Administracinė byla Nr. I-7120-580/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01631-2014-1

                                                                                                                  Procesinio sprendimo kategorija 9.10; 74

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. spalio 8 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūra Marija Strumskienė,

dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokato padėjėjai Agnei Pimpytei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. Ž. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

Pareiškėja D. Ž. prašo panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Vyriausybės (toliau – Komisija) 2014-02-11 posėdžio protokolą Nr. PP-50(7P-1/2014) ir įpareigoti Komisiją iš esmės išnagrinėti pareiškėjos 2013-08-22 skundą.

Paaiškino, kad Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – Vilniaus apskrities VMI)) pateikė prašymą atleisti nuo 3 244,47 Lt gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) delspinigių, tačiau ši institucija 2013-06-07 sprendimu Nr. (23.20-08)-323-3634 D. Ž. nuo nurodytos GPM delspinigių sumos neatleido. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2013-07-26 sprendimu Nr. 68-135 Vilniaus apskrities VMI 2013-06-07 sprendimą Nr. (23.20-08)-323-3634 pakeitė, t. y. atleido pareiškėją nuo 1 622 Lt GPM delspinigių. Komisija 2013-10-08 posėdžio protokolu Nr. PP-237(7-179/2013) nusprendė D. Ž. 2013-08-22 skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti pareiškėjai dėl praleisto apskundimo termino, atsižvelgiant į tai, kad ji jo atnaujinti neprašė. D. Ž. pateikė Komisijai 2014-01-08 prašymą dėl 2013-08-22 skundo ir įrodymus, kad skundo padavimo Komisijai terminas nėra praleistas, bei prašė jį priimti ir išnagrinėti. Komisija 2014-02-11 posėdžio protokole Nr. PP-50(7P-1/2014) nurodė, kad kadangi pareiškėjos skundo priėmimo klausimas yra išnagrinėtas ir sprendimas dėl to jau yra priimtas, remiantis Vyriausybės 2004-09-02 nutarimu Nr. 1119 patvirtintų Mokestinių ginčų komisijos prie Vyriausybės nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 36.3 punktu, pareiškėjos 2013-08-22 skundas paliktas nenagrinėtu.

D. Ž. mano, kad Komisija nesigilino į konkrečias ginčo aplinkybes formaliai konstatuodama, kad skundo padavimo terminas yra praleistas. Pareiškėjos pateikti įrodymai, paneigiantys išvadą, jog skundo padavimo Komisijai terminas praleistas, liko neįvertinti. Be to, Komisija nurodė teikti prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą, nors toks terminas net nebuvo praleistas. Komisija vadovavosi Mokesčių administravimo įstatymo 164 straipsnio 3 dalimi. Pasak Komisijos, ginčijamas VMI sprendimas išsiųstas registruotu laišku 2013-08-05, todėl šio sprendimo įteikimo data laikytina 2013-08-12, o paskutinė skundo padavimo Komisijai data – 2013-09-02, tačiau skundas paduotas 2013-09-03. Komisija nereikalavo pateikti dokumentų, įrodančių faktinę skundžiamo VMI sprendimo įteikimo D. Ž. datą. Tvirtina, kad Komisija yra viešojo administravimo subjektas – institucija, įstatymais įgaliota atlikti viešąjį administravimą, t. y. veiklą, skirtą įstatymams ir kitiems norminiams teisės aktams įgyvendinti priimant administracinius sprendimus, teikiant įstatymų nustatytas administracines paslaugas, administruojant viešųjų paslaugų teikimą ir atliekant viešojo administravimo subjekto vidaus administravimą, todėl, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, Komisijos, kaip viešojo administravimo subjekto, priimami sprendimai – individualūs administraciniai aktai turi būti pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Taigi, Komisija privalėjo išsamiai ir nuodugniai išnagrinėti realias ginčo aplinkybes, o ne formaliai cituoti teisės akto nuostatą. Tokie Komisijos veiksmai ir jų įvertinimas pareiškėjos nenaudai nėra suderinami su gero viešojo administravimo principu bei Konstitucijoje įtvirtintu principu, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, ir gali suvaržyti D. Ž. galimybę realizuoti centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo apskundimo teisę bei teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, kuri yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų.

Komisija, būdama kvaziteismu, taip pat pažeidė Administracinių bylų teisenos įstatymo 81 straipsnio nuostatas, pagal kurias nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Komisija net nesidomėjo, kada pareiškėjai faktiškai buvo įteiktas skundžiamas centrinio mokesčių administratoriaus sprendimas, formaliai pritaikydama bendrąją teisės normą ir tokiu būdu be pagrindo apribodama mokesčių mokėtojos teisę skųsti VMI sprendimą. D. Ž. iš AB Lietuvos pašto gavo oficialią 2013-11-08 pažymą apie registruotos pašto korespondencijos siuntos įteikimą Nr. 3-10445, iš kurios matyti, jog pareiškėjai skundžiamas VMI sprendimas įteiktas tik 2013-08-14, skundas Komisijai buvo pateiktas 2013-09-03, vadinasi 20 dienų VMI sprendimo apskundimo terminas, nurodytas Mokesčių administravimo įstatymo 152 straipsnio 2 dalyje, nebuvo praleistas. Remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, tvirtino, kad esant duomenų apie registruoto laiško tikslią įteikimo dieną, apskundimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo nurodytos laiško įteikimo dienos. Nors šie argumentai ir papildomi dokumentai buvo pateikti Komisijai, pareiškėjos 2014-01-08 prašyme, tačiau jie taip ir liko neišnagrinėti. Komisija prašomame panaikinti protokole tik formaliai pažymėjo, kad pareiškėja 2014-01-08 prašyme dėl 2013-08-22 skundo dėl VMI 2013-07-26 sprendimo Nr. 68-135 iš esmės reiškia nesutikimą su Komisijos 2013-10-08 posėdyje priimtu sprendimu, todėl Komisija paliko D. Ž. skundą iš viso nenagrinėtą. Tokie Komisijos veiksmai yra formalūs ir neteisėti.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.

Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad Komisija 2013-10-08 protokole atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėja turi teisę paduoti prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą, nurodydama priežastis, dėl kurių terminas buvo praleistas ir pateikdama nurodytas priežastis patvirtinančius įrodymus. Komisijos posėdžio protokolas išsiųstas pareiškėjai registruota pašto siunta. Pagal Komisijos posėdžio protokolą pareiškėjai atsirado dvi alternatyvos: Komisijai pateikti prašymą dėl termino atnaujinimo arba, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 19 ir 33 straipsniais, pateikti teismui skundą dėl nepagrįsto Komisijos 2013-10-08 posėdžio protokolo. Atsakovas neturi duomenų, kad D. Ž. Vilniaus apygardos administraciniam teismui būtų pateikusi skundą dėl Komisijos 2013-10-08 posėdžio protokolo. VMI pagrįstas abejones kelia pareiškėjos veiksmai, kurių ji ėmėsi siekdama užtikrinti savo interesus. Iš D. Ž. 2014-03-10 skundo matyti, kad nepateikiamos priežastys, kurių pagrindu ji neskundė Komisijos 2013-10-08 posėdžio protokolo Nr. PP-237(7-179/2013). Taip pat nepateikta duomenų apie tai, kad ji būtų siekusi, ėmusis iniciatyvos pakartotinai Komisijai teikti skundą ir prašymą su bylai reikšmingais įrodymais. D. Ž. teigimu, skundas buvo parengtas 2013-08-22, tačiau pateikiamas įstaigai tik 2013-09-03, t. y. pareiškėja parengusi skundo argumentus, laukia paskutinių skundui pateikti termino dienų, taip prisiimdama visą atsakomybę. Praėjus mėnesiui nuo Komisijos 2013-10-08 posėdžio protokolo Nr. PP-237(7-179/2013) priėmimo, D. Ž. su 2013-11-06 prašymu kreipėsi į AB Lietuvos paštą, kuris 2013-11-08 išdavė pažymą Nr. 3-10445, jog registruota pašto korespondencijos siunta Nr. RN660559748LT pareiškėjai įteikta 2013-08-14. Praėjus beveik trims mėnesiams po pažymos iš AB Lietuvos pašto gavimo, D. Ž. pakartotinai pateikė prašymą Komisijai dėl 2013-08-22 skundo priėmimo. Minėtame prašyme pareiškėja nurodė tas pačias aplinkybes bei pridėjo AB Lietuvos pašto 2013-11-08 pažymą.

Teisės doktrinoje laikomasi pozicijos, kad mokestinio ginčo šalys negali piktnaudžiauti savo teisėmis ir turi siekti, kad jos būtų įgyvendintos neprieštaraujant mokestinių ginčų nagrinėjimo proceso tikslams ir pagrindiniams principams. Pareiga sąžiningai naudotis priklausančiomis procesinėms teisėmis reiškia ir šalies pareigą rūpintis proceso skatinimu. Būtent šios pareigos pažeidimas taptų nuolatine praktika. Pareiškėja elgėsi nepakankamai atidžiai ir sąžiningai, savo teises įgyvendino nerūpestingai ir aplaidžiai. Atsakovo nuomone, būtina atsižvelgti į svarbių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat, ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į Komisiją per protingą laiko tarpą. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjos delsimas yra nepagrįstas, jis nėra suprantamas bei pateisinamas.

D. Ž. 2014-01-08 pateikė prašymą priimti ir išnagrinėti jos 2013-08-22 skundą dėl atsakovo 2013-07-26 sprendimo Nr. 68-135 dalies. Komisija, gavusi pareiškėjos skundą ir vadovaudamasi Nuostatų 19 punktu, nustatė, kad skundo padavimo terminas yra praleistas ir D. Ž. neprašo jo atnaujinti. Komisija pažymėjo, jog įstaigos duomenimis, pareiškėja neskundė ir prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą, nurodydama priežastis, dėl kurių terminas buvo praleistas, bei nepateikė šias priežastis patvirtinančių įrodymų. Komisija taip pat pažymėjo, jog D. Ž. iš esmės reiškia nesutikimą su Komisijos 2013-10-08 posėdyje priimtu sprendimu, t. y. ji tvirtina, jog terminas skundui paduoti nepraleistas ir prašo skundą priimti bei išnagrinėti iš esmės. Kadangi pareiškėjos skundo priėmimo klausimas buvo išnagrinėtas ir sprendimas dėl to jau yra priimtas, Komisija remdamasi Nuostatų 36.3 punktu, skundą paliko nenagrinėtą.

Pažymėjo, kad Mokesčių administravimo įstatymo 164 straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad dokumentų, siunčiamų registruotu laišku, įteikimo mokesčių mokėtojui diena laikoma penkta darbo diena, einanti po mokesčių administratoriaus siunčiamos korespondencijos perdavimo paštui dienos. Konstitucinis Teismas 2007-07-10 nutarime yra pažymėjęs, jog administraciniu mokestinių santykių reguliavimo metodu, ikiteismine mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarka siekiama užtikrinti, kad įstatymo nustatyti mokesčiai būtų sumokėti greitai ir laiku. Todėl būtina, kad mokesčių santykių subjektai savo teises ir pareigas vykdytų per įstatyme nustatytą kuo trumpesnį laiką. Tai skatina ir Mokesčių administravimo įstatyme nustatyti specialūs, palyginti trumpi skundo padavimo terminai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, palaikydama VMI atsiliepime išdėstytus argumentus, su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jo netenkinti.

Atsakovo bei trečiojo suinteresuoto asmens atstovai teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą institucijoms buvo pranešta tinkamai (b. l. 33, 34). Kliūčių išnagrinėti bylą iš esmės ir priimti sprendimą nenustatyta, todėl ji nagrinėta atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovams nedalyvaujant.

Skundas tenkintinas iš dalies. 

Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Mokestinių ginčų komisijos prie Vyriausybės 2014-02-11 protokolinio sprendimo Nr. PP-50(7P-1/2014), įforminto posėdžio protokolu, kuriuo pareiškėjos skundas buvo paliktas nenagrinėtas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad D. Ž. Vilniaus apskrities VMI pateikė 2013-05-23  prašymą atleisti nuo priskaičiuotų 3 054,58 Lt GPM delspinigių (Mokestinių ginčų komisijos prie Vyriausybės byla Nr. 7-179/2013, (toliau – Komisijos byla), l. 30).

Vilniaus apskrities VMI 2013-06-07 sprendimu Nr. (23.20-08)-323-3634 nusprendė neatleisti D. Ž. nuo 3 244,47 Lt GPM delspinigių (Komisijos byla, l. 27–29). VMI 2013-07-26 sprendimu Nr. 68-135 pakeitė trečiojo suinteresuoto asmens 2013-06-07 sprendimą Nr. (23.20-08)-323-3634 ir atleido D. Ž. nuo 1 622 Lt GPM delspinigių sumokėjimo (Komisijos byla, l. 14–17). Pareiškėja su 2013-08-22 skundu kreipėsi į Komisiją ir prašė panaikinti VMI 2013-07-26 sprendimo Nr. 68-135 dalį, t. y. atleisti ir nuo likusių 1 622 Lt GMP delspinigių. Šį skundą Komisija gavo 2014-09-06 (Komisijos byla, l. 138–145). Komisija 2013-10-08 protokoliniu sprendimu Nr. PP-237(7-179/2013) nusprendė D. Ž. skundą laikyti nepaduotu ir jį grąžinti pareiškėjai, kadangi skundas buvo paduotas praleidus padavimo terminą ir jo neprašyta atnaujinti (Komisijos byla, l. 135). Šis protokolinis sprendimas D. Ž. buvo išsiųstas Komisijos 2013-10-09 raštu Nr. 5-551(7-179/2013) (Komisijos byla, l. 136).

Komisija 2014-01-27 gavo pareiškėjos 2014-01-08 prašymą priimti ir išnagrinėti jos 2013-08-22 skundą dėl VMI 2013-07-26 sprendimo Nr. 68-135 (Komisijos byla, l. 147–148). Prie šio prašymo ji pridėjo AB Lietuvos pašto 2013-11-08 pažymą Nr. 3-10445, iš kurios matyti, kad VMI siųsta registruotoji pašto korespondencijos siunta Nr. RN660559748/LT, adresuota D. Ž., adresu: (duomenys neskelbtini), 2013-08-14 įteikta gavėjai asmeniškai 2013-08-14 (Komisijos byla, l. 149). Komisija 2014-02-11 protokoliniame sprendime Nr. PP-50(7P-1/2014) pažymėjo, kad skundo priėmimo klausimas buvo išnagrinėtas ir sprendimas dėl to jau buvo priimtas, todėl pareiškėjos 2013-08-22 skundą palieka nenagrinėtu (Komisijos byla, l. 161). Šis protokolinis sprendimas D. Ž. buvo išsiųstas Komisijos 2014-02-11 raštu Nr. 5-99(7P-1/2014).

Prašomą panaikinti sprendimą Komisija motyvavo nuostatų 36.3 punktu, įtvirtinančiu, kad  Komisija sprendimu palieka mokesčių mokėtojo skundą nenagrinėtu, kai yra priimtas Komisijos sprendimas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Mokestinių ginčų komisijos prie Vyriausybės darbo tvarką reglamentuoja Vyriausybės 2004-09-02 nutarimu Nr. 1119 patvirtinti Mokestinių ginčų komisijos prie Vyriausybės nuostatai. Pagal Nuostatų 36.3 punktą, Komisija sprendimu palieka mokesčių mokėtojo skundą nenagrinėtu, kai yra priimtas Komisijos sprendimas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Iš byloje esančio Komisijos 2013-10-08 protokolinio sprendimo Nr. PP-237(7-179/2013) matyti, kad juo D. Ž. 2013-08-22 skundas laikytas nepaduotu. Taigi, negalima daryti išvados, kad pareiškėjos keliamas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, buvo išnagrinėtas iš esmės ir dėl jo priimtas Komisijos sprendimas, o D. Ž. nebeturi teisės kreiptis į Komisiją pakartotinai. Pažymėtina, kad skundo laikymas nepaduotu neužkerta asmeniui kelio ateityje dėl to paties dalyko kreiptis gynybos, kai jis mano, jog jo teisės ir teisėti interesai yra pažeisti. Taigi, ir rėmimasis Nuostatų 36.3 punktu paliekant skundą nenagrinėtu negalimas.

Mokesčių administravimo įstatymo 152 straipsnio 2 punkte nurodoma, kad skundas Komisijai turi būti paduodamas raštu ne vėliau kaip per 20 dienų nuo centrinio mokesčių administratoriaus skundžiamo sprendimo įteikimo mokesčių mokėtojui arba per 20 dienų nuo termino sprendimui dėl mokestinio ginčo priimti pasibaigimo dienos, o to paties straipsnio 3 punktas įtvirtina, kad mokesčių mokėtojui, praleidusiam skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija pripažįsta svarbiomis, šis terminas minėtos institucijos sprendimu gali būti atnaujintas. Nei MAĮ, nei Nuostatuose nėra reglamentuota tvarka, kaip Komisija turi elgtis tada, kai nustato, jog pareiškėjas kreipimosi su skundu metu yra praleidęs skundo padavimo terminą. Nuostatų 20 punkte nurodoma, kad nustatęs, kad skundas neatitinka įstatymo reikalavimų, tačiau trūkumus galima pašalinti, Komisijos narys nustato 15 dienų terminą trūkumams pašalinti ir informuoja apie tai mokesčių mokėtoją, o Nuostatų 21 punkte sakoma, kad mokesčių mokėtojo, praleidusio įstatymo nustatytą skundo padavimo terminą, prašymu atnaujinti minėtąjį terminą dėl priežasčių, kurias Komisija pripažįsta svarbiomis, šis terminas Komisijos sprendimu gali būti atnaujintas. Teismo vertinimu, įgyvendinant administraciniame procese reikšmingą asmens informavimo apie jo veiksmų atlikimo ar neatlikimo pasekmes bei aktyvaus ginčus nagrinėjančios institucijos vaidmens procese principą prašymo dėl termino atnaujinimo nepateikimas laikytinas skundo trūkumu ir turi būti šalinamas vadovaujantis Nuostatų 20 punkto pagrindu. Tokį vertinimą sąlygoja itin svarbios pasekmės, kurias sukelia atsisakymas priimti skundą. Pavėlavimo paduoti skundą priežasčių neįvertinimas atima iš asmens galimybę pasinaudoti ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, nors galima situacija, kai besikreipiantysis terminą yra praleidęs dėl svarbių priežasčių arba gali pateikti įrodymų apie kitą momentą, nuo kurio pradedamas skaičiuoti skundo padavimo terminas.

Kadangi priimant pareiškėjos 2013-08-22 skundą nebuvo nustatytas terminas trūkumams pašalinti ir termino atnaujinimo klausimas nebuvo išspręstas, o taip pat nebuvo įsitikinta, kad pareiškėja tokio prašymo nepateiks, tai pareiškėjai išliko teisė tokį prašymą pareikšti ateityje. Asmens teisė negali būti paneigiama vien aiškaus teisinio reguliavimo nebuvimu. Galimybė teise pareikšti prašymą dėl atnaujinimo pasinaudoti ateityje išaiškinta ir Komisijos 2013-10-08 posėdžio protokole Nr. PP-237(7-179/2013). Nei MAĮ, nei Nuostatuose, nei Komisijos 2013-10-08 posėdžio protokole Nr. PP-237(7-179/2013) nėra nustatytas terminas, per kurį mokesčių mokėtojas galėtų paduoti prašymą dėl termino atnaujinimo.

D. Ž. Komisijos 2013-10-08 protokolinio sprendimo Nr. PP-237(7-179/2013) teisės aktų nustatyta tvarka neskundė, tačiau 2014-01-08 prašyme, kuris Komisijoje buvo gautas 2014-01-27, pakartotinai prašė priimti ir išnagrinėti jos 2013-08-22 skundą dėl VMI 2013-07-26 sprendimo Nr. 68-135. Prie skundo D. Ž. pridėjo AB Lietuvos pašto 2013-11-08 pažymą Nr. 3-10445, iš kurios matyti, kad VMI siųsta registruotoji pašto korespondencijos siunta Nr. RN660559748/LT, adresuota D. Ž., adresu: (duomenys neskelbtini), 2013-08-14 įteikta gavėjai asmeniškai (Komisijos byla, l. 149). Pakartotinai kreipdamasi į Komisiją dėl minėto VMI sprendimo panaikinimo su 2014-01-08 prašymu, D. Ž. buvo keliais mėnesiais praleidusi skundo padavimo terminą, kadangi šio termino skaičiavimo pradžia sutinkamai su MAĮ 152 straipsnio 2 punktu yra susijusi su sprendimo įteikimo data. Pareiškėja termino skundui paduoti atnaujinti neprašė.

Atsižvelgiant į pareiškėjos naujai pateiktus įrodymus dėl skundo padavimo termino skaičiavimo pradžios, kurie leistų sutikti su pareiškėjos motyvu dėl skundo Komisijai dėl VMI 2013-07-26 sprendimo Nr. 68-135 panaikinimo padavimo iki 2013-09-03, jai turėjo būti nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti, o būtent prašymui dėl skundo dėl VMI 2013-07-26 sprendimo termino atnaujinimo paduoti. Jeigu pakartotinai kreipdamasi į Komisiją dėl VMI 2013-07-26 sprendimo Nr. 68-135 panaikinimo su 2014-01-08 prašymu, po trūkumų pašalinimo D. Ž. būtų neprašiusi termino atnaujinti, Komisija ir šį jos prašymą galėtų laikyti nepaduotu bei grąžinti pareiškėjai sutinkamai su MAĮ 152 straipsnio 5 dalimi, sakančia, kad, jeigu skundo padavimo terminas yra praleistas ir mokesčių mokėtojas skundo padavimo termino neprašo atnaujinti, taip pat kai šio straipsnio nustatyta tvarka toks prašymas yra nepatenkinamas, skundas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam mokesčių mokėtojui. Pareiškėjai nurodžius svarbias priežastis, dėl kurių ji padavė 2014-01-08 skundą Komisijai praleidusi terminą dėl VMI 2013-07-26 sprendimo apskundimo, terminas turėtų būti atnaujinamas.

Teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad Komisija nepagrįstai D. Ž. skundą paliko nenagrinėtą remdamasi Nuostatų 36.3 punktu. Paaiškėjus, kad nėra priimto Komisijos sprendimas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, o kreipdamasi į Komisiją, pareiškėja buvo praleidusi prašymo padavimo terminą, jai turėjo būti nustatytas terminas trūkumams pašalinti. Komisijos 2014-02-11 protokolinis sprendimas Nr. PP-50(7P-1/2014) negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl turi būti panaikintas.

Pareiškėja taip pat prašo įpareigoti Komisiją iš esmės išnagrinėti jos 2013-08-22 skundą. Kadangi pareiškėjos prašymas dėl skundo dėl VMI 2013-07-26 sprendimo termino atnaujinimo nebuvo paduotas nei Komisijai, nei teismui, tai šio klausimo sprendimas tiesiogiai teisme šioje byloje reikštų administravimo funkcijų atlikimą.  Dėl paminėto bei anksčiau sprendime nurodytos skundo priėmimo procedūros taikymo, šis skundo reikalavimas netenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsnio 2 ir 4 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

n u s p r e n d ė :

Skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Vyriausybės 2014-02-11 protokolinį sprendimą Nr. PP-50(7P-1/2014), įformintą posėdžio protokolu ir įpareigoti D. Ž. 2014-01-08 skundo priėmimo klausimą spręsti iš naujo.

Kitoje dalyje skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam  administraciniam  teismui  paduodant  skundą  šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja                                                                                                 Jūra Marija Strumskienė