Baudžiamoji byla Nr. 1-91-1053/2019

        Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31771-2017-2

        Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.3.1

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 5 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ugnė Gailiūnienė,

sekretoriaujant Aušrai Razutienei, Boženai Voišvilienei, Vaidai Jankūnienei,

vertėjaujant Eglei Smailienei, Olgai Macijauskienei,

dalyvaujant prokurorams Loretai Martinaitytei, Gediminui Juknai, 

kaltinamajam R. L. (R. L.), jo gynėjui advokatui S. Z., 

nukentėjusiajam T. L. (T. L.), jo atstovui advokato padėjėjui T. N.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, vykdantis individualią veiklą, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta - ten pat, neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Teismas

n u s t a t ė :

R. L. 2017-06-25, apie 06.10 val., prie namo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo sūnų T. L. - suduodamas nukentėjusiajam ne mažiau 10 smūgių rankomis į veido sritį ir kitas kūno vietas ir ne mažiau 2-jų kartų spirdamas į įvairias kūno vietas, sukėlė savo šeimos nariui – sūnui T. L. fizinį skausmą. Tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis R. L., apklaustas teismo posėdyje, kaltės nepripažino. Parodė, kad tą dieną važiavo į Gariūnų turgavietę, į darbą. Susirašinėjo su V. P., jis kolega, kartu jie dirba Gariūnuose. V. P. yra bendras draugas R. L. ir T. L.. V. P. yra ne kartą prašęs R. L. kur nors jį pavežti. Tą dieną V. P. taip pat paprašė R. L. pavežti jį iki Žaliųjų ežerų. R. L. sutiko, nes kai tik važiavo pro šalį. V. P. pasakė, kad bus prie „Mados“. Jis ten nuvažiavo ir pamatė, kad yra V. P. ir šalia jo sūnus, T. L.. R. L. papriekaištavo V. P., kad šis nepasakė, kad bus ir jo sūnus, nes tarp jų yra konfliktas, jis sūnaus vežti nenorėjo. V. P. atsakė, kad viskas bus gerai. V. P. atsisėdo į priekį, T. L. – gale. Bevažiuojant V. P. pradėjo klausinėti, ko jiedu su sūnumi pykstasi, pradėjo auklėti Tomašą. Tomašas sakė jam nesikišti, jie tarpusavyje pradėjo konfliktuoti. Privažiavus sankryžą Santariškėse, Tomašas paprašė sustoti, sakė, kad toliau nevažiuos. Jis sustojo, Tomašas išlipo, V. P. irgi, liepė T. L. atgal sėstis, šis nesutiko. Jie tarpusavyje barėsi, V. P. įsodino T. L. atgal į automobilį. Įsodino jėga, gal ir pora smūgių sudavė. Jie nuvažiavo iki Žaliųjų ežerų. T. L. pakeliui pradėjo šnekėti, kad R. L. su jo automobiliu važiuoja, nes tas automobilis, „Audi“ buvo pirktas Tomašui važinėti į darbą. Atvažiavus prie Žaliųjų ežerų V. P. ir T. L. išlipo. T. L. pradėjo atiminėti automobilio raktus, norėjo iš spynos ištraukti. Jis nesutiko, ištraukė raktus iš spynelės, išlipo. Tomašas sakė „atiduok raktus“, prasidėjo muštynės. Jokių buto raktų jis neturėjo. T. L. išsitraukė kastetą, jau ne pirmą kartą jis jį užpuola su tuo kastetu. Užsidėjo jį ant dešinės rankos ir pradėjo R. L. mušti. Šis spėjo tik gintis. Žolė buvo šlapia, slidu, jis buvo nugriuvęs. Jis su kojomis ir rankomis darė blokus, kad gautų mažiau smūgių. Smūgių sūnui nesudavė, tik gynėsi, gal gindamasis pastūmė. V. P. stovėjo šalia ir juokėsi, filmavo. Pamatęs, kad Tomašas gali jį primušti, sakė „baikit, tegu tėvas važiuoja“. Jis (R. L.) pradėjo važiuoti, T. L. jo neleido, atsigulė ant kapoto, šaukė, kad atiduotų raktus, nes tai jo automobilis. R. L. sustojo, T. L. nulipo nuo kapoto, atidarė vairuotojo dureles, kabėjo ant durelių, o jis (R. L.) toliau važiavo. Tai yra nufilmuota. Jis paspaudė greičio pedalą, tada T. L. jį paleido. Paskui V. P. ar T. L. paskambino jam, kad grįžtų, nes kvies policiją. Jis pamanė, kad tai nesąmonė, nes čia jis nukentėjo, ne sūnus. Atvažiavo namo, tada Tomašas dar skambino, paskui jis Tomašui skambino. Tomašas pasakė, kad policiją iškvietė. Jo „Audi“ buvo užstatyta, tai jis su kita mašina grįžo. Grįžo gal po 20 minučių. Kai grįžo, jau buvo policijos ekipažas, jo niekas neklausė, pasakė, kad apklaus komisariate. Komisariate jis pareigūnui sakė, kad jaučia skausmą, kad jam reikalinga greitoji. Jį nuvežė ir rado šonkaulių lūžius. Lūžiai nuo šio įvykio. Prieš įvykį jis buvo ligoninėj, nebuvo jokių lūžių. Pas sūnų matė nubrozdinimą, nebuvo veidas kruvinas. Iš kur nubrozdinimas sūnui atsirado, jis nežino – gal nuo vakarėlio, kuriam buvo, gal kai P. į automobilį sodino, gal kai kabėjo ant automobilio kapoto, gal su savo kastetu susibrozdino. Pirmą kartą nubrozdinimą pamatė, kai buvo pareigūnai. V. P. viską filmavo, atsiuntė jam medžiagą. Video gabaliukais, iškirptas. Atsiuntė tokius gabaliukus, kur R. L. daugiau daro blokus arba nori T. L. atstumti nuo savęs. Pradėjo jį šantažuoti, kad duotų pinigų, arba jie jį pasodins į kalėjimą. Su sūnumi konfliktuoja seniai, jo sūnus buvo pradėjęs gyventi netinkamai, melavo, kad dirba, buvo jį (R. L.) apskundęs policijai, jį šantažuoja, persekioja, mano, kad sūnus vartoja narkotikus.

Nukentėjusysis T. L., apklaustas teismo posėdyje, parodė, kad įvykio dienos paryčiais V. P. pakvietė jį į sodybą prie Žaliųjų ežerų. Susitarė susitikti prie „mados“. Susitiko, jis siūlė kviesti taksi. V. P. parašė jo tėvui. Mano, kad parašė dėl to, kad žinojo, jog jie susipyks, o V. P. tai juokinga. Atvažiavo tėvas, T. L. pasakė, kad nevažiuos, V. P. jį apkabino ir įsodino į mašiną. Tėvas visą kelionę aiškino, koks jis blogas sūnus. Tada jis pasakė, kad toliau nevažiuos. Sustojo, jis išlipo. Tėvas atėmė iš jo raktus, sudavė. V. P. jį įsodino atgal į automobilį. Važiavo toliau.  Jis prašė grąžinti raktus, tėvas nesutiko, sakė nuvažiuos į jo namus pažiūrėti kaip jis gyvena. O jis nenorėjo, kad tėvas pamatytų, todėl žūt būt norėjo atgauti raktus. Įvyko muštynės. Jis išlipęs iš automobilio reikalavo grąžinti raktus, tada tėvas jam trenkė į pilvą, jis susisuko, po to sudavė delnais per ausis pora smūgių, kad jis prarastų koordinaciją. buvo smūgiai ir į veidą, į nosį. Daug smūgių buvo. Buvo šlapia žolė, jis buvo nugriuvęs, tada R. L. jį mušė kumščiu ir kojomis. Jis gynėsi ir pats bandė suduoti smūgius. Kasteto jokio nebuvo. V. P. pamatęs, kad jis kraujuotas, išsigando, pradėjo juos stabdyti. Jis ant kapoto, ant durų kabinosi todėl, kad reikalavo grąžinti raktus. Paskui tuos raktus jam tėvas numetė. Ginčo dėl automobilio raktų nebuvo, tik buto.  Paskui jis iškvietė policiją. R. L. į įvykio vietą grįžo su kita mašina. „Abdukcijos“ nesidarė, pagalvojo, kad čia jam kaip rekomendacija, nenorėjo gaišinti institucijų laiko, manė, kad su tėvu susitaikys. Dėl įvykio patyrė neturtinę žalą 1000 eurų. Susiplėšė kelnes, striukę, negerai jautėsi. Dėl įvykio ir tokio bendravimo su tėvu turi psichologinių problemų. Tėvas jį persekioja, nepritaria jo gyvenimo būdui.

Liudytojas V. P., apklaustas teismo posėdyje, parodė, kad nusprendė su Tomu susitikti prie „Mados“. Jie susitiko, laukė taksi. Pamatė važiuojantį R. L., šis sustojo, pasisiūlė pavežti. Tomas nenorėjo, bet V. P. jį įkalbėjo. Visą kelią T. L. ir R. L. konfliktavo. Tėvas atėmė iš T. L. namų raktus. Sustojo sankryžoje, ten jiedu pradėjo muštis. Jis juos išskyrė, įsodino į mašiną ir jie toliau važiavo. Kai atvažiavo prie Žaliųjų ežerų, R. L. ir T. L. normaliai susimušė. Tomas gynėsi. Jie mušėsi rankomis, stumdėsi. Tomas tėvui negalėjo stiprių smūgių suduoti. Jis nieko nepadarė, tik gynėsi. Kai V. P. pamatė, kad pas Tomą kraujas bėga, tada tėvą patraukė. Matė, kad Tomas buvo sužalotas, matė, kaip jo veidas kraujavo. Tomo tėvas norėjo išvažiuoti, Tomas dar bandė paimti raktus. Paskui atvažiavo policija, o jis nuėjo pas draugus į sodybą ir daugiau nedalyvavo. Kažkiek jis filmavo, bet nieko rimto nenufilmavo, reikėjo pradžią filmuoti. Prieš muštynes abu atrodė sveiki. Jo santykiai ir su tėvu ir su sūnumi vienodi. T. ir R. L. konfliktuoja, jis tiksliai nežino detalių, atrodo, Tomas išėjo atskirą gyvenimą gyventi, tėvas lengvai nepaleidžia. Teismo posėdžio metu peržiūrėtus įrašus filmavo jis.

Liudytojas O. G. parodė, kad atvyko pagal iškvietimą prie Žaliųjų ežerų. Ten buvęs T. L. paaiškino, kad tėvas jį persekioja, neduoda ramybės. Pareigūnai pabendravo su abiem, pamatė, kad čia konflikto tęsinys, buvo pasiūlyta abiem nuvykti į komisariatą išsiaiškinti. Pas T. L. buvo matyti apibrozdinimai, paraudimai, jie buvo švieži. Daugiau sužalojimų ar buvo, neatsimena. Kraujo taip, kad lašėtų, nematė. Ką asmenys paaiškino, užfiksuoja tarnybiniame pranešime. Tėvas aiškino, kad su sūnumi turi problemų, sūnus vartoja alkoholį, narkotikus. Tėvas sakė, kad prieš tai buvo kastetas panaudotas, jis kalbėjo apie ankstesnį įvykį. Teritoriją apžiūrėjo, buvo tuščia, T. L. apžiūrėjo, su savimi, kišenėse jokių daiktų jis neturėjo.

BIRt ataskaitų žiūryklės duomenimis 2017-06-25 06.15 val. gautas pranešimas, kad pranešėją ką tik sumušė tėvas R. L. ir pasišalino. Papildoma informacija apie patikrinimą: 2017-06-25 apie 06.10 (duomenys neskelbtini), R. L. žodinio konflikto metu sudavė savo sūnui T. L. mažiausia 10 smūgių rankomis į veidą ir įvairias kūno vietas, bei du kartus spyrė koja į kūną, grumtynių metu nubrozdintas kaklas. Dėl suduotų smūgių ir nubrozdinto kaklo patyrė fizinį skausmą (t. 1, b. l.5).

Vilniaus AVPK vyr. patrulio O. G. 2017-06-25 tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo duomenimis, T. L. buvo sumuštas tėvo R. L., muštynės kilo dėl asmeninių nesutarimų. T. L. paaiškino, kad smurtas pasireiškė smūgiais rankomis į veidą, krūtinę, nugarą, praskeltas dešinės pusės smilkinys, daugybiniai apibrozdinimai, ant nugaros mėlynė. Smurtu įtariamas asmuo paaiškino, kad auklėjo savo vaiką (t. 1, b. l. 6-7).

T. L. 2017-06-25 pareiškime nurodyta, kad 2017-06-25 apie 06.10 val. (duomenys neskelbtini), jo tėvas R. L., žodinio konflikto metu sudavė jam mažiausiai 10 smūgių rankomis į veidą ir įvairias kūno vietas, bei du kartus spyrė koja į kūną, grumtynių metu nubrozdintas kaklas. Dėl suduotų smūgių ir nubrozdinto kaklo patyrė fizinį skausmą (t. 1, b. l. 8-10).

Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuota, kad T. L. 2017-06-25 nustatyta veido sumušimai (t. 1, b. l. 36).

Kaltinamojo ir nuknetėjusiojo pateiktuose vaizdo įrašuose užfiksuota dalis konflikto aplinkybių (t. 2, b. l. 35, 43).

Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo

        Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo artimajam giminaičiui arba šeimos nariui, arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Teismas įvertinęs šioje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus konstatuoja, kad R. L. pareikštas kaltinimas visiškai pasitvirtino. Nors kaltinamasis kaltės nepripažino, tačiau jo kaltę patvirtina kitų byloje surinktų įrodymų visuma.

Byloje nustatyta, kad 2017-06-25 tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo kilo konfliktas, kuris iš žodinio konflikto peraugo į muštynes. Tačiau kaltinamojo teigimu, jis jokių smūgių nukentėjusiajam nesudavė, tik gynėsi nuo nukentėjusiojo smūgių.

Šiuos jo teiginius paneigia nukentėjusiojo, liudytojų V. P. ir O. G. parodymai, vaizdo įrašai, rašytinė bylos medžiaga.

Nukentėjusiojo T. L. parodymai apie įvykį nuo pat pradžių buvo išsamūs ir nuoseklūs. Jis iškarto apie įvykį pranešė policijai (t. 1, b. l. 5), atvykusiems pareigūnams iš karto paaiškino, kad buvo sumuštas R. L. (tarnybinis pranešimas, taip pat liudytojo O. G. parodymai). Tuo tarpu R. L. į policiją iškarto po muštynių nesikreipė, atvykusiems pareigūnams nepaaiškino, kad pats buvo mušamas ir gynėsi. Tarnybiniame pranešime užfiksuotas jo paaiškinimas, kad norėjo paauklėti sūnų, šias aplinkybes teisme patvirtino liudytojas O. G..

Nukentėjusiojo T. L. parodymai apie įvykį ir toliau išliko nuoseklūs – tiek pareiškime, tiek ikiteisminio tyrimo metu apklausiant jį kaip nukentėjusįjį, tiek duodant parodymus teisme.

Nukentėjusiojo parodymus patvirtina liudytojo V. P. parodymai. Šis liudytojas tiesiogiai matė konfliktą. Jis parodė, kad T. L. smūgių nesudavė, tik gynėsi. Jis pats į konfliktą pradžioje žiūrėjęs nerimtai, tačiau pamatęs ant T. L. kraują, atitraukė nuo jo kaltinamąjį Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis teigė, kad V. P. yra jų abiejų bendras pažįstamas, jų santykiai panašūs, t. y. nėra nustatyta, kad jis būtų suinteresuotas duoti išimtinai nukentėjusiajam palankius parodymus.

Nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir byloje esantys vaizdo įrašai (t. 2, b. l. 35). Liudytojo V. P. teigimu, šiuos įrašus filmavo jis. Nėra ginčo, kad tai būtent šioje byloje analizuojamo įvykio įrašai, taip pat nėra ginčo, kad juose užfiksuota tik dalis konflikto. Vaizdo įrašuose „1.MOV“ ir „2.mp4“ matyti, kad smūgius bando suduoti ir suduoda R. L.. Smūgiuojama ranka. Vaizdo įraše „3.mp4“ matyti, kad smūgius bando suduoti ir T. L.. Liudytojas V. P. patvirtino, kad trečiasis įrašas yra konflikto pabaigoje, T. L. paaiškino, kad viso konflikto metu gynėsi, tačiau pabaigoje norėjo parodyti tėvui, kad ir jis gali suduoti. Vertinant vaizdo įrašus, nors juose ir užfiksuota tik dalis konflikto, teismui nekyla jokių abejonių, kad nėra jokio pagrindo R. L. veiksmų vertinti kaip būtinosios ginties. Jis veikia aktyviai, suduoda smūgius, juda link T. L.. Pats kaltinamasis šiuose įrašuose užfiksuotuose vaizduose teigia matantis tik kaip jis „daro blokus“ arba nori atstumti T. L., tačiau teismo nuomone, vaizdo įrašuose užfiksuota ir kaip suduodami smūgiai.

Kaltinamojo teiginius apie būtinybę gintis nuo nukentėjusiojo panaudoto kasteto paneigia tiek paties nukentėjusiojo parodymai, tiek kiti įrodymai. Liudytojas V. P. parodė, kad konflikto metu parankinių priemonių nebuvo naudojama, smūgiai buvo suduodami rankomis ir kojomis. O. G. parodė, kad įvykio vietoje ir pas T. L. jokių daiktų nerado. Taip pat parodė, kad R. L. minėjo kastetą, tačiau minėdamas kalbėjo apie senesnį įvykį, kad kastetas būtų šiame įvykyje nesakė. Galiausiai vaizdo įrašuose jokio kasteto nematyti.

R. L. kaltinamas sudavęs T. L. mažiausiai 10 smūgių rankomis į veidą ir įvairias kūno vietas, bei du kartus spyręs koja į kūną. T. L. tikslaus suduotų smūgių skaičiaus nurodyti negalėjo, tačiau pareiškime nurodė, kad smūgių rankomis jam suduota ne mažiau nei dešimt, koja – du kartus. Teisme parodė, kad R. L. jam trenkė į pilvą, paskui per ausis, t. y. į galvą, vėliau į kitas kūno vietas. Smūgių buvo daug. Jis paslydo, griuvo, jį spardė kojomis. T. y. jo parodymai atitiko pirminį pareiškimą. V. P. taip pat parodė, kad R. L. sudavė smūgius T. L., smūgių skaičiaus nurodyti negalėjo, tačiau smūgius nurodė daugiskaita, t. y. daugiau nei vieną.

T. L. teigė įvykio metu nuo suduotų smūgių jautęs fizinį skausmą. Jo patirti sužalojimai užfiksuoti tarnybiniame pranešime, greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje. Liudytojas V. P. parodė, kad muštynes sustabdė pamatęs kraują ant nukentėjusiojo, t. y. iki tol sužalojimų V. P. nematė. Sužalojimus po įvykio patvirtino matęs ir liudytojas O. G.. Kaltinamojo samprotavimus, kad T. L. sužalojimus galėjo patirti anksčiau – vakarėlio metu, susistumdymo pakeliui sankryžoje metu, paneigia tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojo V. P. parodymai. Be to, pats kaltinamasis teigė iki pareigūnų atvykimo nubrozdinimo ant sūnaus nematęs. Taigi T. L. sužalojimai, užfiksuoti tarnybiniame pranešime, greitosios pagalbos kortelėje, matyti liudytojų, atsirado dėl R. L. suduotų smūgių. Nors fizinis skausmas yra subjektyvus, teismui nekyla abejonių, kad nuo sumušimų ir nubrozdinimo, kurie užfiksuoti rašytiniuose dokumentuose, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymuose, nukentėjusysis jautė fizinį skausmą.

Taigi, byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad R. L. 2017-06-25, apie 06.10 val., prie namo, esančio Vilniuje, Verkių Riešės g. 54, konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo sūnų T. L. - suduodamas nukentėjusiajam ne mažiau 10 smūgių rankomis į veido sritį ir kitas kūno vietas ir ne mažiau 2-jų kartų spirdamas į įvairias kūno vietas, sukėlė savo šeimos nariui – sūnui T. L. fizinį skausmą.

Dėl skiriamos bausmės ir kitų klausimų

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją. Padarytas tyčinis nesunkus baigtas nusikaltimas žmogaus sveikatai. Nukentėjusiajam buvo suduota ne mažiau kaip 10 smūgių į įvairias kūno vietas. Nukentėjusysis jautė fizinį skausmą, buvo iškviesta medicinos pagalba, tačiau dėl sumušimų į teismo ekspertus nesikreipė. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. 

Kaltinamasis R. L. neteistas, baustas administracine tvarka, dirbantis. 

Įvertinus šias aplinkybes, skirtina viena švelniausių bausmės rūšių – laisvės apribojimas, jos trukmę parenkant artimą bausmės vidurkiui.

Skirdamas įpareigojimus R. L. teismas įvertina tai, kad veika padaryta šeimos nariui. Tarp tėvo ir sūnaus ilgalaikis užsitęsęs konfliktas, nesutarimai dėl skirtingo požiūrio į gyvenimą. Konfliktuojama ne tik vartojant smurtinius veiksmus, tačiau ir žodžiu, telefoninėmis žinutėmis (t. 1, b. l. 66-68, t. 2, b. l. 6-11). Iš jų abiejų parodymų ir bendravimo teismo posėdžio metu matyti, kad bet kokie tarpusavio susidūrimai gali išprovokuoti konfliktą. Todėl tikslinga kaltinamajam skirti įpareigojimą nebendrauti su nukentėjusiuoju ir nesiartinti prie jo ir jo gyvenamosios vietos 100 metrų atstumu. Kaltinamasis taip pat įpareigojamas atsiprašyti nukentėjusiojo (šis įsipareigojimas suderinamas su įpareigojimu nebendrauti, nes įgyvendinamas prižiūrint probacijos specialistams). Įvertinus tai, kad konfliktas pasireiškia ne tik smurtiniais, bet ir kitokio pobūdžio veiksmais ir yra salygotas požiūrių skirtumo, tikslinga skirti ne įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, o įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje, kuri yra individualizuojama.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą nesiartinti prie T. L. ir jo gyvenamosios vietos – Papilėnų g. 14-52, Vilnius, 100 metrų atstumu, taip pat nebendrauti ir neieškoti ryšių su T. L. – kaltinamajam R. L. palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – du kompaktiniai diskai su vaizdo įrašais paliktini saugoti su byla.

Nukentėjusysis T. L. pareiškė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos ir proceso išlaidų atlyginimo (t. 2 b. l. 32). Prašo atlyginti 1000 eurų neturtinę žalą, kuri pasireiškė tuo, kad jam teko išgyventi fizinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus. Po įvykio patyrė didelius nepatogumus dėl veide matomų sumušimų, vengė bendrauti. Patyrė pažeminimą, nes konfliktą matė draugai. Po įvykio kaltinamasis pradėjo dar labiau persekioti nukentėjusįjį, laukti tamsiu paros metu prie jo namų, provokuoti konfliktą. Dėl to jaučia baimę. Atsakovas iki šiol neatsiprašė, žalos neatlygino.

Neginčijama, kad tapęs nusikaltimo auka, o juo labiau nusikalstamos veikos, kuria kėsintasi į žmogaus sveikatą, asmuo patiria skausmą, stresą ir baimę, yra sutrikdomas jo gyvenimo ritmas. Taip yra ir šiuo atveju. Tačiau neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus. Nustatydamas neturtinės žalos dydį šioje byloje teismas įvertina nusikalstamos veikos padarymo būdą (suduota ne mažiau 10 smūgių, jie suduoti rankomis ir kojomis, veika truko neilgai), padarytos žalos pobūdį (mediciniuose dokumentuose nustatyti sumušimai, į teismo ekspertus T. L. nesikreipė, sveikata nėra sutrikdyta negrįžtamai, T. L. nenurodė šiuo metu patiriantis kokių nors pasekmių dėl sužalojimų). Įvertinama kaltinamojo ir nukentėjusiojo tarpusavio santykiai – jie yra tėvas ir sūnus, teismo nuomone, tėvo suduoti smūgiai sukelia didesnius dvasinius nemalonumus, nei pašalinio asmens. Nukentėjusysis jam žalą padariusį asmenį sutinka dažnai, turi pagrindo baimintis dėl tolimesnių jo veiksmų. Tačiau teismas taip pat įvertina ir tai, kad pats T. L. teismo posėdyje jam padarytą žalą argumentavo ne tiek fizinio skausmo pojūčių, bet tuo, kad buvo sugadinti jo drabužiai, jis negerai jautėsi, neturėjo nuotaikos, sunaudojo kuro. Parodė, kad įvykio vietoje jį apžiūrėję medikai konstatavo, kad „čia nieko baisaus“. Įvertinęs visa tai, vadovaudamasis teismų praktika tokio pobūdžio bylose, teismas T. L. patirtą neturtinę žalą vertina 500 eurų.

Remiantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovo, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiojo atstovas advokato padėjėjas T. N. pateikė teismui kvitus, sąskaitos išrašus, mokėjimo pavedimo kopiją, prašyme detalizavo teisinės pagalbos išlaidas. Iš šių dokumentų matyti, kad T. L. sumokėjo 540 eurų sumą už teisines paslaugas šioje baudžiamojoje byloje, ir prašo jas priteisti iš kaltinamojo. Šis reikalavimas yra pagrįstas dokumentais, išlaidos susidarė dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų, dėl ko nukentėjusysis buvo priverstas siekti savo teisių gynybos teisme, todėl atsižvelgiant į atstovavimo apimtį, proceso sudėtingumą, nagrinėjimo trukmę, reikalingas teisines paslaugas, taip pat įvertinus prašomą priteisti išlaidų dydį, nėra pagrindo mažinti atstovavimo išlaidų ir jos turi būti priteistos iš kaltinamojo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,  teismas

n u s p r e n d ž i a :

Pripažinti R. L. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per bausmės vykdymo laikotarpį:

- nebendrauti su nukentėjusiuoju T. L. ir nesiartinti prie jo ir jo gyvenamosios vietos 100 metrų atstumu,

- atsiprašyti nukentėjusiojo T. L.,

- dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę R. L. - įpareigojimą nesiartinti prie T. L. ir jo gyvenamosios vietos – Papilėnų g. 14-52, Vilnius, 100 metrų atstumu, taip pat nebendrauti ir neieškoti ryšių su T. L. –palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

T. L. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš R. L. T. L.500 eurų neturtinės žalos atlyginimo ir 540 eurų advokato teisinės pagalbos išlaidoms padengti.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – du kompaktinius diskus su vaizdo įrašais – palikti saugoti su byla.

Išaiškinti R. L., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                    Ugnė Gailiūnienė