Administracinė
byla Nr. I-112-406/10
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00492-2009-0
Procesinio sprendimo
kategorija 16.4
KAUNO APYGARDOS
ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A
S
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
2010 m. vasario 1 d.
Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas
Gintaras Čekanauskas,
sekretoriaujant Henrikai Žibutytei,
dalyvaujant pareiškėjui T.R.,
atsakovo Marijampolės apskrities viršininko
administracijos atstovei Jolitai Bendoriūtei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą
pagal pareiškėjo T. R. skundą atsakovui Marijampolės apskrities viršininko
administracijai dėl įsakymo panaikinimo, nesumokėtos darbo užmokesčio dalies su
delspinigiais priteisimo ir
n u s t a t ė :
Pareiškėjas T. R. kreipėsi
į teismą ir patikslintu skundu prašė: 1) panaikinti 2009 m. rugsėjo 7 d. Marijampolės
apskrities viršininko įsakymą Nr. P-208 „Dėl T. R. tarnybinio nusižengimo“; 2)
priteisti neteisėtai nesumokėtą oficialiai priklausančią darbo užmokesčio dalį
už 2009 m. rugpjūčio mėn. – 13,26 Lt; 3) priteisti teisėtai priklausantį
delspinigių dydį už laiku nesumokėtą darbo užmokesčio dalį už 2009 m. rugpjūčio
mėnesį, delspinigius pradedant skaičiuoti nuo 2009 m. rugsėjo 13 d. iki tos
dienos, kurią atsakovas sumokės dėl jo kaltės laiku nesumokėtą darbo užmokesčio
dalį už 2009 m. rugpjūčio mėnesį; 4) priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas –
115 Lt transporto išlaidų ir dienpinigius – 10 procentų patvirtinto taikomojo
minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną.
Pareiškėjas T. R. nurodė,
kad jis buvo valstybės karjeros tarnautojas nuo 2008 m. birželio 2 d. iki 2009
m. spalio 31 d. ir užėmė Marijampolės apskrities viršininko administracijos
(toliau – Marijampolės AVA) Juridinio ir turto valdymo skyriaus vyriausiojo
specialisto pareigas. Laikotarpyje nuo 2009 m. liepos 23 d. iki 2009 m.
rugpjūčio 21 d. Juridinio ir turto valdymo skyriaus vedėja L.Č. buvo išėjusi
kasmetinių atostogų. 2009 m. rugpjūčio 21 d. apskrities sekretorė
R.Puskunigienė surašė tarnybinį pranešimą Nr. VD2-710, kuriame teigė, jo
pareiškėjas 2009 m. rugpjūčio 21 d. nuo 8 val. 00 min. iki 9 val. 07 min.
nebuvo darbo vietoje. Minėta darbuotoja nesiaiškino dėl pareiškėjo buvimo
vietos ginčo laiku ir savo tarnybiniame pranešime nepateikia jokių šį faktą
pagrindžiančių įrodymų. Pareiškėjas įžvelgia tik vienintelį subjektyvų
faktorių, kuris galėjo paskatinti R.P. tyčia apkaltinti jį dėl vėlavimo į darbą
– tai noras įgyvendinti Marijampolės AVA vadovybės siekį naudojant psichologinį
spaudimą kuo greičiau pareiškėją savo noru išeiti iš darbo. Remiantis
R.Puskunigienės tarnybiniu pranešimu, Marijampolės apskrities viršininko 2009
m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. V-383 „Dėl komisijos tarnybiniam nusižengimui
tirti sudarymo“ buvo sudaryta komisija tarnybiniame pranešime išdėstytiems
faktams ištirti. Minėtos komisijos pateiktų išvadų pagrindu, priimtas 2009 m.
rugsėjo 7 d. įsakymas Nr. P-208 „Dėl T. R. tarnybinio nusižengimo“, kuriuo
pripažinta, jog pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą ir nurodyta griežtai laikytis
vidaus tvarkos taisyklių, nes ateityje už panašius pažeidimus bus skiriama
tarnybinė nuobauda. Pareiškėjas mano, kad skundžiamas įsakymas yra nepagrįstas
ir neteisėtas, kadangi: 1) pareiškėjo veiksmuose nebuvo tarnybinio nusižengimo
sudėties, t.y. nebuvimo darbe faktas nėra įrodytas, kadangi nebuvo
kompetentingų asmenų surašytas nebuvimo darbe faktą konstatuojantis aktas; 2)
pareiškėjui tyčia buvo trukdoma pasinaudoti teise į gynybą, t.y. jis du kartus
tarnybiniais pranešimais kreipėsi į atsakovą dėl R.P. pareiginių nuostatų
pateikimo su prašymu paaiškinimui pateikti nustatytą terminą pradėti skaičiuoti
nuo tos dienos, kai pareiškėjui bus pateikti prašomi pareiginiai nuostatai.
Tačiau nei prašomi pareiginiai nuostatai, nei raštiškas atsisakymas juos
pateikti pareiškėjui nebuvo įteikti, nebuvo nustatytas naujas terminas
paaiškinimui dėl galimo tarnybinio nusižengimo pateikti. Paaiškinti ginčo
aplinkybes žodžiu pareiškėjo taip pat niekas neprašė; 3) Marijampolės AVA
valstybės tarnautojo, įtariamo padarius tarnybinį nusižengimą, paaiškinimo
nepateikimo 2009 m. rugsėjo 3 d. aktas Nr. VD2-775 yra visiškai nepagrįstas ir
neteisėtas, nes pareiškėjas norėjo pateikti paaiškinimą ir viską darė, kad
galėtų jį pateikti, tačiau norėdamas tinkamai apsiginti prašė ir laukė, kol bus
pateikti prašomi R.P. pareiginiai nuostatai arba atsisakymas juos pateikti,
tačiau pareiškėjo teisėti lūkesčiai nebuvo patenkinti. Mano, kad jam norima
pakenkti kaip aktyviam profesinės sąjungos nariui; 4) Marijampolės AVA
komisijos, tyrusios tarnybinį nusižengimą, 2009 m. rugsėjo 4 d. pažyma Nr.
VD2-784 taip pat yra neteisėta, t.y. komisija vadovaujasi Lietuvos Respublikos
valstybės tarnybos įstatymo 29 ir 30 straipsniais, kurie reglamentuoja
tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūrą, tačiau realiai nors ir „pripažįsta“, kad
pareiškėjas „padarė tarnybinį nusižengimą“, jam tarnybinės nuobaudos neskiria.
Kaip įtvirtinta Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių 10
punkte, jeigu motyvuotoje išvadoje teigiama, kad valstybės tarnautojas padarė
tarnybinį nusižengimą, šis nusižengimas turi būti kvalifikuojamas, nurodoma jo
padarymo ir paaiškėjimo diena, įvykdymo aplinkybės, ar jis padarytas tyčia, dėl
neatsargumo ar aplaidumo, jo padariniai ir siūloma konkreti tarnybinė nuobauda.
Tačiau komisija nesilaikė šios imperatyvios normos, taip iš esmės pažeidama
galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūrą; 5) skundžiamas atsakovo įsakymo
turinys surašytas anksčiau minėtos komisijos pateiktų išvadų pagrindu, todėl
jis išleistas nesilaikant jokių teisės norminių aktų, nes tie aktai, kurie yra
nurodyti tiek R.P. tarnybiniame pranešime, tiek komisijos pažymoje, tiek
atsakovo įsakyme – visi jie buvo pažeisti arba juos taikyti nebuvo juridinio
pagrindo. Pareiškėjas nurodo, kad dėl tariamo nebuvimo darbe ginčo dieną jam
nepagrįstai ir neteisėtai buvo sumokėtas ne visas priklausantis darbo
užmokestis. Įstatymų ir teisės analogiją reglamentuoja ir Lietuvos Respublikos
darbo kodekso (toliau – Darbo kodekso) 9 str., kurio 1 d. išdėstyta nuostata,
jog tuo atveju, kai darbo teisės normose nėra tiesioginės normos,
reglamentuojančios tam tikrą santykį, taikomos darbo teisės normos,
reglamentuojančios panašų santykį. Kadangi Valstybės tarnybos įstatymas
nereglamentuoja darbo santykių ir socialinių garantijų valstybės tarnautojams,
kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su
darbo santykiais susijusios išmokos, todėl pareiškėjo, nors jis užėmė valstybės
tarnautojo pareigas, atžvilgiu nurodyta apimtimi reikia taikyti Darbo kodeksą,
kuris reglamentuoja minėtus darbo santykius. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos
delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą
mokėjimą įstatymo 2 str. 1 d, kai ne dėl darbuotojo kaltės pavėluotai išmokamas
darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su
jomis darbuotojui sumokami delspinigiai. Todėl vadovaudamasis nurodytų teisės
norminių aktų nuostatomis pareiškėjas prašo priteisti jam priklausančius
delspinigius (0,07 procento) už laiku nesumokėtą darbo užmokesčio dalį, t.y.
13,26 Lt už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną, pradedant skaičiuoti nuo
2009 m. rugsėjo 13 d. iki tos dienos, kurią atsakovas įvykdys teismo sprendimą
ir sumokės pareiškėjui laiku nesumokėtą darbo užmokesčio dalį kartu su teisėtai
jam priklausančiais delspinigiais. Pareiškėjas mano, kad remdamasis teisės
norminiais aktais įrodė, kad atliekant tarnybinį patikrinimą buvo padaryti
grubūs procedūriniai pažeidimai, todėl yra pagrindas skundžiamą atsakovo
įsakymą panaikinti kaip nepagrįstą ir neteisėtą.
Atsakovo atstovė su pareiškėjo skundu sutinka.
Nurodo, kad remiantis R.P. 2009 m. rugpjūčio 21 d. tarnybiniu pranešimu, 2009
m. rugpjūčio 24 d. Marijampolės apskrities viršininko 2009 m. rugpjūčio 24 d.
įsakymu buvo sudaryta komisija galimai padarytam tarnybiniam nusižengimui
ištirti. Šios komisijos pažymos pagrindu, Marijampolės apskrities viršininkas
2009 m. rugsėjo 7 d. įsakymo 1 punktu pripažino pareiškėją pažeidus Lietuvos
Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 6 punktą bei Marijampolės
AVA vidaus tvarkos taisyklių 4, 6, 7 ir 10 punktus ir padarius tarnybinį
nusižengimą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu
patvirtintos Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos 10
punkte nustatyta, kad ištyrus tarnybinį nusižengimą, surašoma motyvuota išvada.
Jeigu motyvuotoje išvadoje teigiama, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį
nusižengimą, šis nusižengimas turi būti kvalifikuojamas, nurodoma jo padarymo
ar paaiškėjimo diena, įvykdymo aplinkybės, ar jis padarytas tyčia, dėl
neatsargumo ar aplaidumo, jo padariniai ir siūloma konkreti tarnybinė nuobauda.
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 29 str. 2 d. numato, kad
tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo
padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą
iki tarnybinio nusižengimo padarymo bei į Korupcijos prevencijos įstatymo
numatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją. Ginčijamo įsakymo dalis,
kur pareiškėjas įspėtas dėl Marijampolės AVA vidaus tvarkos taisyklių 4, 6, 7
ir 10 punktų nesilaikymo, prieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m.
birželio 25 d. nutarimu patvirtintos Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės
tarnautojams tvarkos 2 punkto nuostatai, todėl yra nepagrįsta ir panaikintina,
vadovaujantis ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p. Nei komisijos, tyrusios pareiškėjo galimą
tarnybinį nusižengimą, 2009 m. rugsėjo 4 d. pažymoje, nei Marijampolės
apskrities viršininko 2009 m. rugsėjo 7 d. įsakyme, išvadų apie tai, kad
pareiškėjui turi būti sumokėta tokia atlyginimo dalis, kiek faktiškai jis dirbo
2009 m. rugpjūčio 21 d., minus 1 val. 07 min., t.y. tą laiką, kurį jis nebuvo
darbe be pateisinamos priežasties, nėra, todėl mano, kad pareiškėjui darbo
užmokestis už 2009 m. rugpjūčio 21 d. sumažintas nepagrįstai. Atsakovo atstovė
nurodo, kad nesutinka su pareiškėjo prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo,
kadangi byla per pirmąjį teismo posėdį buvo neišnagrinėta dėl pareiškėjo
kaltės.
Skundas pagrįstas ir tenkintinas.
Atsakovas pareiškėjo skunde išdėstytus motyvus
bei reikalavimus pripažįsta visiškai, todėl teismas, argumentuodamas sprendimą,
vadovaujasi ABTĮ 85 str. 4 d. nuostatomis.
Byloje neginčijamai nustatyta, kad priimant
ginčijamą įsakymą nebuvo tinkamai ištirtas bei įrodytas tariamas tarnybinis
nusižengimas, grubiai pažeistos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m.
birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintoje Tarnybinių nuobaudų skyrimo
valstybės tarnautojams tvarkoje nustatytos pagrindinės tarnybinio nusižengimo
tyrimo procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą
bei šio įsakymo pagrįstumą. Tyrimas dėl galimo nusižengimo padarymo fakto
atliktas formaliai, skubotai, neobjektyviai ir neišsamiai, tyrimo išvados
nemotyvuotos, grindžiamos prielaidomis, pažeidimas nekvalifikuotas, kaltinimas
neapibrėžtas, nenustatyta tarnybinio nusižengimo sudėtis, kaltės forma,
pobūdis, neaptartos nusižengimo padarymo aplinkybės, priežastys, nusižengimu
sukeltos neigiamos pasekmės, nepasisakyta dėl konkrečios siūlomos nuobaudos.
Pabrėžtina, kad pareiškėjas ginčijamu įsakymu yra įspėtas, tuo tarpu Valstybės
tarnybos įstatymas tokios tarnybinės nuobaudos rūšies nenumato. Darytina
išvada, kad Marijampolės apskrities viršininko 2009 m. rugsėjo 7 d. įsakymas
Nr. P-208 “Dėl T. R. tarnybinio nusižengimo“ nepagrįstas ir neteistas, todėl
naikintinas.
T. R. dėl tariamai padaryto nusižengimo 2009
m. rugpjūčio 21 d. jam nebūnant darbe 1val. 07 min., buvo sumažintas darbo
užmokestis. Nenustačius tarnybinio nusižengimo fakto ir panaikinus ginčijamą
įsakymą, neteisėtai nesumokėta darbo užmokesčio dalis – 13,26 Lt priteistina
pareiškėjui.
T. R. taip pat prašo priteisti teismines išlaidas. Kadangi išnagrinėtoje
administracinėje byloje pareiškėjo skundas patenkintas, pažeistos teisės
apgintos, todėl jis turi teisę į turėtų pagrįstų išlaidų atlyginimą.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalies
numato, kad proceso, šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.
Remiantis ABTĮ 44 straipsnio 2 dalimi, tuo
atveju, kai sprendimas priimtas
pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį
mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas,
susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos
nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių –
10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną
proceso dieną – išlaidas.
Šios ABTĮ 44 straipsnio nuostatos yra
skirtos asmens, kurio naudai priimtas teismo sprendimas, turtinių teisių apsaugai, tačiau tokiu teisiniu
reglamentavimu siekiama atlyginti ne visas tokio asmens patirtas išlaidas (pvz.
transporto, gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje,
dienpinigiai), o tik asmens papildomai dėl bylos nagrinėjimo teisme patirtas
išlaidas. Suinteresuotai šaliai gali būti priteistos tik pagrįstos
(įrodytos) išlaidos.
Pareiškėjas prašo atlyginti dienpinigių išlaidas už dienas, kuriomis
jis dalyvavo teismo posėdžiuose. Kaip minėta, ABTĮ 44 straipsnio 2 dalyje
numatyta galimybė atlyginti bylą laimėjusiai šaliai gyvenamosios patalpos
nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas patirtas ir
dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už
kiekvieną proceso dieną – išlaidas. Pareiškėjas skunde nenurodė, kad vykstant
teismo procesui jis nuomojosi gyvenamąsias patalpas Kauno mieste, kur vyko teismo
posėdžiai. Priešingai, bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjo
gyvenamoji vieta yra Marijampolėje ir kad jis du kartus vyko asmeniniu
transportu į teismo posėdžius. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo dalyvavimas
teismo posėdžiuose nebuvo susijęs su jo apsistojimu visai dienai Kauno mieste,
pareiškėjo reikalavimas apmokėti jam dienpinigius už tas dienas, kuriomis vyko
teismo posėdžiai, yra nepagrįstas ir atmestinas.
ABTĮ
45 str. nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis pateikia
teismui prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ar pagrindimu. Pareiškėjas taip
pat prašo priteisti turėtas transporto
išlaidas, nes vykimui iš savo gyvenamosios vietos į teismą jis naudojo asmeninę
transporto priemonę BMW 528, tačiau šių išlaidų paskaičiavimo nepateikė. Nors T.
R. pateikė du degalinės „Lukoil“ kvitus, tačiau byloje nėra duomenų, objektyviai
patvirtinančių, kokios yra pareiškėjo atvykimui į teismą naudoto lengvojo automobilio
vidutinės degalų sąnaudos, kokį atstumą nuvažiavo pareiškėjas vykdamas į
teismą. Esant tokiai situacijai, pareiškėjui neapskaičiavus bei tinkamai
nepagrindus turėtų transporto išlaidų, teismas neturi galimybės nustatyti
tikslaus degalų sunaudojimo kiekio pagal nuvažiuotą atstumą ir realiai turėtų transporto
išlaidų, todėl šis prašymas atmestinas.
Vadovaujantis
Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo
santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymu, kai ne dėl darbuotojo kaltės
pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios
išmokos, kartu su jomis darbuotojui sumokami delspinigiai. Delspinigių dydį
sudaro 0,07 procento priklausančios išmokėti sumos už kiekvieną praleistą
kalendorinę dieną, pradedant skaičiuoti po 7 kalendorinių dienų, kai išmokos
teisės aktuose ar kolektyvinėje sutartyje arba darbdavio nustatytu laiku turėjo
būti sumokėtos, ir baigiant skaičiuoti jų išmokėjimo dieną. Vadovaujantis šio
teisės akto nuostatomis, pareiškėjo reikalavimas dėl delspinigių priteisimo
tenkintinas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos
Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1
dalies 2 punktu, teismas
n u s p r e n d ž i a:
Skundą tenkinti.
Panaikinti Marijampolės apskrities viršininko
2009 m. rugsėjo 7 d. įsakymą Nr. P-208 “Dėl T. R. tarnybinio nusižengimo“.
Priteisti iš Marijampolės apskrities
viršininko administracijos T. R. 13,26 Lt nesumokėto darbo užmokesčio ir 0,07 procento
delspinigių už laiku nesumokėtą 13,26 Lt darbo užmokestį už kiekvieną praleistą
kalendorinę dieną nuo 2009 m. rugsėjo 13 d. iki išmokėjimo dienos. Prašymą dėl
transporto išlaidų ir dienpinigių priteisimo atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo
dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per
Kauno apygardos administracinį teismą.
Teisėjas
Gintaras Čekanauskas