Administracinė byla Nr. TA-610-415-2022

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00612-2021-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), Beatos Martišienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. (A. B.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. (A. B.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas A. B. (A. B.) skunde prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir atsakovo atstovas, Šiaulių TI), priteisti 900 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2.       Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis buvo suimtas ir nuo 2020 m. gegužės 25 d. iki 2020 m. birželio 28 d. buvo laikomas Šiaulių TI, teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Kamerose vienam asmeniui teko mažiau ploto nei nustatyta teisės aktuose, kameros plotą papildomai mažino jose esantys baldai ir kitas inventorius. Kamerose nebuvo pagalbos iškvietimo mygtukų, todėl, norint iškviesti pareigūną, tekdavo daužyti duris. Kameroje būdavo iki 6 asmenų, todėl nuolatinis daužymas į duris jam sukeldavo stresą, pyktį, skaudėjo galvą. Nesant iškvietimo mygtuko, neužtikrinamas saugumas ir ramybė, ne kartą kildavo konfliktai ir muštynės, buvo panaudotas fizinis ir psichologinis smurtas prieš pareiškėją, todėl jis negalėjo operatyviai išsikviesti budinčio pareigūno. Kamerose buvo šalta, drėgna, vedinimas tik per langą, prastas apšvietimas, veisėsi pelėsis. Sanitarinis mazgas nebuvo visiškai atitvertas nuo gyvenamosios patalpos, jame nebuvo oro šalinimo sistemos, todėl iš sanitarinio mazgo sklido nemalonus kvapas. Dažnai kamerų tualetuose yra tik skylė grindyse, kuri yra atvira ir iš jos sklinda nemalonus kvapas. Dėl nurodytų aplinkybių jis patyrė dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, diskomfortą, tapo konfliktiškas, grubus, užsidaręs.

3.       Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių TI atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4.       Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:

4.1.                      Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. kovo 5 d. įsakymo Nr. V-109 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktas nustatė, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. suaugusiam asmeniui. Pareiškėjas Šiaulių TI nuo 2020 m. gegužės 25 d. iki 2020 m. birželio 28 d. buvo laikomas kamerose Nr. 97 ir Nr. 102, kuriose buvo kalinama nuo 1 iki 5 asmenų, vienam asmeniui teko nuo 3,80 kv. m. iki 16,60 kv. m. Taigi, kameros plotas vienam asmeniui atitiko nustatytus reikalavimus. Kadangi minimalaus ploto normos pažeidimas nenustatytas, baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas kamerose neturėtų būti vertinamas.

4.2.                      Visose Šiaulių TI kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine pertvara ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Sanitarinis mazgas atitvertas iš visų keturių pusių. Iš pridedamų nuotraukų matyti, kad kameroje Nr. 97 sanitarinio mazgo įėjimas atskirtas durimis, o kameroje Nr. 102 – ilga, tvarkinga užuolaida. Nepermatoma užuolaida yra ne medžiaginė, o iš storos spalvotos polietileno plėvelės, todėl tai visiškai užtikrina asmenų privatumą. Be to, užuolaidomis atskirtas ne visas sanitarinis mazgas, o tik įėjimo į jį dalis, kita dalis atskirta mūrine sienele arba OSB plokšte. Atsakovo atstovas neturi jokių duomenų, jog kas nors būtų stengęsis piktybiškai stebėti pareiškėją naudojantis sanitariniu mazgu.

4.3.                      Šiaulių TI gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu (per langus), o asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės. Iš visų kamerų išvestos angos į koridorių, kurių pagalba kamerose užtikrinama pakankama oro cirkuliacija. Kamerų atitikimą higienos normoms savo patikrinimo aktuose fiksuoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC) Šiaulių departamentas. Iš NVSC Šiaulių departamento 2020 m. liepos 31 d. patikrinimo akto Nr. PA-2217 matyti, kad kameroje Nr. 102 apšvieta, oro temperatūra tinkama. Nuo sienų nutrupėjęs tinko sluoksnis, matomas pelėsis. Galimybė vėdinti patalpas per langą sudaryta. Nustatyti pažeidimai jau po pareiškėjo laikymo kameroje Nr. 102, taigi, nėra pagrindo teigti, kad pažeidimai buvo ir anksčiau (pareiškėjas jokių skundų dėl sąlygų šioje kameroje Šiaulių TI administracijai neteikė). Nors kamera Nr. 97 dėl pareiškėjo nurodomų aplinkybių aktualiu laikotarpiu netikrinta, tačiau jokie teisės aktai neįpareigoja nuolat fiksuoti kamerose esančių sąlygų atitikimo higienos normoms, kadangi tai nebūtų proporcingas reikalavimas. Kadangi kameros tikrinamos tuomet, kai gaunami skundai, nesikreipimas dėl jų leidžia daryti išvadą, kad jokių pažeidimų, susijusių su higienos normos reikalavimais, nebuvo. Tokiu atveju preziumuojama, kad kamera atitiko nustatytas kalinimo sąlygas.

4.4.                      Reikalavimas įrengti vidinio ryšio sistemą kameroje yra taikomas tik naujai statomiems, rekonstruojamiems ir kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams, todėl pagalbos mygtuko įrengimas Šiaulių TI kamerose negalimas dėl įstaigos statuso. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad dėl kokių nors priežasčių pareiškėjui būtų reikėję pasinaudoti pagalbos iškvietimo būdu, o pagalbos iškvietimo mygtuko nebuvimas pats savaime nereiškia, jog jam dėl to kilo kokių nors neigiamų pasekmių ar buvo padaryta žala. Šiaulių TI pareigūnai atlieka nuolatinę kalinčių asmenų priežiūrą, todėl nėra pagrindo teigti, kad, esant poreikiui, asmenims nebūtų laiku ir tinkamai suteikta pagalba ir pan.

4.5.                      Pareiškėjas neįrodė, kad jam buvo padaryta neturtinė žala, kad jis patyrė skunde nurodytų išgyvenimų, fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą bei gyvenimo kokybės pablogėjimą. Pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

II.

5.       Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2021 m. birželio 22 d. sprendimu pareiškėjo A. B. skundą patenkino iš dalies – pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laikymo kamerose sąlygas buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.

6.       Iš atsakovo atstovo pateiktos 2021 m. balandžio 2 d. pažymos Nr. 60-8919 „Dėl A. B.“ teismas nustatė, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2020 m. gegužės 25 d. iki 2020 m. birželio 28 d. kamerose Nr. 102 ir Nr. 97, kuriose buvo kalinama nuo 1 iki 5 asmenų. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas visą šį laikotarpį buvo laikomas sąlygomis, kai vienam kalinamam asmeniui teko nuo 3,80 kv. m iki 16,63 kv. m kameros ploto (iš bendro kameros ploto neišskaičiavus kameroje esančio sanitarinio mazgo ploto), ir tai atitiko teisės aktuose keliamus reikalavimus. Pareiškėjas Šiaulių TI kamerose, kai vienam asmeniui tekęs kameros plotas buvo mažesnis nei 3 kv. m (iš bendro kameros ploto išskaičiavus kameroje esančio sanitarinio mazgo plotą), nebuvo laikomas.

7.       Spręsdamas dėl higienos sąlygų kamerose, teismas aptarė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) 14, 15, 16, 17 punktų, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 2, 13 punktų nuostatas. Teismas rėmėsi atsakovo atstovo atsiliepime pateiktais paaiškinimais, be kita ko, kad pareiškėjas jo kalinimo metu dėl netinkamų kalinimo sąlygų kamerose į įstaigos direktorių nesikreipė, Šiaulių TI gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu (per langus). Iš NVSC Šiaulių departamento 2020 m. liepos 31 d. patikrinimo akto Nr. PA-2217 (patikrinimas atliktas 2020 m. liepos 23 d.) teismas nustatė, kad kameroje Nr. 102 nuo sienų yra nutrupėjęs tinko sluoksnis (HN 134:2015 12 punkto pažeidimas), kameroje Nr. 102 ant lubų yra vizualiai matomas pelėsis (HN 134:2015 39 punkto pažeidimas). Teismas konstatavo, kad Šiaulių TI, pažeisdamas HN 134:2015 12, 39 punktų reikalavimus, neveikė taip kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti.

8.       Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl sanitarinio mazgo įrengimo, teismas rėmėsi atsakovo atstovo paaiškinimais, kad visose Šiaulių TI kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, mūrinės sienelės ar OSB plokštės atskyrimas, sienelės aukštis yra kur kas didesnis nei 1,50 m. Sanitarinis mazgas atitvertas iš visų keturių pusių. Atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl tokio sanitarinio mazgo įrengimo, teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimo šiuo aspektu.

9.       Pasisakydamas dėl pagalbos iškvietimo mygtuko įrengimo kameroje, teismas vadovavosi Taisyklių 2, 14.4 punktų nuostatomis, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pagal kurią vien tai, kad nebuvo įrengtas aliarminis iškvietimas, savaime nereiškia, jog pareiškėjui dėl to kilo kokia nors neturtinė žala.

10.       Spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas Šiaulių TI pažeidžiant nustatytas higienos normas buvo laikomas neilgą laikotarpį (apie vieną mėnesį), jo buvimo metu jam tenkantis plotas nebuvo mažesnis nei tai nustatyta Kalėjimų departamento direktoriaus 2019 m. kovo 5 d. įsakyme Nr. V-109 (jame numatyta, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Šiaulių TI turi tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m gyvenamojo ploto). Teismas nenustatė, kad Šiaulių TI administracija kuriuo nors pareiškėjo kalinimo laikotarpiu išskyrė jį iš kitų kalinamųjų ar kitaip blogino jo kalinimo sąlygas. Taip pat teismas nenustatė, kad Šiaulių TI netinkamos kalinimo sąlygos (higienos normų pažeidimai) iš esmės nepakenkė pareiškėjo sveikatai (byloje nepateikta jokių duomenų, kad pareiškėjo patirti nepatogumai bei dvasinės kančios turėjo poveikį sveikatai).

11.       Atsižvelgęs tai, kad pareiškėjui tam tikrą laiką nebuvo užtikrintos teisės aktuose nustatytos tam tikros higienos normos, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, teismas darė išvadą, jog šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytų kamerų sąlygų pažeidimo pripažinimą, kaip pakankama satisfakcija už jo teisės pažeidimus.

III.

12.       Pareiškėjas A. B. apeliaciniame skunde dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 22 d. sprendimo prašo peržiūrėti administracinę bylą Nr. I1-5093-289/2021, ar nebuvo pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucija nagrinėjant pareiškėjo skundą, įvertinti skundo aplinkybes ir priteisti iš Šiaulių TI 900 Eur neturtinei žalai atlyginti.

13.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, spręsdamas dėl sanitarinio mazgo įrengimo, vadovavosi neaktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Už analogiškus pažeidimus, t. y. privatumo, naudojantis sanitariniu mazgu, pažeidimą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priteisia neturtinės žalos atlyginimą pinigais (žr., pvz., administracinės bylos Nr. A-1515-525/2019, A-833-415/2020, TA-229-492/2021). Teismas nevertino, netinkamai vertino sanitarinio mazgo įrengimą, jog nebuvo tupiamo tualeto (klozeto). Teismas netinkamai vertino aplinkybes dėl pagalbos iškvietimo mygtuko nebuvimo. Šiaulių TI nesant įrengto pagalbos iškvietimo mygtuko kalinimo sąlygos buvo nesaugios, tai pareiškėjui sukėlė stresą, nerimą, baimę. 

14.       Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių TI atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

15.       Atsakovo atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad apeliaciniame skunde dėl sanitarinio mazgo įrengimo abstrakčiai kartojami pirmosios instancijos teismui nurodyti teiginiai ir nepateikiama jokių aplinkybių, kuriomis grindžiamas šios sprendimo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Iš teismui pateiktų įrodymų (Šiaulių TI San. mazgų zonų kamerose lentelės bei nuotraukų) matyti, jog pertvarų aukštis yra nuo 1,8 m iki 2,33 m. Teisės aktai nenumatė imperatyvaus reikalavimo sanitarinį mazgą visiškai izoliuoti nuo likusio kameros ploto, sanitariniame mazge įrengti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą arba kameroje įrengti būtent mechaninį vėdinimą, o natūralus vėdinimas, t. y. vėdinimas per langus, atitinka teisės aktų reikalavimus. Teisės aktuose nėra nustatyta, kad tupiamo tualeto įrengimas prieštarauja teisės aktų reikalavimams. Pareiškėjas nenurodo jokių sveikatos sutrikimų, kurie ribotų galimybę naudotis tupimu tualetu. Dėl pagalbos iškvietimo mygtuko teismas motyvuotai ir pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo teiginiai nėra objektyvūs, pagrindžiantys pareiškėjui padarytą žalą, todėl atmestini kaip neįrodyti. Atsakovo atstovas sutinka su tuo, kad iškvietimo mygtuko įrengimas tardymo izoliatorių kamerose yra susijęs su kalinių saugumo užtikrinimu. Tačiau vien aplinkybės, jog nebuvo įrengtas ar neveikė signalizacijos mygtukas, konstatavimas, savaime nesuponuoja pareiškėjo teisių pažeidimo ir neturtinės žalos atsiradimo. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 22 d. sprendimas priimtas išsamiai ir visapusiškai ištyrus ir įvertinus byloje nustatytas aplinkybes.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

16.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Šiaulių TI veiksmų nuo 2020 m. gegužės 25 d. iki 2020 m. birželio 28 d. neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų atlyginimo.

17.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, atsakovo atstovo atsiliepime į skundą nurodytus argumentus, byloje pateiktus įrodymus, skundžiamame sprendime konstatavo, kad pareiškėjui Šiaulių TI nebuvo užtikrintos higienos sąlygas atitinkančios kalinimo sąlygos kameroje Nr. 102 (nuo sienų yra nutrupėjęs tinko sluoksnis, ant lubų yra vizualiai matomas pelėsis), tačiau neturtinės žalos pinigais nepriteisė, teismas sprendė, kad šiuo atveju pareiškėjo teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija.

18.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino skunde nurodytas aplinkybes dėl privatumo, naudojantis sanitariniu mazgu, sanitarinio mazgo įrengimo, pagalbos iškvietimo mygtuko, teismas vadovavosi neaktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

19.       Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (2 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotos nuostatos, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-77-575/2015 ir kt.). Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas ar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga.

20.       Nagrinėjamoje byloje nenustačiusi pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, teisėjų kolegija, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, jų nekartoja, o tik papildo, atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus.

21.       Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

22.       Vertinant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl sanitarinio mazgo įrengimo, teisėjų kolegija pažymi, kad iš atsakovo atstovo atsiliepime į apeliacinį skundą pateiktų paaiškinimų bei į bylą pateiktų įrodymų (Šiaulių TI san. mazgų zonų kamerose lentelės Nr. 62/08-145, kamerų Nr. 97 ir Nr. 102 fotonuotraukų) matyti, jog Šiaulių TI kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, sanitariniai mazgai nuo likusio kameros ploto atitverti aukštomis sienelėmis, kurių aukštis nuo 1,80 m iki 2,33 m, sanitarinių mazgo įėjimai atskirti durimis arba ilga nepermatoma užuolaida.

23.       Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Šiaulių TI kamerų sanitarinių mazgų įrengimas, kuomet sanitariniai mazgai atskirti žymiai aukštesnėmis nei 1,5 m atitvarinėmis konstrukcijomis, o, nesant durų, uždengti nepermatoma užuolaida, užtikrina asmenų privatumą (žr., pvz., 2020 m. spalio 7 d. nutartis administracinėse bylose Nr. A-2675-662/2020; Nr. A-2619-662/2020; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1781-602/2020; 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-875-968/2021; 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-829-415/2021; 2021 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-826-520/2021; 2022 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-284-556/2022 ir kt.). Tokios naudojimosi sanitariniais įrenginiais sąlygos laikytinos nepažeidžiančiomis asmens privatumo.

24.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracines bylas Nr. A-1515-525/2019, A-833-415/2020, TA-229-492/2021, kuriose, pasak pareiškėjo, už privatumo, naudojantis sanitariniu mazgu, pažeidimą teismas priteisė neturtinės žalos atlyginimą pinigais. Tačiau nagrinėjamu atveju remtis šia teismo praktika nėra pagrindo, nes minėtų administracinių bylų ir nagrinėjamos bylos teisiškai reikšmingos aplinkybės nėra tapačios ar iš esmės panašios (sanitariniai mazgai atskirti kitokiu būdu, kitokio aukščio konstrukcijomis ir kt.).

25.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, vertinant pareiškėjų argumentus, susijusius su tupimo tualeto buvimu (įrengimu) sanitariniuose mazguose, pažymima, kad teisinis reguliavimas neįtvirtina imperatyvaus reikalavimo įrengti sėdimą unitazą, be to, nuo 2017 m. birželio 8 d. galiojančiose Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose tiesiogiai įtvirtinta, jog sanitariniuose mazguose įrengti klozetai gali būti ir tupiami (7.6 p., 9.1 p., 10.4 p.). Todėl sėdimų tualetų neįrengimas savaime nėra pripažįstamas pažeidimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-552-575/2020; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1674-624/2020; 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2245-502/2020; ir kt.). Vien tik asmens pageidavimas, kad kameroje būtų įrengtas sėdimas unitazas (ar pageidavimas apgyvendinti kameroje, kurioje įrengtas tokios konstrukcijos unitazas), nesant medicininių duomenų, kad dėl sveikatos būklės tupiama tualeto konstrukcija asmeniui sudarytų nepatogumus juo naudotis, nesuponuoja pareigos užtikrinti, kad kamerų tipo patalpoje būtų įrengtas sėdimas unitazas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1281-624/2020; 2020 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1653-662/2020; 2021 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-29-822/2021; ir kt.).

26.       Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų (tokių duomenų nenurodo ir pareiškėjas), kad jam dėl sveikatos būklės tupiama tualeto konstrukcija sudarytų nepatogumų juo naudotis, aptariamu aspektu nėra pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus.

27.       Apeliaciniame skunde pareiškėjas taip pat akcentuoja, jog Šiaulių TI nebuvo pareigūnų iškvietimo mygtukų, todėl pareiškėjui ginčo laikotarpiu nebuvo sudaryta saugi aplinka. Tačiau vien aplinkybės, jog nebuvo įrengtas pagalbos iškvietimo mygtukas, konstatavimas, savaime nesuponuoja pareiškėjo teisių pažeidimo ir neturtinės žalos atsiradimo. Vadovaujantis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis, pareiškėjas turi pakankamai argumentuoti, kad dėl tokio trūkumo jam buvo kilę problemų ir kad jis dėl to patyrė kokią nors žalą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nei skunde pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniame skunde nenurodė konkrečių atvejų, kada ir dėl kokių aplinkybių jam buvo iškilusi grėsmė, dėl kurios jam būtų reikėję pasinaudoti pagalbos iškvietimo mygtuku, kurio kameroje tuo metu nebuvo. Taigi pareiškėjas neįrodė, kad dėl pagalbos iškvietimo mygtukų nebuvimo Šiaulių TI kamerose jam kilo kokios nors neigiamos pasekmės, t. y. neturtinė žala.

28.       Dėl teisės į neturtinės žalos atlyginimą pinigine išraiška pažymėtina, kad pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

29.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad, nustačius tik higienos normų pažeidimus, tačiau kitų pažeidimų nenustačius, pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais paprastai nepriteisiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1027-442/2017). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad vertinant higienos normų pažeidimų įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, atsižvelgiama į tai, ar tam tikri higienos normų ir kiti pažeidimai turėjo įtakos pareiškėjo sveikatai (t. y. ar pareiškėjui sutriko dėl to sveikata, ar ne ir ar tai lėmė būtent nustatyti higienos normų pažeidimai) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-359-822/2017, 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-421-146/2017).

30.       Nagrinėjamoje byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo nustatyti higienos normų pažeidimai (Šiaulių TI kameroje Nr. 102 nuo sienų yra nutrupėjęs tinko sluoksnis, ant lubų yra vizualiai matomas pelėsis) pareiškėjui sukėlė tokio masto pasekmes, už kurias galėtų būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Byloje nėra duomenų apie nustatytų pažeidimų poveikį pareiškėjo psichinei ir fizinei sveikatai. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo kalinimo sąlygų neatitikimas teisės aktų reikalavimams galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo.

31.       Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė materialiosios teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. B. (A. B.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                Gintaras Kryževičius

                Beata Martišienė

                Dainius Raižys