Administracinio nusižengimo byla Nr.A2.-586-482/2017   

    Teisminio proceso Nr. 4-28-3-00453-2017-9

    Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.2.;1.5.1;21.9

(S)

MARIJAMPOLĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARIMAS

2017 m. liepos 31 d.,

Marijampolė

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Aksinija Žemantauskienė,

nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi K. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio(duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini) deklaruotos gyvenamosios vietos adresas : (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo bylą,

n u s t a t ė:

K. L. 2017 m. liepos 5 d.  apie 13.30 val., būdamas savo namuose (duomenys neskelbtini) mažamečio sūnaus akivaizdoje, konfliktavo su L. N., šaukė, vartojo necenzūrinius žodžius. Tokiais savo veiksmais K. L. pažeidė  Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 43 straipsnio 1 dalies, įtvirtinančios vaiko teisę būti apsaugotam nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos, nuostatas bei padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 73 straipsnio 1 dalyje.

Į iš anksto paskirtą bylos nagrinėjimą teisme neatvyko nei institucijos, kurios pareigūnas atliko tyrimą, atstovas, nei traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo, kuriam apie bylos nagrinėjimą vietą, datą ir laiką pranešta asmeniškai pasirašytinai. Kadangi apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, byla išnagrinėta, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui rašytinio proceso tvarka (ANK 630 str. 2 d.).

Nustatytų faktinių aplinkybių ir K. L. kaltės, padarius ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, patvirtinimui pateikta administracinės bylos procesinių ir kitų dokumentų visuma: administracinio nusižengimo protokolas (b.l.1-2), L. N. prašymas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kazlų Rūdos policijos komisariato viršininkui: 2017-07-05 apie 13.30 val., nuvažiavo pas buvusį sutuoktinį K. L. aplankyti sūnaus. K. L. buvo agresyvus, neleido sūnui važiuoti kartu su ja, sūnaus akivaizdoje sukėlė konfliktą, kurio metu šaukė, vartojo necenzūrinius žodžius (b.l.3), K. L. paaiškinimas: prisipažino, kad konflikatvo su L. N., dėl to, kad ši jam automobiliu pervažiavo koją, nurodė, kad sūnus konflikto nematė ir negirdėjo (b.l. 4), Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kazlų Rūdos policijos komisariato pareigūnės tranybinis pranešimas: gautas  L. N. prašymas dėl netinkamo K. L. elgesio, pateiktas garso įrašas, kuriame girdėti K. L. ir L. N. konfliktas, įraše girdisi vaiko balsas (b.l.5), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus: K. L. baustas už nusižengimus, susijusius su transportu (b.l.6-8), kita bylos medžiaga.

Pažymėtina, kad tėvų valdžios turinys apibrėžtas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnyje, kuriame įtvirtinta nuostata, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus. Tėvai turi pareigą tinkamai panaudoti valdžią vaiko atžvilgiu, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiant vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio. Tėvams, neįgyvendinusiems tėvų valdžios nesugebėjusiems jais tinkamai rūpintis, auklėti, taikoma atsakomybė ir jų veika traktuotina kaip tėvų valdžios nepanaudojimas. Šią įstatymo norma detalizuoja Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatos. Tėvų valdžia negali būti naudojama priešingai vaiko interesams. Tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas – visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Tinkamas valdžios panaudojimas vaiko atžvilgiu siejamas su tuo, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiama vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio. Už netinkamą tėvų valdžios panaudojimą tėvai traukiami administracinėn atsakomybėn.

Teismas nustatė, jog nusižengimo esmė yra įrodyta, įrodymų pakanka nustatyti visas faktines aplinkybes, abejoti įrodymais nėra pagrindo. Nusižengimo padarymo aplinkybės aiškios, veiksmai kvalifikuoti tinkamai, atitinka nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio 1 dalyje požymius.

K. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 str. 1 d. 1p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą ir rūšį, asmenybę, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Vadovaudamasis ANK 34 straipsnyje įtvirtintais administracinės nuobaudos parinkimo ir baudos dydžio nustatymo pagrindais, teismas sprendžia, jog K. L. skirtina ANK 73 straipsnio 1 dalyje sankcijoje numatyta nuobauda –įspėjimas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu 630 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu 637 straipsnio 3 dalimi teismas

n u t a r i a:

K. L. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 73 straipsnio  1 dalyje, ir skirti jam nuobaudą-  įspėjimą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos ar nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.

Teisėja                                                                              Aksinija Žemantauskienė