Civilinė byla Nr. e2A-246-640/2018

Proceso Nr. 2-68-3-34487-2016-4

Procesinio sprendimo kategorija  3.3.1.20.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 13 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė,

teismo posėdyje rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo K. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovams K. S. ir A. S. dėl skolos priteisimo.

Teismas 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. ieškovė ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų 266,70 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė, vadovaudamasi sudaryta elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartimi, tiekė elektros energiją atsakovams priklausančiam namui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini). Už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 10 d. iki 2016 m. rugsėjo 18 d. atsakovai neatsiskaitė, todėl liko skolingi ieškovei 266,70 Eur.

2. Atsakovas K. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad ieškovė nepagrįstai reiškia ieškinį, kadangi jis neatsisako mokėti už sunaudotą elektros energiją jos tiekėjui. Tuo pačiu prašė skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis – nepagrįsto ieškinio pateikimą teismui ir žalos atsakovui padarymą. Atsakovas taip pat nurodė, kad jam nesuprantama, kaip civilinė byla gali būti elektroninio formato, kodėl jis neturi galimybės susipažinti su popierine byla. Atsakovas 2016 m. gruodžio 15 d. pateikė teismui pareiškimą, kuriuo nurodė, kad nėra jokio teisinio pagrindo egzistuoti elektroninei bylai, nes jis teismui teikia dokumentus su originaliais parašais ir tokius pat turi gauti iš kitos šalies.

3. Atsakovė A. S. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 27 d. sprendimu ieškinį tenkino: priteisė solidariai iš atsakovų ieškovės naudai 266,70 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (266,70 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. rugsėjo 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; lygiomis dalimis iš atsakovų ieškovės naudai priteisė 16,95 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo K. S. prašymą skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmetė.
5. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime nurodė, jog byloje nustatyta, kad ieškovė AB „Energijos skirstymo operatorius“, kuri yra ankstesnio elektros energijos tiekėjo AB LESTO (buv. Rytų skirstomieji tinklai) teisių ir pareigų perėmėjas (CPK 48 straipsnis, 179 straipsnio 3 dalis (Juridinių asmenų registro duomenys)), tiekė elektros energiją sodo namui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad minėtas namas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso atsakovams K. S. ir A. S.. Tarp ieškovo ir atsakovo K. S. 2007 m. balandžio 2 d. buvo sudaryta Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 2710215-20332/271439n, pagal kurią ieškovas įsipareigojo tiekti elektros energiją sodo namui, esančiam (duomenys neskelbtini), o atsakovas įsipareigojo už patiektą elektros energiją atsiskaityti sutartyje numatyta tvarka ir terminais – iki 20-tos poataskaitinio laikotarpio kalendorinės dienos (Sutarties 4.2, 5, 6.1, 7.2, 11 punktai). Sutarties sudarymui sutuoktinio, šiuo atveju atsakovės A. S., sutikimas nereikalingas, kadangi sutartis sudaryta šeimos interesais (CK 3.92 straipsnio 3 dalis, 3.109 straipsnio 2 dalis). Sutartis yra galiojanti, prašymų ją nutraukti ieškovė nėra gavusi. Atsakovai savo įsipareigojimų mokėti už jiems nuosavybės teise priklausančiam sodo namui tiektą elektros energiją tinkamai nevykdė, todėl už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 10 d. iki 2016 m. rugsėjo 18 d. liko skolingi ieškovei 266,70 Eur. Tą patvirtina teismui pateiktas išrašas „kliento sąskaitos, mokėjimai ir kontrolės laikotarpiai nuo 2013 m. sausio 10 d. iki 2016 m. spalio 28 d.“. Pažymėtina, kad nors atsakovas K. S. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad neatsisako mokėti tiekėjui už sunaudotą elektros energiją, tačiau byloje duomenų apie tai, kad atsakovai būtų atsikaitę su ieškove nėra (CPK 178 straipsnis).
6. Teismas įvertinęs tai, kad ieškovės ieškinys yra pagrįstas (tenkintinas visa apimtimi) ir nesant duomenų apie ieškovės nesąžiningumą, taip pat veikimą prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, atsakovo prašymą dėl baudos skyrimo ieškovei atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

7. Apeliantas (atsakovas K. S.) apeliaciniu skundu prašo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, apie skundo nagrinėjamą pranešti nurodytu adresu, kviesti liudytojais V. S. ir V. S., pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – įpareigoti Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėją išsiųsti K. S. ir A. S. tinkamą teismo procesinį dokumentą, priimti atskirąją nutartį dėl teisėjos D. K. šiurkščių įstatymo ir kitų teisės normų pažeidimo ir ją siųsti Teisėjų tarybai.
1. Nurodo, jog jam pateiktas procesinis dokumentas yra niekinis, nes nėra teisėjos parašo bei dokumento kopijos tikrumo žymos, todėl pažeistos CPK 268 str. 2 d. nuostatos. Sprendimas turi būti panaikintas pagal CPK 329 str. 1 d.. Nurodo, jog pažeista jo teisė gauti sprendimo kopiją. Tai šiurkštus pažeidimas, todėl apeliacinės instancijos teismas turi priimti dėl to atskirąją nutartį. Tik gavus tinkamą teismo procesinį dokumentą bus galimybė dėl jo pateikti argumentuotą apeliacinį skundą.
2. Apeliantas teigia, jog sprendimas priimtas neteisėtos sudėties, nes jis buvo pareiškęs nušalinimą teisėjai ir posėdžių sekretorei, kurio teismo pirmininkė neišsprendė. Atsakovas nurodo, jog byla buvo išnagrinėta nepranešus ir nedalyvaujant kitam atsakovui, t.y. A. S..
3. Bylą teismas išnagrinėjo jam nedalyvaujant, nors jis nedalyvavo dėl pateisinamos priežasties. Todėl skundas turi būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka.
4. Nurodo, jog byloje nėra 2017 m. vasario 7 d. teismo posėdžio protokolo, o jam duota 2017 m. sausio 19 d. garso įrašo kopija yra suklastota. Dėl to prašo kviesti liudytoju V. S.. Žodinio skundo nagrinėjimo būtinumą argumentuoja tuo, jog būtina išnagrinėti teismo nušalinimo aplinkybes bei teismo posėdžio garso įrašo suklastojimo klausimą. Nurodo, jog teismo pateikiamos garso įrašo kopijos negalima atgaminti, todėl šiuo klausimu prašo kviesti liudytoją  V. S.. Apeliantas teigia, jog nesant teismo posėdžio protokolui, yra pagrindas sprendimą panaikinti (CPK 329 str. 2 d. 5 p.).
5. Nurodo, jog sprendimo pradžioje parašyta, jog bylą nagrinėjo teisėja D. K., o nutariamąją dalį priėmė teismas, t.y. visai kitas bylos nagrinėjime nedalyvavęs asmuo. Nurodo, jog sprendimas surašytas ne pagal lietuvių kalbos taisykles.
6. Apeliantas nurodo, jog ieškovas iš jo pinigų nepriima, o siunčia mokėti į banką ir tokiu būdu pažeidžia jo konstitucines teises. Todėl ieškinys neturėjo būti priimtas.
8. Atsakovė A. S. atsiliepimu į skundą prašo apeliacinį skundą patenkinti. Kviesti liudytojais V. S. ir V. S., skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apie skundo nagrinėjimą pranešti nurodytu adresu. Panaikinti teismo sprendimą ir įpareigoti teisėją išsiųsti įteikti sprendimo tinkamą originalią tikrumo žyma patvirtintą kopiją, priimti atskirąją nutartį. Atsakovė savo atsiliepime iš esmės pritaria apeliaciniame skunde išdėstytiems argumentams ir juos pakartoja.
9. Ieškovė atsiliepimu į skundą prašo visiškai atmesti apelianto 2017 m. kovo 29 d. apeliacinį skundą ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2693-861/2017 nepakeistą.
1. Ieškovė nurodo, jog atsakovo minimos konkrečios taisyklės taikomos tik popieriniams dokumentams, kurių originalai nėra elektroniniai dokumentai. Atitinkamai elektroninių dokumentų nuorašams taikomas Dokumentų rengimo taisyklių 54 punktas, kuriame numatoma, jog jei elektroninio dokumento popierinio nuorašo tikrumas tvirtinamas informacinių technologijų priemonėmis tokius įgaliojimus turinčio juridinio asmens, tikrumo žymą sudaro žodžiai „Nuorašas tikras“, įgaliojimus tvirtinti turinčio juridinio asmens pavadinimas bei data. Tuo tarpu Lietuvos vyriausiojo archyvaro patvirtintų Elektroninių dokumentų valdymo taisyklių 17 punkte nustatyta, jog elektroninio dokumento nuorašo turinyje turi būti šie rekvizitai: specialioji žyma (žodis „Nuorašas“ paryškintomis raidėmis), dokumento sudarytojo pavadinimas, dokumento pavadinimas (antraštė), dokumento data, registracijos numeris, visas dokumento tekstas, parašo rekvizito dalys (be parašo).
2. Atsakovas taip pat nurodo, jog pažeista CPK 268 straipsnio 2 dalies nuostata, tačiau nepateikia jokių duomenų, kurie leistų abejoti, jog sprendimas: a) priimtas teisėjo; b) yra rašytinis; c) jį pasirašė teisėjas.
3. Elektroniniu parašu patvirtinti teismo procesiniai dokumentai ir jų kopijos turi tokią pat teisinę galią kaip ir rašytiniais parašais patvirtinti procesiniai dokumentai (Teismų įstatymo 371 straipsnio 5 dalis).
4. Bendraatsakovei procesiniai dokumentai negalėjo būti įteikti nei jos gyvenamojoje vietoje, nei darbovietėje, kadangi bendraatsakovė niekur nedirba, tariamai pasikeitė jos faktinė gyvenamoji vieta, todėl pirmosios instancijos teismas 2016 m. lapkričio 21 d. nutartimi numatė procesinius dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu ir paskelbė šaukimą į teismą specialiame interneto tinklalapyje.
5. Apeliaciniame skunde tvirtinama, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą už akių, pažeidė CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktą. Apeliantas tvirtina pateikęs pirmosios instancijos teismui pareiškimą, kuriame nurodė pateisinamas neatvykimo į teismo posėdį priežastis. Tačiau pažymima, jog jokių teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintų dokumentų, galinčių patvirtinti neatvykimo į teismo posėdį priežastis, apeliantas nepateikė. Tuo tarpu atsakovo asmeninis pareiškimas, pateiktas jau po bylos išnagrinėjimo, negali būti laikomas oficialiu rašytiniu įrodymu, pateisinančiu neatvykimo į teismo posėdį priežastis. Todėl neturi pagrindo apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra negaliojantis.
6. Apeliantas nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nei teikdamas apeliacinį skundą, neginčija ieškinio, kurį visiškai patenkino pirmosios instancijos teismas, dalyko, t. y. neginčija nei skolos susidarymo fakto, nei jos dydžio. Atsakovo apeliacinis skundas paremtas vien tariamais procesiniais pažeidimais. Taigi, akivaizdu, jog atsakovas iš esmės pripažįsta ieškovės reikalavimą pagrįstu.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Šiuo atveju sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindų nenustatyta.
11. Apeliantas iš esmės ginčija teismo sprendimą dėl jo nurodomų procesinių pažeidimų, todėl nagrinėjant skundą apeliacinės instancijos teismas dėl jų pasisako.
12. Atsakovas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Apeliantas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau jo nurodyti argumentai nesudaro pagrindo tokio prašymo tenkinti. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šis prašymas netenkinamas, kadangi bylai išnagrinėti reikšmingos aplinkybės pagrįstos pateiktais įrodymais, byloje dalyvaujantys asmenys savo procesiniuose dokumentuose išdėstė savo motyvuotus ir išsamius argumentus. Šalims buvo suteikta galimybė pasisakyti bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina, kad dalyvaujančio byloje asmens motyvuotas prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas (CPK 322 str.).
13. Savo prašymą dėl žodinio nagrinėjimo atsakovas iš dalies motyvavo tuo, jog teismas nepagrįstai bylą išnagrinėjo jam nedalyvaujant. Kaip matyti iš bylos, 2017 m. vasario 7 d. teismo posėdyje atsakovas nedalyvavo ir pateikė prašymą dėl jo atidėjimo. Šį prašymą teismas išsprendė, t.y. netenkino, nes nurodė, jog atsakovui du kartus buvo suteiktas laikas pateikti atsiliepimą į bylą, tačiau atsakovas savo eilėje teismui teiktų dokumentų tik išsakė argumentus dėl elektroninių bylų egzistavimo negalimumo, nei skolos apskritai, nei skolos dydžio neginčijo. Teismas pažymėjo, jog paskyrus bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, atsakovo prašymu byla buvo paskirta nagrinėti žodinio proceso tvarka. Be to, pirmasis posėdis buvo atidėtas dėl atsakovo pareiškimo nušalinti teisėją ir teismo posėdžių sekretorę, grindžiamas iš esmės dėl atsakovo elektroninės bylos formato neadekvataus vertinimo ir toks pareiškimas buvo netenkintas 2017 m. vasario 7 d nutartimis. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad 2017 m. vasario 9 d. teisme buvo gautas atsakovo pareiškimas dėl medicininės pažymos, kur nurodoma, jog VšĮ Lukiškių poliklinika atsakovui neišduoda pažymos dėl patirto sužalojimo ir reikalauja už pažymą 10 Eur. Taigi matyti, jog atsakovas tinkamai savo prašymo dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo nepagrindė. Be to, CPK 246 str. 1 nustato, jog teismas konkrečiu atveju vertina neatvykimo priežasčių svarbą ir atsižvelgia į bylos nagrinėjimo stadiją, atsakovo procesinį elgesį bei kitas aplinkybes. Kaip matyti iš ginčijamo sprendimo, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino atsakovo neatvykimo priežastis ir pagrįstai atmetė atsakovo prašymą dėl bylos atidėjimo bei bylą išnagrinėjo atsakovui nedalyvaujant.
14. Apeliantas skunde nurodo, jog sprendimas yra niekinis, nes nėra pasirašytas teisėjos, kopijos neturi atitinkamų žymų, todėl, jo manymu, pažeisti CPK 268 straipsnio 2 dalies reikalavimai ir Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-117 patvirtintos Dokumentų rengimo taisyklės dalyje dėl dokumentų kopijų rengimo. Dokumentų rengimo taisyklių 1 punkte numatyta, jog elektroniniai dokumentai rengiami pagal Lietuvos vyriausiojo archyvaro patvirtintų Dokumentų rengimo taisyklių ir Elektroninių dokumentų valdymo taisyklių reikalavimus. Pažymėtina, jog atsakovo minimos konkrečios taisyklės taikomos tik popieriniams dokumentams, kurių originalai nėra elektroniniai dokumentai. Atitinkamai elektroninių dokumentų nuorašams taikomas Dokumentų rengimo taisyklių 54 punktas, kuriame numatoma, jog jei elektroninio dokumento popierinio nuorašo tikrumas tvirtinamas informacinių technologijų priemonėmis tokius įgaliojimus turinčio juridinio asmens, tikrumo žymą sudaro žodžiai „Nuorašas tikras“, įgaliojimus tvirtinti turinčio juridinio asmens pavadinimas bei data. Tuo tarpu Lietuvos vyriausiojo archyvaro patvirtintų Elektroninių dokumentų valdymo taisyklių 17 punkte nustatyta, jog elektroninio dokumento nuorašo turinyje turi būti šie rekvizitai: specialioji žyma (žodis „Nuorašas“ paryškintomis raidėmis), dokumento sudarytojo pavadinimas, dokumento pavadinimas (antraštė), dokumento data, registracijos numeris, visas dokumento tekstas, parašo rekvizito dalys (be parašo). Jokių kitų apelianto nurodomų rekvizitų, – tame tarpe ir fizinio parašo buvimo – minėtos taisyklės nereikalauja, todėl akivaizdu, jog Lietuvos vyriausiojo archyvaro įsakymu patvirtintų taisyklių pirmosios instancijos teismas nepažeidė. Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo, kuriuo apeliaciniame skunde remiasi ir pats apeliantas, nuostatomis, teismuose yra sudaromos reikiamos techninės sąlygos teismų procesinius sprendimus, vykdomuosius raštus ir kitus su teismo procesu susijusius dokumentus ir jų kopijas tvirtinti saugiu elektroniniu parašu, sukurtu saugia parašo formavimo įranga ir patvirtintu kvalifikuotais sertifikatais. Elektroniniu parašu patvirtinti teismo procesiniai dokumentai ir jų kopijos turi tokią pat teisinę galią kaip ir rašytiniais parašais patvirtinti procesiniai dokumentai (Teismų įstatymo 371 straipsnio 5 dalis). Todėl konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas ir jo nustatyta tvarka patvirtinti nuorašai atitinka įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus formos reikalavimus.
15. Atmestinas apelianto argumentas, jog bylą išnagrinėjo šališkas teismas, nes nebuvo išspręstas jo pareiškimas dėl teisėjos ir posėdžių sekretorės nušalinimo. Iš bylos matyti, jog 2017 m. vasario 7 d. nutartimis Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkė išsprendė pareiškimą dėl nušalinimo tiek teisėjai, tiek posėdžių sekretorei ir jį atmetė.
16. Atsakovas taip pat tvirtina, jog byla išnagrinėta nepranešus bendraatsakovei A. S.. Patikrinus bylą matyti, jog pirmosios instancijos teismas  2016 m. lapkričio 21 d. nutartimi numatė procesinius dokumentus įteikti atsakovei A. S. viešo paskelbimo būdu ir tiek ieškinį, tiek šaukimus į teismą tinkamai įteikė viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje. Todėl procesinio pažeidimo teismas nepadarė.
17. Taip pat iš bylos matyti, jog visi teismo priimti procesiniai dokumentai buvo tinkamai ir laiku išsiųsti visoms šalims, tame tarpe ir apeliantui, jo paties nurodytu adresu.
18. Apeliantas nurodo, jog byloje nėra 2017 m. vasario 7 d. teismo posėdžio protokolo, o jam duota 2017 m. sausio 19 d. garso įrašo kopija yra suklastota. Dėl to prašo kviesti liudytojus. Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs pirmosios instancijos teismo bylą pagal LITEKO duomenis nustatė, jog byloje yra tiek 2017 m. sausio 19 d., tiek 2017 m. vasario 7 dienos teismo posėdžio garso įrašai, todėl apeliacinio skundo argumentai, kad yra pagrindas teismo sprendimą panaikint CPK 329 str. 2 d. 5 p. atmestini kaip nepagrįsti. Taip pat atsakovas nepagrindžia savo teiginių, jog garso įrašas yra suklastotas, todėl jie atmestini. Atmetus tokius argumentus, atmestini ir apelianto prašymai dėl liudytojų iškvietimo.
19. Sprendimą priėmė ir bylą išnagrinėjo pirmosios instancijos teismas. Pagal CPK 62 str. apylinkių teismuose bylas nagrinėja vienas teisėjas. Nagrinėdamas bylas jis veikia apylinkės teismo vardu, todėl nepagrįstas argumentas, jog bylą išnagrinėjo ir sprendimą priėmė ne vienas ir tas pats asmuo.
20. Pažymėtina, jog atsakovas patį skolos priteisimo faktą ginčija tik tuo, jog iš jo ieškovas nepriima pinigų ir siunčia į banką. Tokie argumentai nepagrindžia ieškinio nepagrįstumo ir neatleidžia atsakovo nuo savo prievolių vykdymo pagal šalių sudarytą sutartį.
21. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamas bylą nepadarė proceso teisės normų pažeidimų, tinkamai išsprendė šalių ginčą ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasis CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., teismas

n u t a r i a:

atsakovo K. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja                                                        Rūta Veniulytė-Jankūnienė