Civilinė byla Nr. e2-2464-892/2022

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-04078-2021-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.16.8, 2.6.10.5.1, 2.6.18.1

(S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. liepos 15 d.

Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Ieva Pluirienė 

sekretoriaujant Liucynai Vasiliauskienei

dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Artūrui Narkevičiui

atsakovo atstovui Deivydui Gagiui 

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Juris LT“ ieškinį atsakovei M. L. personalinei įmonei dėl skolos priteisimo, tretysis asmuo UAB „Transigva“.

Teismas

n u s t a t ė :

1. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 2 579,07 Eur skolos, 8 % palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2021 m. gruodžio 15 d. su UAB „Transigva“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu ieškovas UAB ”Juris LT“ kaip naujasis kreditorius perėmė, o atitinkamai UAB „Transigva“ perleido reikalavimo teisę į atsakovą M. L. personalią įmonę. Pradinis kreditorius UAB “Transigva“ atsakovo užsakymu atliko transporto priemonių remonto darbus bei išrašė apmokėjimui PVM sąskaitą - faktūrą 2487,28 Eur sumai. Atsakovas pretenzijų dėl darbų kokybės nereiškė, PVM sąskaitos-faktūros kaip išrašytos be pagrindo negrąžino, tačiau su pradiniu kreditoriumi neatsiskaitė. Esant atsakovo įsiskolinimui, pradinis kreditorius perleido ieškovui reikalavimo teisę į atsakovą. Remiantis naujojo kreditoriaus/ieškovo UAB ”Juris LT“ 2021 m. gruodžio 16 d. pranešimo atsakovui duomenimis, atsakovas yra skolingas ieškovui 2487,28 Eur pagrindinės skolos bei 40 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatomis, kurių ieškovas, pagal suformuotą teismų praktiką, neturi įrodinėti. Kadangi atsakovas yra neatsiskaitęs su pradiniu kreditoriumi pagal PVM sąskaitas - faktūras, šalių ginčas kvalifikuotinas kaip kilęs iš sutarties, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies, 4 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kreditorius įvykdęs prievolę ir laiku negavęs jam priklausančios mokėtinos sumos (PVM sąskaitoje - faktūroje nurodyta apmokėjimo data iki 2021 m. lapkričio 11 d.) turi teisę į pavėluoto mokėjimo palūkanas, kurių norma yra 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. Remiantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, atsakovas, už laiku neįvykdytą piniginę prievolę privalo sumokėti įstatyme numatytas palūkanas, pagal pradelstą apmokėti PVM sąskaitą-faktūrą: 2021 m. spalio 28 d.  TRA21 Nr. 26322 (apmokėjimo terminas, remiantis PVM sąskaita-faktūra suėjo 2021 m. lapkričio 11 d.): 2487,28 Eur skola x 8,00 % palūkanos x 94 pradelstos dienos / 365 dienų = 51,79 Eur. Ieškovas prie ieškinio prideda ieškovo ir pradinio kreditoriaus sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį, pranešimą dėl kreditoriaus pasikeitimo bei šių dokumentų išsiuntimą patvirtinančius įrodymus, pradinio kreditoriaus atsakovui išrašytą PVM sąskaitą - faktūrą. Ieškovas ragino atsakovą įvykdyti savo finansinius įsipareigojimus, tačiau atsakovas ignoravo šiuos raginimus, todėl tam, kad apgintų savo teises ir teisėtus interesus, ieškovas yra priverstas kreiptis su ieškiniu į teismą. Šio ieškinio pateikimo teismui dieną, atsakovo likusi skola ieškovui įskaitant palūkanas ir ikiteisminio išieškojimo išlaidas sudaro 2 579,07 Eur.

2. Atsakovas atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad cesijos įgyvendinimas jokia forma neatleidžia naujojo kreditoriaus nuo įrodinėjimo pareigos, siekiant pagrįsti reikalavimo teisę. Ieškovės ieškinys grindžiamas teisiškai ir faktiškai nepagrįsta prezumpcija, kad pirminis kreditorius tinkamai įgyvendino sutartines prievoles atsakovės atžvilgiu, todėl turi neginčijamą reikalavimo teisę į apmokėjimą, remiantis vien tik subjektyviai pateikta pirminio kreditoriaus 2021 m. spalio 28 d. PVM Sąskaita faktūra Nr. 26322. Tariamos reikalavimo teisės, kildinimas iš netinkamai įvykdytos rangovo prievolės užsakovui nesudaro teisinių pagrindų išvadai, kad pirminio kreditoriaus sutartinės prievolės užsakovo atžvilgiu buvo įvykdytos tinkamai ir nepiktnaudžiaujant teise. Ieškinio turinys suponuoja teisiškai ydingą prezumpciją, kad atsakovas turi besąlyginę prievolę įvykdyti naujojo kreditoriaus įsigytą reikalavimo teisę. Atsakovė nesutiko su faktu, kad pirminis kreditorius tinkamai įvykdė savo prisiimtas prievoles ir būtent todėl įgijo reikalavimo teisę į apmokėjimą už tinkamai suteiktas rangos paslaugas. Ieškovės nurodomas pirminis kreditorius UAB „Transigva“ teikia automobilių priežiūros bei remonto paslaugas (šaltinis: https://rekvizitai.vz.lt/imone/transigva/). Ieškovės ieškinyje yra nurodoma, kad pradinis kreditorius UAB “Transigva“ atsakovės M. L. personalios įmonės, užsakymu atliko transporto priemonių remonto darbus bei išrašė apmokėjimui PVM sąskaitą-faktūrą 2487,28 Eur sumai. Ieškovė klaidina teismą nurodydama, kad UAB „Transigva“ atliko atsakovės „užsakytus“ transporto priemonių remonto darbus, nes atsakovė niekada ir jokia forma neužsakinėjo paslaugų, kurias deklaratyviai preziumuoja ieškovė. Rangovo reikalavimas į apmokėjimą už sutartinių pareigų tinkamą įvykdymą yra neatsiejamai susijęs su kreditoriaus, t.y. UAB „Transigva“ asmeniu ir negalėjo būti perleidžiamas. Atlygintinų paslaugų sutartis yra konsensualinė ir laikoma sudaryta nuo to momento, kai šalys pasiekė susitarimą dėl esminių sutarties sąlygų. Kadangi sutartis yra dvišalis sandoris, dėl to jai sudaryti būtina abiejų sutarties šalių valia. Kilus ginčui dėl užsakymo fakto ir užsakymo turinio (t.y. konkrečių automobilio remonto darbų apimties, ar klientas buvo davęs sutikimą atitinkamų darbų atlikimui, kai klientas paliko automobilį autoservise) įrodinėjimo našta negali būti perkelta klientui. Ieškovė jau teikdama ieškinį turėjo detaliai nurodyti ir įrodyti jos minimą šalių susitarimo faktą bei dalyką. Atsakovė teigė, kad tarp jos ir UAB „Transigva“ nebuvo susiklostę automobilio remonto santykiai, nes atsakovės vairuotojas tik pristatė į UAB „Transigva“ veiklos vietą atsakovei priklausantį automobilį Scania (v.n. (duomenys neskelbtini)) ir jokių nurodymų dėl atliktinų darbų apimties UAB „Transigva“ nepateikė, nes tai nėra jo kompetencija. Remiantis šalių susitarimu UAB „Transigva“ darbuotojai turėjo nustatyti automobilio gedimų turinį bei apimtį, parengti būtinųjų automobilio remonto darbų sąmatą bei pateikti ją atsakovės vadovui M. L.. UAB „Transigva“ visiškai neatliko jokių užsakymo dėl būtinųjų automobilio remonto darbų derinimo bei atsakovės informavimo veiksmų ir automobilio remonto darbus atliko savo subjektyvia nuožiūra ir sprendimu, veikdama ultra vires. Grąžinant automobilį atsakovės vairuotojui UAB „Transigva“ nepateikė visiškai jokios dokumentacijos bei nepaaiškino, kokie darbai buvo atlikti, kokios automobilio detalės buvo pakeistos, ar automobilio remontui buvo naudojamos naujos, naudotos ar esamos automobilio detalės ir kas sąlygojo tokių darbų atlikimo būtinybę. UAB „Transigva“ elektroniniu paštu pateikė atsakovei 2021 m. spalio 18 d. atliktų darbų sąmatą bei pareikalavo apmokėti už suteiktas paslaugas. Atsakovės vadovas telefonu kreipėsi į UAB „Transigva“, siekiant išsiaiškinti, kokiu sutartiniu pagrindu UAB „Transigva“ teigimu buvo atlikti nurodyti darbai, kodėl visiškai nebuvo derinama būtinųjų automobilio remonto darbų sąmata, kodėl UAB „Transigva“ neteisėtai veikė savo nuožiūra bei atliko remonto darbus nesant nei užsakymo, nei užsakovo sutikimo. Tačiau UAB „Transigva“ jokių paaiškinimų dėl savo neteisėto veikimo nepateikė ir formaliai nurodė, kad atsakovė besąlygiškai privalo sumokėti už visus rangovo nuožiūra ir iniciatyva atliktus automobilio remonto darbus ir tariamai pakeistas automobilio detales. UAB „ Transigva “ iš esmės pažeidė transporto priemonių remonto paslaugų teikimo tvarką, neįformino paslaugos paraiškos, suteikė paslaugą be atsakovės sutikimo, dėl to atsakovė, kaip transporto priemonės valdytojas, turi teisę nemokėti už remonto paslaugą. UAB „Transigva“ iš esmės pažeidė bei sąmoningai ignoravo imperatyvius transporto priemonių remonto paslaugų reikalavimus, t.y.: prieš įforminant techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų užsakymo paraišką suteikti transporto priemonės valdytojui būtiną informaciją apie teikiamų techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų sąlygas, teikimo terminus, kainą, garantines sąlygas, galimas pasekmes ir kitokią informaciją, turinčią įtakos transporto priemonės valdytojo apsisprendimui gauti techninio aptarnavimo ir remonto paslaugą; pateikti papildomą informaciją, kaip nustatoma galutinė techninio aptarnavimo ir remonto paslaugos kaina; teikti techninio aptarnavimo ir remonto paslaugas pagal automobilio gamintojo nustatytus reikalavimus ir transporto priemonės valdytojo nurodymus. UAB „Transigva“ iš viso neformino atsakovės užsakymo procedūros ir darbus atliko net nesant atsakovės nurodymų bei valios dėl konkrečių remonto darbų bei detalių keitimo. UAB „Transigva“ iš esmės pažeidė esmines atsakovės, kaip transporto priemonės valdytojo teises ir teisėtus interesus, veikė ultra vires ne atsakovės interesais, bet siekiant suteikti kuo daugiau tariamų automobilio remonto darbų bei nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita. Ieškovės nurodoma pareiga atsiskaityti už atliktus darbus atsiranda tik tada, kai darbai atliekami griežtai laikantis šalių susitarimo bei laikantis transporto priemonės valdytojo nurodymų, iš anksto suderinus darbų ir detalių apimtį bei kainą. 2021 m. spalio 28 d. PVM Sąskaita faktūra Nr. 26322 nepatvirtina nei ieškovės formaliai minimų automobilio remonto darbų atlikimo fakto, nei tokių darbų tinkamo perdavimo užsakovei (t.y. atsakovei) fakto. PVM Sąskaita faktūra yra buhalterinės apskaitos dokumentas, fiksuojantis buhalterinę operaciją. Šiuo dokumentu nėra ir negali būti atliktų darbų rezultato perdavimas. Iš ieškinio turinio taip pat nėra aišku, koks buvo UAB „Transigva“ ir atsakovės tariamai įvykusio susitarimo dalykas, dėl kokių konkrečių darbų buvo sutarta, kokie darbų kiekiai privalėjo būti atliekami, kokia buvo numatyta darbų ir detalių kaina, kokie kokybės reikalavimai buvo nustatyti ir pan. 

3. Ieškovas dublike nurodė, kad reikalavimo perleidimo sutartis, sudaryta tarp ieškovo ir pradinio kreditoriaus UAB “Transigva“, atitinka įstatymo reikalavimus. Atsakovui, kaip reikalauja įstatymų nuostatos, buvo pateiktas tiek pranešimas apie reikalavimo perleidimą, tiek reikalavimo perleidimo sutarties kopija. Nenuginčytas reikalavimo perleidimo sutarties teisėtumas dėl bendrųjų sandorių negaliojimo pagrindų (CK 1.78 – 1.94 straipsniai), neįrodyta, kad reikalavimo teisė negalioja ar kad jos negalima įgyvendinti, taip pat neįrodytos CK 6.101 straipsnio 1 ir 5 dalyse reglamentuojamos reikalavimo teisės perleidimo ribojimo sąlygos, todėl nėra teisinio pagrindo teigti, jog ieškovas negali reikšti reikalavimo remdamasis reikalavimo perleidimo sutartimi. Pradinio kreditoriaus reikalavimo perleidimas į atsakovą yra jo teisė, kuria jis gali laisvai disponuoti. Šiuo atveju jokio draudimo perleisti reikalavimą nebuvo, reikalavimo perleidimo sutartis yra galiojanti, atitinkanti įstatymų reikalavimus bei nepažeidžia skolininko teisių ir labiau nesuvaržo jo prievolių. Pradiniam kreditoriui atsakovas pristatė transporto priemonę ir kartu pateikė techninės apžiūros rezultatų ataskaitą (buvo palikta transporto priemonėje), kurioje buvo nurodyti transporto priemonės trūkumai, kuriuos pradinis kreditorius turėjo pašalinti, kad transporto priemonei būtų leista dalyvauti eisme. Išsami užsakymo paraiška nebuvo pildoma, nes dėl tuo metu buvusios pandeminės situacijos buvo siekiama išvengti tiesioginių kontaktų. Remonto darbai buvo atliekami pagal tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovo susiklosčiusią praktiką, ką patvirtina ir su dubliku teikiamos sąskaitos ir jų apmokėjimą patvirtinantys dokumentai dėl kitų transporto priemonių. Darbai buvo derinami telefonu su atsakovu. Atsakovui buvo siunčiamos ir detalių nuotraukos, kurias buvo būtina keisti. Jokių pretenzijų dėl darbų ir detalių nebuvo iki kol nebuvo pateikta sąskaita už atliktas remonto paslaugas. Pradinis kreditorius siūlė atsakovui pristatyti transporto priemonę, kad pradinis kreditorius galėtų išimti naujas detales ir įdėti senas, iš atsakovo transporto priemonės išimtas, sugedusias detales, tačiau atsakovas transporto priemonės nepristatė, o taip pat ir visai nesumoka už transporto priemonės remontą (remonto darbus ir detales). Taigi, atsakovas naudojasi pradinio kreditoriaus darbų rezultatu. Net jeigu ir būtų konstatuota, jog pradinis kreditorius nesilaikė kokių nors atsakovo nurodomų reikalavimų dėl užsakymo paraiškos, tai nepanaikina per se atsakovo pareigos sumokėti už pradinio kreditoriaus atliktus darbus. Be to, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad būtų pageidavęs ar prašęs išsamų užsakymą dėl atliktinų darbų įforminti bei reikiamą informaciją iš pradinio kreditoriaus UAB „Transigva“ gauti raštu. Akivaizdu, kad toks atsakovo elgesys yra nesąžiningas, o atsakovas siekia išvengti prievolės sumokėti už atliktus remonto darbus. 

4. Atsakovas triplike nurodė, kad UAB „Transigva“ transporto priemonių remonto paslaugas teikiantis subjektas pažeidė prievolę kartu su užsakymo paraiška įforminti transporto priemonės priėmimo - perdavimo aktą, kuriame turi būti nurodyti techninį aptarnavimą ir remontą atliekančio asmens pavadinimas, adresas, transporto priemonės valdytojo vardas, pavardė, transporto priemonės markė, modelis, valstybinis numeris, transporto priemonės komplektiškumas, matomi išoriniai ir vidiniai (salono) pažeidimai ir defektai, transporto priemonės priėmimo ir perdavimo datos. UAB „Transigva“ iš esmės pažeidė esmines atsakovės, kaip transporto priemonės valdytojo teises ir teisėtus interesus, veikė ultra vires ne atsakovės interesais, bet siekiant suteikti kuo daugiau tariamų automobilio remonto darbų bei nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita. Ieškovės teismui pateikta 2021 m. spalio 28 d. PVM Sąskaita faktūra Nr. 26322 nepatvirtina nei ieškovės formaliai minimų automobilio remonto darbų atlikimo fakto, nei tokių darbų tinkamo perdavimo užsakovei (t.y. atsakovei) fakto. PVM Sąskaita faktūra yra buhalterinės apskaitos dokumentas, fiksuojantis buhalterinę operaciją. Šiuo dokumentu nėra ir negali būti atliktų darbų rezultato perdavimas. Ieškovė  ieškinyje visiškai neįrodinėjo savo reikalavimo pagrindo ir atsakovės tariamą prievolę atsiskaityti įrodinėja ne imperatyviais transporto priemonių remonto paslaugų teikimo tvarkos dokumentais (t.y. paslaugos paraiška, transporto priemonės priėmimo perdavimo aktas), bet buhalterinės apskaitos dokumentu, t.y. 2021 m. spalio 28 d. PVM Sąskaita faktūra Nr. 26322, kuri nepatvirtina ir negali patvirtinti nei ieškovės formaliai minimų automobilio remonto darbų atlikimo fakto, nei tokių darbų tinkamo perdavimo užsakovei (t.y. atsakovei) fakto. PVM Sąskaita faktūra yra buhalterinės apskaitos dokumentas fiksuojantis buhalterinę operaciją. Šiuo dokumentu nėra ir negali būti atliktų darbų rezultato perdavimas. Iš dubliko turinio ir toliau nėra aišku, koks buvo UAB „Transigva“ ir atsakovės tariamai įvykusio susitarimo dalykas, dėl kokių konkrečių darbų buvo sutarta, kokie darbų kiekiai privalėjo būti atliekami, kokia buvo numatyta darbų ir detalių kaina kokie kokybės reikalavimai buvo nustatyti ir pan. Rangovo reikalavimas į apmokėjimą už sutartinių pareigų tinkamą įvykdymą yra neatsiejamai susijęs su kreditoriaus, t.y. UAB „Transigva“ asmeniu ir negalėjo būti perleidžiamas. Ieškovė nepaaiškina, kad kaip ji, neturinti nei žinių, nei kompetencijos transporto priemonių remonto bei priežiūros srityje gali tinkamai perimti teises ir pareigas. Būtent todėl rangovo reikalavimas į apmokėjimą už sutartinių pareigų tinkamą įvykdymą yra neatsiejamai susijęs su kreditoriaus, t.y. UAB „Transigva“ asmeniu. Ieškovė, būdama profesionale sutartinių teisinių santykių dalyve, skolų ieškojimo bei sutarčių teisės profesionale (šaltinis: https://www.skoluisieskojimas.pro/about/) turėjo imperatyvią pareigą prieš įsigyjant iš pirminio kreditoriaus ieškinyje nurodytą reikalavimo teisę į atsakovę, įsitikinti šios teisės pagrįstumu ir realumu. Ieškovė nėra atleista nuo bendrųjų sandorio šalies atidumo, rūpestingumo ir sąžiningumo reikalavimų, todėl privalėjo įrodyti teismui, kad ji prieš įgyjant reikalavimo teisę ėmėsi būtinų veiksmų ir tikrino ar ketinama įsigyti reikalavimo teisė iš viso yra teisėta ir įgyvendinama, t.y. ar pirminio kreditoriaus deklaruojamos paslaugos iš viso buvo suteiktos, kokie įrodymai patvirtina paslaugų suteikimą, ar paslaugos buvo suteiktos laikantis imperatyvių tokio turinio paslaugų teikimui keliamų reikalavimų. Techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų užsakymas įforminamas užpildant užsakymo paraišką. Todėl ieškovės nurodomi faktai apie tai, kokie atsakovės dokumentai buvo ar nebuvo palikti atsakovės automobilyje, buvo automobilis su galiojančia technine apžiūra ar be jos, šiuo atveju neturi jokios teisinės reikšmės, nes remonto paslaugų apimtis privalo būti įforminama ir fiksuojama užpildant užsakymo paraišką. Nesant šio pasirašyto dokumento paslaugų teikimas yra iš viso de jure yra neįmanomas, o jeigu paslaugos teikėjas savavaldžiauja ir subjektyviai vienasmeniškai nusprendžia atlikti remonto paslaugas, tai jis veikia ultra vires ir išimtinai savo rizika, už kurią negali jokia forma atsakyti užsakovas. Ieškovės subjektyvios versijos, kad išsami užsakymo paraiška nebuvo pildoma, nes dėl tuo metu buvusios pandeminės situacijos buvo siekiama išvengti tiesioginių kontaktų, atsakovė plačiau nepasisako, nes ji yra visiškai nepagrįsta. Nurodytu laikotarpiu nebuvo jokių esminių apribojimų ieškovės nurodomų paslaugų teikimui, išskyrus būtinąsias apsaugos priemonės (atstumo laikymasis, kaukės). Jeigu tretysis asmuo negalėjo užtikrinti nurodytų saugos reikalavimų, jis iš viso negalėjo teikti nurodytų paslaugų. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad tretysis asmuo buvo viešai paskelbęs ar informavęs potencialius klientus bei atsakovę, kad jis nepildo imperatyvių veiklos dokumentų, nes tokiu būdu siekia išvengti kontaktinių paslaugų. Ieškovė nepaaiškina ir nenurodo, kodėl užsakymo paraiška ir automobilio priėmimo aktas bei kiti būtini dokumentai negalėjo būti užpildomi ir pasirašomi nuotoliniu būdu su atsakove, kuri yra juridinis asmuo. Atsakovė teigė, kad jokios detalės nebuvo siunčiamos ir šiuo faktu yra klaidinamas teismas. Kartu su dubliku pateikti duomenys apie tariamą laiško siuntimą atsakovės vadovui M. L. įrodo, kad laiškas buvo siunčiamas ne atsakovei, o neaiškiu el. pašto adresu - m.levinski@gmail.com. Prie laiško prisegtos nuotraukos sukurtos 2021 m. lapkričio 18 d., o siunčiamas elektroninis laiškas datuojamas 2021 m. lapkričio 19 d. Atsakovė objektyviai logiškai nepaaiškina, kokią teisinę reikšmę turi šie faktai, jei ieškovė reikalavimo teisę kildina iš 2021 m. spalio 28 d. UAB „Transigva“ PVM sąskaitos faktūros Nr.26322. 

5. Tretysis asmuo UAB „Transigva“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdyje trečiojo asmens atstovas palaikė ieškinio reikalavimus. Paaiškino, kad dirba pasitikėjimo su klientais pagrindu. Atsakovė kreipėsi dėl remonto ne pirmą kartą. Paprastai dėl remonto susitariame telefonu, automobilis atvaromas po darbo, paliekamas teritorijoje, paliekami rakteliai. Remonto darbai ir kainos derinamos telefonu. Nagrinėjamu atveju taip ir buvo: iš vakaro paliktas automobilis, jame – techninės apžiūros lapas, vairuotojas informavo telefonu, kad, jei remonto metu pamatysite reikšmingą trūkumą, gedimą, suremontuokite. Tai ir buvo padaryta. Po remonto automobilį išvarome į teritoriją, klientas atvykęs jį atsiima, elektroniniu paštu išsiunčiama sąskaita. Nagrinėjamu atveju negavus apmokėjimo pradėjome aiškintis, paprašė remonto darbų detalizacijos, ji buvo sąskaitoje, tačiau papildomai pateikė detalizaciją. Įgrisus atsakovės priekaištams, jai buvo pasiūlyta atvaryti automobilį, kad būtų išimtos įdėtos detalės, sudėtos atgal senos, tačiau atsakovė atsisakė tai daryti.

      Ieškinys tenkintinas visiškai

6. Į bylą ieškovas pateikė 2021 m. spalio 28 d. PVM sąskaitą – faktūrą, išrašytą pardavėjo UAB „Transigva“ pirkėjui L. M.PĮ 2 487,28 Eur sumai. Iš bylos duomenų matyti, kad 2021 m. spalio 12 d. transporto priemonei Scania/P360 atlikus techninę apžiūrą buvo nustatyti trūkumai, susiję su transporto priemonės dokumentų ir tapatumo įvertinimu, darbinio stabdžio veikimu ir efektyvumu, ašimi, pasukamuoju kakliuku, ašigaliu, pakaba, gesintuvu, dyzelio variklio išmetamosiomis dujomis, veidrodžiais ir netiesioginio matymo įtaisais. 2021 m. spalio 21 d. techninės apžiūros rezultatų ataskaitoje nurodyti trūkumai, susiję su transporto priemonės dokumentų ir tapatumo įvertinimu, gesintuvu, dyzelinio variklio išmetamosiomis dujomis, veidrodžiais ir netiesioginio matymo įtaisais. 2021 m. spalio 30 d. techninės apžiūros rezultatų ataskaitoje nurodoma, kad transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus. Į bylą buvo pateikta automobilio Scania (duomenys neskelbtini) techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo užsakymo paraiška, kurioje nurodyti atlikti darbai ir dalių/medžiagų sąrašas.

7. Teismo posėdyje apklaustas UAB „Transigva“ darbuotojas A. K. parodė, kad automobilis atvažiavo iš techninės apžiūros, vairuotojas padavė raktelius ir išvažiavo, pasakė sutvarkyti pagal techninės apžiūros lapą. Buvo atlikti automobilio remonto darbai pagal techninės apžiūros lapą. Atsakovės atstovas atsiėmė automobilį, praėjo techninę apžiūrą. Kai gavo sąskaitą pasipylė skambučiai. Liudytojas parodė, kad jis pildė užsakymo paraišką, tai vidaus dokumentas, kuris perduodamas buhalterijai. Ji darbus įrašo į sąskaitą. Atsakovės automobilis buvo remontuotas ne pirmą kartą, anksčiau problemų nekilo. Kai užsakinėjami darbai, daromi konkretūs užrašai, ką reikia padaryti, darbai surašomi klausiant atstovo apie gedimus ir ką reikia padaryti. Atsakovė nieko nepasirašydavo, apie kainas praktiškai nebuvo kalbama, jei kyla neaiškumų, derinama telefonu. Pretenzijos (telefoninis skambutis) buvo tik dėl sąskaitos dydžio (priekaištavo tik dėl kainos). Liudytojas nurodė pasakęs atsakovės atstovui, kad, jei nepatinka, gali atvykti, bus išimtos sudėtos detalės. Atsakovės atstovas atsakė „ne, viskas gerai, viskas tvarkoje“. Priekaištavo tik dėl vienos detalės (pusašio su dangteliu), teigė, kad nereikėjo keisti, bet iš tiesų reikėjo keisti, nes šlicai visiškai susidėvėję buvo. Paleidus tokį automobilį, nuvažiavus 10 ar 100 km., klaus, kodėl nematėte, nesutvarkėte. Liudytojas parodė, kad remontavo pagal trūkumus, nustatytus techninės apžiūros bei taisė pamatytą gedimą (tik dėl pusašio (kaina apie 100 Eur)). Paraiška pildyta remonto eigoje. Detalės pirktos parduotuvėje. Liudytojas parodė, kad visada pildomas vienas paraiškos egzempliorius, nes kito egzemplioriaus niekas neprašo. Darbų sąmatą surašo buhalterija, ji ima duomenis iš paraiškos lapo. Nebuvo derinta nei darbų, nei detalių kaina. Remontavo tiek transporto priemonę, tiek priekabą. Ankstesnio remonto metu kaina taip pat nebuvo derinta iš anksto (dėl jos nebuvo klausta).

8. Atsakovas rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-666-430/2019. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime (bylos Nr. 26/07) yra nurodęs, kad teismų precedentai yra teisės šaltiniai – auctoritate rationis; rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga. Teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juolab, suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas.

9. Teismo vertinimu, nėra pagrindo remtis atsakovės atstovo nurodytoje Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje pateiktais išaiškinimais, nes šios ir minėtos bylos aplinkybės nėra tapačios: 1) minėtoje byloje ginčas kilęs iš vartojimo teisinių santykių, šioje byloje tokių aplinkybių nenustatyta. Atsakovė yra juridinis asmuo, ilgą laiką teikiantis logistikos paslaugas, ne pirmą kartą pristačiusi trečiajam asmeniui automobilį Scania P360 remonto darbams atlikti; 2) atsakovės nurodytoje byloje apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas užsakė automobilio remonto darbus (slenksčio ir statramsčio („stoikės“) lyginimo ir dažymo darbus už 300 Eur sumą), o ieškovas atliko kitus darbus (t. y. išpjovė slenkstį ir pakeitė kitu). Šioje byloje atsakovė apskritai neigė užsakiusi konkrečius remonto darbus, teigė, kad UAB „Transigva“ darbuotojai turėjo nustatyti automobilio gedimų turinį bei apimtį, parengti būtinųjų automobilio remonto darbų sąmatą bei pateikti ją atsakovės vadovui. Taigi, šioje byloje atsakovė apskritai neigė susiklosčius rangos teisiniams santykiams tarp šalių.

10. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutartis dėl automobilio remonto atitinka rangos sutarties požymius – ja viena sutarties šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą – savo rizika suremontuoti automobilį pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti materialų šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2013). Įstatyme rangos sutarčiai sudaryti nėra nustatyti privalomi formos reikalavimai, todėl rangos sutartis gali būti sudaryta bet kokiu šalių pasirinktu būdu: raštu, žodžiu, konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnis). Toks rangos sutarties formos teisinis reguliavimas lemia, kad įstatymu neribojamas ir įrodymų leistinumas teismui sprendžiant dėl rangos sutarties sudarymo fakto, svarbu, kad tie įrodymai pagrįstų asmenų valią susitarti dėl rangos darbų. Asmens valia gali būti numanoma atsižvelgiant į konkrečias sandorio sudarymo aplinkybes (CK 1.64 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad sprendžiant, kas užsakė rangos darbus, svarbu nustatyti sandoryje dalyvavusių asmenų faktinius veiksmus ir juos tinkamai kvalifikuoti. Sprendžiant dėl rangos sutarties užsakovo, aktualu nustatyti ne tik faktines aplinkybes, susijusias su rangos sutarties sudarymu ir vykdymu, bet ir su rangos sutarties sukurto rezultato naudos gavėju, t. y. kieno interesais suremontuotas automobilis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2013).

11. Trečiojo asmens atstovas paaiškino, liudytoju apklaustas trečiojo asmens UAB „Transigva“ darbuotojas parodė, kad automobilį atvaręs vairuotojas padavė raktelius, pasakė sutvarkyti pagal techninės apžiūros lapą. Bylos duomenys (trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojo parodymai, į bylą pateiktos 2021 m. gegužės 4 d., 2020 m. gegužės 20 d., 2021 m. rugsėjo 17 d. sąskaitos – faktūros) patvirtina, kad atsakovė trečiojo asmens įmonėje automobilį taisė ne pirmą kartą. Kaip parodė liudytojas A. K., ankstesniais atvejais nebuvo sudaromos rašytinės sutartys, apie kainas praktiškai nebuvo kalbama, jei kildavo neaiškumų, derinama telefonu.

12. Kasacinis teismas yra suformavęs išsamią sutarčių aiškinimo taisyklių, įtvirtintų CK 6.193 straipsnyje, praktiką, kai aiškinamos sutartys, sudarytos rašytine forma. Tačiau ne mažiau aktualus yra ir žodžiu sudarytų sutarčių aiškinimas, kurį sunkina tai, jog nėra galimybės vadovautis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją esminiai sutarčių aiškinimo principai – nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai – lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-686/2016 14 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

13. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė būtų reikalavusi užsakymą dėl atliktinų darbų įforminti raštu (žr. palyginimui Vilniaus apygardos teismo m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-784-934/2021). Nagrinėjamu atveju šalių paaiškinimai, liudytojo parodymai bei atsakovo atstovo veiksmai paliekant automobilį, prašymas jį suremontuoti pagal techninės apžiūros lapą, kuris buvo paliktas automobilyje, vėlesnis automobilio atsiėmimas be priekaištų, sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė sutartis dėl automobilio remonto tokiu būdu, kad jis atitiktų techninius reikalavimus (būtų pašalinti techninės apžiūros ataskaitoje nurodyti trūkumai)-(CPK 3 straipsnio 8 dalis, 178, 185 straipsniai, CK 6.162 straipsnis). Atsakovas teigė, kad atsakovės vairuotojas tik pristatė automobilį ir jokių įrodymų nepateikė, nes tai nėra jo kompentencija, tačiau, tokiu atveju (vertinant minėtus atsakovo argumentus kaip įtikinamus) nėra aišku, kodėl darbuotojas po kurio laiko atvyko atsiimti automobilio ir jį atsiėmė, nuvežė į techninę apžiūrą. Būtent minėti veiksmai (automobilio atsiėmimas) patvirtina, kad atsakovė sutiko, kad tretysis asmuo atliktų remonto darbus savo nuožiūra, nustačius darbų būtinumą. Minėta, kad automobilis Scania P360 buvo ne pirmą kartą remontuotas trečiojo asmens įmonėje, ankstesniais kartais rašytinė sutartis nebuvo sudaroma, kaina iš anksto nebuvo derinama, atsakovė apmokėdavo trečiojo asmens po darbų pateiktas sąskaitas.

14. Atsakovė teigė, kad grąžinant automobilį atsakovės vairuotojui UAB „Transigva“ nepateikė visiškai jokios dokumentacijos bei nepaaiškino, kokie darbai buvo atlikti, kokios automobilio detalės buvo pakeistos, ar automobilio remontui buvo naudojamos naujos, naudotos ar esamos automobilio detalės ir kas sąlygojo tokių darbų atlikimo būtinybę. Tačiau atsakovė nepateikė įrodymų, kad atsakovės atstovas, atvykęs pasiimti automobilio, prašė minėtus duomenis pateikti.

15. Atsakovės argumentai šioje byloje buvo esminiai susiję su tuo, kad ieškovė nesilaikė Valstybinės kelių transporto inspekcijos viršininko 2016 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 2BE-45 patvirtinto Transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarkos aprašo privalomų reikalavimų. Tačiau teismų praktikoje, panašiais kaip nagrinėjamu atveju išaiškinta, kad vien tai, kad šalys nesudarė rašytinio susitarimo ar kita objektyvia forma neišreiškė valios dėl atliktinų darbų apimties, savaime nereiškia, jog tikroji šalių valia turi būti nustatoma tik pagal tai, ką užsakovas turėjo omenyje, juolab, kad atsakovė šioje byloje nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad būtų pageidavusi ar prašius užsakymą dėl atliktinų darbų įforminti bei reikiamą informaciją iš UAB „Transigva“ gauti raštu (žr. palyginimui Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1622-910/2019). Vien formalus aprašo nuostatų nesilaikymas automatiškai nesukuria pagrindo nemokėti už suteiktas remonto paslaugas (Panevėžio apygardos teismo 2020 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-356-425/2020).

16. Iš bylos duomenų matyti, kad trečiajam asmeniui atlikus remonto darbus atsakovė atsiėmė automobilį. 2021 m. spalio 21 d. buvo atlikta jo techninė apžiūra, kurios metu nustatyta mažiau trūkumų nei pirminės apžiūros metu 2021 m. spalio 12 d. metu. Minėti duomenys leidžia teigti, kad UAB „Transigva“ sutaisė dalį automobilio trūkumų, nurodytų 2021 m. spalio 12 d. techninės apžiūros metu, tai yra atliko atsakovės užsakytus darbus. Atsakovė aplinkybės, kad jie buvo atlikti nekokybiškai, neįrodinėjo. Po remonto atsiėmusi automobilį bei jį naudodama, iki sąskaitos dėl darbų apmokėjimo gavimo ir šiuo metu nereikšdama pretenzijų UAB „Transigva“ dėl remonto kokybės atsakovė patvirtino sutarties sudarymą tarp šalių bei jos įvykdymą iš trečiojo asmens pusės.

17. Nors ieškovė tinkamai nepagrindė, kokiu būdu su atsakove buvo suderinta remonto kaina, tačiau, iš kitos pusės, byloje nustatytos aplinkybės nepatvirtina esminio ir visiško sutartinių santykių įsipareigojimų neįvykdymo fakto iš trečiojo asmens pusės, nes UAB „Transigva“ suremontavo automobilį, kuris po remonto darbų turėjo žymiai mažiau neatitikimų techninės apžiūros metu nei prieš tai. Atsakovė, nors teigė, kad nebuvo suderinta remonto darbų apimtis bei sąlygos, tačiau pretenzijų dėl remonto kokybės nepateikė, eksploatavo ir šiuo metu eksploatuoja automobilį. Trečiojo asmens atstovas bei liudytoju apklaustas trečiojo asmens darbuotojas parodė, kad siūlė atsakovei atvykti, kad būtų išimtos sudėtos detalės, minėtas aplinkybes patvirtina ir 2021 m. lapkričio 22 d. elektroninis laiškas, kuriame trečiojo asmens atstovas siūlo atvaryti automobilį įdėtų detalių išėmimui, tačiau tai padaryta nebuvo. Taigi, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė naudojasi trečiojo asmens darbų rezultatu. Įrodymų, kad jie neatitinka kokybės reikalavimų, nepateikė. Todėl vien aplinkybė, kad priimdama automobilį remontui UAB „Transigva“ neatliko visų veiksmų, numatytų Valstybinės kelių transporto inspekcijos viršininko 2016 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 2BE-45 patvirtinto Transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarkos apraše nepanaikina atsakovės pareigos sumokėti už atliktus remonto darbus, nes formalus nuostatų nesilaikymas nesukuria pagrindo nemokėti už suteiktas remonto paslaugas (žr. Šiaulių apygardos teismo skyriaus 2021 m. spalio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-565-856/2021).

18. Pažymėtina, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, jog kiti autoservisai analogiškus automobilio remonto darbus gali atlikti pigiau ar kad ieškovės nurodytos remonto kainos yra nepagrįstos. Atsakovė teigė, kad UAB „Transigva“ iš esmės pažeidė atsakovės kaip transporto priemonės valdytojos teises ir teisėtus interesus, veikė ultra vires ne atsakovės interesais, bet siekiant suteikti kuo daugiau tarimų automobilio remonto darbų bei nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita. Tačiau atsakovė konkrečiomis įrodinėjimo priemonėmis (ekspertizės aktu ar kt.) nepagrindė, kad atlikti darbai yra pertekliniai, jog atliktų darbų perdavimo akte ir PVM sąskaitoje faktūroje nurodytus darbus nebuvo būtina atlikti, ar jie faktiškai neatlikti (žr. Šiaulių apygardos teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-565-856/2021). Be to, kaip jau minėta, atsakovė atsisakė grąžinti įdėtas detales, tokiu būdu netiesiogiai patvirtindama, kad jos būtinos tinkamam automobilio eksploatavimui (CPK 3 straipsnio 8 dalis, 185 straipsnis).

19. Teismų praktikoje išaiškinta, kad atlygintinų paslaugų sutartis yra konsensualinė ir laikoma sudaryta nuo to momento, kai šalys pasiekė susitarimą dėl esminių sutarties sąlygų. Kadangi sutartis yra dvišalis sandoris, dėl to jai sudaryti būtina abiejų sutarties šalių valia. Kilus ginčui dėl užsakytų konkrečių automobilio remonto darbų apimties, ar klientas buvo davęs sutikimą atitinkamų darbų atlikimui, kai jis paliko automobilį tam tikroms paslaugoms atlikti autoservise, įrodinėjimo našta negali būti perkelta užsakovui. Tokiu atveju ieškovė turėjo pareigą įrodyti, kad remonto darbus rangovas atliko su kliento žinia (sutikimu) (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-433-565/2017, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 7 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-666-430/2019). Tačiau nagrinėjamu atveju remiantis trečiojo asmens atstovo paaiškinimais, liudytojo parodymais nustačius, kad palikus automobilį buvo paprašyta jį suremontuoti pagal techninės apžiūros lapą, vėliau atvykus ir atsiėmus automobilį bei šiuo metu jį eksploatuojant, nesutinkant gražinti sudėtų dalių, byloje nustačius, kad anksčiau pateikiant remontui automobilį nebuvo raštu derinama darbų apimtis ar kaina, yra labiau pagrįsta vadovautis aukštesnės instancijos teismų išaiškinimu, kad atsakovei nesutinkant su trečiojo asmens suteiktų paslaugų apimtimi ir kaina, jai tenka pareiga įrodyti, kad trečiasis asmuo suteikė paslaugas, dėl kurių šalys nesitarė, taip pat, kad suteiktų paslaugų kaina yra didesnė nei ta, dėl kurios šalys buvo susitarusios (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-784-934/2021). Tačiau atsakovė šioje byloje neginčijo konkrečių sąskaitoje nurodytų darbų apimties pagrįstumo ar jų kainos, teigė tik, kad apskritai neužsakė jokių darbų, tik norėjo, kad būtų nustatytas jų poreikis (nustatyti būtini remonto darbai). Visgi, minėti atsakovės argumentai, įvertinus tai, kad automobilis buvo atsiimtas, jį atsiimant nepareikšta jokių nusistebėjimų ar pretenzijų, kad jis buvo remontuojamas iš anksto nesuderinus remonto darbų kainų ir apimties, neprašyta pateikti duomenis apie atliktinų darbų apimtis ar pan., automobilis buvo nuvežtas į techninę apžiūrą, kurioje nustatyta žymiai mažiau trūkumų, laikyti neįtikinamais. Trečiojo asmens atstovas ir liudytoju apklaustas darbuotojas teigė, kad atvežus automobilį buvo paprašyta jį suremontuoti pagal techninės apžiūros lapą. Nors atsakovės atstovas minėtus argumentus neigė, tačiau neprašė liudytoju apklausti darbuotojo, atvežusio automobilį. Įvertinus vėlesnius atsakovės veiksmus (automobilio atsiėmimą nepareiškiant jokių priekaištų) vien aplinkybė, kad užsakymo turinį patvirtina tik trečiojo asmens atstovo/darbuotojo parodymai nesudaro pagrindo tokiais duomenis nesiremti, nes atsakovės nurodyta versija yra mažiau įtikinama, kadangi prieštarauja vėlesniems atsakovės veiksmams (CPK 3 straipsnio 8 dalis, 185 straipsnis).

20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad rašytinio darbų priėmimo akto nebuvimas nėra besąlygiška prielaida konstatuoti, kad darbų rezultato užsakovas nepriėmė ir neturi pareigos už juos sumokėti. Pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007). Kadangi atsakovė atsiėmė automobilį ir juo naudojosi, pripažintina, kad trečiojo asmens atlikti darbai yra faktiškai priimti (žr. palyginimui Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1387-431/2020). Aplinkybė, kad atsakovė yra daugiau nei 24 metus logistikos veiklą vykdanti įmonė (nėra silpnesnioji teisinių santykių šalis), leidžia vertinti, kad nesutikdama su trečiojo asmens ieškovės atliekamais veiksmais dėl Aprašo nuostatų įgyvendinimo ar siekdama užtikrinti tinkamą jų taikymą, turėjo teisę ne tik išdėstyti tokius reikalavimus sutarties sudarymo metu, negavusi antro paraiškos egzemplioriaus, nutraukti sudarytą sandorį ir automobilio remonto kreiptis į kitą šias paslaugas teikiantį subjektą. Tačiau to nedarė, sutiko su faktiškai atliekamais veiksmais, automobilį atsiėmė be priekaištų, naudojasi trečiojo asmens atliktų paslaugų rezultatu ir nereiškia konkrečių reikalavimų ar prieštaravimų dėl darbų apimties (žr. palyginimui Šiaulių apygardos teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-101-856/2021). Šioje situacijoje nėra silpnesniosios teisinių santykių šalies, todėl formalus rašytinės paraiškos nebuvimas negali būti pagrindas ieškinį atmesti. Nors ieškovė turėjo įforminti remonto darbus, tačiau šiuo atveju atsakovė taip pat būdama šios srities profesionalė, žinodama, jog darbai nebuvo įforminti, turėjo pareikalauti įforminti remonto darbus, todėl susiklosčius esamai situacijai, jog vien aplinkybė, kad atsakovė nepasirašė paraiškos, nesudaro sąlygų atsakovei nemokėti už ieškovės atliktą remontą (žr. palyginimui Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-236-653/2017, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1687-163/2017). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK), kuris yra aukštesnės teisinės galios aktas už Aprašą, nuostatas, jeigu pagal rangos sutartį nenumatyta atliekamų darbų ar atskirų jų etapų apmokėti iš anksto, užsakovas privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą po to, kai yra priimtas darbų rezultatas, su sąlyga, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku, arba užsakovo sutikimu anksčiau nustatyto termino (CK 6.655 straipsnio 1 dalis). Be to, CK 6.198 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kai kaina ar jos nustatymo tvarka sutartyje neaptarta ir šalys nėra susitarusios kitaip, laikoma, kad šalys turėjo omenyje kainą, kurią sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo įprasta imti už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis, o jeigu ši kaina neegzistuoja, – atitinkančią protingumo kriterijus kainą. Taigi, įstatymo nuostatos nesukuria teisės atsisakyti atsiskaityti už suteiktas rangos paslaugas, išskyrus tuos atvejus, kai darbai atlikti netinkamai ar ne laiku. Tačiau tokios sąlygos nagrinėjamoje byloje nėra nustatytos (žr. palyginimui Panevėžio apygardos teismo 2020 m. birželio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-356-425/2020). Atsakovė neįrodinėjo, kad sąskaitoje nurodytos darbų ar detalių kainos yra neprotingai didelės. Byloje pateiktos 2021 m. gegužės 4 d., gegužės 20 d., rugsėjo 17 d. PVM sąskaitos faktūros bei sąskaitos išrašai patvirtina, kad tarp atsakovės ir trečiojo asmens buvo susiklosčiusi praktika, jog remonto darbai buvo užsakinėjami žodžiu, darbus atsakovė priimdavo pasiimdama suremontuotą automobilį ieškovė išrašydavo PVM sąskaitas-faktūras, o atsakovė jas apmokėdavo (žr. palyginimui Šiaulių apygardos teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-193-856/2018).

21. Teismo posėdyje trečiojo asmens darbuotojas parodė, kad remontavo pagal trūkumus, nustatytus techninės apžiūros bei taisė pamatytą gedimą (dėl pusašio, kurį reikėjo keisti, nes šlicai buvo visiškai susidėvėję). Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.653 straipsnio 4 dalį, nurodė, kad joje nustatyta bendro pobūdžio rangos teisinių santykių taisyklė, kuria užsakovas apsaugomas nuo siurprizinių sutarties kainos pasikeitimų, kai rangovas, atlikdamas pagal sudarytą sutartį sulygtus darbus, nustato papildomų darbų poreikį. Rangovui apie papildomus darbus pranešus užsakovui, šis turi absoliučią sprendimo teisę dėl kainos padidinimo. Reikalavimas laiku pranešti reiškia ne tik rangovo pareigą sudaryti užsakovui sąlygas per protingą terminą apsispręsti dėl sprendimo ar sutikti su kainos padidėjimu, bet ir tai, kad pranešama prieš papildomų darbų atlikimą, o ne juos pradėjus atlikti ar jau atlikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281/2009 ir kt.). Tretysis asmuo nepateikė įrodymų, kad minėti papildomi darbai buvo suderinti su atsakove. Tačiau byloje esant duomenims, kad tretysis asmuo siūlė atsakovei atvykti, kad būtų išimtos įdėtos detalės, tačiau atsakovei minėtų veiksmų neatlikus laikytina, kad atsakovė papildomus darbus priėmė, nes naudojasi jų rezultatų, todėl turi pareigą už juos apmokėti.

22. Atsakovė teigė, kad rangovo reikalavimas dėl apmokėjimo už sutartinių pareigų tinkamą įvykdymą yra neatsiejamai susijęs su kreditoriaus, t.y. UAB „Transigva“, asmeniu ir negalėjo būti perleidžiamas, tačiau minėtų argumentų konkrečiau nepagrindė. Nagrinėjamu atveju reikalavimas dėl skolos priteisimo yra piniginis, nesusijęs su kreditoriaus asmeniu, atsakovė turėjo teisę pareikšti atsikirtimus, kuriuos turėjo UAB „Transigva“ atžvilgiu ir šią teisę įgyvendino. Reikalavimo perleidimo sutartis nėra nuginčyta. Todėl paminėti atsakovės argumentai nesudaro pagrindo ieškinį atmesti.

23. Atsižvelgiant į išdėstytą, aukštesnės instancijos teismų praktiką panašioje bylose (žr. Šiaulių apygardos teismo 2019 m. sausio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-41-440/2019) reikalavimas dėl skolos 2 487,28 Eur skolos už atliktus darbus priteisimo kaip pagrįstas ir teisėtas tenkintinas (CPK 3 straipsnio 8 dalis, 178, 185 straipsniai, CK 6.644 straipsnis).

24. Iš atsakovės ieškovei priteistina 51,79 Eur palūkanų, paskaičiuotų nuo 2021 m. lapkričio 11 d. už 94 dienas (iki ieškinio pateikimo), 40 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų bei 8 procentų  dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CK 6.37 straipsnis, CK 6.210 straipsnis, Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis, 3 straipsnio 2 dalis, 7 straipsnio 1 dalis). Įvertinus tai, kad 2022 m. sausio 3 d. teismo įsakymu buvo priteista 2 487,28 Eur skola bei 26,71 Eur palūkanų, ieškiniu ieškovas reikalavimą dėl palūkanų padidino (papildomai prašė priteisti 25,08 Eur palūkanų), ieškovei iš atsakovės priteistinos 8 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą 2 553,99 Eur (2487,28 Eur +26,71 Eur+40Eur) sumą nuo 2022 m. sausio 3 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 8 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą 25,08 Eur sumą nuo ieškinio priėmimo dienos 2022 m. vasario 22 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

       Bylinėjimosi išlaidos

25. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, t. y. ieškovės ieškinį patenkinus visa apimtimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 58 Eur sumokėtas žyminis mokestis, 300 Eur advokato pagalbos išlaidų parengiant ieškinį (2022 m. kovo 2 d. mokėjimas bei 2022 m. kovo 7 d. prašymas, kuriame prašoma priteisti 300 Eur (2022 m. kovo 1 d. sąskaitoje faktūroje konkrečių darbų apimtimi pagrįsta tik 300 Eur suma)), 100 Eur advokato atstovavimo išlaidų (2022 m. liepos 8 d. mokėjimas), (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis) , iš viso – 458 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 270, straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei UAB „Juris LT“, į. k. 303262509, iš atsakovės M. L. personalinės įmonės, į. k. 124486953, 2 487,28 Eur skolos, 51,79 Eur palūkanų, 40 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, iš viso – 2 579,07 Eur (du tūkstančius penkis šimtus septyniasdešimt devynis eurus 07 ct) sumą, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą 2 553,99 Eur sumą nuo 2022 m. sausio 3 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą 25,08 Eur sumą nuo ieškinio priėmimo dienos 2022 m. vasario 22 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 458 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja                                        Ieva Pluirienė