Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.- 569-1170/2022
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00888-2022-1
Procesinio sprendimo kategorija 7.11
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. rugpjūčio 11 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė, nedalyvaujant atsakomybėn traukiamam asmeniui V. C., pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą.
Teismas
n u s t a t ė :
V. C., būdamas UAB (duomenys neskelbtini), žinodamas apie šios bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius finansinius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, nesant galimybei atsiskaityti su kreditoriumi, privalėdamas nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą (pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo) ar imtis veiksmų, siekiant atkurti mokumą, laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 4 d. iki bankroto bylos iškėlimo, šios Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 punkte ir 6 straipsnio 2 dalies 1 bei 2 punktuose numatytos pareigos neįvykdė ir nesiėmė veiksmų, siekiant atkurti įmonės mokumą, ar į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB (duomenys neskelbtini) nesikreipė.
V. C. Vilniaus miesto apylinkės teismui 2022 m. liepos 26 d. pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodė, kad su administraciniu teisės nusižengimu visiškai sutinka ir dėl jo padarymo nuoširdžiai gailisi. Kartu jis nurodė, kad jam inkriminuojamas administracinis nusižengimas buvo padarytas nesant tiesioginės tyčios ir nesiekiant pažeisti įstatymų ar teisės aktų reikalavimų. Antai, šis administracinis nusižengimas buvo padarytas dėl jo vadovaujamos UAB (duomenys neskelbtini) ir jai buhalterines paslaugas teikusios įmonės UAB (duomenys neskelbtini) kilusio ginčo, kuris lėmė, kad jis jam, kaip įmonės vadovui tenkančios pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, dėl objektyvių priežasčių negalėjo įgyvendinti, kadangi, neturėdamas UAB (duomenys neskelbtini) disponuojamų bendrovės apskaitos dokumentų, negalėjo parengti visų reikiamų dokumentų teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. V. C. rašytiniuose paaiškinimuose taip pat nurodoma, kad UAB (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) teikė buhalterines apskaitos paslaugas ir disponavo V. C. vadovaujamos įmonės buhalterinės apskaitos dokumentais. Nors V. C. 2021 m. spalio mėnesį planavo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau to negalėjo padaryti, kadangi UAB (duomenys neskelbtini) dėl jo vadovaujamos įmonės įsiskolinimo jam negrąžino visų buhalterinės apskaitos dokumentų. Siekiant atgauti jo vadovaujamos įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus, pastarasis į UAB (duomenys neskelbtini) kreipėsi, pasinaudodamas teisinėmis paslaugomis, tačiau dokumentai nebuvo grąžinti. Jo žiniomis, UAB (duomenys neskelbtini) šiuos dokumentus perdavė tik po bankroto bylos iškėlimo nemokumo administratoriui. Dėl minėtų priežasčių V. C. negalėjo identifikuoti bendrovės kreditorių, jų informuoti dėl ketinimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, taip pat teismui negalėjo pateikti visų privalomų bendrovės dokumentų tam, kad būtų iškelta bankroto byla UAB (duomenys neskelbtini). Kartu V. C. nurodė, kad šiuo metu jo finansinė padėtis yra sunki – jis gauna išimtinai apie 405 Eur dydžio mėnesinį atlyginimą, transporto priemonių ir santaupų neturi. Atsižvelgiant į tai, taip pat į tą aplinkybę, kad administracinis nusižengimas buvo padarytas nesant tiesioginės tyčios bei vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, tikslinga V. C. skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytą ar jos apskritai neskirti.
Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) pareiškimo dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) kreditorė yra VMI. VMI duomenimis, nuo 2018 m. rugsėjo 24 d. UAB (duomenys neskelbtini) vadovas yra V. C. VMI 2022 m. kovo 7 d. su pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB (duomenys neskelbtini). Vilniaus apygardos teismas 2022 m. balandžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1822-661/2022 iškėlė nemokumo (bankroto) bylą UAB (duomenys neskelbtini). Nutartis iškelti nemokumo (bankroto) bylą įsiteisėjo 2022 m. gegužės 7 d. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, 2022 m. liepos 4 d. įmonės mokestinė nepriemoka buvo 20688,38 Eur. Ši mokestinė nepriemoka susidarė pagal UAB (duomenys neskelbtini) pateiktas Gyventojų pajamų mokesčio deklaracijas už 2020 m. spalio - gruodžio mėnesius, 2021 m. kovo – birželio mėnesius bei Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas už 2018 m. birželio, rugpjūčio, lapkričio mėnesius bei 2019 m. spalio mėnesį. Pareiškime taip pat nurodyta, kad VMI, siekdama išieškoti mokestinę nepriemoką, nuo 2021 m. gegužės 4 d. vykdo priverstinį išieškojimą iš UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitų ir turto, tačiau mokestinės nepriemokos išieškoti nepavyko, įplaukų į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą nebuvo. VMI teigimu, UAB (duomenys neskelbtini) yra nemoki – ji nuo 2021 m. lapkričio 19 d. buvo nepajėgi atsiskaityti su VMI, jos veikla nuostolinga, įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai didesni nei pusė bendrovės turimo turto, joje nuo 2021 m. liepos 1 d. nėra nė vieno darbuotojo, VĮ „Registrų centras“ UAB (duomenys neskelbtini) neturi nekilnojamojo turto bei jai priklauso viena transporto priemonė, kuriai yra taikyti apribojimai. Pareiškime nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) vadovas V. C. žinojo, kad įmonėje nuo 2021 m. liepos 1 d. nedirba nei vienas darbuotojas, o jam vadovaujant įmonei - 2021 m. gegužės 4 d., 2021 m. gegužės 31 d., 2021 m. birželio 22 d., 2021 m. liepos 21 d., 2021 m. rugsėjo 20 d., 2021 m. spalio 20 d. buvo surašyti nurodymai nurašyti mokestinę nepriemoką iš banko sąskaitų, o 2021 m. rugpjūčio 11 d. bei 2021 m. rugsėjo 21 d. buvo surašyti sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, kas, VMI teigimu, patvirtina, kad įmonės vadovas suvokė įmonės finansinę padėti ir turėjo pareigą imtis veiksmų, siekiant atkurti mokumą, arba pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo.
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutartimi pagal VMI pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB (duomenys neskelbtini) buvo iškelta bankroto byla bei areštuotas UAB (duomenys neskelbtini) priklausantis nekilnojamasis turtas, prie trumpalaikio turto priskiriamą nekilnojamąjį turtą ar turtines teises. Minėtoje Vilniaus apygardos teismo nutartyje nurodyta, kad Juridinių asmenų registro duomenimis UAB (duomenys neskelbtini) nėra teikusi finansinės atskaitomybės dokumentų už vėlesnius kaip 2020 metus. Bendrovė neteikia Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų, todėl nėra aišku ar įmonė vykdo veiklą ir gauna pajamas. UAB (duomenys neskelbtini) vardu nėra įregistruota nekilnojamojo turto. VĮ „Regitra“ duomenimis, bendrovės vardu yra registruota viena transporto priemonė – „Opel Zafira“, kuriai taikyti apribojimai. Remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. balandžio 5 d. duomenimis UAB (duomenys neskelbtini) skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui sudaro 9157,73 Eur, bendrovė taip pat neturi apdraustų asmenų. Dėl šios priežasties sprendžiama, kad įmonė nevykdo veiklos, o nuo 2019 m. neatsiskaito su kreditoriumi VMI, priverstinai išieškoti mokestinės nepriemokos nepavyko. Vilniaus apygardos teismo nutartyje konstatuota, kad UAB (duomenys neskelbtini) yra nemoki, nes laiku negali vykdyti turtinių prievolių (b. l. 5-6).
Iš mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022 m. balandžio 7 d. išrašo matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2022 m. liepos 4 d. turi 20688,38 mokestinę nepriemoką, kurią sudaro: Gyventojų pajamų mokesčio nepriemokos 19586,91 Eur suma bei Pridėtinės vertės mokesčio nepriemokos suma 831,47 Eur (b. l. 7).
VMI 2021 m. gegužės 4 d. nurodymu nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) Nr. (duomenys neskelbtini) vykdo priverstinį išieškojimą iš UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitų ir turto (b. l. 10).
Advokato padėjėjo Kęstučio Černiausko 2021 m. spalio 6 d. pranešime, adresuotame UAB (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2021 m. spalio 7 d. nutraukia 2018 m. sausio 10 d. sudarytą buhalterinės apskaitos tvarkymo sutartį, bei per 5 dienas nuo minėto pranešimo gavimo dienos, prašo grąžinti UAB (duomenys neskelbtini) visus nurodytos sutarties pagrindu perduotus buhalterinės apskaitos dokumentus.
UAB (duomenys neskelbtini) 2021 m. spalio 7 d. rašte nurodyta, kad 2018 m. sausio 10 d. sutartis yra nutraukta, kadangi UAB (duomenys neskelbtini) yra nesumokėjusi už suteiktas paslaugas daugiau kaip 60 dienų, skolą sudaro 2802,52 Eur, neskaičiuojant delspinigių. UAB (duomenys neskelbtini) gavusi apmokėjimą už suteiktas paslaugas, ne vėliau kaip per 15 dienų įsipareigojo perduoti visus apskaitos registrus bei buhalterinių sąskaitų likučius.
Advokato padėjėjo Kęstučio Černiausko 2021 m. spalio 7 d. rašte nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) yra prašoma grąžinti ne tik visus pirminius dokumentus, tačiau ir visus apskaitos registrus, buhalterinių sąskaitų likučius, kadangi UAB (duomenys neskelbtini) šiuo metu ketina kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Kartu rašte nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) su UAB (duomenys neskelbtini) už 2021 metais suteiktas paslaugas yra visiškai atsiskaičiusi.
UAB (duomenys neskelbtini) atstovas advokatas Dalius Vaitekūnas UAB (duomenys neskelbtini) adresuotame 2021 m. spalio 8 d. rašte nurodė, kad apskaitos registrai ir buhalterinių sąskaitų likučiai bus grąžinti UAB (duomenys neskelbtini) visiškai atsiskaičius už suteiktas paslaugas. Skolos dydis – 2802,52 Eur.
Iš antstolių informacinės sistemos išrašo matyti, kad nuo 2021 m. spalio 26 d. iki 2022 m. gegužės 18 d. antstolė I. K. vykdė UAB (duomenys neskelbtini) išieškojimą pagal VMI vykdomąjį dokumentą.
Iš VĮ „Regitra“ registro išrašo matyti, kad V. C. vardu transporto priemonės neįregistruotos.
Iš VĮ „Regitrų centras“ išrašo dėl turto arešto aktų registro matyti, kad nuo 2021 m. rugsėjo 28 d. yra areštuotas UAB (duomenys neskelbtini) turtas – automobilis „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.
Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte, 6 straipsnio 2 dalyje, 21 straipsnyje numatyta juridinio asmens vadovo pareiga inicijuoti nemokumo procesą, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. Juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą. Nemokumo procesas suprantamas kaip juridinio asmens bankroto ar restruktūrizavimo procesas (JANĮ 2 straipsnio 23 dalis). Sistemiškai aiškinant šio įstatymo nuostatas, nemokumo proceso inicijavimas suprantamas ne kaip nemokumo bylos iškėlimas teisme, bet kaip visuma veiksmų, kurie turi būti atliekami siekiant iškelti nemokumo (bankroto ar restruktūrizavimo) bylą teisme (įskaitant bankroto procesą ne teismo tvarka). Bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla (JANĮ 21 straipsnis). Šios juridinio asmens vadovo pareigos, įskaitant ir susijusias su nemokumo proceso inicijavimu, yra imperatyvios ir JANĮ nuostatos nenurodo jokių išimčių, kada vadovas gali nevykdyti šios pareigos. Šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas subjektyviomis priežastimis, tokiomis kaip tikėjimasis, kad finansinė padėtis pagerės, verslo rizika ir pan. Tai, kad joks delsimas negali būti pateisinamas, matyti ir iš JANĮ 13 straipsnio nuostatų, nurodančių, kad juridinio asmens vadovas privalo atlyginti žalą, kuri atsirado dėl šiame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo (pvz., neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal šį įstatymą tą privalėjo padaryti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-719/2020).
Teismas, įvertinęs visus anksčiau aptartus įrodymus, juos tarpusavyje sugretinęs ir sujungęs į vientisą įrodymų grandinę, taip pat išanalizavęs jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad V. C. veiksmai atitinka jam inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėtį.
Nustatyta, kad V. C. UAB (duomenys neskelbtini) vadovauja nuo 2018 m. rugsėjo 24 d. Pastarojo teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose jis dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo prisipažino ir nurodė, kad turėdamas pareigą, laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nustatyta, kad V. C., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovas privalėjo atsakingai įvertinti valdomos įmonės finansinę būklę, o įmonės nemokumas jį, kaip vadovą, įpareigojo ieškoti sprendimų įmonės mokumui atkurti arba kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo ne vėliau kaip nuo 2021 m. gegužės 4 d., kada buvo pradėtas priverstinis mokestinės nepriemokos išieškojimas iš įmonės sąskaitų. Šias teismo nurodytas aplinkybes patvirtina tiek VMI pateikti duomenys, tiek duomenys iš valstybinių registrų.
Juridinio asmens vadovo pareigos, įskaitant ir susijusias su nemokumo proceso inicijavimu, yra imperatyvios ir JANĮ nuostatos nenurodo jokių išimčių, kada vadovas gali nevykdyti šios pareigos. Negalima nesutikti su V. C. teismui pateiktuose paaiškinimuose nurodytomis aplinkybėmis dėl nuo 2021 m. spalio mėnesio pastarasis iš jo vadovaujamos įmonės buhalterinę apskaitą tvarkančios įmonės bandė atgauti buhalterinės apskaitos dokumentus. Kita vertus, ši aplinkybė nelaikytina V. C. tenkančią pareigą kreiptis į teismą dėl nemokumo proceso inicijavimo paneigiančia aplinkybe. Priešingai, nemokumo inicijavimo tikslas yra kuo greičiau apsaugoti tokios įmonės kreditorių ir paties juridinio asmens interesus, dėl to įmonės vadovas privalo nedelsiant imtis veiksmų dėl įmonės bankroto proceso inicijavimo. Tuo tarpu iš bylos medžiagos matyti, kad V. C. sistemingai nuo 2021 m. gegužės 4 d., būdamas informuojamas VMI apie mokestinių nepriemokų išieškojimą, apie norą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo jo vadovaujamai įmonei bei buhalterinės apskaitos dokumentų atgavimo negalimumą VMI neinformavo. Juo labiau, minėta V. C. nurodyta apylinkybė nelaikytina visiško negalimumo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo aplinkybe. Pabrėžtina ir tai, kad šios aplinkybės taip pat nesuteikia teismui pagrindo pripažinti, kad V. C. veikė jo veiksmuose nesant kaltės. Priešingai, pastarojo žinojimas apie sunkią įmonės finansinę padėtį, kreipimasis į buhalterines paslaugas teikiančią įmonę bei neatlikimas jokių kitų aktyvių veiksmų, sietinų su kreipimusi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, patvirtina, kad V. C. neatliko jam tenkančios JANĮ 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos ir tą suvokė.
Teismui nekyla abejonių, kad V. C., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu laiku nevykdė JANĮ 5 straipsnio 1 punkte nustatytos pareigos ir taip pažeidė VMI interesus. Tą patvirtina anksčiau nutartyje aptarti duomenys, įskaitant ir tai, kad VMI, būdama UAB (duomenys neskelbtini) kreditore, kreipėsi su prašymu dėl bankroto bylos iškėlimo minėtai bendrovei, o Vilniaus apygardos teismas šį prašymą 2022 m. balandžio 7 d. nutartimi tenkino ir UAB (duomenys neskelbtini) iškėlė bankroto bylą.
V. C. veika (neveikimas) dėl neinicijuoto nemokumo proceso atitinka administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Jis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, žinodamas apie šios bendrovės finansinę padėtį bei finansinius įsipareigojimus VMI, nesant galimybės atsiskaityti su kreditoriumi, privalėdamas inicijuoti nemokumo procesą (pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo), nuo 2021 m. gegužės 4 d. iki bankroto bylos iškėlimo tyčia neįvykdė JANĮ 5 straipsnio 1 punkte numatytos šios pareigos ir nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB (duomenys neskelbtini), taip pažeisdamas įmonės kreditoriaus VMI interesus ir padarydamas administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
Administracinės nuobaudos skyrimo motyvai
ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 1400 iki 3000 Eur.
ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Remiantis teismų praktika, administracinė nuobauda, vadovaujantis šia norma, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (LAT nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018).
Teismas, skirdamas nuobaudą V. C., atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį (padarytas pažeidimas, susijęs su vadovaujamos įmonės įvykdytu kreditorių teisių pažeidimu, t. y. netinkamu savo pareigų atlikimu, pasireiškusiu įmonės vadovo neveikimu), į tai, kad nustatyta V. C. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad V. C. šiuo metu dirba, tačiau jo pajamos yra nedidelės – 405 Eur, savo vardu registruotų transporto priemonių ir nekilnojamojo turto neturi, anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, baudos sumokėtos, Antstolių informacinės sistemos duomenimis, priverstinai išieškomų skolų neturi.
Pažymėtina, kad ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytas minimalus baudos dydis yra 1400 Eur. Teismas, įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes, apibūdinančias V. C. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir jo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat atsižvelgęs į protingumo ir teisingumo principus, daro išvadą, kad net ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintos minimalios baudos paskyrimas šiuo atveju pažeistų administracinės nuobaudos paskirtį, būtų neproporcingas padarytam administraciniam nusižengimui ir V. C. asmenybei. Todėl yra teisinis pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir paskirti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui mažesnę baudą, negu ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta minimali bauda – 800 Eur.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
V. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, paskirti jam 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) dydžio baudą.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius) (nuo 2020 m. birželio 26 d. ši sąskaita uždaroma), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas). Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti gavėją – VMI, gavėjo kodą – 188659752, administracinio nusižengimo bylos numerį A6.-569-1170/2022 (unikalus mokėjimo kodas) ir įmokos kodą – 1001.
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė