Civilinė byla Nr. 2-1216-1080/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17670-2022-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.1.; 3.2.6.1

(S)

dalyvaujant ieškovės atstovams A. Č. ir advokatui Arūnui Šalkauskui,

atsakovės atstovėms advokatei Egidijai Vėbraitei ir L. N.,

liudytojams G. Ž. ir R. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Informaciniai sprendimai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kavinuko prekyba“ dėl skolos už atliktus darbus (suteiktas paslaugas) priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 15 730 Eur skolą už atliktus darbus, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad ieškovė yra informacinių technologijų paslaugas teikianti įmonė. Atsakovė pas ieškovę užsakė atkurti sugadintus apskaitos programos duomenis. Darbai buvo atliekami nuo 2022 m. balandžio 14 d. iki 2022 m. gegužės 30 d. Jų metu buvo atkurti 6129 įrašai iš atsakovės Didžiosios knygos operacijų. Viso Didžiosios knygos operacijų lentelėje buvo 113 801 įrašas.  Visi darbai tarp šalių buvo derinami elektroninių laiškų pagalba. Papildoma informuojama apie darbų atlikimą telefonu, atsakant į atsakovės raginimus kuo greičiau sutvarkyti reikalingus duomenis. Atlikti darbai atsakovei perduoti elektroninėmis priemonėmis. Dėl darbų apimties ir jų kokybės atsakovė pretenzijų nekėlė. Viso buvo dirbama 200 valandų. Ieškovė pateikė atsakovei apmokėti sąskaitas, tačiau atsakovė jų neapmokėjo ir yra skolinga 15 730 Eur. Ieškovė išsiuntė atsakovei elektroniniu būdu failą su surastų ir atstatytų įrašų Didžiojoje knygoje sąrašu. Atsakovės direktorė prašė pateikti atliktų darbų apimtis. Pateikus paaiškinimus, atsakovė informavo ieškovę, jog jokių darbų atlikimo neužsakinėjo ir pateiktų sąskaitų nemokės.

3.       Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4.       Atsiliepime nurodė, kad 2022 m. balandžio mėnesį prieš atsakovę buvo įvykdyta kibernetinė ataka, dėl ko buvo pažeistos atsakovės duomenų bazės bei jų kopijos. Panaudojus specializuotą programinę įrangą atsakovės duomenų bazės buvo atstatytos. Tačiau Visma Business duomenų bazė buvo atstatyta ne pilnai, buvo pažeistos tam tikros lentelės, joje buvę duomenys – klientų, tiekėjų operacijos ir kt. Atsakovės darbuotojas susisiekė su ieškove dėl ieškovės galimybės pagelbėti atsakovei. Atsakovė paaiškino, kad ją domintų ir jai aktualūs būtų išimtinai tik buhalterinių sąskaitų bei klientų ir tiekėjų likučiai 2021 m. gruodžio 31 dienai. Jokie ankstesni duomenys, jų atkūrimas atsakovei nebuvo reikalingas, nes duomenis apie likučius iki 2020 m. gruodžio 31 dienai (imtinai) atsakovė turėjo. Atsakovė kreipėsi į ieškovę išimtinai tik dėl nurodytų duomenų atkūrimo. Pilnos duomenų bazės, joje buvusių įrašų atstatymo darbai nebuvo užsakinėjami ir atsakovei nebuvo reikalingi. Šalys telefoninio pokalbio metu kalbėjo apie tai, kiek galėtų užtrukti darbai ir kiek tai kainuotų. Tikslios sumos ieškovė neįvardijo. Joks valandinis atlygis tarp šalių nebuvo sutartas. Atsakovę domino tik galutinis rezultatas. Atsakovė visapusiškai bendradarbiavo su ieškove, teikė visą reikalingą informaciją. Ieškovė nei karto atsakovei neužsiminė, kad darbo kaina bus didesnė nei telefoninio pokalbio metu nurodyta iki 3000 Eur dydžio suma. Ieškovė pateikė sąskaitą 7 865 Eur sumai, su kuria atsakovė iš karto nesutiko, paprašė ją paaiškinti. Ieškovė nurodė, kad savo atliktus darbus vertina pati. Ieškovė nepateikė pagrindimo, duomenų, tvirtinančių kokiu pagrindu ieškovė reikalauja apmokėti žymiai didesnę sumą. Ieškovė atsakovei nepateikė atsakovės užsakyto darbo rezultato – likučių 2021 m. gruodžio 31 dienai. Ieškovė atsiuntė dar vieną sąskaitą 7 865 Eur sumai. Atsakovė atsisakė priimti ir apmokėti ieškovės pateiktas sąskaitas, nes jos buvo išrašytos už darbus, kurių apimtį vienašališkai išplėtė pati ieškovė.

5.       Teigė, kad atsakovė jau kurį laiką bando pakeisti naudojamą programinę įrangą, pereiti prie kitos apskaitos sistemos, kurią buvo įsigijusi, buvo pasidariusi popierines didžiosios dalies aktualiausių buhalterinių duomenų ir dokumentų už laikotarpį iki 2020 m. gruodžio 31 d. kopijas. Atsakovė buvo parengusi ir pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentus už laikotarpį iki 2020 m. gruodžio 31 d. Atsakovei nereikalingas visų informacinės sistemos Visma Business duomenų atkūrimas, atstatymas. Ieškovė taip pat nepateikė įrodymų, kad tarp šalių egzistavo susitarimas dėl būtent tokios sumos (darbų kainos) sumokėjimo bei įsipareigojimo sumokėti pagal ieškovės nurodomas darbo valandas, arba sutikimas mokėti daugiau nei 3 000 Eur. Ieškovė nepateikė atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktų.

6.       Ieškovė pateikė dubliką, kuriuo prašė ieškinį tenkinti pilna apimtimi.

7.       Papildomai nurodė, kad nebuvo aiški nei darbų apimtis, nei laikas per kurį galima būtų užsakymą padaryti. Ieškovė informavo, kad skaičiuos paslaugų valandas ir taikys valandinį atlygį. Atsakovė ieškovei nepateikė jokių nesugadintų kopijų, dėl ko pati laikytina neatsakinga ir aplaidi savo kasdieninėje buhalterinės apskaitos vedimo veikloje, nes buvo pažeistas apskaitos duomenų saugojimo principas. Šalys pačios nežinojo, kas ir kiek buvo sugadinta. Jokių konkrečių sumų už paslaugas nebuvo nurodyta. Sutarus dėl paslaugos ir atlikimo sąlygų buvo duotas nurodymas ieškovės darbuotojui G. Ž. pradėti vykdyti darbus. Ieškovė visos Didžios knygos duomenų neatstatinėjo. Šalys susitarė darbus vertinti valandomis pagal tuo metu taikomą ieškovės taikomą valandinį atlyginimą (65 Eur už valandą).

8.       Atsakovė pateikė tripliką, kuriuo prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

9.       Papildomai paaiškino, kad  ieškovė neinformavo atsakovės, jog likučių už 2021 metus atstatymui gali būti reikalinga atstatinėti visus Didžiosios knygos įrašus už maždaug 10 metų laikotarpį, apimantį ir laikotarpį, kai nebuvo atliktas atsakovės reorganizavimas. Atsakovės nuomone, likučiai 2021 m. gruodžio 31 d. gali būti visiškai atstatyti/nustatyti naudojantis informacija apie likučius buvusius 2020 m. gruodžio 31 d. ir iš turėtų dalinai sugadintų kopijų atkurtus trūkstamus duomenis apie įmonės operacijas per 2021 metus. Ieškovė neatliko šalių sutartų darbų, neperdavė jų rezultato atsakovei, todėl neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo reikalauti iš atsakovės apmokėti su ieškiniu pateiktas sąskaitas.

10.       Teismo posėdyje šalių atstovai palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytas pozicijas.

11.       Teismo posėdyje, vykusiame 2023 m. sausio 31 d., metu liudytojas G. Ž. paliudijo, kad jo buvo paprašyta atstatyti UAB „Kavinuko prekyba“ sugadintą duomenų bazę. Paaiškino, jog tam, kad viskas sutaptų ir turėtų teisingus galutinius likučius, reikėjo viską sutikrinti. Nurodė, kad sugadinto įrašo patikrinimas užtrukdavo 2 minutes. Liudytojas paliudijo, kad jam nebuvo nurodyta nuo kada duomenys turi būti atstatyti, nes reikalinga buvo atstatyti duomenis nuo pat pradžių. Terminas darbui atlikti nebuvo nustatytas. Apie užbaigtą darbą pranešė gegužės 30 d. ir prašė UAB „Kavinuko prekyba“ duomenų bazę sutvarkyti į lietuvių kalbą, kad viską galėtų įkelti į duomenų bazę. Paruoštą Excel formato failą persiuntė elektroniniu paštu birželio 6 d. Paaiškino, kad Excel failą galima būtų kopijuoti į specialų dokumentą sistemoje, tada duomenų bazė turėtų perskaičiuoti balansus už visus laikotarpius. Excel duomenys negali būti panaudoti kitur ir buvo skirti tik sugadintai duomenų bazei. Liudytojas taip pat paliudijo, kad dirbo tik su šia užduotimi, apie pusantro mėnesio, visą dieną, faktiškai dirbtas valandas apskaičiavo vadovė.

12.       Teismo posėdyje, vykusiame 2023 m. balandžio 11 d., metu liudytojas R. V. paliudijo, kad 2021 m. balandžio mėnesį įvyko kibernetinė ataka prieš UAB „Kavinuko prekyba“, kurios metu buvo pažeisti duomenis serveryje ir atsarginės kopijos. Liudytojui prisijungus prie UAB „Kavinuko prekyba“ sistemos buvo pastebėti neatitikimai. Paliudijo, kad šiek tiek duomenų atstatyti pavyko patiems, tačiau asmenys dirbo su Visma Business sistema ir ją gerai žinojo, todėl nutarta kreiptis į UAB „Informacinius sprendimai“, kad įvertintų, ar galima automatizuotai ištraukti duomenis. Paliudijo, kad UAB „Kavinuko prekyba“ reikėjo 2021 m. gruodžio 31 dienai Didžiosios knygos likučių, nes visa kita buvo atstatyta. Teigė, kad jei būtų reikėję suvesti rankomis, tai tam įmonė turėjo savo darbuotojus arba galima buvo samdyti buhalterinę įmonę šiems darbams atlikti. Taip pat nurodė, kad yra dirbęs su užsienio kompanijomis Ispanijoje ir kitose valstybėse su tokiomis problemomis ir sudėtingesnį darbą yra atlikęs greičiau. Liudytojo vertinimu, tokios kaip UAB „Kavinuko prekyba“ duomenų atkūrimui, žinant duomenų struktūras, darbą galima būtų atlikti per 1-2 dienas. Paliudijo, kad UAB „Kavinuko prekyba“ po dviejų mėnesių pradėjo veikti ir UAB „Informaciniai sprendimai“ pateikti duomenys buvo jau nereikalingi. Teigė, kad įmonės direktorė turėjo finansinius rezultatus, tačiau kol iš UAB „Kavinuko prekyba“ negavo skaičių, tol patys negalėjo patikrinti, ar už trumpesnį laikotarpį pateikti skaičiai yra tikslūs ar ne.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys netenkinamas

13.       Bylos duomenimis ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad 2011 m. liepos 1 d. tarp UAB „Kavinukas“ (šiuo metu reorganizuota ir išregistruota) ir ieškovės buvo sudaryta sutartis Nr. KAV 2011/07/01. Sutarties dalykas – verslo valdymo programinės įranga Visma Business. Ieškovė įsipareigojo atlikti sutartyje nurodytos programinės įrangos aptarnavimo paslaugas, pagal atskirą UAB „Kavinukas“ užsakymą atlikti kitus su programine įranga susijusius darbus. Sutartis galiojo iki 2011-12-31. 2014 m. UAB „Kavinukas“ reorganizuota ją prijungiant prie UAB „Presto prekyba“, kurios pavadinimas pakeistas į UAB „Kavinuko prekyba“. Nuo 2014-10-01 Visma Business programos licencija laikinai buvo perleista naudotis atsakovei. UAB „Kavinukas“ buhalterinės apskaitos duomenys, likučiai nuo 2014-09-30 perkelti į UAB „Presto prekyba“ naudotą buhalterinę programą Visma Business (toliau – programinė įranga) (t. 2., b.l. 6-13). Šalys neginčijo, kad 2022 m. balandžio mėnesį prieš atsakovę buvo įvykdyta kibernetinė ataka, dėl ko buvo pažeistos atsakovės duomenų bazės bei jų kopijos. Šalys neginčijo, kad atsakovė 2021 m. balandžio 12 d. kreipėsi į ieškovę telefonu dėl galimybės atstatyti (atkurti) informaciją apie tiekėjų, klientų, skolų, įsipareigojimų likučius ir kt. už 2021 metus. Ieškovė sutiko atlikti atsakovės nurodytus darbus. Ieškovė pateikė atsakovei apmokėti 2022 m. gegužės 24 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ISP11397, kurios suma 7 865 Eur ,ir 2022 m. birželio 20 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. ISP11400, kurios suma 7 865 Eur. Atsakovė atsisakė apmokėti ieškovės pateiktas sąskaitas.

Dėl ginčo materialinio teisinio santykio kvalifikavimo.

14.       Ieškovė, savo ieškinio reikalavimams pagrįsti, be kitų faktinių aplinkybių nurodė, kad bylos šalys rašytinės sutarties nesudarė, užsakymas pateiktas žodžiu, tačiau susitarė, jog atsakovė atliks konkretų darbą – atkurs sugadintus apskaitos programos duomenis ir atsakovė sutiko mokėti ieškovei paslaugų įkainį, kuris yra 65 Eur per valandą. Ieškovė teigia, kad ji tinkamai įvykdė savo įsipareigojimus, laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 14 d. iki 2022 m. gegužės 30 d. atkūrė atsakovės Didžiosios knygos operacijų lentelėje 6 129 įrašus, ieškovė dirbo iš viso 200 valandų, darbų rezultatą perdavė atsakovei bei nurodė pagal pateiktas sąskaitas sumokėti 15 730 Eur už atliktus darbus, tačiau atsakovė už darbus nesumokėjo. Tuo tarpu atsakovė nesutikdama su tokia argumentacija, atskirsdama nurodo, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja atsakovę apmokėti už darbus, kurie neatitiko atsakovės užsakytų darbų, ir mano, kad užsakytų darbų ieškovė nėra atlikusi ir jų rezultato atsakovei nėra perdavusi, o ieškiniu reikalaujama darbų kaina nepagrįsta jokiais įrodymais.

15.       Įvertinus ieškinyje ir dublike nurodomas faktinės aplinkybes, ieškovės vadovės žodinius paaiškinimus (2023-01-31 teismo posėdžio garso įrašo nuo 27 min. 00 sek. iki 28 min. 20 sek.) bei atsakovės ir jų atstovių žodinius atsikirtimus, teismo posėdžių metu liudytojų G. Ž. ir  R. V. duotus parodymus, laikytina, jog šalys tiek žodžiu, tiek elektroninio susirašinėjimo būdu sutarė dėl konkretaus darbo rezultato – atsakovės buhalterinių sąskaitų, klientų, tiekėjų ir kt. likučių, buvusių 2021 m. gruodžio 31 dienai, atstatymo, t. y. dalies informacinės sistemos Visma Business duomenų atstatymo.

16.       Taigi išdėstytų aplinkybių, matyti, kad šalys sudarė rangos sutartį (CK 6.644 straipsnio 1 dalis), nors šalims tariantis dėl darbų atlikimo sutarties šalys neįvardijo konkrečios sutarties rūšies.

17.       Ieškovės atstovas baigiamųjų kalbų metu teigė, kad šalių sutartis sudaryta elektroninių ryšio priemonėmis. Sutartys sudaromos žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais. Sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai) (CK 1.71 straipsnio 1, 2 dalys, 6.192 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjimu atveju atsakovė neginčija, kad šalys sudarė susitarimą, tačiau ginčija ieškovės nurodomas susitarimo sąlygas. Taigi nesant ginčo dėl sutarties sudarymo fakto, pastarųjų ieškovės atstovo argumentų dalies teismas plačiau neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

Dėl atsakovės pareigos sumokėti už atliktus darbus

18.       Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui (CK 6.645 straipsnio 1 dalis). 

19.       Tarp šalių kilęs ginčas dėl atlikto darbo turinio ir apimties bei pareigos už jį apmokėti. Ieškovė teigia, kad darbą atlikinėjo nuo 2022 m. balandžio 14 d. iki 2022 m. gegužės 30 d., atkūrė 6129 įrašus Didžiojoje knygoje, dirbo 200 valandų, ieškovės darbai derinti elektroninių laiškų pagalba bei papildomai atsakovė informuota telefonu, atlikti darbai atsakovei perduoti elektroninėmis priemonėmis.

20.       Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016).

21.       Tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas taip pat yra neatskiriamas nuo tinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo. Kilus ginčui dėl atliktų darbų turinio, apimties ieškovė turi įrodyti, kad atliko darbą dėl kurio šalys susitarė ir pagrįsti dirbtų valandų skaičių bei parengto darbo rezultato perdavimą atsakovei.

22.       Atsakovė teigia, kad jai buvo reikalingi išimtinai tik buhalterinių sąskaitų, klientų, tiekėjų ir kt. likučiai, buvę 2021 m. gruodžio 31 dienai. Pažymi, kad minėti duomenys buvo reikalingi finansinės atskaitomybės už 2021 metus parengimui. Ieškovė laikosi pozicijos, kad neatstatinėjo visos Visma Business duomenų. Iš atstatytų įrašų atsakovės Didžiosios knygos operacijų lentelėje matyti, kad įrašai buvo atstatinėjami/atkuriami nuo 2011 metų (t. 1., b.l. 40-137). Pažymėtina, kad byloje nėra pateikta rašytinių įrodymų, kad atsakovė tiksliai nurodė, jog jai reikalingi tik už 2021 metus buvo buhalterinių sąskaitų, klientų, tiekėjų ir kt. likučiai. Tačiau teismo posėdžio metu ieškovės vadovė neginčijo ir šią aplinkybę paliudijo liudytojas R. V., kad atsakovės pageidavimas buvo atstatyti likučius už 2021 metus, todėl labiau tikėtina, jog ieškovė buvo informuota, kad atsakovei buvo reikalingi buhalterinių sąskaitų, klientų, tiekėjų ir kt. likučiai, buvę 2021 m. gruodžio 31 dienai. Šią aplinkybę taip pat netiesiogiai patvirtina ir tai, kad kibernetinės atakos metu atsakovė buvo parengusi ir pateikusi VĮ Registrų centrui finansinės atskaitomybės dokumentus už laikotarpį iki 2020 m. gruodžio 31 d. (t.2., b.l.36). Įrodymų, kad atsakovė pageidavo likučių atstatymo už ilgesnį laikotarpį, ieškovė nepateikė, kaip ir nepateikė įrodymų, kad reikalaujamų duomenų atstatymui buvo reikalinga tikrinti duomenis už ankstesnius laikotarpius ir apie tai buvo informuota atsakovė (CPK 178 straipsnis).Nors ieškovės pateiktuose elektroniniuose laiškuose atsakovei nurodoma, kad nerandama tiekėjų, kurių sąskaitų faktūrų data yra 2017, 2018, 2019,2020, 2021, 2022 metai, tačiau ieškovė nepaaiškino atsakovei, kodėl reikalinga pateikti sąskaitas nuo 2017 metų, ieškovė elektroniniuose laiškuose taip nenurodė, kodėl Didžiosios knygos įrašai atkurti nuo 2011 metų. Taigi darytina išvada, kad ieškovei buvo žinoma, jog atsakovė užsakė atlikti buhalterinių sąskaitų, klientų, tiekėjų ir kt. likučių atstatymą, buvusį 2021 m. gruodžio 31 dienai, o tuo tarpu ieškovė niekaip nenurodė atsakovei, jog šių duomenų atkūrimui reikalinga atsakovės duomenų patikrina nuo 2011 metų.

23.       Ieškovės vadovė bylos nagrinėjimo metu teigė, kad šalys susitarė dėl 65 Eur valandinio įkainio, tačiau šiai aplinkybei pagrįsti taip pat nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Tačiau taip pat nepagrįsta ir atsakovės atstovių nurodoma aplinkybė dėl ieškovės nurodytos iki 3000 Eur darbų kainos (CPK 178 straipsniai).

24.       Ieškovė pateikė į bylą šalių tarpusavio elektroninius susirašinėjimus, kurių įrodomoji reikšmė vertinama informatyvumo aspektu, t.y., ar juose yra atskleista bylai reikšminga informacija.

25.       Susipažinus su elektroninių laiškų turiniu, matyti, kad tarpusavio susirašinėjimas nepatvirtina buvus šalių susitarimą dėl ieškovės 65 Eur valandinio įkainio. Šios aplinkybės nepatvirtino ir byloje apklausti liudytojai. Kitų duomenų apie šalių suderėtą darbų atlikimo įkainį, ieškovė nepateikė. 

26.       Ieškovė tik 2022 m. gegužės 24 d. elektroniniame laiške, pateikdama atsakovei 2022 m. gegužės 24 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. ISP11397, kurios suma yra 7 865 Eur, įvardijo atsakovei 65 Eur už darbo valandą kainą bei nurodė dirbtų valandų kiekį -100 val., taip pat paaiškino, jog birželio mėnesį bus pateikta kita darbų dalis apmokėjimui (b.l. 27). Kartu su elektroniniu laišku ieškovė atsakovei nekonkretizavo atliekamų darbų, nedetalizavo faktiškai dirbto laiko. 2022 m. birželio 6 d. elektroniniu paštu ieškovė pateikė atsakovei jos Didžiosios knygos surastų ir atstatytų įrašų sąrašą bei nurodė, kad darbą atlikinėjo nuo 2022 m. balandžio 14 d. iki 2022 m. gegužės 30 d.  Atsakovei paprašius paaiškinti dėl atliktų darbų apimties ir sumos apmokėjimo, ieškovė 2022 m. birželio 15 d. elektroniniu laišku lakoniškai nurodė, jog atliktus darbus vertina pati ir pati gali nustatyti sugaištą laiką, atlikto darbo apimtį bei nurodė atsakovei, jog vienos eilutės suradimui ir atstatymui vidutiniškai buvo sugaišta apie 2 minutes, kas sudaro:  2 min x 6000 įrašų = 200 val. x 65 Eur = 13 000 Eur. Tačiau šiems savo paskaičiavimams ieškovė nepateikė įrodymų, t.y. ieškovė nenurodė, kokie konkrečiai darbai yra atliekami/atlikti nurodytam darbo rezultatui pasiekti, kada atsakovė įspėta apie jų galimą/numanomą atlikimo trukmė bei apimtį. Nors ieškovė teigė, kad apie darbo eigą buvo informavusi atsakovę, tačiau elektroninių laiškų turinys tvirtina, kad atsakovė informuojama apie ieškovės atliekamą darbą, tačiau jo nekonkretizuojant, darbų eigoje nenurodoma numanoma/ ketinama/atliekama atlikti darbų apimtis.

27.       Šiuo atveju įvertintina ir tai, kad ieškovė įmonė yra vienintelė Lietuvoje aptarnaujanti Visma Business programą, turinti tam tikrų žinių, kurių neturi atsakovės darbuotojai. Ieškovė yra specifinio verslo srities profesionalė, turinti ilgametės praktikos savo srityje, todėl darbų atlikimo eigoje turėjo galimybę preliminariai numatyti darbų turinį, apimtį ir trukmę, apie tai informuoti klientą, kad ateityje nekiltų ginčų dėl konkretaus darbo apimties, faktiškai dirbtų valandų skaičiaus ir pareigos sumokėti už dirbtą darbą, o to nepadariusi, prisiėmė riziką ginčui dėl darbų laiko, apimties kilti.

28.       Ieškovė pateikė į bylą ieškovės darbuotojo G. Ž. 2022 m. balandžio ir gegužės mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį, tačiau jame esantys duomenys neleidžia daryti išvados, jog visos nurodytos faktiškai išdirbtos valandos buvo skirtos atsakovės nurodytam darbui atlikti.  Įvertintina ir tai, kad atsakovei iškėlus klausimą dėl ieškovės dirbtų valandų skaičiaus, atsakovei žiniaraštis nebuvo pateiktas, jis buvo pateiktas tik bylos nagrinėjimo metu teismui. Teismo posėdžio metu liudytojas G. Ž. paliudijo, kad dirbo nurodomą valandų skaičių, tačiau kaip faktiškai išdirbtas laikas buvo fiksuojamas nenurodė. Duomenų apie tai, kad ieškovės darbuotojui buvo suformuluota konkreti darbo užduotis, taip pat nepateikta. Taigi ieškovė pateiktuose žiniaraščiuose nurodytų faktiškai dirbtų valandų skaičiaus kitais įrodymais nepagrindė, todėl žiniaraščių duomenys vertintini kritiškai, neleidžiantys daryti išvados faktiškai tokio kiekio dirbtų valandų skaičiui patvirtinti.  

29.       Be to, net ir tuo atveju, jei žiniaraštyje nurodytą valandų skaičių laikyti praleistą atliekant tik atsakovės užsakytą darbą, tačiau nesant kitų įrodymų apie fiksuotų prisijungimų prie serverio, duomenų bazės ar pan. laiką, nėra galimybės įsitikinti, ar nurodytų darbo valandų skaičius yra realus ir pagrįstas.

30.       Ieškovė nurodo, kad atsakovė sutiko ir ieškovės darbų nestabdė, tačiau šiuo atveju įvertintina susiklosčiusi situacija, kai iki 2022 m. gegužės 24 d.  PVM sąskaitos – faktūros ir 2022 m. gegužės 24 d. elektroninio laiško pateikimo atsakovei, ieškovė net nenurodė darbų apimties, kainos ir trukmės, kuriems atsakovė galėjo pritarti ir su jais sutiko. Ieškovė nenurodė ir bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad ieškovė įvardijo ir šalys susitarė dėl darbo rezultato perdavimo būdo, jo materialios formos. Duomenų apie tai, kad padarytas darbas būtų perduotas priėmimo - perdavimo aktu į bylą, ieškovė nepateikė. Pažymėtina, kad ieškovės elektroniniai laiškai (2022 m. balandžio 15 d., 19 d., 20 d. gegužės 2 d., 5 d. 18 d.), t. y. darbo rezultato aprašymas/demonstravimas galėtų patvirtinti tik tarpinį darbo rezultatą, kuris negali būti laikomas kaip atitinkantis tai, ko ieškovė pagrįstai tikėjosi gauti pagal šalių susitarimą - atstatyti/atkurti buhalterinių sąskaitų, klientų, tiekėjų ir kt. likučius 2021 m. gruodžio 31 dienai (CK 6.217 straipsnis). Pagal sutarčiai taikytinas teisės normas (CK 6.668 straipsnis) laikytina, kad atliktų darbų apimtį turi įrodyti ieškovė. Remiantis išdėstytu darytina išvada, kad ieškovė neįrodė, kad atsakovės užsakytam darbui atlikti ji faktiškai dirbo 200 valandų. Be to, iškovė nevykdė CK 6.200 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų bendradarbiavimo ir kooperavimosi pareigų, nes nepateikė atsakovei sukurto darbo rezultato iki jai reikalingo termino.

31.       Teismas, visapusiškai įvertinęs aukščiau išdėstytų įrodymų visetą pagal savo vidinį įsitikinimą, konstatuoja, kad byloje nenustatyta aplinkybių ir esantys duomenys nepatvirtina, kad ieškinyje nurodytų argumentų pagrįstumą, todėl ieškovės nagrinėjamoje byloje pareikšti ieškinio reikalavimai atmestini kaip neįrodyti (CPK 12 straipsnis, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

32.       Dėl kitų šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos priimamam sprendimui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

33.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

34.       Atsakovė pateikė įrodymus, kad patyrė 3 125,07 Eur bylinėjimosi išlaidų. Įvertinus procesinių dokumentų kiekį, turinį, posėdžių skaičių, ginčo dalyką, patirtos bylinėjimosi išlaidos laikomos pagrįstomis, atitinka realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus. Išlaidos už advokato teisinę pagalbą neviršija Lietuvos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato nustatytų maksimalių dydžių. Dėl to bylinėjimosi išlaidos priteistinos atsakovei iš ieškovės (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Informaciniai sprendimai“, kodas 125566263, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kavinuko prekyba“, kodas 124239383, naudai 3 125,07  Eur (tris tūkstančius vieną šitą dvidešimt penkis eurus ir 07 ct) patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                        Dovilė Baradinskienė