Nuorašas

Teikimas Nr. T-1120-830/2024

Teisminio proceso Nr. 1-76-1-00313-2009-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.12.5; 2.5.15

(S)

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. lapkričio 29 d.

Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Česlovas Kulikauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) Lygtinio paleidimo komisijos (duomenys neskelbtini) 2024 m. spalio 28 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos taikymo nuteistajam E. A. patvirtinimo klausimą,

n u s t a t ė:

E. A., Panevėžio apygardos teismo 2014 m. sausio 23 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnio 1 dalį ir nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 14 metų, pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą – laisvės atėmimu 7 metams, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį nuteistas areštu 60 parų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą subendrintos iš dalies sudedant ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 16 metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirta bausmė subendrinus su bausme, paskirta pagal BK 284 straipsnio 1 dalį apėmimo būdu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 16 metų.

Panevėžio apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal 284 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – 45 paros arešto. Vadovaujantis BK 641 straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – areštas 30 parų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su 2014 m. sausio 23 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir E. A. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 16 metų. Suimtas 2012 m. kovo 17 d.

Bausmės pradžia – 2012 m. kovo 17 d., bausmės pabaiga – 2028 m. kovo 17 d., atliko daugiau nei 2/3 paskirtos bausmės laiko (2/3 – 2022 m. lapkričio 17 d.), 2024 m. spalio 24 d. faktiškai atliko 12 metų 7 mėnesius 10 dienų paskirtos bausmės.

2024 m. spalio 28 d. nutarimu Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) Lygtinio paleidimo komisija (duomenys neskelbtini) nutarė nuteistajam E. A. taikyti lygtinį paleidimą iš bausmės atlikimo vietos. Savo sprendimą komisija motyvavo tuo, kad

Prokuroras atsiliepimo nepateikė.

Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) Lygtinio paleidimo komisijos (duomenys neskelbtini) komisijos nutarimas netvirtinamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo, tie, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Lygtinis paleidimas taikomas teismui padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo būtina atsižvelgti į atliktą tam tikrą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį (t. y. formalųjį pagrindą) bei įvertinti, ar yra materialusis pagrindas – galimybė daryti išvadą, kad nuteistąjį įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą.

Kaip matyti iš teismui pateikto Lygtinio paleidimo komisijos (duomenys neskelbtini) nutarimo ir nuteistojo asmens bylos medžiagos, nuteistasis E. A. yra atlikęs lygtinio paleidimo klausimo svarstymui privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį. Taigi, formalus nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo pagrindas yra, tačiau be pastarojo, kaip minėta, būtinas ir materialus lygtinio paleidimo taikymo pagrindas, kurį sudaro įvykdytos individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytos priemonės, nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu, kitos reikšmingos aplinkybės: nuteistojo asmenybė, ankstesni teistumai, kriminogeniniai veiksniai, nusikaltimo (-ų) sunkumas, neatlikta bausmės dalis, ankstesnis lygtinio paleidimo, bausmės vykdymo atidėjimo taikymas, žalos atlyginimas. 

Pagal susiformavusią teismų praktiką, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą. Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Teismas atkreipia dėmesį, kad analogiškas Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) Lygtinio paleidimo komisijos (duomenys neskelbtini) teikimas dėl lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos taikymo nuteistajam E. A. patvirtinimo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose buvo nagrinėtas pakankamai neseniai ir 2024 m. gegužės 9 d. nutartimi buvo netenkintas. Minėtą nutartį apskundus Panevėžio apygardos teismo 2024 m. gegužės 29 d. nutartimi nuteistojo skundas buvo atmestas, o Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. gegužės 9 d. nutartis palikta galioti. Nutartyje nurodyta, jog Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. gegužės 9 d. nutartis yra pagrįsta byloje esančiais duomenimis, joje tinkamai išaiškintos BVK nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo institutą, tinkamai įvertinta nuteistojo asmenybės charakteristika, o nuteistojo E. A. skundas atmestas motyvuojant tuo, kad aukštesnysis teismas, kaip ir žemesnės instancijos teismas, neįžvelgė tokios nuteistojo pažangos, daromos mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų pagrįstai manyti, jog paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Įvertinus teismui pateiktą medžiagą matyti, kad nuteistasis E. A. toliau išlieka įsitraukęs į resocializacijos procesą ir vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones bei Lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas: tęsia darbą, moka turimus įsiskolinimus, dalyvauja sociokultūrinėse veiklose, lanko priklausomybių konsultantės konsultacijas. Stebimos teigiamos nuteistojo iniciatyvos bei pastangos vykdyti rekomenduojamas, jo nusikalstamo elgesio riziką galinčias padėti valdyti, priemones, išliekanti motyvacija siekti teigiamų pokyčių, nuteistajam būdingas teigiamas elgesys. Jis neturi galiojančių drausminių nuobaudų, šešis kartus skatintas, dirba, pagal galimybes dengia turimus įsiskolinimus, perkeltas į (duomenys neskelbtini) Pusiaukelės namus, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, aktyviai dalyvauja elgesį koreguojančiose programose, pozityvaus užimtumo priemonėse, jam suteikiamos trumpalaikės išvykos į namus. Paminėtos aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja E. A. ir patvirtina, kad savo elgesį jis stengiasi koreguoti teigiama linkme, užsiimti prasminga veikla, tačiau šie duomenys, įvertinus juos nuteistąjį bei jo elgesio pokyčius charakterizuojančių aplinkybių visumoje, lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos taikymui vis dar nėra pakankami.

Tarp kitų teismo teigiamai E. A. asmenybę charakterizuojančių aplinkybių, 2024 m. spalio 28 d. komisijos nutarime nurodoma, kad E. A. šiuo metu pasižymi visuomenei priimtinomis vertybėmis ir yra motyvuotas išlaikyti pozityvius pokyčius ilgalaikėje perspektyvoje. Be kita ko, pastebėtina, jog įvertinus 2024 m. spalio 4 d. socialinio tyrimo išvadoje numatytus kriminogeninius veiksnius nustatytas sumažėjęs kriminogeninį elgesį didinančių veiksnių skaičius, tačiau teismas pastebi, kad pagrindiniai nuteistojo rizikos veiksniai nuo paskutinio teismo sprendimo dėl lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos taikymo E. A. klausimo (2024 m. gegužės 9 d. nutartis) išliko tokie patys – psichoaktyvių medžiagų vartojimo problemos, ankstesni smurtiniai veiksmai, impulsyvumas, savivokos stoka. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad šie veiksniai ir toliau išlieka aktualūs ir reikalauja tolimesnių nuteistojo pastangų, nepaisant to, kad tam tikrose srityse yra stebimas teigiamas pokytis ar rizikos veiksnių išreikštumas yra sumažėjęs.

E. A. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, atlikus vertinimą 2024 m. rugsėjo 27 d., išlieka žema. Ankstesnių vertinimų metu buvo nustatyta žema rizika, išskyrus 2022 m. kovo 9 d. vertinimą, kai buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Atlikus Didelės žalos rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, nustatyta vidutinė E. A. žalos rizika visuomenei. Šiuo metu nestebima identifikuojamų žalos rizikos veiksnių, tačiau jei nuteistasis pradės vartoti alkoholį, pateks į destabilizuojančią aplinką, žalos rizika gali didėti. Atlikus pakartotinį smurto rizikos vertinimą pagal HCR-20, nustatyta vidutinė smurto rizika.

E. A. smurtinių nusikaltimų įvykdymas sietinas su mąstymo ir elgesio ypatumais dėl nusikaltimo metu pasireiškusių savikontrolės sutrikimų, kurie yra siejami su alkoholio vartojimo pasekmėmis. Taip pat smurtinio elgesio rizikos veiksniai siejami su tam tikrais savivokos sunkumais, impulsyvumu, nepakankamu pasekmių suvokimu. Komisijos nutarime, be kita ko, nurodoma apie stebimus teigiamus pokyčius E. A. mąstymo ir elgesio srityje. Teigiama, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis dalyvavo tikslinėse resocializacijos priemonėse, skirtose, smurto prevencijai, problemų atpažinimui ir savivokai gerinti, o paties nuteistojo problemų sprendimo įgūdžiai yra žymiai sustiprėję, jis geriau suvokia savo veiksmų pasekmes tiek sau, tiek aplinkai. Teismas turi pagrįstų abejonių dėl nuteistojo pažangos minėtoje srityje, kadangi susipažinus su asmens byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ši sritis toliau reikalauja tolimesnės nuteistojo motyvacijos ir pastangų siekiant išlaikyti pozityvius pokyčius ilgalaikėje perspektyvoje, o rezultatai šioje srityje suprastėjo dėl paties nuteistojo elgesio. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs 2024 m. spalio 4 d. socialinio tyrimo išvados duomenis, kuriais remiantis, E. A. pasekmių suvokimas izoliacijos sąlygomis iki tol vertintas kaip geras, paskutinio vertinimo metu įvertintas kaip pakankamas. Tam įtakos turėjo nuteistojo du vienas po kito padaryti vidaus taisyklių ir režimo reikalavimų pažeidimai Pusiaukelės namuose, kurie fiksuoti praėjus beveik 3 metams nuo paskutinio E. A. padaryto vidaus tvarkos taisyklių pažeidimo. Nors socialinėje išvadoje ir nurodoma, kad nepaisant šių pažeidimų, E. A. demonstruoja prosocialias nuostatas ir visuomenei priimtinas vertybes, jo ne itin disciplinuotas elgesys (bausmės atlikimo metu vidaus taisyklių reikalavimus pažeidė 8 kartus, drausmine tvarka baustas 5 kartus), teismo nuomone, neleidžia daryti abejonių nekeliančios išvados, kad stebimi E. A. teigiami pokyčiai yra pakankami spręsti, jog asmuo yra pasiruošęs kontroliuoti savo elgesį ir paklusti nustatytoms taisyklėms.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad E. A. nusikalstamo elgesio raiška gali būti siejama su alkoholio vartojimo problemomis, kadangi smurtiniai nusikaltimai buvo padaryti alkoholio poveikyje. Nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu dalyvavo priklausomybės alkoholiui prevencijai skirtose priemonėse, pastangas dirbti su alkoholio vartojimo įpročiais išlaiko ir perkeltas į atviro tipo bausmės atlikimo vietą. Nuteistasis suvokia alkoholio naudojimo žalą bei kokias pasekmes gali sukelti nesaikingas alkoholio vartojimas, jis toliau dalyvauja individualiose konsultacijose su nepriklausomybių konsultante, orientuojasi į alkoholio atsisakymą. Nuteistasis taip pat kaip prieš tai atlikto vertinimo metu, nurodo nemanantis turįs priklausomybę alkoholiui, nemano, jog šiuo metu dėl to gali kilti problemų. Nebeišsako jo paviršutinišką požiūrį į alkoholio problemos sprendimo svarbą atskleidžiančių teiginių. Nepaisant tokio nuteistojo požiūrio, teismo nuomone, ši sritis išlieka aktualia ir yra tiesiogiai susijusi su nustatomu dinaminiu kriminogeniniu veiksniu – smurtinis elgesys alkoholio poveikyje, todėl reikalauja tolimesnio dėmesio iš nuteistojo, jai yra būtinos kryptingos nuteistojo pastangos stiprinant vidinius resursus, siekiant atkryčio prevencijos ir išlaikyti teigiamą pakartotinio nusikaltimo, įskaitant ir smurtinio elgesio, rizikos valdymo dinamiką ilgalaikėje perspektyvoje.

Laisvės atėmimo vietų įstaigoje yra gauti vykdomieji dokumentai, pagal kuriuos E. A. privalo išmokėti 90 290,25 Eur, tačiau per visą bausmės atlikimo laikotarpį yra atlyginęs tik nežymią dalį – 1 334,21 Eur. Nors byloje nurodoma, kad nuteistasis dirba ir pagal galimybes dengia turimus įsiskolinimus, tačiau ši sritis išlieka labai aktuali, siekiant mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Dėl nuteistojo turimų įsiskolinimų galima kelti prielaidą, kad ši sritis gali didinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kadangi negaudamas pakankamai pajamų pragyvenimui, nuteistasis gali imti vykdyti nusikalstamas veikas.

Nors E. A. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema, bet jo elgesyje vis dar stebimi dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (smurtinis elgesys alkoholio poveikyje; turimi įsiskolinimai; nepakankamas probleminių sričių atpažinimas; problemų sprendimo įgūdžių stoka), o atsižvelgiant į nuteistojo elgesį viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu, ypač į po ilgo laiko padarytus vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimo pažeidimus Pusiaukelės namuose, vis dar egzistuojantys kriminogeniniai veiksniai ne tik, kad gali, bet ir privalo būti koreguojami, tik tokiu atveju teigiama ilgalaikė nuteistojo elgesio dinamika leistų teismui spręsti, kad jau yra pagrindas taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Visa tai neleidžia teismui daryti išvados, dėl išskirtinai teigiamo nuteistojo elgesio, priešingai teismas atsižvelgęs į aptartas aplinkybes daro išvadą, jog nuteistojo pataisos procesas dar turi būti tęsiamas struktūruotoje aplinkoje nuteistajam maksimaliai siekiant teigiamos elgesio korekcijos.

Atsižvelgiant į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, į bendrus visuomenės lūkesčius dėl teisingumo principo įgyvendinimo, E. A. nuteistas už labai sunkų nusikaltimą, dėl to svarbu atsižvelgti į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Abejonių teismui kelia nuteistojo E. A. nepakankamas probleminių sričių atpažinimas, gana staigus jo požiūrio į alkoholio vartojimo problemą pasikeitimas, kadangi teisme nagrinėjant paskutinį teikimą (Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. gegužės 9 d. nutartis) dėl E. A. lygtinio paleidimo buvo stebimas aiškiai paviršutiniškas nuteistojo požiūris šiuo aspektu, taip pat nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, o ypač pastarieji Pusiaukelės namų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų pažeidimai. Todėl vertintina, kad likusi neatlikta bausmės dalis yra nemaža, o per trumpas paskirtos bausmės atlikimas E. A. gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką. Teismo vertinimu, E. A. neatliktos bausmės dalis, įvertinus ją aukščiau aptartų duomenų kontekste, o būtent, kad nuteistojo dedamos pastangos koreguojant savo nusikalstamą elgesį nedavė pakankamų rezultatų, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

Teismo vertinimu, E. A. neatliktos bausmės dalis (bausmės pabaiga – 2028 m. kovo 17 d.), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka, o nuteistojo pozityvūs elgesio pokyčiai šiuo metu nevertinti nei kaip ilgai besitęsiantys, nei kaip nuoseklūs, todėl jie negali būti pakankamu pagrindu daryti išvadai, kad E. A. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. 

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, šiuo metu nuteistajam E. A. taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nėra pagrindo, todėl Lygtinio paleidimo komisijos (duomenys neskelbtini) nutarimas netvirtinamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu teismas,

n u t a r i a:

Netvirtinti Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) Lygtinio paleidimo komisijos (duomenys neskelbtini) 2024 m. spalio 28 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos taikymo nuteistajam E. A.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nurašo gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.

Teisėjas                                        Česlovas Kulikauskas