Civilinė byla Nr. e2-1112-640/2023

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01232-2022-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.2.7.; 3.2.6.5

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 3 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė,

sekretoriaujant Eglei Čeponienei,

dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Boženai Kuzmienei,

atsakovų atstovui advokatui Irmantui Balsiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos (toliau-MB) „Glamoora“ ieškinį atsakovams G. K., L. K. ir S. A. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir nuostolių atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė:

1.       Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo: 1) 2022 m. gegužės 31 d. Paviljono pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 22531 pripažinti negaliojančia ab initio ir taikyti restituciją: ieškovei iš atsakovės S. A. priteisiant 11500,00 Eur sumą; ieškovei iš atsakovų G. K. ir L. K. solidariai priteisiant 11500,00 Eur sumą; 2) priteisti ieškovei iš atsakovų solidariai 17209,56 Eur nuostolių atlyginimą; 3) priteisti ieškovei iš atsakovų solidariai 6,00 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisti ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje ieškovė nurodo, jog jos viena iš vykdomų ūkinių-komercinių veiklų yra kavinių ir restoranų (viešojo maitinimo) veikla. Iki ginčo, aprašomo šiame ieškinyje, kilimo, MB „Glamoora“ viešo maitinimo paslaugas teikė kavinėje adresu (duomenys neskelbtini), tačiau ieškojo naujų patalpų viešojo maitinimo paslaugų teikimui. 2022 metų gegužės mėn. MB „Glamoora“ direktorės A. M. pažįstamas asmuo R. Š. pranešė MB „Glamoora“ direktorei A. M., kad šiuo metu yra pardavinėjamos kavinės, kurioje ji dirba, patalpos, adresu (duomenys neskelbtini). 2022 metų gegužės mėn. MB „Glamoora“ direktorė A. M. ir MB „Glamoora“ komercijos direktorius E. M. nuvyko apžiūrėti pardavinėjamos kavinės patalpų. Atvykus paaiškėjo, kad yra parduodamas paviljonas, kuriame vykdoma viešo maitinimo veikla (kavinė). Atsakovų nurodytos aplinkybės ir pats paviljonas atitiko ieškovės poreikius, todėl 2022 m. gegužės 31 d. tarp ieškovės MB „Glamoora“ ir atsakovų G. K., L. K., S. A. buvo sudaryta paviljono pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 22531 (toliau – ir Sutartis), pagal kurią G. K., L. K. ir S. A. pardavė, o MB „Glamoora“ nupirko kilnojamąjį lengvos konstrukcijos paviljoną A2-1, pastatytą (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Paviljonas) už 23000 Eur kainą. Po Sutarties sudarymo paaiškėjo, kad atsakovai, siekdami sudaryti sandorį, panaudojo apgaulę, kadangi Paviljone nebegali būti tęsiama viešo maitinimo veikla. 2022 m. liepos 22 d. ieškovė kreipėsi į atsakovus su reikalavimu dėl 2022 m. gegužės 31 d. Paviljono pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 22531 nutraukimo ir nuostolių atlyginimo. Atsakovai G. K. ir S. A. 2022 m. liepos 27 d. atsakymu informavo, kad Sutartį nutraukti nesutinka. 

3.       Atsakovai atsiliepime prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog atsakovai, prieš parduodami Paviljoną, atskleidė ieškovei visą jiems žinomą informaciją apie parduodamą turtą bei suteikė galimybę visapusiškai jį apžiūrėti. Kaip ir nurodoma ieškinyje, šia galimybe ieškovė pasinaudojo ir apžiūrėjusi Paviljoną nutarė sudaryti sutartį, kurios 6.2 punkte patvirtino, kad susipažino su Paviljono būkle, kokybe ir jokių pretenzijų dėl Paviljono būklės bei kokybės neturi. Nepaisant to, ieškovė byloje pareiškė reikalavimą pripažinti Paviljono pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia Civilinio kodekso (toliau-CK) 1.91 straipsnyje itvirtintu pagrindu - dėl atsakovų panaudotos apgaulės.

4.       Atsakovai nesutinka su ieškinio argumentais ir nurodo, jog ieškovė kartu su ieškiniu nepateikė visiškai jokių įrodymų, kurie patvirtintų ieškinyje dėstomus teiginius apie viešojo maitinimo veiklos Paviljone vykdymo negalimumą, todėl vien šiuo pagrindu ieškinys laikytinas nepagrįstu. Pareikštame ieškinyje ieškovė taip pat konkrečiai nenurodo, kokios priežastys riboja jos galimybes įsigytame Paviljone vykdyti viešojo maitinimo veiklą. Be to, galimybės vykdyti viešojo maitinimo veiklą Paviljone neturėjimą ieškovė sieja su žemės sklypo, ant kurio stovi Paviljonas, savininko apsisprendimu nesudaryti su ieškove Paviljono aptarnavimo sutarties, pagal kurią Paviljone gali būti teikiamos viešojo maitinimo paslaugos. Ieškovės argumentai, jog atsakovams buvo gerai žinoma, jog žemės sklypo, ant kurio stovi Paviljonas, savininkas nebesutinka, kad Paviljone toliau būtų vykdoma viešojo maitinimo veikla, t. y. nesutinka sudaryti Paviljono aptarnavimo sutarties, yra paremti vien tik ieškovės deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, išvedžiojimais ir samprotavimais, nepateikiant visiškai jokių dėstomą poziciją pagrindžiančių įrodymų. Atsakovai patvirtina, jog jų niekada nebuvo pasiekusi informacija apie žemės sklypo, ant kurio stovi Paviljonas, savininko siekius uždrausti Paviljone tęsti viešojo maitinimo veiklą. Tai, jog atsakovams nebuvo ir negalėjo būti žinoma, kad žemės sklypo, ant kurio šiuo metu stovi Paviljonas, savininkas tariamai ketina riboti viešojo maitinimo veiklos vykdymą Paviljone, patvirtina pateikta 2022 m. birželio 1 d. tarp atsakovės G. K. IĮ ir UAB „GERUDA” sudaryta Laikino paviljono aptarnavimo sutartis Nr. S00013, kurios pagrindu UAB „GERUDA” įsipareigojo teikti Paviljono aptarnavimo paslaugas. Šios sutarties 15 punktu šalys susitarė, jog sutartis įsigalioja nuo 2022 m. birželio 1 d. ir galioja iki 2023 m. gegužės 31 d., o šalims nepranešus apie savo pageidavimą nepratęsti sutarties, sutarties galiojimas pratęsiamas dar vienerių metų laikotarpiui, šią pratęsimo taisyklę taikant ir vėlesniems metams. Be to, Paviljonas yra kilnojamas daiktas ir ieškovė gali jį nusikelti. Ieškovė yra profesionali verslininkė, todėl turėjo ir galėjo įsitinkinti, ar sudaromas sandoris atitinka jos reikmes ir tikslus. Atsakovai pažymi, jog ieškovė taip pat neįrodė reikalavimo dėl 17 209,56 Eur nuostolių atlyginimo. Ieškovė pareikštame ieškinyje neįrodė nei prašomų priteisti nuostolių fakto, nei dydžio, nei priežastinio ryšio tarp tariamų atsakovų neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos. Dėl šios priežasties, net ir tuo atveju, jeigu šalių sudaryta Sutartis būtų pripažinta negaliojančia CK 1.91 straipsnio pagrindu (su kuo atsakovai kategoriškai nesutinka), ieškovės reikalavimas dėl 17 209,56 Eur nuostolių atlyginimo turėtų būti laikomas nepagrįstu, neįrodytu ir tuo pagrindu atmestas.

5.       Dublike ieškovė pažymi, kad siekiant įvertinti atsakovų pateiktą 2022 m. birželio 1 d. Laikino paviljono aptarnavimo sutartį Nr. S00013, reikia ją palyginti su sutarties projektu, kurį UAB „GERUDA“ pateikė ieškovei 2022 m. liepos mėn. pradžioje, t. y. su 2022 m. liepos 4 d. Laikino paviljono aptarnavimo sutarties Nr. S00013 projektu. Šis sutarties projektas atspindi esminę UAB „GERUDA“ poziciją, kad ieškovė negali teikti viešojo maitinimo paslaugų paviljone, kurį įsigijo iš atsakovų. Kadangi ieškovei ši UAB „GERUDA“ pozicija yra nepalanki, neatitinkanti ieškovės interesų ir poreikių, neatitinkanti Paviljono pirkimo-pardavimo sutarties tikslų ir ketinimų, ieškovė šios sutarties nepasirašė, tačiau ši sutartis turi reikšmę, siekiant šią bylą išnagrinėti teisingai. Atsakovai atsiliepime akcentuoja, kad 2022 m. gegužės 31 d. Paviljono pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 22531 buvo parduotas kilnojamasis daiktas, neįgyjant teisės į žemės sklypą, ant kurio yra pastatytas paviljonas, todėl, neva, jeigu ieškovei nepatinka, ji jį gali nusikelti ir nusigabenti kur jai patinka, tuo pačiu pažymint, kad ieškovė yra profesionali verslininkė su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. Ieškovė nurodė, jog Paviljono lokacija (buvimas būtent Verslo parke (duomenys neskelbtini)) turi esminės reikšmės Paviljono kainai ir reikšmės ieškovei, be to, Paviljono nusikėlimas ir išgabenimas yra de facto neįmanomas. Taip pat atsakovai formuoja ydingą poziciją šioje byloje, jog jie, neva, yra paprasti fiziniai asmenys (beveik vartotojai), o ieškovė – juridinis asmuo, verslininkas, kuriam keliami didesni atidumo, žinojimo, rūpestingumo standartai, kuris turi prisiimti neigiamų padarinių riziką. Akivaizdu, kad tokia pozicija yra fikcija. Remiantis bylos duomenimis, atsakovai yra ūkinę komercinę veiklą vykdę ir (arba) vykdantys asmenys, kurie santykiuose su ieškove negali būti laikomi asmenimis, kuriems taikomas vidutinio vartotojo standartas, t. y. negali būti laikomi nesuvokiančiais dalies informacijos, dėl kurios nesuvokimo teisės aktai ir teismų praktika perkeltų neigiamų padarinių riziką būtent ieškovei. Pažymėtina, kad santykiai tarp ieškovės ir atsakovų kvalifikuotini kaip verslo subjektų ūkiniai - komerciniai santykiai, kuriuos vykdant, atsakovai daugete ir tyčia suklaidino ieškovę (tiek aktyviais veiksmais, tiek nuslepiant esmines aplinkybes). Atsakovams panaudojant apgaulę buvo sudaryta sutartis, pagal kurią ieškovė įsigijo turtą, kuris negali būti naudojamas ūkinei – komercinei veiklai, kuriai jis buvo pirktas bei kuriai jis buvo naudojamas iki jo pardavimo, kaip yra nurodyta ieškinyje. Ieškovė, jeigu būtų žinojusi apie negalėjimą Paviljone vykdyti viešo maitinimo veiklą, tokio Paviljono nebūtų pirkusi, taigi tokios sutarties nebūtų sudariusi.

6.       Triplike atsakovai nurodė, jog iš 2022 m. birželio 1 d. tarp atsakovės G. K. IĮ ir UAB „GERUDA” sudarytos Laikino paviljono aptarnavimo sutarties Nr. S00013 turinio aiškiai matyti, jog šia sutartimi susitarta dėl aptarnavimo paslaugų ginčo Paviljonui teikimo. Minėta sutartimi Paviljonui teikiamos paslaugos sudarė sąlygas Paviljone vykdyti viešo maitinimo veiklą, o jokių ribojimų dėl tokio pobūdžio veiklos vykdymo šioje sutartyje nenumatyta. Atitinkamai, priešingai nei siekia įrodyti ieškovė, į bylą pateiktos Laikino aptarnavimo sutarties pagrindu Paviljone viešo maitinimo veiklos vykdymas buvo galimas ir leidžiamas. Aplinkybė, jog šią aptarnavimo sutartį UAB „GERUDA” sudarė su atsakovės G. K. valdoma G. K. IĮ, o ne su visais trimis atsakovais, apskritai neturi jokios reikšmės, kadangi byloje dėstomais argumentais ieškovė kelia klausimą ne dėl to, kas turėjo teisę vykdyti Paviljone viešo maitinimo veiklą, o tai, ar Paviljone tokia veikla buvo galima. Aplinkybė, jog pateikta aptarnavimo sutartis buvo sudaryta kitą dieną po Paviljono pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, neleidžia spręsti apie jokį šią sutartį sudariusių šalių nesąžiningą veikimą, kadangi Sutartimi šalys susitarė, jog ginčo Paviljonas yra perduodamas ieškovei iki 2022 m. liepos 1 d. Kartu su dubliku į bylą ieškovės pateiktas 2022 m. liepos 4 d. Laikino aptarnavimo sutarties Nr. S00013 projektas ir dublike dėstomi šio projekto nuostatu palyginimai su atsakovų pateikta aptarnavimo sutartimi, apskirtai negali būti vertinami, kadangi pateiktas projektas yra nepasirašytas ir neturi jokios įrodomosios galios. Taigi byloje esantys įrodymai paneigia ieškovės argumentus, apie tariamus atsakovų tyčinius veiksmus, siekiant suklaidinti ieškovę ir apgaulės būdu parduoti Paviljoną, kuris, ieškovės teigimu, nebegali būti naudojamas veiklai, kuriai vykdyti buvo įsigytas. Ieškovei neįrodžius jokių tyčinių atsakovų veiksmų ar neveikimo, kuriais buvo siekiama suklaidinti ieškovę, ieškinio reikalavimas pripažinti negaliojančia ginčo Sutartį, kaip sudarytą dėl apgaulės (CK 1.91 straipsnis), turi būti atmestas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

7.       Teismo posėdžio metu šalių atstovai palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus.

Byloje nustatyta

8.       2022 m. gegužės 31 d. ieškovė, kaip pirkėjas, ir atsakovai, kaip pardavėjai, sudarė paviljono pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 22531 (toliau - Sutartis), kuria už 23 000 Eur sumą įsigijo iš atsakovų kilnojamąjį lengvos konstrukcijos paviljoną A2-1, pastatytą (duomenys neskelbtini) (toliau - Paviljonas). Ieškovės teigimu, Paviljonas buvo įsigytas siekiant jame teikti viešojo maitinimo paslaugas, tačiau po Sutarties sudarymo paaiškėjo, jog Paviljone nebegali būti tęsiama viešojo maitinimo veikla.

9.       Pagal Sutarties 6.1. punktą Paviljonas ieškovei perduodamas 2022 m. liepos 1 d.

10.       Kaip nustatyta iš šalių paaiškinimų, byloje nėra ginčo, jog iki šalių Sutarties sudarymo, atsakovai Paviljone vykdė viešojo maitinimo paslaugas.

Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu 

11.       Ieškovė ginčija šalių sudarytą Sutartį CK 1.91 straipsnio pagrindu ir nurodo, jog atsakovams panaudojant apgaulę buvo sudaryta sutartis, pagal kurią ieškovė įsigijo turtą, kuris negali būti naudojamas ūkinei - komercinei veiklai, kuriai jis buvo pirktas bei kuriai jis buvo naudojamas iki jo pardavimo, t. y. viešojo maitinimo paslaugoms. Ieškovė, jeigu būtų žinojusi apie negalėjimą Paviljone vykdyti viešo maitinimo veiklą, tokio Paviljono nebūtų pirkusi, taigi tokios sutarties nebūtų sudariusi.

12.       Ieškovės teigimu, atsakovai tyčia suklaidino ieškovę ir nuslėpė faktą, jog ieškovė negalės vykdyti Paviljone viešojo maitinimo paslaugų veiklos.

13.       CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl apgaulės sudarytas sandoris gali būti teismo pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad apgaulė taip pat gali būti sandorio šalies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai, arba aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl sandorio efekto, jo esminių sąlygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo bei kitų esminių aplinkybių.

14.       Ginčijant sandorį dėl apgaulės (CK 1.91 straipsnio 1 dalis), iš esmės yra keliamas sandorį sudariusio asmens vidinės valios neatitikties jos išorinei išraiškai, nurodytai sudarytame sandoryje, dėl tam tikrų objektyvių aplinkybių klausimas. Taigi sprendžiant dėl tokio sandorio teisėtumo vienas pagrindinių įrodinėjamų dalykų yra objektyvios aplinkybės, dėl kurių asmens vidinė valia galėjo būti kitokia sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-611/2015; 2019 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-915/2019, 40 punktas).

15.       Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-640/2006; 2007 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2007; 2008 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2008).

16.       Apgaulės atveju apgautosios sandorio šalies valią paveikia kitos šalies ar trečiojo asmens nesąžiningi veiksmai (tiek aktyvūs, tiek ir nutylėjimas). Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebūtų buvę, apgautoji sandorio šalis sandorio arba apskritai nebūtų sudariusi, arba būtų sudariusi jį visiškai kitokiomis sąlygomis. Dėl to būtina analizuoti apgautosios sandorio šalies valios formavimosi procesą, jos tikruosius ketinimus, aiškintis, ar ji suvokė tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę, ar ji sprendimą dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sąlygų priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksnių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013; 2015 m. gegužės 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-916/2015; 2019 m. birželio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-916/2019 61 punktą).

17.       Nagrinėjamu atveju ieškovė teigdama, jog atsakovai tyčia nuslėpė faktą, jog parduodamame Paviljone nebus galima vykdyti viešojo maitinimo veiklos, turi pareigą tai įrodyti. 

18.       Byloje nustatyta, jog atsakovai iki ginčijamo sandorio sudarymo vykdė viešojo maitinimo veiklą. Ieškovė nurodė, jog įsigijo Paviljoną būtent tuo tikslu, jog galėtų vykdyti viešojo maitinimo veiklą. Ieškovė nurodo, jog sudarė ginčo sutartį tik todėl, jog norėjo Paviljone vykdyti viešojo maitinimo veiklą ir tai buvo esminė Sutarties sąlyga. Pažymėtina, jog šalių sudarytoje Sutartyje nėra nurodyta ir susitarta, jog Paviljonas yra perkamas būtent viešojo maitinimo veiklai vykdyti. Taip pat ieškovė teigia, jog Sutarties kaina buvo didesnė nei įprastai kainuoja tokio tipo paviljonai, nes Paviljonas stovi (duomenys neskelbtini) turgavietėje ir jame buvo vykdoma viešojo maitinimo veikla. Šių savo argumentų ieškovė taip pat neįrodė, nes byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog panašių paviljonų vertė būtų mažesnė nei šalių susitarta Sutartyje kaina.

19.       Ieškovė teigia, jog atsakovai Sutartį sudarė siekdami parduoti Paviljoną, nes jame atsakovai nebegalėjo vykdyti viešojo maitinimo paslaugų teikimo veiklos. Tokie argumentai visiškai nepagrįsti. Jokių duomenų, kad atsakovai būtų negalėję vykdyti tokios veiklos, byloje nėra. Atsakovų atstovas paaiškino, jog Paviljonas buvo parduodamas, nes atsakovai dalijosi turtą ir tokiu būdu siekė išspręsti dalybų klausimą.

20.       Atsakovai procesiniuose dokumentuose bei jų atstovas posėdžio metu patvirtino, jog atsakovai nežinojo žemės sklypo savininko, ant kurio stovi Paviljonas ketinimų neleisti vykdyti viešojo maitinimo veiklos. Šiuos jų teiginius taip pat patvirtina ir pateikta byloje 2022 m. birželio 1 d. tarp atsakovės G. K. IĮ ir UAB „GERUDA” sudaryta Laikino paviljono aptarnavimo sutartis Nr. S00013, kurios pagrindu UAB „GERUDA” įsipareigojo teikti Paviljono aptarnavimo paslaugas. Šios sutarties 15 punktu šalys susitarė, jog sutartis įsigalioja nuo 2022 m. birželio 1 d. ir galioja iki 2023 m. gegužės 31 d., o šalims nepranešus apie savo pageidavimą nepratęsti sutarties, sutarties galiojimas pratęsiamas dar vienerių metų laikotarpiui, šią pratęsimo taisyklę taikant ir vėlesniems metams. Pažymėtina, jog ši sutartis buvo sudaryta, kaip nurodė atsakovų atstovas posėdžio metu, ieškovei prašant, nes ši po Sutarties pasirašymo ir dar iki perduodant Paviljoną pagal Sutarties 6.1. punktą 2022 m. liepos 1 d., pradėjo remonto darbus Paviljone ir tam, kad galėtų juos atlikti buvo reikalinga aptarnavimo sutartis. Minėta aptarnavimo sutartis buvo nutraukta 2022 m. birželio 27 d. atsakovams perdavus Paviljoną ieškovei. Tai, jog ateityje žemės sklypo savininkas nesutiks sudaryti aptarnavimo sutarties su ieškove jos norimomis sąlygomis, atsakovai negalėjo žinoti.

21.       Iš šalių sudarytos Sutarties matyti, jog Sutarties 2.2 punkte numatyta, jog duomenų apie žemės sklypą, kuriame yra parduodamas Paviljonas, nėra. Sutartyje šalys taip pat pareiškė, kad joms yra žinoma, jog Sutartimi Pirkėjas neįgyja teisės į žemės sklypą, ant kurio yra pastatytas Paviljonas (Sutarties 2.3 p.), be to, jog šalims yra žinoma ir savaime suprantama, kad parduodamas Paviljonas yra kilnojamojo tipo ir jokios registracijos neturi (Sutarties 2.4 p.). Tai, jog atsakovai, prieš parduodami Paviljoną, atskleidė ieškovei visą jiems žinomą informaciją apie Paviljoną bei suteikė galimybę visapusiškai jį apžiūrėti, patvirtina Sutarties 6.2 punktas, kuriame šalys susitarė ir patvirtino, kad susipažino su Paviljono būkle, kokybe ir jokių pretenzijų dėl Paviljono būklės bei kokybės neturi. Pabrėžtina, jog byloje nėra duomenų, jog prieš sudarant Sutartį ieškovė būtų kreipusis į žemės sklypo, ant kurio stovi Paviljonas, savininką ir būtų aiškinusis sąlygas dėl galimybės vykdyti viešo maitinimo veiklą Paviljone.

22.       Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais. Protingumo principas reiškia, kad esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Kiekvieno sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos, todėl kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandori, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandori igis, kokias praras (Lietuvos Aukööiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-23-248/2015). Nagrinėjamu atveju sutiktina, jog tiek ieškovė, tiek atsakovai veikė kaip verslo subjektai, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, jog ieškovė, veikdama kaip apdairus, rūpestingas ir protingas asmuo, be to, būdama verslininkė ir turėdama dalyvavimo įmonių ūkinėje - komercinėje veikloje patirties, sudarydama Sutartį neprivalėjo įsigilinti į sandorio esmę ir išsiaiškinti visas su sudaromu sandoriu susijusias rizikas. Tuo tarpu įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovai tyčia suklaidino ieškovę, byloje nėra.

23.       Iš Sutarties turinio akivaizdu, kad ieškovė patvirtino, jog sudarydama Sutarti suprato, kad perka laikiną statinį, kuris stovi kitam asmeniui priklausančiame žemės sklype - turgavietėje. Be to, sudaryta Sutartis nustatė tik Paviljono nuosavybės teisės perėjimą, bet nereglamentavo ir negalėjo reglamentuoti turgavietės administracijos nustatytų taisyklių. Sutartyje taip pat nebuvo ir negalėjo būti nustatytas atsakovų įsipareigojimas, jog jie užtikrina, kad ieškovė galės vykdyti viešojo maitinimo paslaugas. Atitinkamai ieškovė, įsigydama Paviljoną, stovintį kitam asmeniui priklausančioje turgavietėje, turėjo suvokti, jog būtent šis subjektas turi teise spręsti turgavietės administracinius klausimus, įskaitant ir klausimą dėl Paviljono aptarnavimo sutarties sudarymo. Tačiau kaip jau pasisakyta anksčiau, ieškovė nesikreipė į žemės sklypo savininką dėl galimybės vykdyti viešojo maitinimo veiklą Paviljone prieš Sutarties sudarymą. Tuo tarpu tai, jog atsakovai tokią informaciją turėjo ir jos neatskleidė ieškovei, byloje nėra nustatyta. Duomenų, kurių pagrindu galima būtų teigti, kad atsakovai atliko kokius nors sąmoningus tyčinius veiksmus ar neveikimą, kurie galėtų suklaidinti ieškovę dėl sandorio esmės, byloje nėra. Tai, jog po Paviljono įsigijimo, žemės sklypo savininkas nesudaro su ieškove Laikino aptarnavimo sutarties ieškovės norimomis sąlygomis, nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovams buvo žinomi žemės sklypo savininko ketinimai ir sprendimai dėl tolimesnio sklypo valdymo. Taigi atsakovai negali būti atsakingi ir prisiimti atsakomybės už žemės sklypo savininko veiksmus ir sprendimus.

24.       Ieškovės argumentai dėl įsigyto Paviljono buvimo de facto nekilnojamuoju daiktu neturi teisinės reikšmės nagrinėjamu atveju. Ieškovė Sutartimi įsigijo kilnojamąjį lengvos konstrukcijos Paviljoną, Sutartyje patvirtindama, kad suvokia, jog Sutartimi neįgyja teisės į žemės sklypą, ant kurio stovi Paviljonas. CK 6.189 straipsnis nustato, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi istatymo galia, t. y. sutartis ją sudariusioms šalims tampa privaloma ir vykdytina. Byloje nėra ginčo, jog parduotas Paviljonas yra tinkamas naudoti pagal savo technines savybes. Atsižvelgiant į tai, laikytina, jog atsakovai savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai ir pardavė ieškovei tinkamos būklės ir kokybišką Paviljoną.

25.       Įvertinus anksčiau nustatytą, galima daryti išvadą, jog ieškovė, sudarydama Sutartį, suprato atliekamų veiksmų prasmę ir pasekmes, tačiau Sutartį vis tiek nusprendė sudaryti, tokiu būdu prisiimdama galimą sandorio neigiamų padarinių riziką. Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti atsakovų tyčinius veiksmus, siekiant suklaidinti ieškovę ir apgaulės būdu parduoti Paviljoną, kuris, ieškovės teigimu, nebegali būti naudojamas veikliai, kuriai vykdyti buvo įsigytas. Todėl ieškovei neįrodžius atsakovų tyčinių veiksmų ar neveikimo, kuriais buvo siekiama suklaidinti ieškovę (CPK 178 straipsnis), ieškinio reikalavimas pripažinti negaliojančia ginčo Sutartį, kaip sudarytą dėl apgaulės (CK 1.91 straipsnis), atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

26.       Atmetus ieškinio reikalavimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, atmestinas ir ieškinio reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo pagal CK 1.91 straipsnio 2 dalį.

Dėl bylos procesinės baigties 

27.       Įvertinus anksčiau išdėstytą, darytina išvada, jog ieškovė neįrodė ir nepagrindė, jog atsakovai atliko tyčinius veiksmus ir dėl jų apgaulės ieškovė sudarė Sutartį bei patyrė nuostolių, todėl ieškinys yra atmestinas.   

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

28.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš kitos šalies. Šiuo atveju, ieškinį atmetus, iš ieškovės atsakovų naudai priteistinos atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos.

29.       Atsakovė G. K. pateikė įrodymus, jog byloje patyrė 1815 Eur teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo parengimą. Išlaidos pagrįstos byloje pateiktais įrodymais, todėl priteistinos atsakovei iš ieškovės (CPK 98 straipsnis).

30.       Pagal CPK 96 straipsnį iš ieškovės valstybės naudai priteistina 5,37 Eur pašto išlaidų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185, 259, 265, 268-270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės MB „Glamoora“, juridinio asmens kodas 303005653, atsakovės G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1815 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės MB „Glamoora“, juridinio asmens kodas 303005653, valstybės naudai 5,37 Eur (penkis eurus 37 ct) pašto išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja                                                                                                          Rūta Veniulytė-Jankūnienė