Civilinė byla Nr. 2S-496-264/2020

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00299-2020-4

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.8.;  3.3.2.3.; 3.3.2.5.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 31 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Aušra Baubienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3637-285/2019 pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas V. J. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės ieškovo naudai priteisti 50,40 Eur turtinei žalai bei 21 000 Eur neturinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Kauno apylinkės teismas 2020 m. sausio 10 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo V. J. ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

3.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas, reikšdamas ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, ieškinio faktinį pagrindą suformulavo painiai, teiginius dėl Lietuvos valstybės pareigūnų neva neteisėtų ir nusikalstamų veikų požymius turinčių veiksmų grindė emocinio pobūdžio pasisakymais. Teismas vertino, kad priėmus tokį ieškinį nagrinėjimui būtų apribota priešingos šalies galimybė tinkamai ir laiku pareikšti atsikirtimus, teikti įrodymus, naudoti kitas procesinės gynybos priemones, kadangi nebūtų aišku, į kokius argumentus dėl veiksmų neteisėtumo būtina atsikirsti.

4.       Teismas pažymėjo, kad iš reiškiamo ieškinio turinio taip pat matyti, kad ieškinys, iš esmės yra grindžiamas ne tik emocinio pobūdžio pasisakymais, bet ir deklaratyviais pareiškimais, įžeidžiančio Lietuvos valstybę, Lietuvos valstybės institucijas ir jose dirbančius pareigūnus, kitus asmenis, tame tarpe jų tautybės pagrindu, pobūdžio teiginiais, todėl teismas darė išvadą, kad ieškovas, pateikdamas tokio turinio ieškinį, sąmoningai siekė rodyti niekinamą požiūrį į Lietuvos valstybę, reikšti nepagarbą jos institucijoms ir jose dirbantiems pareigūnams bei kitiems asmenims, teismams ir proceso dalyviams, taip pat pažeminti asmenis dėl jų tautybės.

5.       Pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į tai, kad ieškovas sistemingai teikia ieškinius, skundus dėl Lietuvos valstybės pareigūnų, tarnautojų veiksmų, jam ne vieną kartą buvo išaiškinti ieškiniui keliami reikalavimai, taip pat civilinio proceso nuostatos, reglamentuojančios teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos bei jos įgyvendinimo tvarką (Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1663-436/2017), tačiau jis ir toliau teikia ieškinius su analogiškais trūkumais, todėl, teismo nuomone, ieškovui netikslinga taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Tokio turinio ieškinį atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6.       Atskiruoju skundu ieškovas V. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 10 d. nutartį ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui klausimo nagrinėjimui iš naujo. Atskirąjį skundą apeliantas grindžia šiais argumentais:

6.1.       Pirmosios instancijos teismas pažeidė protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus numatytus CK 1.5 straipsnyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, 263 straipsnyje, nes ieškovo ieškinio pagrindas yra aiškus, o neteisėti ar nusikalstamų požymių turintys Lietuvos valstybės pareigūnų veiksmai yra įrodinėjami, pagrindas yra numatytas CK 6.271 ir 6.272 straipsniuose.

6.2.       Teismas nepagrįstai neleidžia įrodinėti ieškovui genocido Lietuvoje pasekmių – ieškovo persekiojimo, diskriminacijos, sužalojimo, dėl kurių ieškovas patyrę žalą.

6.3.       Pirmosios instancijos teismas atimą iš ieškovo teisę kreiptis į teismą, teisminę gynybą, o tai tik patvirtiną, kad ieškinys yra pagrįstas, jame nėra trūkumų.

6.4.       Teismas nepagrįstai laiko, kad ieškinio negalima nagrinėti teisme CPK 32 straipsnio 2 dalies pagrindu, nes ginčui taikytinas civilinis procesas, o pirmosios instancijos teismas nenurodė kito proceso, kuriuo ieškovas gali reikalauti žalos atlyginimo, ir kitą teiseną pagrindžiančių teisės aktų.  

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

8.       Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo 2020 m. sausio 10 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškovo V. J. ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų.

9.       Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – 2020 m. sausio 13 d. (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro, VšĮ, medicinos dokumentų išrašą/siuntimą, 2019 m. lapkričio 6 d. Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės, VšĮ, medicinos dokumentų išrašą/siuntimą, 2018 m. vasario 2 d. Kauno apylinkės teismo nutartį, 2020 m. sausio 30 d. notarės R. K. el. laišką.

10.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

11.       Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas vertina, kad apelianto kartu su atskiruoju skundu pateikti įrodymai – 2019 m. lapkričio 6 d. Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės, VšĮ, medicinos dokumentų išrašas/siuntimas, ir 2018 m. vasario 2 d. Kauno apylinkės teismo nutartis, galėjo būti pateikti pirmos instancijos teismui ieškinio pateikimo metu, o kiti įrodymai – 2020 m. sausio 13 d. (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro, VšĮ, medicinos dokumentų išrašas/siuntimas ir 2020 m. sausio 30 d. notarės R. K. el. laiškas, datuoti vėlesne data nei priimta skundžiama teismo nutartis, todėl šie įrodymai negali turėti nei teisinės, nei faktinės reikšmės sprendžiamam klausimui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo išvadai dėl nustatytų išimčių taikymo, todėl pateiktų įrodymų nepriima (CPK 314 straipsnis), ir dėl jų nepasisako.

12.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad apelianto kartu su atskiruoju skundu pateikti nauji įrodymai, išskyrus 2019 m. lapkričio 6 d. Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės, VšĮ, medicinos dokumentų išrašą/siuntimą, ir 2018 m. vasario 2 d. Kauno apylinkės teismo nutartį, kurie galėjo būti pateikti teismui ieškinio pateikimo metu, yra reikšmingi sprendžiant atsisakymo priimti ieškovo ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo klausimą, apeliantas šių įrodymų pateikti anksčiau neturėjo galimybės, todėl pateikti įrodymai, išskyrus 2019 m. lapkričio 6 d. Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės, VšĮ, medicinos dokumentų išrašą/siuntimą, ir 2018 m. vasario 2 d. Kauno apylinkės teismo nutartį, priimami, prijungiami prie bylos ir vertinami sprendžiant ginčo klausimą. Kartu pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas CPK 179 straipsnio 3 dalies pagrindu gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos „Liteko“, taip pat kitų informacinių sistemų ir registrų.

Dėl ginčo esmės.

13.       Kaip matyti iš apelianto skundžiamos nutarties turinio pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovo ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

14.       Pažymėtina, kad vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir / ar bet kokia forma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisminės gynybos prieinamumo principo, ne kartą yra nurodęs, kad ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040-464/2015 ir kt.).

15.       Pateiktas ieškinys turi atitikti bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, nustatytus šių dokumentų formai ir turiniui (CPK 111 – 114 straipsniai), taip pat specialius ieškinio turiniui nustatytus reikalavimus (CPK 135 straipsnis). Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis).

16.       Apeliantas nurodo, kad jo pateiktas ieškinys atitinka procesiniams dokumentams keliamus formos ir turinio reikalavimus, numatytus CPK 111 ir 135 straipsniuose, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovo ieškinį. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais nesutinka.

17.       Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Taigi, galimybė spręsti ginčą teisme civilinio proceso tvarka yra viena iš teisės kreiptis į teismą prielaidų. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, ar yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018).

18.       CPK 135 straipsnio 1 dalies 2–4 punktuose nustatyta, kad ieškinyje, be kita ko, turi būti nurodytas ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas), taip pat aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), bei įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, bet ir sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą. Pareiškiantis ieškinį asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą tam, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai atlikti vieną iš savo tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis). Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014; 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-481-403/2018; kt.).

19.       Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad ieškovas, reikšdamas ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, ieškinio faktinį pagrindą suformulavo painiai, teiginius dėl Lietuvos valstybės pareigūnų neva neteisėtų ir nusikalstamų veikų požymius turinčių veiksmų grindė emocinio pobūdžio pasisakymais. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad priėmus tokį ieškinį nagrinėjimui būtų apribota priešingos šalies galimybė tinkamai ir laiku pareikšti atsikirtimus, teikti įrodymus, naudoti kitas procesinės gynybos priemones, kadangi nebūtų aišku, į kokius argumentus dėl veiksmų neteisėtumo būtina atsikirsti.

20.       Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs ieškovo pateikto ieškinio pagrindą ir dalyką, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kadangi ieškinio faktinis pagrindas negali būti laikomas aiškiai ir tinkamai suformuluotu, leidžiančiu teismui nustatyti bylos esmę, teisminio nagrinėjimo ribas bei operatyviai ir visiškai išspręsti ginčą, apginant pažeistas ginčo šalių teises ir teisėtus interesus. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad ieškinys, iš esmės yra grindžiamas ir deklaratyviais pareiškimais, įžeidžiančio Lietuvos valstybę, Lietuvos valstybės institucijas ir jose dirbančius pareigūnus, kitus asmenis, tame tarpe jų tautybės pagrindu, pobūdžio teiginiais, todėl ieškovas, pateikdamas tokio turinio ieškinį, sąmoningai siekė rodyti niekinamą požiūrį į Lietuvos valstybę, reikšti nepagarbą jos institucijoms ir jose dirbantiems pareigūnams bei kitiems asmenims, teismams ir proceso dalyviams, taip pat pažeminti asmenis dėl jų tautybės.

21.       Be to, iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad kitose civilinėse bylose ieškovui ne kartą buvo išaiškinti ieškinio turiniui ir formai keliami reikalavimai, taip pat civilinio proceso nuostatos, reglamentuojančios teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos bei jos įgyvendinimo tvarka, tačiau apeliantas sąmoningai jų nevykdo ir sistemingai teikia teismui įžeidžiančio turinio procesinius dokumentus, grindžiamus jo deklaratyviais teiginiais (civilinės bylos Nr. 2S-1749-273/2019, 2S-1169-560/2019, Nr. 2S-1301-273/2019, Nr. 2S-1239-259/2019, Nr. 2S-1205-264/2019, Nr. 2S-983-340/2019, Nr. 2S-1071-638/2019, Nr. 2S-761-614/2019, Nr. 2S-764-413/2019, Nr. 2-4-516/2019, Nr. 2S-696-413/2019, 2S-627-657/2019, 2S-612-254/2019, 2S-1289-480/2018, 2S-560-638/2018 ir kt.).

22.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti apelianto ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, pagrįstai pripažino, kad apeliantas, reikšdamas ieškinį, sąmoningai siekia rodyti niekinamą požiūrį į Lietuvos valstybę, reikšti nepagarbą jos institucijoms ir jose dirbantiems pareigūnams bei kitiems asmenims, teismams ir proceso dalyviams, taip pat pažeminti asmenis dėl jų tautybės. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas procesinius dokumentus, neatitinkančius teisės aktų reikalavimų, teikia sistemingai, todėl pirmosios instancijos teismas konstatavo netinkamą apelianto procesinį elgesį, prilyginamą piktnaudžiavimui teise. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su skundžiamos nutarties motyvais bei teismo padarytomis išvadomis, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovo ieškinį. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes ieškovo atskirajame skunde išdėstyti argumentai laikytini daklaratyviais, nesudarančiais pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Teismų praktikoje, kai dėl šalies elgesio atsisakoma priimti ieškinį ar kitą procesinį dokumentą, taip pat laikomasi tokios pozicijos (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-426-196/2016; Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1953-657/2017 ir kt.).

23.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010). Todėl, nustačius, kad kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teismo procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, teismas dėl jų nepasisako.

24.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį. Todėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 10 d. nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

25.       Vadovaujantis CPK 96 str. 6 d. bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ Nr. 1R-19/1k-2, byloje susidariusios 2,47 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteisiamos.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :        

Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja