Civilinė byla Nr. e2A-1091-777/2021
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00201-2021-9
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 2.6.8.5; 2.6.8.9; 2.6.8.12; 3.1.7.11; 3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. lapkričio 18 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „RNDV Logistics“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 28 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos „Metadona“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „RNDV Logistics“ dėl sumokėto avanso sugrąžinimo ir nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Rudžada“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 3 085,50 Eur avansinį mokėjimą, 266 Eur nuostolius, patirtus sumokėjus sutarties sudarymo mokestį AB „Swedbank“, 8 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 859,80 Eur bylinėjimosi išlaidų.
2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog:
2.1. 2020 m. rugsėjo 18 d. gavo atsakovės komercinį pasiūlymą dėl lengvojo automobilio „Ford Transit“, pirkimo–pardavimo. 2020 m. rugsėjo 28 d., sutikdama su atsakovės pateiktu komerciniu pasiūlymu ir siekdama įsigyti automobilį, komerciniame pasiūlyme nurodytais rekvizitais pervedė šalių sulygtą 3 085,50 Eur avansinę įmoką, mokėjimo paskirtyje nurodydama – pradinė įmoka už automobilį (duomenys neskelbtini).
2.2. 2020 m. rugsėjo 29 d. buvo parengta trišalė lizingo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (tarp ieškovės, atsakovės ir AB „Swedbank“). Nurodytos sutarties pagrindu šalys susitarė dėl automobilio išpirkimo sąlygų ir tvarkos. Pažymėjo, kad trišalėje sutartyje, be kita ko, nurodyta, kad MB „Metadona“ yra sumokėjusi pirmąją turto išpirkimo įmoką (avansinį mokėjimą) atsakovei.
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. sausio 19 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovės UAB „RNDV Logistics“ 3 085,50 Eur skolą, 266 Eur nuostolius, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3 351,50 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2021 m. sausio 19 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 859,80 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei MB „Metadona“.
4. 2021 m. vasario 11 d. teisme gauti atsakovės prieštaravimai, kuriais prašė panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 19 d. preliminarų sprendimą bei ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. liepos 28 d. galutiniu sprendimu Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 19 d. preliminarų sprendimą pakeitė ir jį išdėstė taip: priteisė ieškovei iš atsakovės 3 085,50 Eur avansinį mokėjimą, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3 085,50 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2021 m. sausio 19 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 739,60 Eur bylinėjimosi išlaidas. Taip pat priteisė atsakovei iš ieškovės 104,95 Eur bylinėjimosi išlaidas.
6. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai, nustatytos faktinės aplinkybės:
6.1. Nurodė, kad iš atsakovės komercinio pasiūlymo matyti, jog jis yra skirtas konkrečiai ieškovei, jame nurodyta parduodamo automobilio markė, pagaminimo metai, techniniai duomenys, kaina. Teigė, jog atsižvelgiant į tai, kad byloje nepaneigtos aplinkybės, jog atsakovė ketino parduoti automobilį, kad ieškovės atstovas buvo atvykęs apžiūrėti automobilio, taip pat, kad ieškovės atstovas aptarė galimas automobilio įsigijimo sąlygas su atsakovės įgaliotu asmeniu, įvertinęs tai, kad komerciniame pasiūlyme yra aiškiai nurodytas parduodamas daiktas bei jo kaina, darė išvadą, kad atsakovės komercinis pasiūlymas yra pakankamas jį identifikuoti kaip ofertą.
6.2. Pažymėjo, jog ta aplinkybė, kad komerciniame pasiūlyme vietoj 2018 m. gruodžio 20 d. automobilio pagaminimo metų nurodyti 2020 m. gruodžio 20 d. pagaminimo metai, nesudaro pagrindo abejoti, kad atsakovė neketino ar nesiūlė parduoti automobilio, dėl kurio buvo derėtasi su ieškove ir kurio techninio paso duomenys buvo pateikti kartu su komerciniu pasiūlymu. Atkreipė dėmesį, kad komercinis pasiūlymas nebuvo galutinis dokumentas sandoriui įforminti, klaidingai nurodyti duomenys nevertinti kaip esminė sąlyga, dėl kurios oferta būtų neidentifikuojama ar daranti ją negaliojančia.
6.3. Nurodė, kad byloje nėra pateikta objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog ieškovė turėjo pagrindą abejoti atsakovės sąžiningumu, t. y. kad atsakovė, teikdama komercinį pasiūlymą, veikė be transporto priemonės savininko žinios. Kita vertus, akcentavo, kad ieškovę ir atsakovę siejo ikisutartiniai pirkimo–pardavimo santykiai ir aplinkybė dėl atsakovės įgalinimų sudaryti pagrindinę sutartį galėjo būti sprendžiama tolimesniame derybų etape.
6.4. Nurodė, kad atsakovei buvo žinoma, jog ieškovė dėl transporto priemonės įsigijimo ketina kreiptis į banką lizingo sutarties sudarymui. Pažymėjo, kad teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, jog jų įmonė turi patirties pirkdama bei parduodama transporto priemones, todėl darė išvadą, kad atsakovė žinojo, kaip yra sudaromos lizingo sutartys ir kad sudarant lizingo sutartį klientas bankui turi pateikti duomenis apie pradinio įnašo už daiktą sumokėjimą. Konstatavo, kad atsakovė, būdama savo srities profesionalė, turėjo suvokti, kad dalinis kainos apmokėjimas yra ieškovės akceptas į jos ofertą. Juo labiau, kad ieškovės elektroniniame laiške buvo aiškiai nurodyta, kad yra pervesta pradinė įmoka ir bankas suteiks likusią kredito sumą automobilio įsigijimui.
6.5. Pažymėjo, kad atsakovė komerciniame pasiūlyme klaidingai nurodė savo atsiskaitomosios sąskaitos numerį, t. y. buvo nurodyta trečiojo asmens atsiskaitomoji sąskaita, todėl ji negavo ieškovės atlikto mokėjimo. Atkreipė dėmesį, kad atsakovė vis tiek siekė kompromiso ir siūlė ieškovei įsigyti automobilį su nuolaida. Laikė, kad pačios atsakovės nurodytos aplinkybės patvirtina, jog ji siekė sudaryti sandorį, t. y. 2020 m. rugsėjo 18 d. komerciniu pasiūlymu siūlė parduoti ieškovei automobilį, ir, tikėtina, sandoris būtų įvykęs iki galo, jeigu ieškovės sumokėtas avansas būtų pasiekęs atsakovę. Darė išvadą, kad ta aplinkybė, jog atsakovė klaidingai nurodė savo sąskaitos numerį, negali turėti neigiamos įtakos sąžiningam ieškovės elgesiui.
6.6. Nurodė, kad atsakovė pateikė ieškovei ofertą (komercinį pasiūlymą) transporto priemonei įsigyti, kurią ieškovė akceptavo. Atkreipė dėmesį, jog iš atsakovės komercinio pasiūlymo matyti, kad jame nėra numatytų sąlygų, jog atsakovė automobilį parduos tik tokiu atveju, jeigu ieškovė automobilio pirkimui sudarys lizingo sutartį su lizingo įmone. Darė išvadą, kad ieškovė buvo laisva pasirinkti, kokiu būdu atsiskaityti už įsigyjamą prekę, todėl konstatavo, kad byloje nenustatyta atsakovės neteisėtų veiksmų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 28 d. galutinį sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
8. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
8.1. Nurodė, kad ieškovei nebuvo pateikta oferta, kurią būtų galima akceptuoti, nes elektroniniame laiške buvo aiškiai nurodomas komercinio pasiūlymo tikslas – išsiaiškinti, ar ieškovė turės galimybę transporto priemonę įsigyti lizingo būdu. Taip pat nebuvo nurodyti nei atsiskaitymo terminai, nei kokiu būdu bus parduodama ne ofertos pateikėjo valdoma transporto priemonė. Kokiomis sąlygomis ir kada bus sudaryta pirkimo– pardavimo sutartis, kuri pagal CK 1.73 straipsnio 1 dalies 10 punktą yra sudaroma rašytine forma.
8.2. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės pinigų sumokėjimo atsakovei faktas vertintinas kaip atsakovės gauto pasiūlymo akceptas, kadangi ieškovė nesumokėjo komerciniame pasiūlyme nurodytos pinigų sumos, t. y. 17 000 Eur + PVM, o sumokėjo tik 3 085,50 Eur.
8.3. Nurodė, kad atlikdama 3 085,5 Eur mokėjimo pavedimą į Komerciniame pasiūlyme nurodytą sąskaitą, ieškovė komercinio pasiūlymo neakceptavo, nes: 1) jame nebuvo numatytos atsiskaitymo sąlygos; 2) jame nebuvo numatyta, kad galimas atsiskaitymas mokant į Atsakovo sąskaitą ne visą Transporto priemonės kainą.
8.4. Pažymėjo, kad ieškovė ieškinyje yra nurodžiusi, jog tarp šalių yra susiklostę pirkimo– pardavimo teisiniai santykiai, ir tik vėliau, t. y. gavus atsakovės prieštaravimus, atsiliepime į prieštaravimus nurodė, kad šalis siejo ikisutartiniai teisiniai santykiai. Nurodė, kad yra akivaizdu, jog ieškovė, atlikdama mokėjimo pavedimą, manė, kad šalys yra sudariusios transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, t. y. ieškovė įgijo visas teises, atsirandančias iš motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties.
8.5. Nurodė, kad ieškovė su atsakovu niekada nebuvo aptarę aplinkybės, kad galimas atsiskaitymas sumokant lėšas dalimis, taip pat nebuvo susitarę, kam ta dalis lėšų (ieškovo įvardijamų kaip avansas) turi būti sumokėta, t. y. atsakovei (transporto priemonės valdytojui) ar savininkei (UAB „Luminor lizingas“), taip pat kam turi būti sumokėta likusi transporto priemonės pardavimo kainos dalis.
9. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė prašo atmesti apeliacinį skundą ir Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 28 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
10. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:
10.1. Nurodė, kad pati atsakovė, siekdama parduoti ginčo automobilį, pateikė ieškovei komercinį pasiūlymą (to neginčija ir pati atsakovė). Siekdamos užtikrinti sandorio įvykdymą ateityje, šalys žodžiu susitarė dėl 3 085,50 Eur dydžio avansinio mokėjimo, dėl to ieškovė pervedė atsakovei nurodyto dydžio sumą. Pažymėjo, kad ieškovė savo pareigas įvykdė tinkamai – vadovaudamasi komerciniame pasiūlyme nurodytais rekvizitais, atliko sutarto dydžio avansinį mokėjimą atsakovei. Tuo tarpu atsakovė savo prievolių nevykdė, t. y. nepasirašė lizingo sutarties ir neperdavė automobilio ieškovei, todėl mano, kad atsakovei neįvykdžius prievolės perduoti daiktą (automobilį) ieškovė įgijo teisę reikalauti sumokėtos kainos dalies (avanso) grąžinimo.
10.2. Teigia, jog atsakovės apeliacinio skundo motyvai dėl automobilio pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, teisės parduoti automobilį ir pan. nėra susiję su ginčo esme, nes ieškovė nereikalauja pripažinti sutartį ar ją įvykdyti perduodant automobilį, priešingai, byloje reiškiamas reikalavimas tik dėl jau sumokėto avanso grąžinimo.
10.3. Mano, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog sandoris, tikėtina, būtų įvykęs iki galo, jeigu ieškovės sumokėtas avansas būtų pasiekęs atsakovę. Darė išvadą, kad vien ta aplinkybė, jog atsakovė klaidingai nurodė savo sąskaitos numerį, negali turėti neigiamos įtakos sąžiningam ieškovės elgesiui.
10.4. Nurodė, kad komerciniame pasiūlyme aiškiai identifikuotas siūlomas daiktas, įsigijimo sąlygos, t. y. komerciniame pasiūlyme išdėstytos visos esminės siūlomos sutarties sąlygos.
10.5. Nurodė, kad ieškovė sutiko su visomis ofertoje (komerciniame pasiūlyme) nurodytomis sąlygomis, kreipėsi į atsakovę dėl automobilio įsigijimo, sulygo dėl avansinio mokėjimo atlikimo bei lizingo sutarties sudarymo. Teigia, jog atitinkamai ieškovės avansinio mokėjimo atlikimas bei lizingo sutarties pateikimas yra pagrįstai laikomas CK 6.173 straipsnyje apibrėžtu akceptu.
10.6. Nurodė, kad ieškovei įvykdžius visas teisės aktuose numatytas ikisutartinių santykių pareigas, t. y. sumokėjus avansinį mokėjimą, suderinus su banku lizingo teisinius santykius bei lizingo sutarties pateikimą atsakovei, atsakovė taip pat privalėjo veikti vadovaudamasi analogiškais teisės aktais ir parduoti ginčo automobilį komerciniame pasiūlyme nurodyta tvarka. Mano, jog bet kokie atsakovės veiksmai nesudarant automobilio pirkimo–pardavimo sutarties yra laikomi neteisėtais ir pažeidžiančiais ieškovės teises.
10.7. Teigia, kad atsakovė pateikdama komercinį pasiūlymą bei derindama tolimesnes sandorio sudarymo sąlygas sukėlė ieškovei teisėtus lūkesčius įsigyti automobilį. Negana to, akcentuoja, kad sulygtas bei sumokėtas avansinis mokėjimas turėjo užtikrinti, kad abi šalys tinkamai ir laiku įvykdys savo prievoles. Vis dėlto atsakovei tiesiog nusprendus nepasirašyti lizingo sutarties, ieškovės teisėti lūkesčiai buvo pažeisti, nes ieškovė taip ir neįsigijo ginčo automobilio.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Apeliacinis skundas netenkintinas.
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
12. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimą į apeliacinį skundą, tai, kad šalių atstovai dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
13. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės reikalavimas dėl avanso grąžinimo teisėtumo ir pagrįstumo.
14. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog 2020 m. rugsėjo 18 d. ieškovė iš atsakovės gavo komercinį pasiūlymą dėl lengvojo automobilio „Ford Transit“, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo. 2020 m. rugsėjo 28 d. ieškovė pervedė atsakovei 3 085,50 Eur avansinę įmoką į UAB „RNDV Logistics“ komerciniame pasiūlyme nurodytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtis – pradinė įmoka už automobilį (duomenys neskelbtini). AB „Swedbank“ 2020 m. rugsėjo 29 d. parengė trišalę lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) tarp ieškovės, atsakovės ir AB „Swedbank“ dėl automobilio „Ford Transit“ išpirkimo sąlygų ir tvarkos, kurią 2020 m. spalio 1 d. išsiuntė atsakovei ir kvietė ją atvykti pasirašyti sutartį į padalinį. Taip pat pridėta pirkimo–pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu atsakovė būtų pardavusi UAB „Swedbank lizingas“ transporto priemonę. Atsakovė sutarties nepasirašė.
15. Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus, o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 straipsnio 1 dalis). Sutarties esmė – šalių susitarimas, pasiektas suderinus jų valią. Sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma (CK 6.159 straipsnis).
16. CK 6.162–6.187 straipsniuose reglamentuojama sutarties sudarymo procedūra. Paprastai sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas), taip pat kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais (CK 6.162 straipsnio 1 dalis). Sutartis galioja, kai jos šalys susitaria dėl visų esminių sutarties sąlygų (CK 6.162 straipsnio 2 dalis). Pasiūlymas sudaryti sutartį laikomas oferta, jeigu jis pakankamai apibūdintas ir išreiškia oferento ketinimą būti sutarties saistomam ir įsipareigojančiam akcepto atveju (CK 6.167 straipsnio 1 dalis). Akceptu laikomas akceptanto pareiškimas arba kitoks jo elgesys, kuriuo pareiškiamas ofertos priėmimas. Tylėjimas arba neveikimas savaime nelaikomas akceptu. Akceptas sukelia teisinių padarinių nuo to momento, kai jį gauna oferentas (CK 6.173 straipsnio 1, 2 dalys). Kasacinio teismo išaiškinta, jog tam, kad būtų konstatuota, jog sutartis sudaryta, būtinas aiškus ir besąlygiškas akceptanto sutikimas su oferento pateiktu pasiūlymu, pareiškiamas oferentui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2011).
17. Nors galioja bendroji taisyklė, kad šalių susitarimas pasiekiamas šalims apsikeičiant oferta ir akceptu, tačiau tai nėra vienintelė sutarties sudarymą patvirtinanti procedūra. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.162 straipsnio 1 dalį, yra konstatavęs, kad sutarties sudarymo faktą galima pripažinti ir nesant aiškiai išreikštos ofertos ar akcepto, tačiau šalių veiksmais pakankamai patvirtinant, kad jos turėjo rimtų ketinimų sukurti tarpusavio teises ir pareigas. Taigi esminis sutarties, kaip sandorio, požymis yra šalių ketinimas sukurti tarpusavio teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2012 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika; 2020 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-823/2020 41 punktas).
18. Apeliaciniu skundu atsakovė iš esmės teigia, kad ieškovei nebuvo pateikta oferta, kurią būtų galima akceptuoti, nes elektroniniame laiške buvo aiškiai nurodomas komercinio pasiūlymo tikslas – išsiaiškinti, ar ieškovė turės galimybę transporto priemonę įsigyti lizingo būdu. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais. Byloje esantys įrodymai bei šalių teikti paaiškinimai patvirtina, jog atsakovė ketino parduoti automobilį ieškovei, o ieškovė siekė ginčo automobilį įsigyti. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog tiek ieškovė, tiek atsakovas patvirtina aplinkybes, jog ieškovė, ketindama įsigyti ginčo transporto priemonę, atvyko jos apžiūrėti bei dėl automobilio pirkimo bendravo su atsakovės darbuotoju A. V., kuris buvo įgaliotas bendrauti su klientais pardavimų klausimais ir jam buvo suteikta teisė teikti komercinius pasiūlymus. Taip pat į bylą pateiktas 2020 m. rugsėjo 18 d. Komercinis pasiūlymas, iš kurio matyti, jog šalys vedė derybas dėl ginčo transporto priemonės įsigijimo. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, iš atsakovės komercinio pasiūlymo matyti, jog jis yra skirtas konkrečiai ieškovei, jame nurodyta parduodamo automobilio markė, pagaminimo metai, techniniai duomenys, kaina, todėl akivaizdu, jog atsakovė vykdydama derybas su ieškove bei teikdama komercinį pasiūlymą turėjo tikslą ginčo transporto priemonę parduoti, o ne tik išsiaiškinti, ar ieškovė turės galimybę transporto priemonę įsigyti lizingo būdu. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingas aplinkybių traktavimas prieštarautų ne tik sąžiningumo bei protingumo principams, tačiau ir elementariems logikos dėsniams.
19. Šiuo atveju svarbu akcentuoti tai, kad CK numato, jog motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie motorinę transporto priemonę, kurią pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui. Pardavėjas pirkimo–pardavimo sutartyje privalo pirkėjui nurodyti (deklaruoti) ridos duomenis, visus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas yra motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visus jam žinomus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. Privalomų pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašą tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (CK 6.4311 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovė teikdama ieškovei 2020 m. rugsėjo 18 d. Komercinį pasiūlymą nurodė visas CK 6.4311 straipsnyje išvardytas privalomas motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas, tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tik patvirtina atsakovės ketinimų parduoti ieškovei ginčo transporto priemonę rimtumą. Esant nustatytų aplinkybių visetui, darytina išvada, kad atsakovė turėjo rimtus ketinimus sukurti tarpusavio teises ir pareigas, t. y. sudaryti motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, todėl pirmosios instancijos teismas atsakovės ieškovei pateiktą 2020 m. rugsėjo 18 d. komercinį pasiūlymą pagrįstai vertino kaip ofertą.
20. Vertinant aplinkybes, ar ieškovė akceptavo atsakovės pateiktą ofertą (komercinį pasiūlymą), būtina nustatyti, ar ieškovė atliko kokius nors veiksmus, kurie leistų daryti išvadą, jog ieškovei atsakovės pateiktas pasiūlymas yra priimtinas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškovė, gavusi atsakovės pateiktą 2020 m. rugsėjo 18 d. komercinį pasiūlymą, nedelsdama kreipėsi į banką, siekdama sudaryti lizingo sutartį, ir, gavusi banko patvirtinimą apie šios sutarties sudarymą, 2020 m. rugsėjo 28 d. į atsakovės komerciniame pasiūlyme nurodytą banko sąskaitą pervedė 3 085,50 Eur avansą, mokėjimo paskirtyje nurodydama – pradinė įmoka už automobilį (duomenys neskelbtini). Be to, ieškovė tą pačią dieną elektroniniu laišku informavo atsakovę apie pervestą avansą ir nurodė, kad artimiausiu metu atsakovė turėtų gauti pasirašyti sutartį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos faktinės bylos aplinkybės suponuoja išvadą, kad ieškovė akceptavo atsakovės pateiktą 2020 m. rugsėjo 18 d. komercinį pasiūlymą.
21. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą, formuojamą teismų praktiką, taip pat įvertinęs nustatytas faktines bylos aplinkybes konstatuoja, jog atsakovei pateikus 2020 m. rugsėjo 18 d. komercinį pasiūlymą (ofertą), o ieškovei sumokėjus avansą bei pateikus atsakovei AB „Swedbank“ parengtą lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. akceptavus atsakovės pateiktą ofertą, tarp šalių susiklostė motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, kadangi šalys susitarė dėl visų CK 6.4311 straipsnyje nurodytų sutarties sąlygų bei aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė savo valią dėl sutarties sudarymo, kuri šalims sukūrė tarpusavio teises ir pareigas.
22. Teisėjų kolegija pažymi, jog nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu galutiniu sprendimu konstatavo, jog tarp šalių susiklostė ikisutartiniai teisiniai santykiai, tačiau šia nutartimi nustačius kitokį teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog šios aplinkybės esminės reikšmės galutiniam ginčo rezultatui neturi. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti nėra teisinio pagrindo.
23. Nors atsakovė teigia, jog jos pateiktas komercinis pasiūlymas negali būti laikomas oferta, kadangi jame nebuvo nurodyti atsiskaitymo terminai, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šis skundo argumentas yra nepagrįstas. Pažymėtina, jog CK 6.162 straipsnio 2 dalis numato, kad kai šalys susitaria dėl visų esminių sutarties sąlygų, sutartis galioja, nors susitarimas dėl antraeilių sąlygų ir atidėtas. Kai šalys dėl antraeilių sutarties sąlygų nesusitaria, ginčas gali būti sprendžiamas teisme atsižvelgiant į sutarties pobūdį, dispozityviąsias teisės normas, papročius, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog atsakovė žinojo, kad ieškovė kreipsis į banką dėl transporto priemonės įsigijimo lizingo būdu. Šias aplinkybes patvirtina ne tik byloje esančiame atsakovės darbuotojo A. V. ieškovei siųstame laiške nurodytos aplinkybės: „Sveiki, siunčiu pasiūlymą bei tech. paso kopiją. To bankui turėtų užtekti“, tačiau ir teisme duoti atsakovės atstovo paaiškinimai, kuriais patvirtinta, jog atsakovei buvo žinoma, kad ieškovė kreipsis į banką dėl transporto priemonės lizingavimo. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog nurodytos aplinkybės patvirtina, jog šalys derėjosi dėl atsiskaitymo tvarkos ir terminų, todėl aplinkybės dėl apmokėjimo, pasinaudojant banko paslaugomis, atsakovei nebuvo siurprizinės. Be to, apmokėjimo tvarka ir terminai šiuo atveju laikytini antraeilėmis sąlygomis, todėl šalys dėl jų gali susitarti vėliau.
24. Atmestinas kaip nepagrįstas ir apeliacinio skundo argumentas, jog ieškovės pinigų sumokėjimo atsakovei faktas nepatvirtina gauto pasiūlymo akceptavimo, kadangi ieškovė nesumokėjo komerciniame pasiūlyme nurodytos pinigų sumos, t. y. 17 000 Eur + PVM, o sumokėjo tik 3 085,50 Eur. Kaip minėta anksčiau, esminis sutarties, kaip sandorio, požymis yra šalių ketinimas sukurti tarpusavio teises ir pareigas. Vien tai, jog ieškovė pervesdama atsakovei avansą nesumokėjo visos komerciniame pasiūlyme nurodytos sumos, nereiškia, kad atsakovė neturėjo rimtų ketinimų akceptuoti pateiktą ofertą. Priešingai, byloje nustatyta, jog ieškovė, 2020 m. rugsėjo 28 d. pervedusi į atsakovės nurodytą banko sąskaitą 3 085,50 Eur avansą, jau kitą dieną (t. y. 2020 m. rugsėjo 29 d.) pateikė atsakovei AB „Swedbank“ parengtą lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės patvirtina, jog ieškovė savo veiksmais parodė realų siekį sudaryti ginčo transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, todėl argumentai, jog aplinkybė, kad nebuvo iš karto sumokėta visa pasiūlyme nurodyta suma, nepavirtina gauto pasiūlymo akceptavimo, atmestini kaip nepagrįsti.
25. Avansas yra mokėjimas, kuris atliekamas būsimų mokėjimų vykdant pagrindinę sutartį sąskaita. Pagal CK 6.309 straipsnio 2 dalį pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu). Jis vykdo mokėjimo paskirtį, bet šia paskirtimi gali būti naudojamasi, jeigu ateityje atsiranda mokėjimo prievolė. Jeigu ateityje mokėjimo prievolė neatsiranda, nes, pvz., pagrindinė sutartis nesudaroma, tai nėra pagrindo sumokėtą avansą naudoti pagal mokėjimo paskirtį. Tai savaime nereiškia, kad avansu sumokėti pinigai turi būti grąžinti. Reikia įvertinti, ar avansu sumokėti pinigai nebuvo šalių susitarimu ar kitu pagrindu numatyti panaudoti pagal kitą paskirtį, pvz., kaip netesybos prievolės įvykdymui užtikrinti.
26. Įstatymas įpareigoja prievoles vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus bei draudžia vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.38, 6.59, 6.158, 6.200, 6.256 straipsniai). Pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu), jeigu šalys nėra susitarusios kitaip (CK 6.309 straipsnio 2 dalis). Kai išankstinę įmoką gavęs pardavėjas nustatytu laiku neperduoda pirkėjui daiktų, šis turi teisę reikalauti, kad pardavėjas jam perduotų daiktus arba grąžintų sumokėtą sumą (CK 6.315 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškovė savo prievoles vykdė tinkamai, t. y. sumokėjo į atsakovės nurodytą banko sąskaitą 3 085,50 Eur už ginčo transporto priemonės įsigijimą, kreipėsi į banką dėl ginčo transporto priemonės lizingavimo, tačiau atsakovei atsisakius pasirašyti banko pateiktą lizingo sutartį bei perduoti ieškovei ginčo transporto priemonę, laikytina, jog atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai neįvykdė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovei 3 085,50 Eur sumą.
27. Įvertinusi visus kitus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog kiti šalių argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; kt.).
Dėl bylos baigties
28. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai ištyrė byloje pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą galutinį sprendimą, kurio naikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
29. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
30. Byloje gautas ieškovės atstovo prašymas priteisti iš atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kartu su prašymu į bylą buvo pateikti šias išlaidas pagrindžiantys įrodymai, t. y. 2021 m. lapkričio 4 d. mokėjimo nurodymas, kuriame nurodyta, jog ieškovė sumokėjo advokatui 847 Eur, atliktų darbų ataskaita bei 2021 m. spalio 29 d. PVM sąskaita faktūra LT 1450, kurioje nurodyta, jog už teisines paslaugas mokėtina 847 Eur suma. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), į byloje pateiktus įrodymus dėl patirtų atstovavimo išlaidų, konstatuoja, kad ieškovės prašoma priteisti 847 Eur bylinėjimosi išlaidų suma advokato pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl iš atsakovės ieškovei priteistina 847 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, suma (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).
31. Apeliacinį skundą atmetus, atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 28 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei mažajai bendrijai „Metadona“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „RNDV Logistics“ 847 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjos Kristina Domarkienė
Jolanta Gailevičienė
Erinija Kazlauskienė