VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 3 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „FES BALTIC“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „JURIS LT“ ieškinį atsakovei uždarosios akcinės bendrovės „FES BALTIC“ dėl skolos priteisimo,

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė        

1.       ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau - UAB) „JURIS LT“ (toliau ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „FES BALTIC“ (toliau ir atsakovė) 741,14 Eur skolos, 18,38 Eur delspinigių, 40 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė nėra pilnai atsiskaičiusi, nesumokėjusi 741,14 Eur pagal 2019 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą, išrašytą už įrankių nuomą pagal 2019 m. lapkričio 22 d. sutartį. Sąskaita turėjo būti apmokėta iki 2020 m. sausio 15 d. Jos pilnai neapmokėjus, atsakovė turi sumokėti delspinigius už 124 dienas.

2.       Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gegužės 25 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė ieškovei iš atsakovės 741,14 Eur pagrindinės skolos, 40 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, 18,38 Eur  delspinigių, 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (799,52 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gegužės 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 409 Eur bylinėjimosi išlaidų.

3.       Atsakovė pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo ir prašė jį panaikinti. Nurodė siekianti sudaryti taikos sutartį. Paaiškino, kad atsakovė dar 2020 m. balandžio 6 d. raštu kreipėsi į UAB  „Gotas“ dėl einamųjų mokėjimų atidėjimo trims mėnesiams visame pasaulyje paskelbus koronaviruso epidemiją. Nurodė, kad susidariusią 741,14 Eur skolą ketina sumokėti iki 2020  m.  birželio 23 d. Visgi ieškovė, būdama nesąžininga, nieko nelaukdama ir siekdama pasipelnyti iš palūkanų, kreipėsi į teismą bei tokiu būdu privertė patirti papildomas bylinėjimosi išlaidas. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė prašė priteisti 799,52 Eur skolos, o teismas priteisė 741,14 skolos, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų, 18,38 Eur, todėl sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas, tokia klaida negali būti laikoma smulkiu rašymo apsirikimu. Atsakovė iki šiol patiria finansinius sunkumus, dalyvauja kitose civilinėse bylose, negauna skolos apmokėjimo iš savo skolininkų.

4.       Ieškovė atsiliepime į prieštaravimus prašė ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad dėl reikalavimo perleidimo ginčo nėra, atsakovė skolos neneigia, siūlymas sudaryti taikos sutartį ir informavimas ieškovę apie ketinimą atsiskaityti iki 2020 m. birželio 3 d., taip pat aplinkybė, kad atsakovė dalyvauja kitose bylose ir jai nesumoka jos debitoriai, nesudaro pagrindo naikinti preliminarų sprendimą. PVM sąskaitą – faktūrą atsakovė turėjo apmokėti iki 2020  m.  sausio  15 d., t. y. likus dviem mėnesiams iki karantino paskelbimo, todėl neturi pagrindo remtis sudėtinga ekonomine situacija dėl karantino. Teismas preliminariu sprendimu priteisė būtent tokią skolą, kurios prašė ieškovė, o skolos detalizavimas sprendime nėra joks pažeidimas. Ieškovės pasirinktas teisių gynimo būdas negali būti laikomas piktnaudžiavimu teise.

5.       Atsakovė pateikė rašytinius paaiškinimus, kad vis dar patiria finansinių sunkumų, dalyvauja teisminiuose ginčuose kitose bylose.  

6.       Ieškovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, ieškinį tenkinti. Nurodė, kad tiesioginių pasiūlymų iš atsakovės nėra gavęs. Atsakovė nurodytos vienašalės taikos sutarties sąlygos ieškovės netenkina. Ji pripažįsta įsiskolinimą, tačiau stengiasi sąlyginai nedidelės sumos mokėjimą nutęsti dar toliau.

7.       Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokato padėjėjas S. M. su ieškinio reikalavimais sutiko, tačiau prašė išdėstyti skolos mokėjimą taikos sutartyje nurodyta tvarka, t. y. dvylikai mėnesių ar bent jau pusei metų. Nurodė, kad ieškovei nesutikus su taikos sutarties sąlygomis mokėjimus atliekant dalimis, ginčas nebuvo išspręstas taikiai. Pažymėjo, kad įmonė iki šiol turi sunkumų, dalyvauja teisminiuose ginčuose, kiti jos debitoriai sutiko su skolos išdėstymu, todėl ir ieškovei priteisiamų sumų mokėjimas turėtų būti išskaidomas dalimis per kiek galima ilgesnį laikotarpį.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8.       Pirmosios instancijos teismas 2020 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 25 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą.

9.       Teismas pažymėjo, kad pradinis kreditorius UAB „Gotas“ su atsakove 2019 m. lapkričio 22 d. pasirašė nuomos sutartį Nr. 1-105669-12354, kurios pagrindu UAB „Gotas“ išnuomojo atsakovei įrankius ir suteikė paslaugas. Sutartyje numatyta 1 dienos nuomos kaina – 72,70 Eur, o paslaugų kaina 96 Eur. Kaina sumažinta atsižvelgiant į tai, kad įrankiais atsakovė naudojosi 31 dieną. 2019  m.  gruodžio 31 d. UAB „Gotas“ atsakovei išrašė PVM sąskaitą – faktūrą Serija GTC  Nr.  00036795 1 607,59 Eur sumai, kurią atsakovė turėjo apmokėti iki 2020 m. sausio 15 d. Ieškovė nurodė, kad sąskaita apmokėta tik dalinai, likusi skola – 741,14 Eur. Pradinis kreditorius UAB „Gotas“ 2020 m. balandžio 8 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovės 741,14 Eur skolą. Apie reikalavimo perleidimą atsakovė informuota 2020 m. balandžio 8 d. ir 2020 m. balandžio 9 d. pranešimais dėl kreditoriaus pasikeitimo

10.       Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad vadovaujantis sutartimi Nr. 1-105669-12354 atsakovė įsipareigojo mokėti 0,02 procento dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną. Ieškovė delspinigius paskaičiavo už 124 dienas. Kadangi ieškovė turi teisę į sutartines protingo dydžio netesybas, teismas tenkina šį ieškovės reikalavimą ir iš atsakovės priteisia 18,38 Eur dydžio delspinigius. Aplinkybė, kad 2020 m. birželio 6 d. raštu atsakovė informavo pirminį kreditorių UAB „Gotas“, kad skolą sumokės iki 2020 m. birželio 23 d., ir nesant pastarojo sutikimo, negali būti laikoma pagrindu nepriteisti skolos ar neskaičiuoti netesybų, nes sutartys negali būti keičiamos vienašališkai. Atsakovės raštas dėl termino skolos mokėjimui perkėlimo neįpareigojo UAB „Gotas“ su tuo sutikti ir apmokėjimo laukti, neužkirto kelio perleisti reikalavimą kitai įmonei, o pastarajai kreiptis su ieškiniu į teismą.

11.       Teismas sprendė, kad ieškinį tenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovės priteisiamos 8 proc. dydžio metinės palūkanos nuo 799,52 Eur sumos, skaičiuojamos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 22 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Ieškinį tenkinus visa apimtimi, ieškovei iš atsakovės priteistos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 9 Eur žyminis mokestis bei 400 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

12.       Teismas nustatė, kad atsakovė prašė išdėstyti teismo sprendimo vykdymą 12 mėnesių ar bent pusei metų. Atsakovė prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo grindė finansiniais sunkumais dėl pandemijos paskelbimo, jos skolininkų neatsiskaitymu su ja, dalyvavimu kitose bylose. Bylos duomenys patvirtina, kad 2019 m. gruodžio 31 d. sąskaita – faktūra, Serija GTC Nr. 00036795, iš kurios kildinami ieškinio reikalavimai, turėjo būti apmokėta iki 2020 sausio 15 d., t. y. iki karantino paskelbimo Lietuvoje likus dviem mėnesiams. Teismas padarė išvadą, kad karantinas šiuo atveju skolos apmokėjimui reikšmės neturėjo. Be to, atsakovė jos nurodomame 2020 m. balandžio 6 d. rašte skolą pati įsipareigojo sumokėti iki 2020 m. birželio 23 d., tačiau savo įsipareigojimo neįvykdė net iš dalies.

13.       Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pati pasiūliusi apmokėjimo terminą, atsakovė jo nesilaiko. Be to, priteista suma juridiniam asmeniui nelaikytina didele, išdėstymas dvylikai mėnesių, mokant po 100 Eur, laikytinas pažeidžiančiu ieškovės interesą gauti skolos apmokėjimą kuo greičiau, juo labiau, kad nuo sąskaitos apmokėjimo termino pabaigos jau praėjo beveik septyni mėnesiai. Pažymėjo ir tai, jog atsakovės 2019 m. balansas rodo, kad įmonė dirbo pelningai, ji turi turto daugiau nei už 300 000 Eur. Aplinkybė, kad ji dalyvauja keliose turtinio pobūdžio bylose neįrodo jos tokios sunkios turtinės padėties, kad ji negalėtų iš karto sumokėti visos priteistos sumos, juo labiau įvertinus tai, kad mokėjimas jau yra pradelstas daugiau nei pusę metų.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14.       Atsakovė UAB „FES BALTIC“ (toliau ir apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo teismo pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kuria buvo atmestas atsakovės prašymas išdėstyti ieškovo naudai priteistų sumų mokėjimą dvylikos mėnesių terminui panaikinti ir priimti naują sprendimą šioje dalyje – patenkinti atsakovo prašymą dėl priteistų sumų išdėstymo dvylikai mėnesių.

15.       Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą nurodė, kad neįžvelgė aplinkybių, įrodančių sunkią atsakovo turtinę padėtį. Apeliantė laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ir netinkamai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir pateiktus atsakovo įrodymus dėl sunkios atsakovo turtinės padėties ir taip padarė klaidingą išvadą dėl atsisakymo išdėstyti skolos mokėjimą dalimis.

16.       Apeliantė su ginčijamo teismo sprendimo motyvais nesutinka, nes:

16.1.                       pirmosios instancijos teismas nepagrįstai susiejo atsakovės turtinę padėtį su 2020  m.  sausio  15 d. data. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu pateikė aplinkybes dėl jo dabartinės pasunkėjusios turtinės situacijos. Ta aplinkybė, kad atsakovas praleido mokėjimo terminą pagal ginčo neapmokėtą sąskaitą - nereiškia, kad atsakovas neturi teisės pateikti prašymo dėl sprendimo vykdymo išdėstymo pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsnio 1 dalies nuostatas dėl dabartinės sunkios turtinės padėties;

16.2.                       teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodė, kad atsakovo turtinė padėtis yra gera, nes pagal 2019 m. gruodžio balansą atsakovė veikė pelningai. Atsakovė pažymi, kad teismas priimdamas 2020 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą vadovavosi 2019 m. gruodžio 31 d. įmonės balansu, t. y. beveik vienerių metų senumo duomenimis. Viešai žinoma ir nereikia įrodinėti, kad šiais metais, praktiškai visų Lietuvos įmonių veiklą nuo 2020 m. kovo mėn. įtakojo ir paveikė koronavirusas (COVID-19). Aplinkybės apie tai, kad atsakovės veiklai koronavirusas (COVID-19) turėjo įtakos, byloje pagrindžia atsakovės pateikti į bylą įrodymai;

16.3.                       atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo 2020 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo išvadomis apie tai, kad atsakovė neįrodė savo sunkios turtinės padėties ir patiriamų ekonominių sunkumų, kadangi tokios išvados objektyviai prieštarauja atsakovės 2020  m.  liepos 30 d. teismui pateiktiems ir į bylą prijungtiems įrodymams.

17.       Pažymi, kad 2020 m. kovo 14 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ visoje šalyje paskelbus karantiną ir ekstremalią situaciją, daliai atsakovės darbuotojų buvo nustatyta dalinė prastova, buvo stabdomas darbas tam tikruose objektuose, sutriko medžiagų tiekimas, todėl atsakovė negalėjo normaliai vykdyti savo veiklos. Veiklai įtakos turėjo koronavirusas (COVID-19), nes atsakovė turėjo skelbti prastovą. Atsakovė tiek 2020 m. pradžioje, tiek iki šiol patiria finansinius sunkumus. Atsakovė teikdama prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, pateikė teismui konkrečius įrodymus pagrindžiančius aplinkybes dėl jos sunkios finansinės padėties, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo patenkinti atsakovės prašymą. Tuo labiau, kad ieškovė net nebuvo aktyvi proceso šalis – t. y. neatvyko į bylos nagrinėjimą iš esmės.

18.       Nurodo, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu įrodė savo sunkią padėtį, nes nurodė ir pagrindė tai, kad atsakovė, dalyvauja šiose civilinėse bylose: Nr. e2-1116-465/2020 (Nr. e2A-1537-XX/2020), Nr. e2-15437-936/2020; e2-3777-558/2020. Atsakovės atžvilgiu antstolio D. B. kontoroje buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 0035/20/00543 dėl priteistų sumų išieškojimo išieškotojos UAB  „Kesko Senukai Lithuania“ naudai. 2020 m. liepos 3 d. kreditorei ir atsakovei UAB  „FES  BALTIC“ pavyko susitarti dėl priteistos sumos mokėjimo dalimis, o 2020  m.  liepos  17  d. antstolis pateikė atsakymą, kad neprieštarauja, kad vykdomo išlaidos būtų sumokėtos per 5 mėnesių terminą. Atsakovė vykdo ir atlieka mokėjimus pagal užvestą vykdomąją bylą Nr. 0035/20/00543. Darbo ginčų komisija 2020 m. birželio 4 d. sprendimu Nr. DGKS-3588 priteisė iš UAB „FES BALTIC“ atitinkamas sumas buvusio darbuotojo naudai. Šis Darbo ginčių komisijos sprendimas buvo pateiktas teismui. Atsakovė patiria finansinių sunkumų, nes pagal 2020  m. gegužės 18 d. nutartį civiline?je byloje Nr. e2-16085-566/2020 dalimis moka skolą kreditorei UAB „Systems & Solutions“ (po 305 Eur plius palūkanos kiekvieną mėnesį iki 2023  m.  gegužės 1 d.). Atsakovė savo pasunkėjusią ekonominę padėtį grindė ir tuo, kad pati negauna atsiskaitymų iš savo skolininkų (atsakovė yra inicijavusi teisminius procesus dėl skolų priteisimo iš savo skolininkų).

19.       Ieškovė UAB „JURIS LT“ atsiliepimo byloje nepateikė. 

        Teismas

        k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

20.       Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

        Dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme

21.       Apeliantė (atsakovė) kartu su apeliaciniu skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus - išrašą iš portalo VĮ „Registrų centras“ apie tai, kad atsakovė neturi jokio nekilnojamojo turto.

22.       Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateiktais dokumentais, siekdamas išsamiai, objektyviai išsiaiškinti šalių ginčo aplinkybes, priima apeliantės pateiktus naujus įrodymus (CPK  314  straipsnis). Nagrinėdamas šią apeliacinę bylą, teismas analizuoja ir vertina byloje esančių duomenų, taip pat ir priimtų apeliacinės instancijos teisme, visumą (CPK 185 straipsnis, 302  straipsnis).

        Dėl bylos aplinkybių

23.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 3 d. sprendimas, kuriuo teismas paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020  m.  gegužės  25  d. preliminarų sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinį tenkino visiškai ir priteisė ieškovei iš atsakovės 741,14 Eur pagrindinės skolos, 40 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, 18,38 Eur delspinigių, 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (799,52 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gegužės 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 409 Eur bylinėjimosi išlaidų. Sprendimu taip pat buvo atsisakyta tenkinti atsakovės prašymą dėl priteistų sumų mokėjimų išdėstymo dvylikai mėnesių.

24.       Atsakovė apeliaciniame skundo skundo objektu yra tik šio pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atsisakyta tenkinti atsakovės prašymą dėl priteistų sumų mokėjimų išdėstymo dvylikai mėnesių. Šios sprendimo dalies neteisėtumą bei nepagrįstumą apeliantė grindžia aplinkybe, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino atsakovės dabartinę finansinę padėtį.

Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo

25.       CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu realizuojamas teismo priimtas sprendimas. Pagal CPK 284 straipsnio 1  dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti, išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai. Jų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko (atsakovės), bet ir į išieškotojo (ieškovės) interesus. Nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą taip pat atsižvelgtina į tai, ar išdėsčius teismo sprendimo vykdymą skolininko (atsakovės) nurodytu būdu, bus užtikrintas tinkamas teismo sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti išieškotojo (ieškovės) lūkesčiai.

26.       Sprendimo vykdymo išdėstymas ir atidėjimas – sprendimo privalomumo ir vykdytinumo savybių, kurias įgyja įsiteisėjęs sprendimas, nukėlimas tam tikram laikui, kai sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl itin sunkios įpareigoto asmens turtinės padėties ar kitų ypač svarbių aplinkybių. Asmens turtinę būklę apibūdina jo reguliarių (dabartiniu metu žinomų) pajamų bei išlaidų balansas. Kadangi sprendimo (nutarties) vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios galutinių teismo procesinių sprendimų, kuriais užbaigiama byla, vykdymo tvarkos, kasacinis teismas yra ne kartą pasisakęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Taigi sprendimo įvykdymo išdėstymas yra išimtinė procesinė galimybė, suteiktina tik tais atvejais, kai sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl sunkios atsakovo turtinės padėties ar kitų ypač svarbių aplinkybių. Savo sunkią turtinę padėtį ar kitas ypač svarbias aplinkybes turi įrodyti sprendimo vykdymo išdėstymo prašantis asmuo. Tačiau teismui, prieš priimant sprendimą dėl vykdymo išdėstymo, svarbu įsitikinti, ar pakeitus teismo sprendimo įvykdymo tvarką nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, teisėti lūkesčiai, ar skolos grąžinimo išdėstymas dalimis nesukels pernelyg didelių neigiamų pasekmių išieškotojui ir kt.

27.       Taigi, klausimo dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo sprendimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti teismo sprendimo išdėstymo būtinumą

28.       Pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje pateiktus įrodymus dėl atsakovės finansinės padėties padarė pagrįstą išvadą, kad pati pasiūliusi apmokėjimo terminą, atsakovė jo nesilaikė. Be to, byloje priteista suma juridiniam asmeniui nelaikytina didele, todėl išdėstymas dvylikai mėnesių, mokant po 100 Eur, laikomas pažeidžiančiu ieškovės interesą gauti skolos apmokėjimą kuo greičiau, juo labiau, kad nuo sąskaitos apmokėjimo termino pabaigos jau buvo praėję beveik septyni mėnesiai. Taip pat, atsakovės 2019 m. balansas rodo, kad įmonė dirbo pelningai, o aplinkybė, kad ji dalyvauja turtinio pobūdžio bylose neįrodo jos tokios sunkios turtinės padėties, kad ji negalėtų iš karto sumokėti visos priteistos sumos, juo labiau, įvertinus tai, kad mokėjimas jau buvo pradelstas daugiau nei pusę metų. Apeliacinės instancijos teismas nesutikti su šiomis išvadomis neturi pagrindo.

29.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog apeliantė prisiimdama (ar teikdama) kitus finansinius įsipareigojimus, kurių negali laiku įvykdyti ir dėl ko susidaro, kaip teigia apeliantė, jos sunki finansinė padėtis, elgiasi neatsakingai. Susidariusi padėtis yra pačios apeliantės netinkamų sprendimų rezultatas, o savo veiksmų neigiamas pasekmes ji nepagrįstai siekia perkelti kreditoriams, prašydama teismo sprendimo vykdymą išdėstyti dvylikos mėnesių terminui.

30.       Apeliantė skundą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo taip pat grindė finansiniais sunkumais dėl koronaviruso pandemijos paskelbimo. Tačiau, kaip teisingai ir nurodė pirmosios instancijos teismas, bylos duomenys patvirtina, kad 2019 m. gruodžio 31 d. sąskaita-faktūra, Serija  GTC  Nr.  00036795, iš kurios kildinami reikalavimai, turėjo būti apmokėta iki 2020  m.  sausio 15 d., t. y. iki karantino paskelbimo Lietuvoje likus dviem mėnesiams. Todėl sutiktina, kad karantinas šiuo atveju skolos apmokėjimui iki ginčo teisme išsprendimo reikšmės neturėjo. Taip pat, apeliantė jos nurodomame 2020 m. balandžio 6 d. rašte skolą pati įsipareigojo sumokėti iki 2020 m. birželio 23 d., tačiau savo įsipareigojimo neįvykdė net iš dalies. Sutiktina su apeliantės argumentais, kad jai teko finansinė atsakomybė šalyje paskelbus koronaviruso (COVID- 19) plitimą, tačiau, pabrėžtina, kad pandemija padarinius sukėlė didžiajai daugumai ūkio subjektų, tame tarpe ir ieškovei. Karantino paskelbimas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje savaime nereiškia skolininkų atleidimo nuo prievolių ir/ar įsiteisėjusių teismo sprendimų vykdymo. Apeliantė, kaip ir ieškovė, yra civilinių teisinių santykių subjektas, kuriam galioja šalių procesinio lygiateisiškumo principas. Nors apeliantė nurodė, kad karantino laikotarpiu jos veikla buvo sustojusi, kad atsakovė patyrė/patiria nuostolius ir sunkumus dėl Covid-19 pandemijos, tačiau nepagrindė šių aplinkybių jokiais objektyviais duomenimis (pavyzdžiui, kad dėl šalyje paskelbto karantino jos vykdomai veiklai būtų taikomi kokie nors ribojimai, kurie įtakotų veiklą bei pajamų mažėjimą).

31.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantė nagrinėjamu atveju neįrodė išimtinio atvejo buvimo, objektyviai lemiančio įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo išdėstymo poreikį. Apeliacinės instancijos teismas nekvestionuoja apeliantės argumentų dėl jai tekusios finansinės naštos, susijusios su COVID-19 plitimu, nes susiklosčiusi situacija visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje savaime nereiškia atleidimo nuo įsiteisėjusių teismo sprendimų vykdymo bei negali paneigti teismo sprendimo privalomumo.

32.       Pažymėtina, kad apeliantė pripažino skolą ieškovei, tačiau per visą šį laiką, kol byla nagrinėjama teisme, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, ieškovė nesumokėjo nė dalies skolos, apeliantė negrąžino ieškovei net tos skolos dalies, kurią ji teigia galinti sumokėti kiekvieną mėnesį tuo atveju, jei sprendimas būtų išdėstytas dalimis dvylikos mėnesių laikotarpiui. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad su ieškove atsiskaitė bent iš dalies bylos nagrinėjimo teisme metu, taip pat nėra pateikta įrodymų, ar tinkamai yra vykdomi finansiniai įsipareigojimai pagal sudarytas taikos sutartis ir susitarimus kitiems kreditoriams. Apeliantė nededa pastangų įvykdyti teismo sprendimu priteistų skolų, nepateikia įrodymų, jog stengiasi atsiskaityti su ieškove bent jai prieinamomis mėnesio išmokomis, taigi teismo sprendimo vykdymo išdėstymas nepagrįstai pažeistų ieškovų interesus ir teisėtus lūkesčius.

33.       Teismas nurodo, kad vien blogos materialinės padėties aspektas nėra pakankamas pagrindas aptariamam sprendimo vykdymo išdėstymui. Apeliantės prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo yra pateiktas ilgam laikotarpiui, per kurį neaišku, kaip keisis atsakovės turtinė padėtis, o tai sąlygotų ne tik teismo sprendimo privalomumo, lygiateisiškumo principų pažeidimą, bet ir ieškovų teisėtų lūkesčių pažeidimą. Lietuvos Aukščiausioje Teismo praktikoje pripažįstama, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių. Teismas turi siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos  Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.  3K- 3- 626-378 2015).

34.       Kiti atsakovės apeliaciniame skunde pateikti argumentai taipogi nesudaro pagrindo keisti ar naikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008  m.  kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.  3K- 3- 252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

35.       Teismas, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo byloje pateiktus įrodymus, šalių argumentus, tinkamai taikė materialines teisės normas, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti šį teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

        Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme priteisimo

36.       Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis). Ieškovė nepateikė duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas, dėl ko jų atliginimo klausimas nesprendžiamas.

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r ė :

atsakovės UAB „FES BALTIC“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja                                          Ramunė Mikonienė