paaiškino, kad kaltinamąjį A. Ž. pažįsta- netoliese gyvena, susipykę nebuvo. Kaltinamojo D. M. nepažįsta. 2018-12-08 žiūrėjo televizorių, buvo su M. R.. Išgirdo dūžtant virtuvės langą. Kažkas pradėjo šaukti R.. Buvo išdaužti du langai, rėmas. Buvo priėjęs prie lango, pamatė du asmenis stovinčius su kaukėmis. Jie stovėjo prie lango. Į namo vidų buvo įmesta silikatinė plyta. Kaukės buvo skirtingos - viena lyg tai kaip beždžionės, kokia buvo kita- neatsimena. Kai priėjo prie lango, gavo pagaliu per galvą. Sudavė pagaliu į galvą, per kaktą. Kas sudavė, nematė, nes tas asmuo buvo su kauke. Po to rusiškai šaukė R. ir reikalavo atidaryti duris. Nesuprato, kuris iš jų šaukė. Atidarė duris ir įleido abu asmenis. Nežino, ką veikė tie asmenys, įėję į vidų, nes buvo apsvaigusi galva. Neprisimena, kaip jie buvo apsirengę. Į namo vidų dar buvo įmestas sniego kastuvas, buvo išdaužta daugiau namo lango stiklų; buvo panaudotos dujos - papurškė į akis, kai buvo priėjęs prie lango. Negali pasakyti, kuris asmuo papurškė į akis. Nepageidavo, kad asmenys su kaukėmis įeitų į namo vidų. Kai gavo pagaliu per galvą, nebuvo kur dingti, privertė juos įleisti. Kaltinamieji pas anksčiau namuose nesilankė, su jais nebendravo. Kai buvo apsvaigęs, R. sudavė smūgius, vėliau matė, kad R. galva buvo kruvina. Galvojo, kad atėjo „(duomenys neskelbtini)“- abu broliai Ž.. Buvo sudaužyti virtuvėje langas su rėmu, miegamajame išmušti 2 dideli stiklai, iš lauko pusės- du maži ir vienas didelis, taip pat buvo išdaužti ir verandos stiklai. R. M. pabėgo per langą. Negali pasakyti, kaip buvo išdaužti kiti langai. Buvo papurkšta dujų į veidą, kai stovėjo prie lango. Buvo nuvežtas į priėmimo skyrių. Nematė, kas sudaužė krosnies pakurą. Buvo nulaužta pakuros durelių viena kilpa. Kai metė plytą, užkabino radiją ir sudaužė. Buvo sugadintos pakuros durelės. Langas į virtuvę buvo išdaužtas prieš patenkant į vidų; kad išdaužti kiti langai, pamatė kitą dieną. Miegamajame buvo atkabintas vienas langas, buvo išdaužti du didesni stiklai.

Nukentėjusysis R. M. paaiškino, kaltinamąjį A. Ž. pažįsta nuo vaikystės, santykiai normalūs. D. M. pažįstu bendrais bruožais. 2018- 12- 08 išgerdinėjo pas K.. Per langą įskrido plyta, toliau kažkas pradėjo rusiškai šaukti- „R., išeik“. K. atkabino duris, tada paėmė žarsteklį ir neleido įeiti į kambarį- mosavo žarstekliu. Ant galvų abu buvo užsidėję kaukes ir žibintuvėlius. Rankose turėjo pagalius. Pas V. K. sėdėjo miegamajame, pirmiausia įskrido plyta į virtuvę. Kai bandė įeiti per duris, kažkuris sudavė į viršugalvį. Buvo sužalota plaštaka, kai mosavosi žarstekliu. Telefonas „Samsung“, paprastas, už jį atidavė 20 EUR R. Ž. - A. tėvui. A. Ž. pasakė, kad pinigus atidavė tėvui. Parnešė 2 butelius alaus ir vieną butelį vyno. Seną telefoną pirko iš A. Ž. už 20 EUR, bet pinigus atidavė R. Ž., nesitarė, kad pinigus atiduos tėvui.

Liudytojas R. Ž. paaiškino, kad kaltinamasis A. Ž. - jo sūnus, santykiai su juo geri. Kaltinamąjį D. M. pažįsta, santykiai su juo normalūs. Neatsimena aplinkybių dėl telefono. Tai vyko (duomenys neskelbtini) kaime. 20 EUR nesumokėjo. Dėl tų pinigų niekur nesikreipė, prašė pas M., kad atiduotų pinigus, nieko neprašė, kad kas išreikalautų pinigus. R. M. - kaimynas, bendrauja su juo, susitinka, kartu išgeria. Telefonas buvo jo nuosavybė. Nesakė sūnui, kam pardavė telefoną. Gal išgėręs kada ir pasakė, kad pardavė R. ir jis neatiduoda pinigų. Ištikrųjų, tuos 20 Eur pragėrė su R. M...

Kaltinamųjų kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais:

2018-12-09 Alytaus AVPK Varėnos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo Audriaus Lasausko tarnybiniame pranešime nurodyta, kad budėtojo nurodymu nuvykta į (duomenys neskelbtini), Varėnos r., kad pranešėją užpuolė, girdėjosi grumtynių garsai.V. K. paaiškino, kad būnant kartu su R. M. išgirdo beldimą į langą, o po kurio laiko išgirdo dūžtančius stiklus. Priėjęs pamatė į vidų įmestą plytą, kieme buvo du asmenys, veidu užsidengę kaukėmis, priėjus arčiau prie lango, vienas jų sudavė lazda į galvą. Įvykio vietoje matėsi išdaužti namo langai, V. K. veidas buvo kraujuotas, kakta ištinusi. R. M. buvo surastas pas S. P., jo veidas irgi buvo kruvinas. Jis nurodė analogiškas aplinkybes, kaip ir V. K. ( t.2, b.l. 69).

2018-12-08 įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad įvykio vieta yra Varėnos r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) Išdaužti langai: verandos išdaužti keturi langai ir šešių; išdaužtas langas šalia antro namo įėjimo, rėmas sulaužytas, stiklo šukės namo viduje; namo rytinėje pusėje išdaužtas langas;išdaužtas virtuvės langas.Įvykio vietos apžiūros metu paimta tamponai su kraujo pavyzdžiu, baltos spalvos plyta, stiklo šukės, avalynės pėdsako išlieja, stiklo šukės su krauju, fotografuotas bato pėdsakas, plastmasinis sniego kastuvas. (t. 2, b. l. 73-85)

Alytaus AVPK Varėnos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo Audriaus Lasausko tarnybiniame pranešime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) kaime pravarde "(duomenys neskelbtini)" yra A. Ž., gyv. (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 74-75)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1156/2018 (06) nurodyta, kad V. K. poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, kairio skruosto srityje, odos nubrozdinimas kaktos kairėje pusėje, kraujosruva kairės akies junginėje galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti tiek suduodant smūgį medine lazda, tiek metaliniu strypu į galvos sritį. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai, kvalifikuotina kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Padarytų sužalojimų pasėkoje nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą. (t. 2, b. l. 101)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1157/2018 (06) nurodyta, kad R. M. muštinė žaizda viršugalvio srityje, poodinės kraujosruvos dešinės ausies kaušelio srityje, dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimai galvoje galėjo būti padaryti tiek suduodant lazda, tiek ir metaliniu strypu. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau trijų trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai, kvalifikuotina kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Padarytų sužalojimų pasėkoje nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą (t. 2, b. l. 126).

Baudžiamajame kodekse savavaldžiavimas priskiriamas nusikaltimams valdymo tvarkai, nusikaltimo tiesioginis objektas yra valstybėje įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka, o papildomas objektas – tai konkrečios asmenų teisės ir teisėti interesai (nuosavybė, sveikata ir kt.). Civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindai, civilinių teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymo sąlygos nustatytos Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.136 ir 1.137 straipsniuose.

Pagal savavaldžiavimo sudėties dispoziciją, savavaldžiavimas yra tada, kai asmuo nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdo savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę (numatytą CK 1.136 straipsnyje), kuri yra ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuojama. Šių veiksmų subjektas turi būti susijęs su šiais santykiais. Kam faktiškai atstovauja kaltininkas, savavaldžiavimo kvalifikavimui reikšmės neturi, tačiau svarbu tai, kad tikrosios ar tariamos teisės yra nerealizuojamos dėl to, kad nukentėjusysis jas ginčija (nepripažįsta skolos, teisės į paveldėtą turtą ir pan.) arba, pripažindamas tas teises, atsisako vykdyti savo pareigą patenkinti reikalavimus. Taigi pagal dispozicijos prasmę konflikto dalyviai turi būti tikro ar tariamo teisinio santykio subjektai.

Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės, kad tarp liudytojo R. Ž. (kaltinamojo A. Ž. tėvo) ir kaimyno R. M. buvo sandoris dėl telefono pirkimo - pardavimo, tačiau aplinkybės yra tokios, kad R. M. nėra jam skolingas, tiesiog jie tuos pinigus - 20 Eur kartu pragėrė, o išgėręs pasakė, kad R. M. jam neatiduoda pinigų už parduotą telefoną, bet tokios aplinkybės nėra tikroviškos, nieko neprašė, kad išreikalautų skolą.

BK 294 straipsnio 2 dalies prasme fiziniu smurtu laikytinas tyčinis, neteisėtas, prieš nukentėjusiojo valią jo organizmui daromas fizinis poveikis, siekiant jo gyvybės atėmimo, sveikatos sutrikdymo, fizinio skausmo ar kitokių fizinių kančių sukėlimo (pvz.,, smūgių nukentėjusiajam sudavimas, jo stumdymas, tąsymas ir pan.), laisvės atėmimo ar bejėgiškos būsenos sukėlimo ir pan. Fizinė ir psichinė prievarta savavaldžiaujant naudojama kaip priemonė priversti nukentėjusįjį įvykdyti tikrą ar tariamą prievolę (kasacinės nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2A-7-2/2010, 2K-P-183/2012, 2K-127/2014, 2K-177/2014, 2K-351/2014).

Byloje nustatytos aplinkybės, kad nukentėjusiajam V. K. kaltinamieji sudavė medine lazda du smūgius į galvą, ir tuo padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, taip pat sudavė tris smūgius medine lazda R. M. į galvą ir kitas kūno vietas, tuo padarė nukentėjusiajam R. M. nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokios aplinkybės nustatytos ne tik pagal kaltinamųjų ir nukentėjusiųjų aiškinimus, bet ir pagal teismo medicinos specialisto išvadas dėl nukentėjusiems nustatytų kūno sužalojimų, nustačius, kad sužalojimai padaryti suduodant smūgius. Tokie sužalojimai buvo padaryti ne turint tikslą nukentėjusiems sutrikdyti sveikatą, bet turint tikslą paveikti nukentėjusius, reikalaujant, kad R. M. atiduotų 20 Eur, tariamai už pirktą telefoną nesumokėjęs/neatidavęs šios sumos telefono savininkui.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad pagrindžiant baudžiamąją atsakomybę pagal BK 294 straipsnio 2 dalį turi būti nustatyta ne tik psichinė ar fizinė prievarta, bet ir tokia prievarta padaryta didelė žala nukentėjusiajam ar jo artimam žmogui. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamieji, tamsiu paros metu atėjo prie V. K. namo veidę prisidengę medžiaginėmis kaukėmis ir reikalavo, kad R. M. išeitų iš namo vidaus į lauką, o to nepadarius, plyta išdaužė namo virtuvės langą, išdaužė beveik visus namo langus, suduodami smūgius medine lazda per išdaužtą langą namo savininkui ir jį sužalodami, privertė atidaryti namo įėjimo duris, įsiveržė į namo vidų, namo viduje sužalojo R. M., kuriam pavyko pasišalinti iš namo ir prašyti kitų asmenų pagalbos nuo kaltinamųjų veiksmų.

Taigi atsižvelgiant į savavaldžiavimo, numatyto BK 294 straipsnio 2 dalyje, sudėties struktūrą, pažymėtina, jog didele žala laikytina ne tai, kad nukentėjusysis patiria tik diskomfortą dėl kaltininko veiksmų, bet tai, kad jis praranda saugumo jausmą, kad kaltininko veiksmais sukuriama bauginančio pobūdžio situacija. Tokios aplinkybės byloje nustatytos. Nukentėjusieji V. K. ir R. M. ne tik išgirdo reikalavimus ir grąsinimus, bet ir suprasto jų realų pavojingumą, didelę tikimybę, kad kaltininkas juos įgyvendins, kam reikalinga ateiti pas svetimą asmenį, kuris neturi jokių santykių su kaltinamaisiais, išdaužyti beveik visus namo langus, veidus slėpti kaukėmis, rankose laikyti medinius pagalius ir žibintuvėlius, reikalauti kito nukentėjusiojo išeiti į atvirą vietovę, reikalauti pinigų už sandorį, kuriame nei vienas kaltinamasis nėra dalyvavęs. Kaltinamųjų elgesys yra ne tik neteisėtas, bet ir agresyvus, baustinas.

Šios nusikalstamos veikos padarymas pagrįstas teismo posėdyje ištirtų ir įvertintų įrodymų visetu: nukentėjusiųjų duotais parodymais; liudytojo R. Ž. parodymais; teismo medicinos specialistų išvadomis; įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis.

Kaltinamųjų A. Ž., D. M. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 294 straipsnio 2 dalį.

Bausmių skyrimo motyvai

Kaltinamųjų A. Ž., R. K., R. J. atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas nustatyta lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padarę baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas ir nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti nusikalstamas veikas, duodami išsamius paaiškinimus apie nusikalstamos veikos aplinkybes (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo D. M. atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, išskyrus dėl vagystės įsibraunant į L. S. priklausančias patalpas, nustatyta lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas ir nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti nusikalstamas veikas, duodamas išsamius paaiškinimus apie nusikalstamos veikos aplinkybes (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamųjų A. Ž., R. K., R. J., D. M. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamos veikos padarytos bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nusikalstamos veikos padarytos kaltinamiesiems veikiant bendrais veiksmais, kaltinamieji iš anksto susitardavo, kur ir kaip vykdys nusikalstamas veikas, turėdami vieningą sumanymą, tam pasitelkdavo transporto priemonę, jų veiksmai buvo bendri, kiekvienas kaltinamųjų suvokė, kad jie bendrai dalyvauja darant nusikalstamą veiką.

Kaltinamojo D. M. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). D. M. iki šioje byloje inkriminuotų nusikalstamų veikų buvo pripažintas padaręs tyčines nusikalstamas veikas ir teistumas nebuvo išnykęs.

Kaltinamųjų A. Ž. ir D. M. atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikalstamas veikas dėl būsto neliečiamybės pažeidimo ir savavaldžiavimo padarė apsvaigę nuo alkoholio ir šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Dėl girtumo kaltinamieji negalėjo tiksliai nurodyti nusikalstamos veikos aplinkybių, ir nusikalstama veika padaryta būtent dėl kaltinamųjų apsvaigimo nuo alkoholio, praradus elgesio kontrolę.

Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę. Skirdamas bausmę teismas ne tik vykdo įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltininko asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį.

Už nusikalstamos veikos padarymą skiriama bausmė, kurios paskirtis įtvirtinta BK 41 straipsnio 2 dalyje, yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Padarius nusikaltimus nuosavybei, svarbi aplinkybė, kad nukentėjusiems kuo greičiau, teisėtais būdais būtų atlyginta padaryta turtinė žala.

Kaltinamasis R. J. padarė vieną, tyčinę apysunkią nusikalstamą veiką, nusikaltimas nuosavybei, turtinėms teisėms, turtiniams interesams. Nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, veikiant bendrininkų grupėje ir vaidmuo šioje grupėje buvo antraeilis. Nusikalstama veika padaryta savanaudiškais tikslais, siekiant neteisėtai praturtėti.

Kaltinamasis R. J. iki nusikalstamos veikos padarymo buvo neteistas, baustas už administracinius nusižengimus, niekur nedirbo, į gydytojo psichiatro ir priklausomybių ligų kabineto įskaitas neįrašytas. Nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti ir viena sunkinanti aplinkybė, ir lengvinanti atsakomybę aplinkybė, kuri reikšmingesnė – būtent dėl kaltinamojo nuoširdaus prisipažinimo ir duodant išsamius paaiškinimus apie nusikalstamos veikos aplinkybes buvo išaiškinta nusikalstama veika. Nusikalstamos veikos padarymui įtakojo kiti asmenys (kaltinamieji, kurie buvo jo draugai).Kaltinamajam parinktina laisvės apribojimo bausmė, jos dydis nustatytinas artimos sankcijos vidurkiui, bausmės subendrintinos BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalies nuostatomis. Kaltinamajam paskyrus laisvės apribojimo bausmę, paskirtini draudimai ir įpareigojimai, kurie užtikrintų bausmės paskirtį (BK 48 straipsnis).

Kaltinamasis R. K. padarė tris tyčines, apysunkias nusikalstamas veikas, nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms, turtiniams interesams. Nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia, veikiant bendrininkų grupėje ir vaidmuo šioje grupėje nebuvo nei labai aktys, nei labai pasyvus, veikė tolygiai su kitais bendrininkais. Pagal R. K. aiškinimus jį į nusikalstamų veikų padarymą įtraukė D. M., kuris bendravo su A. Ž. seserimi. Nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, ir lengvinanti atsakomybę aplinkybė reikšmingesnė – būtent dėl kaltinamojo nuoširdaus prisipažinimo ir duodant išsamius paaiškinimus apie nusikalstamos veikos aplinkybes, buvo išaiškinta nusikalstama veika. Nusikalstamos veikos padarytos įtakojant kitiems asmenims (kaltinamajam D. M.), pats kaltinamasis buvo nusikalstamų veikų bendravykdytojas, jo vaidmuo nebuvo pirmaeilis, bet ir nebuvo antraeilis. Nusikalstamos veikos padarytos savanaudiškais tikslais, siekiant neteisėtai praturtėti. Kaltinamasis R. K. iki nusikalstamų veikų padarymo buvo neteistas (2018-10-17 apkaltinamasis nuosprendis įsiteisėjo jau po paskutinės nusikalstamos veikos padarymo), baustas už administracinius nusižengimus, vykdantis individualią darbinę veiklą, į gydytojo psichiatro ir priklausomybių ligų kabineto įskaitas neįrašytas. Kaltinamajam parinktina laisvės apribojimo bausmė, jos dydis nustatytinas artimas sankcijos vidurkiui, bausmės subendrintinos BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalies nuostatomis.

Kaltinamajam paskyrus laisvės apribojimo bausmę, paskirtini draudimai ir įpareigojimai, kurie užtikrintų bausmės paskirtį (BK 48 straipsnis).

Kaltinamasis A. Ž. padarė tris apysunkias nusikalstamas veikas, nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms, turtiniams interesams, vieną apysunkią nusikalstamą veiką valdymo tvarkai, vieną nesunkią nusikalstamą veiką asmens privataus gyvenimo neliečiamumui. Nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia, veikiant bendrininkų grupėje ir vaidmuo šioje grupėje buvo aktyvus. Nusikalstamos veikos padarytos savanaudiškais tikslais, siekiant neteisėtai praturtėti, taip pat tyčia pažeidžiant nustatytą valdymo tvarką ir asmens privatų gyvenimą.

Kaltinamasis A. Ž. nors nurodo, kad vykdo individualią darbinę veiklą, bet nėra jokių įrodymų apie realios tokios veiklos vykdymą (nedeklaravęs gautas pajamas), į gydytojo psichiatro ir priklausomybių ligų kabineto įskaitas neįrašytas, baustas už administracinius nusižengimus. Nusikalstamų veikų darymas tapęs jo pragyvenimo šaltiniu.

Dėl padarytų vagysčių nustatyta viena kaltinamojo A. Ž. atsakomybę lengvinanti ir viena sunkinanti aplinkybė. Jo atsakomybę dėl nusikalstamos veikos valdymo tvarkai, asmens privataus gyvenimo neliečiamumui nustatyta viena atsakomybę lengvinanti ir dvi sunkinančios atsakomybę aplinkybės. Įvertinant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių reikšmę, laikytina, kad inkriminuojant nusikalstamas veikas dėl vagysčių, lengvinanti aplinkybė yra reikšmingesnė, o inkriminuojant kitas veikas - dėl nusikalstamos veikos valdymo tvarkai, asmens privataus gyvenimo neliečiamumui, reikšmingesnės yra sunkinančios aplinkybės, nes dėl apsvaigimo alkoholiu ir buvo padarytos nusikalstamos veikos. Nusikalstamos veikos padarytos neatsitiktinai, kiti asmenys neįtakojo daryti nusikalstamas veikas, pats kaltinamasis buvo aktyvus nusikalstamų veikų bendravykdytojas, antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys. Kaltinamajam A. Ž. parinktina terminuota laisvės atėmimo bausmė. A. Ž. 2019-04-18 nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl vagysčių padarymo ir jam buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė, tačiau bausmės tikslai nebuvo pasiekti ir 2019-10-25 nutartimi laisvės apribojimo bausmė buvo pakeista arešto bausme. Nuo šios bausmės atlikimo A. Ž. slėpėsi.

Kaltinamasis A. Ž. turi būti sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, nubaustas, apribota nuteistam galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas ir teisingumo principo įgyvendinimas neturi būti formalus. Bausmės paskirtimi parinktinos ir skirtinos pareigos ir baudžiamojo poveikio priemonės.

Kaltinamajam A. Ž., taikant BK 75 straipsnio nuostatas, bus pasiekti bausmės tikslai, be realios bausmės atlikimo, kadangi kaltinamasis yra jauno amžiaus, darbingas, turi galimybę atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą nukentėjusiems, o realios terminuotos laisvės atėmimo bausmės atlikimas yra griežčiausia ir kraštutinė priemonė bausmės tikslams pasiekti.

Kaltinamasis D. M. padarė tris apysunkias nusikalstamas veikas, nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms, turtiniams interesams, vieną apysunkią nusikalstamą veiką valdymo tvarkai, vieną nesunkią nusikalstamą veiką asmens privataus gyvenimo neliečiamumui. Nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia, veikiant bendrininkų grupėje ir vaidmuo šioje grupėje buvo aktyvus. Nusikalstamos veikos padarytos savanaudiškais tikslais, siekiant neteisėtai praturtėti, taip pat tyčia pažeidžiant nustatytą valdymo tvarką ir asmens privatų gyvenimą.

Dėl padarytų vagysčių nustatyta viena kaltinamojo D. M. atsakomybę lengvinanti ir dvi sunkinančios aplinkybės. Jo atsakomybę dėl nusikalstamos veikos valdymo tvarkai, asmens privataus gyvenimo neliečiamumui nustatyta viena atsakomybę lengvinanti ir trys sunkinančios atsakomybę aplinkybės. Įvertinant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių reikšmę, laikytina, kad inkriminuojant nusikalstamas veikas dėl vagysčių, lengvinanti aplinkybė yra reikšmingesnė, o inkriminuojant kitas veikas - dėl nusikalstamos veikos valdymo tvarkai, asmens privataus gyvenimo neliečiamumui, reikšmingesnės yra sunkinančios aplinkybės, nes nusikalstamas veikas padarė recidyvistas, nusikalstamos veikos padarytos dėl apsvaigimo alkoholiu. Nusikalstamos veikos padarytos neatsitiktinai, kiti asmenys neįtakojo daryti nusikalstamas veikas, pats kaltinamasis buvo aktyvus nusikalstamų veikų bendravykdytojas, antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys.

Kaltinamasis D. M. niekur nedirba, nusikalstamų veikų darymas tapęs jo pragyvenimo šaltiniu. Į gydytojo psichiatro ir priklausomybių ligų kabineto įskaitas neįrašytas, baustas už administracinius nusižengimus. Kaltinamajam D. M. parinktina terminuota laisvės atėmimo bausmė. Pagal ankstesnius nuosprendžius D. M. yra nuteistas terminuota 3 m. 9 mėn. 10 d. laisvės atėmimo bausme ir šios bausmės nėra atlikęs. Kaltinamasis turi būti sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, nubaustas, apribota nuteistam galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas ir teisingumo principo įgyvendinimas neturi būti formalus.

Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusysis-civilinis ieškovas J. P. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 400 Eur turtinės žalos atlyginimo dėl automobilės priekabos pagrobimo ir 300 Eur turtinės žalos atlyginimą dėl sugadintų durų, lango ( t.1, b.l. 90).

Nukentėjusysis-civilinis ieškovas A. P. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 200 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo ( t.1, b.l. 107).

Teisiamajame posėdyje civilinis ieškovas A. P. ieškinį palaikė ir paaiškino, kad paskambino giminės ir pranešė, kad sodyboje išlaužytos durys, jiems apie tai pranešė ūkininkas V. L.. Buvo išlaužtos namo pagrindinės ir verandos durys, rūsio durys. Iš namo buvo pavogtas medus- indeliai po 1 kg, padėti trijose vietose, viso 16 kg medaus indeliuose. Bendra žala už viską sudaro 300 Eur. Niekas negrąžinta. Į vidų buvo patekta išlaužus duris, spyna buvo įdėta gera, todėl lūžo durys, sugadinta spyna. Priekaba stovėjo garaže. Garažas mūrinis, durys - metalinės. Medus buvo name, sudėtas trijose vietose. Priekabos vertė - 400 Eur, beveik nenaudota. Sodyba priklauso jam, J. P., M. G.. Priekaba yra brolio J. P., o medus - jo. Reiškia ieškinį 200 Eur sumai - už medų ir išlaužtas duris. Durys buvo pušinės, iš geros medienos, storos. Spyna 80 Eur vertės, su keturiais liežuvėliais, šiuolaikinė spyna. Medų įvertino po 5 Eur. Garažo durys buvo išlaužtos - nulaužta suvirinimo vieta. Ieškinys apima visą turto sugadinimą. Sodyba nebuvo drausta. Priekaba yra brolio.

Nukentėjusysis-civilinis ieškovas V. K. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 480 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t.1, b.l. 110).

Teisiamajame posėdyje civilinis ieškovas V. K. ieškinį palaikė ir paaiškino, kad palaiko 780 EUR civilinį ieškinį. Žala neatlyginta. Buvo sudaužyti virtuvėje langas su rėmu, miegamajame išmušti 2 dideli stiklai, iš lauko pusės - du maži ir vienas didelis, taip pat buvo išdaužti ir verandos stiklai. Nematė, kas sudaužė krosnies pakurą. Buvo nulaužta pakuros durelių viena kilpa. Kai metė plytą, užkabino radiją ir sudaužė. Buvo sugadintos pakuros durelės.

Nukentėjusysis - civilinis ieškovas R. M. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 650 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo ( t.1, b.l. 155).

Teisiamajame posėdyje civilinis ieškovas R. M. ieškinį palaikė ir paaiškino, kad namuose (duomenys neskelbtini) kaime buvo viskas išdaužyta: stiklai, servyzai, veidrodžiai, mikrobangė, buvo išlaužta spyna, viryklės durelės sugadintos. Molinis servyzas buvo visas sudaužytas. Pirkau vaistus nuo depresijos. Susirgau po to įvykio.

Nukentėjusioji - civilinė ieškovė S. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1592.50 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo ir 400 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo (t.6, b.l. 79-80).

Teisiamajame posėdyje civilinė ieškovė S. M. ieškinį palaikė ir paaiškino, jos sodyba (duomenys neskelbtini) kaime, Varėnos rajone. Buvo apiplėšti ūkiniai pastatai- nuplėštos spynos. Iš vieno pastato pavogta betono maišyklė, iš kito pastato- medvaržčiai, nuo statomo namo nuplėšti vandens nubėgimo latakai- lietaamzdžiai. Iš statomo namo buvo pavogtos lentos- 10 m2, pušinės, 3 cm storio, pločio- galėjo būti 20 cm, 6 m ilgio; taip pat gulsčiukas. Jos buvo sudėtos statomo namo viduje; langai durys nebuvo sudėti. Pavogti tokie daiktai, kurie nurodyti kaltinamajame akte. Žala neatlyginta, daiktai negrąžinti. Lietvamzdžiai buvo sumontuoti ant stogo; visa vandens nutekėjimo sistema buvo nuplėšta. Buvo padaryta 1472,50 EUR žala. Reiškia civilinį ieškinį- 1592,50 U. S. sudaro betono maišyklė, 350 vienetų medvaržčių, vieno kaina- 1.70 EUR; 12 vienetų metalinių nuotekų vamzdžių, 1 vieneto kaina- 30 EUR; 7 vienetai metalinių nuotekų vamzdžių alkūnės, 1 vieneto kaina- 8 EUR; 4 vienetai vandens surinkėjų, bendra vertė 120 EUR; 10 m2 lentų- bendra vertė 112.50 EUR, gulsčiukas, 70 EUR vertės, kirvis 10 EUR vertės, advokato išlaidos už ieškinio surašymą. Neturtinė žala atsirado, patyrė neigiamus išgyvenimus, kai nuvažiuoja į sodybą, jaučiasi nejaukiai, namas yra vienkiemyje.

Nukentėjusieji-civiliniai ieškovai I. B. ir T. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 705 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos už kiekvieną pavėluotą atsiskaityti dieną nuo baudžiamosios bylos iškėlimo dienos iki priteistos žalos visiško atlyginimo (t.6, b.l. 107-109).

Teisiamajame posėdyje civilinė ieškovė I. B. ieškinį palaikė ir paaiškino, kad pagrobti daiktai, jų kiekis ir vertė nurodyti pareikštame civiliniame ieškinyje. Patirtos turtinės žalos suma - 705 U. T. buvo draustas- stambioji daržo technika, už smulkius daiktus draudimo bendrovė žalos neatlygino. Visi daiktai buvo pagrobti iš garažo. Į garažą buvo patekta išlaužus sienos lentas, patekta per labai siaurą tarpą į vidų, atidaryti vartai. Nei vienas daiktas negrąžintas. Analogišką paaiškinimą pateikė ir civilinis ieškovas T. B..

Kaltinamieji A. Ž., R. K., R. J., D. M. visus pareikštus civilinius ieškinius pripažino pilnai.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Taigi asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

Žala yra pagrindas atsirasti prievolei – kilti civilinei atsakomybei. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį.

 CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014).Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

Civilinio ieškovo A. P. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies, priteisiant 64 Eur turtinės žalos atlyginimo (pagrobto medaus vertė). Nustatyta ir įrodyta, kad tokia turtinė žala padaryta kaltinamųjų A. Ž., R. K. nusikalstamais veiksmais.

Civilinis ieškovas nepagrindė, kad ieškovui padaryta 100 Eur neturtinė žala už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus. Dėl kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų A. P. patyrė ne tik turtinę žalą, bet ir neigiamus išgyvenimus, patyrė ir nepatogumų. Bet atsižvelgiant į tai, kad kaltinamųjų nusikalstamais veiksmais padaryta turtinė žala vos viršija 1 MGL, tai nėra pagrindo priteisti neturtinę žalą. Civilinį ieškinį dėl turto sugadinimo yra pareiškęs J. P., o ne A. P..

Civilinio ieškovo J. P. civilinį ieškinį patenkinti ir priteisti solidariai iš kaltinamųjų A. Ž., D. M., R. K., R. J. keturis šimtus eurų (400 Eur) turtinės žalos atlyginimo (dėl automobilinės priekabos vagystės) ir tris šimtus eurų (300 Eur) turtinės žalos atlyginimo dėl turto sugadinimo, įsibraunant į patalpas.

Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamųjų nusikalstamais veiksmais buvo pagrobtas J. P. turtas ir sugadintas turtas. Kadangi turtas priklauso trims bendraturčiams, todėl bendraturčius turi teisę atstovauti ir vienas jų.

Civilinės ieškovės S. M. ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti solidariai iš kaltinamųjų A. Ž., D. M., R. K. vieną tūkstantį keturis šimtus aštuoniasdešimt eurų (1480 Eur) turtinės žalos atlyginimo ( pagrobtas turtas be pagrobtų lentų vertės) bei 150 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Civilinės ieškovės S. M. ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti solidariai iš kaltinamųjų A. Ž., R. K. vieną šimtą dvylika eurų penkiasdešimt eurocentų (112.50 Eur) turtinės žalos (dėl lentų pagrobimo).

Byloje nustatytos aplinkybės dėl S. M. turto vagystės, pagrobto turto dydis nustatytas.

Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas.

Civilinė ieškovė S. M. patyrė dvasinius išgyvenimus, įtampą ir nesaugumo jausmą dėl kaltinamųjų atliktų nusikalstamų veiksmų, tačiau atsižvelgiant į padarytos turtinės žalos dydį, neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų vertinimo principus, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, neturtinės žalos nustato 150 Eur dydžio.

Civilinių ieškovų I. B., T. B. ieškinį tenkinti ir priteisti solidariai iš kaltinamųjų A. Ž., D. M., R. K., R. J. septynis šimtus penkis eurus (705 Eur) turtinės žalos atlyginimo.

Byloje įrodyta, kad dėl kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų buvo padaryta turtinė žala civiliniams ieškovams. Žala yra pagrindas atsirasti prievolei – kilti civilinei atsakomybei. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum). Paprastai civilinė atsakomybė taikoma už padarytą žalą.

Byloje nustatytos aplinkybės kiek žalos atlygino darudimo bendrovė, kurioje buvo draustas turtas, o už likusią žalą yra atsakingi kaltinamieji.

Nagrinėjamoje byloje civilinis ieškinys žalos atlyginimo priteisimo bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo buvo pareikštas teisiamajame posėdyje 2019-07-23 ( t.6, b.l. 107-109).Kompensacinių arba, kitaip tariant, procesinių palūkanų klausimą reguliuoja ir CK 6.210 straipsnis, kuriame nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Deliktinės atsakomybės atveju tarp šalių nėra kreditoriaus ir skolininko santykių, nes turtinės ir neturtinės žalos dydis nustatomas bylos proceso metu ir fiksuojamas teismo proceso baigiamajame akte išnagrinėjus bylą. Nagrinėjamu atveju konstatuojant, kad atsakovas (kaltinamasis) privalo mokėti procesines palūkanas nuo ieškinio pateikimo dienos, susidarytų situacija, kai siekdamas išvengti procesinių palūkanų priteisimo, atsakovas turėtų iš anksto, dar nepriėmus teismui galutinio sprendimo dėl neturtinės žalos dydžio, atlyginti visą žalą pagal pareikštą ieškinį. Teismo nuomone, deliktinės atsakomybės atveju teisė reikalauti procesinių palūkanų galima įsiteisėjus teismo sprendimui, nustatančiam konkretų nusikaltimu padarytos turtinės žalos dydį. Tokios praktikos yra laikomasi ir teismų praktikoje (kasacinės nutartys Nr. 2K-234/2010, 2K-181/2010, 2K-4-699/2015). Civilinių ieškovų reikalavimas priteisti 5 proc. metines palūkanas nuo priteistų sumų tenkintinas iš dalies, nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Civilinio ieškovo V. K. ieškinį tenkinti ir priteisti solidariai iš kaltinamųjų A. Ž., D. M. keturis šimtus aštuoniasdešimt eurų (480 Eur) turtinės žalos atlyginimo ir tris šimtus eurų (300 Eur) neturtinės žalos atlyginimo.

Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais.

CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, jog nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą.

Civilinio ieškovo V. K. prašoma priteisti turtinė ir neturtinė žala pagrįsta, atitinka teismų suformuotą praktiką dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Civilinio ieškovo R. M. ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti solidariai iš kaltinamųjų A. Ž., D. M. tris šimtus eurų (300 Eur) turtinės žalos atlyginimo ir tris šimtus eurų (300 Eur) neturtinės žalos atlyginimo.

Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, negautos pajamos ir kt. (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Civilinės atsakomybės taikymo tikslas yra kompensuoti žalą, o ne nubausti žalą padariusį asmenį: žala turi būti atlyginama tiek, kiek įrodoma, kiek jos faktiškai patirta.Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis.

Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais yra įrodytas, kad nukentėjusiajam-civiliniam ieškovui R. M. padaryta 300 Eur turtinė žala, todėl tokio dydžio ieškinys ir tenkintinas.

Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

Nagrinėjamu atveju 300 Eur neturtinės žalos priteisimas atitinka neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijus.

2019-09-25 nutartimi kaltinamajam A. Ž. buvo panaikintos paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. 2019-10-04 nutartimi kaltinamajam A. Ž. buvo nustatytas suėmimo taikymo terminas - dvidešimt dviems (22) dienoms, skaičiuojant nuo 2019 m. spalio 4 d. 2019-10-24 nutartimi kaltinamajam A. Ž. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas panaikinta ir paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

2019-12-13 nutartimi kaltinamajam A. Ž. buvo panaikinta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir paskirta kardomoji priemonė – suėmimas.

2019-12-17 nutartimi kaltinamajam A. Ž. buvo nustatytas suėmimo taikymo terminas – trims mėnesiams.

Kaltinamiesiems taikyti paskirtas kardomąsias priemones iki įsiteisės nuosprendis:

R. J. paskirtas kardomąsias priemonss - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą;

D. M. paskirtas kardomąsias priemones - dokumentų paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Kaltinamajam R. K. paskirtą kardomąją priemonę - karinio dalinio vadovybės stebėjimą – panaikinti, atlikus privalomąją karinę tarnybą.

Kaltinamųjų A. Ž., D. M., R. K. nuosavybės teisės laikinai apribotos ir šis apribojimas taikytinas iki bus išspręsti civiliniai ieškiniai šioje byloje.

Kaltinamasis D. M. BPK 140 straipsnio pagrindu laikinai buvo sulaikytas 2018-12-09 (t.4, b.l. 169) ir paleistas 2018-12-10 ( t.4, b.l. 179).

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išspręstinas. Menkaverčiai daiktai sunaikintini ( BPK 64 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Priimant apkaltinamąjį nuosprendį, kaltinamiesiems netaikytinos BK 641 straipsnio dalies nuostatos, kadangi nenustatytos BK 64 - 1 straipsnio sąlygos (byloje nebuvo atliktas įrodymų tyrimas, kaltinamasis D. M. dėl vagystės įsibraunant į L. S. patalpą, kaltę pripažino tik iš dalies).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 299 straipsniais, 301- 305 straipsniais, 307- 309 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 178 straipsnyje 2 dalyje (dėl vagystės įsibraunant į A. P., J. P., M. G. bei T. B. ir I. B. priklausančias patalpas) skirti laisvės apribojimą vieneriems (1) metams vienam (1) mėnesiui, paskiriant draudimus ir įpareigojimus: uždrausti lankytis A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamojoje vietoje –(duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Varėnos rajone; uždrausti bendrauti su A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini); įpareigoti atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, solidariai priteistą su A. Ž., R. K., D. M.: civiliniam ieškovui J. P. keturių šimtų eurų (400 Eur) turtinę žalą; civiliniams ieškovams I. B., T. B. septynių šimtų penkių eurų (705 Eur) turtinę žalą. Draudimus ir įpareigojimus vykdant bausmės atlikimo laiku.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019-10-03 nuosprendžiu paskirta ir iš dalies atlikta bausme, iš dalies bausmes sudedant ir prie griežtesnės bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės apribojimą vieneriems (1) metams penkiems (5) mėnesiams, paskiriant draudimus ir įpareigojimus:

uždrausti lankytis A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Varėnos rajone; uždrausti bendrauti su A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini). Draudimus taikyti per visą paskirtos bausmės atlikimo laiką;

įpareigoti būti namuose nuo 22.00 val. vakaro iki 06.00 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu; įpareigoti pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis. Šiuos įpareigojimus taikyti per visą paskirtos bausmės atlikimo laiką.

Įpareigoti atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, solidariai priteistą su A. Ž., R. K., D. M. civiliniam ieškovui J. P. padarytą 400 Eur turtinę žalą; civiliniams ieškovams I. B., T. B. padarytą septynių šimtų penkių eurų (705 Eur) turtinę žalą. Įpareigojimą įvykdyti iki paskirtos bausmės atlikimo pabaigos.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti atliktą bausmės dalį pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019-10-03 nuosprendį.

Paskirtas ir taikomas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento (asmens tapatybės kortelės paėmimą) taikyti iki įsiteisės nuosprendis, o įsiteisėjus – panaikinti.

R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Baudžiamojo kodekso 178 straipsnyje 2 dalyje (dėl vagysčių įsibraunant į A. P., J. P., M. G. bei T. B. ir I. B., S. M., L. S. priklausančias patalpas) ir skirti bausmes:

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės, įsibraunant į A. P., J. P., M. G. bei T. B. ir I. B. priklausančias patalpas) skirti laisvės apribojimą vieneriems (1) metams vienam (1) mėnesiui;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės, įsibraunant į S. M. priklausančias patalpas) skirti laisvės apribojimą vieneriems (1) metams vienam (1) mėnesiui;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės, įsibraunant į L. S. priklausančias patalpas) skirti laisvės apribojimą vieneriems (1) metams vienam (1) mėnesiui.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridėti švelnesnę bausmę ir paskirti subendrintą bausmę laisvės apribojimą vieneriems (1) metams septyniems (7) mėnesiams, paskiriant draudimus ir įpareigojimus: uždrausti bendrauti su A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini); įpareigoti atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, solidariai priteistą su A. Ž., R. K., D. M., civiliniam ieškovui J. P. keturių šimtų eurų (400 Eur) turtinę žalą; civiliniam ieškovui A. P. šešiasdešimt keturių eurų (64 Eur) turtinę žalą; civiliniams ieškovams I. B., T. B. septynių šimtų penkių eurų (705 Eur) turtinę žalą, civilinei ieškovei S. M. vieno tūkstančio keturių šimtų septyniasdešimt dviejų eurų penkiasdešimties eurocentų (1472.50 Eur) turtinę žalą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019-10-03 nuosprendžiu paskirta ir iš dalies atlikta bausme, iš dalies bausmes sudedant ir prie griežtesnės bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės apribojimą dvejiems (2) metams, paskiriant draudimus ir įpareigojimus:

uždrausti bendrauti su A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini). Šį draudimą taikyti per visą paskirtos bausmės atlikimo laiką;

įpareigoti būti namuose nuo 22.00 val. vakaro iki 06.00 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu; įpareigoti pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis. Šiuos įpareigojimus taikyti per visą paskirtos bausmės atlikimo laiką.

Įpareigoti atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, solidariai priteistą iš R. K., R. J., D. M., A. Ž.: civiliniam ieškovui J. P. keturių šimtų eurų (400 Eur) turtinę žalą; civiliniam ieškovui A. P. šešiasdešimt keturių eurų (64 Eur) turtinę žalą; civiliniams ieškovams I. B., T. B. septynių šimtų penkių eurų (705 Eur) turtinę žalą, civilinei ieškovei S. M. vieno tūkstančio keturių šimtų septyniasdešimt dviejų eurų penkiasdešimties eurocentų (1472.50 Eur) turtinę žalą. Įpareigojimą įvykdyti iki paskirtos bausmės atlikimo pabaigos.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti atliktą bausmės dalį pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019-10-03 nuosprendį.

Nustatyti, kad paskirta kardomoji priemonė – karinio dalinio stebėjimas - pasibaigė 2019-07-08, baigus privalomąją karinę tarnybą ir panaikinti. 

A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Baudžiamojo kodekso 178 straipsnyje 2 dalyje (dėl vagysčių įsibraunant į A. P., J. P., M. G. bei T. B. ir I. B., S. M., L. S. priklausančias patalpas), Baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalyje (dėl R. M. neteisėto būsto neliečiamumo pažeidimo), 294 straipsnio 2 dalyje (dėl savavaldžiavimo, panaudojant fizinę prievartą nukentėjusiems R. M., V. K.)  ir skirti bausmes:

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės, įsibraunant į A. P., J. P., M. G. bei T. B. ir I. B. priklausančias patalpas) skirti terminuotą laisvės atėmimą vieneriems (1) metams šešiems (6) mėnesiams;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės, įsibraunant į S. M. priklausančias patalpas) skirti terminuotą laisvės atėmimą vieneriems (1) metams šešiems (6) mėnesiams;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės, įsibraunant į L. S. priklausančias patalpas) skirti terminuotą laisvės atėmimą vieneriems (1) metams šešiems (6) mėnesiams;

pagal Baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalį (dėl R. M. neteisėto būsto neliečiamumo pažeidimo) skirti terminuotą laisvės atėmimą šešiems (6) mėnesiams;

pagal baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalį (dėl savavaldžiavimo, panaudojant fizinę prievartą nukentėjusiems R. M., V. K.) skirti terminuotą laisvės atėmimą vieneriems (1) metams dešimčiai (10) mėnesių.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridėti švelnesnę bausmę ir paskirti subendrintą bausmę terminuotą laisvės atėmimą trejiems (3) metams.

Taikyti Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 5, 7, 10 punktus, 3, 4 dalimis ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems (1) metams šešiems (6) mėnesiams, paskiriant pareigas ir baudžiamojo poveikio priemones:

pradėti dirbti, tęsti darbą ar registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bedarbiu; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (tame tarpe ir alkoholio); neišeiti iš namų nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi. Paskirtas pareigas vykdyti per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką.

Paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą, pagal kurią įpareigoti atlyginti turtinę žalą :

civiliniam ieškovui J. P. keturių šimtų eurų (400 Eur) turtinę žalą, priteistą solidariai priteistą iš A. Ž., D. M., R. K., R. J.;

civiliniam ieškovui A. P. šešiasdešimt keturių eurų (64 Eur) turtinę žalą, priteistą solidariai iš A. Ž., R. K.;

civiliniams ieškovams I. B., T. B. septynių šimtų penkių eurų (705 Eur) turtinę žalą, solidariai priteistą iš A. Ž., D. M., R. K., R. J.;

civilinei ieškovei S. M. vieno tūkstančio keturių šimtų septyniasdešimt dviejų eurų penkiasdešimties eurocentų (1472.50 Eur) turtinę žalą,  solidariai priteistą iš A. Ž., D. M., R. K..

civiliniam ieškovui V. K. keturių šimtų aštuoniasdešimties eurų (480 Eur) turtinę žalą, solidariai priteistą iš A. Ž., D. M.;

civiliniam ieškovui R. M. trijų šimtų eurų (300 Eur) turtinę žalą solidariai priteistą iš A. Ž., D. M..

Paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą įvykdyti per vienerius (1) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, taikant BK 65 straipsnio bausmių sudėjimo ir keitimo taisykles, paskirtą bausmę subendrinti su Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2019-04-18 nuosprendžiu paskirta bausme, 2019-10-25 Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų nutartimi paskirtą laisvės apribojimo bausmę pakeitus į arešto bausme, paskirtas ir neatliktas bausmes, iš dalies sudedant ir prie griežtesnės bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir paskirti galutinę subendrintą bausmę terminuotą laisvės atėmimą trejiems (3) metams vienam (1) mėnesiui.

Taikyti Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 5, 7, 10 punktus, 3, 4 dalimis ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems (1) metams šešiems (6) mėnesiams, paskiriant pareigas ir baudžiamojo poveikio priemones:

pradėti dirbti, tęsti darbą ar registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bedarbiu; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (tame tarpe ir alkoholio); neišeiti iš namų nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi. Paskirtas pareigas vykdyti per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką.

Paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą, pagal kurią įpareigoti atlyginti turtinę žalą :

civiliniam ieškovui J. P. keturių šimtų eurų (400 Eur) turtinę žalą, priteistą solidariai iš A. Ž., D. M., R. K., R. J.;

civiliniam ieškovui A. P. šešiasdešimt keturių eurų (64 Eur) turtinę žalą, priteistą solidariai iš A. Ž., R. K.;

civiliniams ieškovams I. B., T. B. septynių šimtų penkių eurų (705 Eur) turtinę žalą, solidariai priteistą iš A. Ž., D. M., R. K., R. J.;

civilinei ieškovei S. M. vieno tūkstančio keturių šimtų septyniasdešimt dviejų eurų penkiasdešimties eurocentų (1472.50 Eur) turtinę žalą, solidariai priteistą iš  A. Ž., D. M., R. K.;

civiliniam ieškovui V. K. keturių šimtų aštuoniasdešimties eurų (480 Eur) turtinę žalą, solidariai priteistą iš A. Ž., D. M.;

civiliniam ieškovui R. M. trijų šimtų eurų (300 Eur) turtinę žalą solidariai priteistą iš A. Ž., D. M..

Paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą įvykdyti per vienerius (1) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirtą ir taikomą kardomąją priemonę – suėmimą panaikinti ir paleisti iš suėmimo teismo posėdžių salėje, paskelbus šį nuosprendį, kai atidėtas paskirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymas.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į paskirtos bausmės laiką įskaityti suėmime - kardomąjam kalinime išbūtą laiką nuo 2019 m. spalio 4 d. iki 2019 m. spalio 24 d. įskaitytinai ir nuo 2019 m. gruodžio 16 d. iki 2020 m. kovo 5 d. įskaitytinai.

D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Baudžiamojo kodekso 178 straipsnyje 2 dalyje (dėl vagysčių įsibraunant į A. P., J. P., M. G. bei T. B. ir I. B., S. M., L. S. priklausančias patalpas), Baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalyje (dėl R. M. neteisėto būsto neliečiamumo pažeidimo), 294 straipsnio 2 dalyje (dėl savavaldžiavimo, panaudojant fizinę prievartą nukentėjusiems R. M., V. K.) ir skirti bausmes:

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės, įsibraunant į A. P., J. P., M. G. bei T. B. ir I. B. priklausančias patalpas) skirti terminuotą laisvės atėmimą vieneriems (1) metams šešiems (6) mėnesiams;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės, įsibraunant į S. M. priklausančias patalpas) skirti terminuotą laisvės atėmimą vieneriems (1) metams šešiems (6) mėnesiams;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės, įsibraunant į L. S. priklausančias patalpas) skirti terminuotą laisvės atėmimą vieneriems (1) metams šešiems (6) mėnesiams;

pagal Baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalį (dėl R. M. neteisėto būsto neliečiamumo pažeidimo) skirti terminuotą laisvės atėmimą šešiems (6) mėnesiams;

pagal baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalį (dėl savavaldžiavimo, panaudojant fizinę prievartą nukentėjusiems R. M., V. K.) skirti terminuotą laisvės atėmimą vieneriems (1) metams dešimčiai (10) mėnesių.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridėti švelnesnę bausmę ir paskirti subendrintą bausmę terminuotą laisvės atėmimą trejiems (3) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2019-11-14 nuosprendžiu paskirta bausme ir Kauno apygardos teismo 2020-02-05 nuosprendžiu paskirta bausme, paskirtas bausmes iš dalies sudedant ir prie griežtesnės bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir paskirti galutinę subendrintą bausmę terminuotą laisvės atėmimą penkeriems (5) metams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaičiuoti laiką išbūtą laikinąjam sulaikyme nuo 2017-07-12 iki 2017-07-13 (2 paras) ir 2017-12-25 06.18 val. iki 2017-12-25 15.36 val. (1 parą), 2018-12-09 iki 2018-12-10 ( 2 dienas).

Bausmės laiką skaičiuoti pagal Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2019-11-14 nuosprendį - nuo nuteistojo D. M. sulaikymo dienos.

Paskirtas ir taikomas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento (asmens tapatybės kortelės paėmimą) taikyti iki įsiteisės nuosprendis, o įsiteisėjus – panaikinti ir asmens tapatybės kortelę persiųsti pataisos namų, kuriuose nuteistasis atlieka bausmę administracijai.

Civilinio ieškovo A. P. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti solidariai iš kaltinamųjų A. Ž., R. K. šešiasdešimt keturis eurus (64 Eur) turtinės žalos atlyginimo (pagrobto medaus vertė).

Civilinio ieškovo J. P. civilinį ieškinį patenkinti ir priteisti solidariai iš kaltinamųjų A. Ž., D. M., R. K., R. J. keturis šimtus eurų (400 Eur) turtinės žalos atlyginimo (dėl automobilinės priekabos vagystės) ir tris šimtus eurų (300 Eur) turtinės žalos atlyginimo dėl turto sugadinimo, įsibraunant į patalpas.

Civilinės ieškovės S. M. ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti solidariai iš kaltinamųjų A. Ž., D. M., R. K. vieną tūkstantį keturis šimtus aštuoniasdešimt eurų (1480 Eur) turtinės žalos atlyginimo, vieną šimtą penkiasdešimt eurų (150 Eur) neturtinės žalos atlyginimo.

Civilinės ieškovės S. M. ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti solidariai iš kaltinamųjų A. Ž., R. K. vieną šimtą dvylika eurų penkiasdešimt eurocentų (112.50 Eur) turtinės žalos (dėl lentų pagrobimo).

Civilinių ieškovų I. B., T. B. ieškinį tenkinti ir priteisti solidariai iš kaltinamųjų A. Ž., D. M., R. K., R. J. septynis šimtus penkis eurus (705 Eur) turtinės žalos atlyginimo, penkių procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos už kiekvieną pavėluotą atsiskaityti dieną nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki priteistos žalos visiško atlyginimo.

Civilinio ieškovo V. K. ieškinį tenkinti ir priteisti solidariai iš kaltinamųjų A. Ž., D. M. keturis šimtus aštuoniasdešimt eurų (480 Eur) turtinės žalos atlyginimo ir tris šimtus eurų (300 Eur) neturtinės žalos atlyginimo.

Civilinio ieškovo R. M. ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti solidariai iš kaltinamųjų A. Ž., D. M. tris šimtus eurų (300 Eur) turtinės žalos atlyginimo ir tris šimtus eurų (300 Eur) neturtinės žalos atlyginimo.

Pratęsti ir taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą:

kaltinamojo A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) piniginėms lėšoms, esančioms banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje AB "Swedbank", iki bus įvykdyti šioje baudžiamojoje byloje priteisti civiliniai ieškiniai, nustatant visišką nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant disponuoti pinigais esančiais ir įplaukiančiais į minėtą sąskaitą – 3435 eurų dydžiu. Turto (piniginių lėšų) saugotojas: „Swedbank“, AB, Konstitucijos pr. 20A, 03502 Vilnius, banko kodas 73000;

kaltinamojo D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) piniginėms lėšoms, esančioms banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje AB "Swedbank"; piniginėms lėšoms, esančioms banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje Luminor Bank AB; piniginėms lėšoms, esančioms sąskaitoje (duomenys neskelbtini), esančioje UAB "NEO Finance", iki bus įvykdyti šioje baudžiamojoje byloje priteisti civiliniai ieškiniai, nustatant visišką nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant disponuoti pinigais esančiais ir įplaukiančiais į minėtą sąskaitą – 3435 eurų dydžiu. Turto (piniginių lėšų) saugotojai: „Swedbank“, AB, Konstitucijos pr. 20A, 03502 Vilnius, banko kodas 73000; Luminor bank AB, Konstitucijos pr. 21A, 03601 Vilnius, Lietuva, Banko kodas 40100; UAB "NEO Finance", Verkių g. 25C-1, 08219 Vilnius;

kaltinamojo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) piniginėms lėšoms, esančioms banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje AB "Swedbank", piniginėms lėšoms, esančioms sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje UAB "NEO Finance", iki bus įvykdyti šioje baudžiamojoje byloje priteisti civiliniai ieškiniai, nustatant visišką nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant disponuoti pinigais esančiais ir įplaukiančiais į minėtą sąskaitą – 3435 eurų dydžiu.Turto (piniginių lėšų) saugotojas: „Swedbank“, AB, Konstitucijos pr. 20A, 03502 Vilnius, banko kodas 73000; UAB "NEO Finance", Verkių g. 25C-1, 08219 Vilnius.

Sunaikinti kaip menkaverčius daiktus: daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

metalinė nulūžusi kilpa (ąselė) pakabinamai spynai tvirtinti, matelinis kablys, metalinis strypas, juodos spalvos lynas (virvė), 1 cigaretė, paimti 2018-09-20 įvykio vietos apžiūros metu;

popierinė dėžutė su užrašu „FIX star“, metalinė pakabinamos spynos detalė, paimta 2018-10-11 įvykio vietos apžiūros protokolu;

plyta ir kastuvas, paimti 2018-12-08 įvykio vietos apžiūros protokolu;

du prožektoriai – žibintuvėliai, dėžutė, batai „Adidas“, batai „KMB“, maišelis, dvi kaukės, kirvis „Fiskars“, paimti 2018-12-09 kratos metu A. Ž. gyvenamojoje vietoje;

metalinė lietvamzdžio detalė, paimta (duomenys neskelbtini) k., Varėnos r., vokai su kraujo pavyzdžiais, paimti (duomenys neskelbtini) g. 1, (duomenys neskelbtini) sen., Varėnos r., dėžutė su objektais, paimtais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sen.,Varėnos r.;

popierinė dėžutė, kurioje dvi gipsinės išliejos, paimtos (duomenys neskelbtini) k., Varėnos r. (saugomus Alytaus AVPK, serija AVPK Nr.003299, Nr.003320, Nr.003134).

Nuosprendis gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 20 dienų nuo jo paskelbimo (suimto kaltinamojo nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo), skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose (išaiškinant, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).

Teisėjas                            Dalis Žilionis