Civilinė byla Nr. e2-392-516/2017

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02638-2016-3 Procesinio sprendimo kategorija 3.2.4.10.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 16 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Girteka logistics“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-6757-661/2016, kuria netenkintas uždarosios akcinės bendrovės „Girteka logistics“ prašymas užtikrinti įrodymus iki ieškinio pateikimo, ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ginčas byloje kilo dėl atsisakymo užtikrinti įrodymus iki ieškinio pateikimo pagrįstumo ir teisėtumo.
2. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Girteka logistics“ kreipėsi į teismą, prašydama užtikrinti būsimų atsakovų A. D. ir UAB „Cargoland logistics“ žinioje esančius įrodymus.
3. Ieškovė nurodė, kad A. D. anksčiau dirbo UAB „Girteka logistics“ su komercinės paslapties turinio informacija, buvo sudaręs konfidencialumo ir nekonkuravimo sutartį, o 2016 m. liepos 8 d. darbo santykiai tarp ieškovės ir A. D. nutrūko ir pastarasis pradėjo dirbti konkuruojančioje įmonėje UAB „Cargoland logistics“.
4. Ieškovė prašė pavesti UAB „Girteka Logistics“ pasirinktam antstoliui sudaryti tikslų dokumentų sąrašą ir užfiksuoti jų turinį, taip pat padaryti dokumentų kopijas, išsaugant jas elektroninėse laikmenose, suteikiant teisę antstoliui ir jo pasirinktam informacinių technologijų ir sistemų ekspertui be kliūčių patekti į UAB „Cargoland logistics“ patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) ar, esant reikalui, šios įmonės apskaitą tvarkančių buhalterinės apskaitos paslaugas teikiančių įmonių patalpas, pareikalauti ir gauti prisijungimo prie kompiuterių duomenis iš UAB „Cargoland logistics“ vadovo A. D. ir kitų įmonės darbuotojų, esančių UAB „Cargoland logistics“ patalpose, el. pašto, kompiuterinės programos „Skype“ naudojamų paskyrų (A. D. naudojama „Skype“ paskyra – (duomenys neskelbtini)) ir įmonės serverių, kartu įpareigojant A. D. ir UAB „Cargoland logistics“ sudalyti sąlygas antstoliui surinkti įrodymus dėl: 1) UAB „Cargoland logistics“ nuo 2016 m. balandžio 1 d. sudarytų sutarčių (tiek ilgalaikių, tiek vienkartinių sutarčių–užsakymų dėl konkrečių krovinių pervežimo) su UAB „Girteka logistics“ klientais, nurodytais prašymo priede Nr. 13; 2) UAB „Cargoland logistics“ nuo 2016 m. balandžio 1 d. sąskaitų faktūrų už suteiktas transporto paslaugas UAB „Girteka logistics“ klientams, nurodytiems prašymo priede Nr. 13; 3) nuo 2016 m. balandžio 1 d. komercinių pasiūlymų UAB „Girteka logistics“ klientams; 4) A. D. ir kitų UAB „Cargoland logistics“ darbuotojų nuo 2016 m. balandžio 1 d. vykdomo susirašinėjimo (įskaitant elektroninį susirašinėjimą el. paštu bei kompiuterine bendravimo internetu programa „Skype“) su UAB „Girteka logistics“ klientų, nurodytų prašymo priede Nr. 13, kontaktiniais asmenimis bei tarpusavyje (kiek tai susiję su bendravimu dėl UAB „Girteka logistics“ atžvilgiu vykdomų nesąžiningos konkurencijos veiksmų).
5. Ieškovė taip pat prašė pripažinti UAB „Girteka logistics“ prašymo užtikrinti įrodymus priedą Nr. 13 – UAB „Girteka logistics“ klientų, su kuriais darbo santykių su UAB „Girteka Logistics“ metu dirbo A. D., sąrašo kopiją, o taip pat priedą Nr. 14 – UAB „Auditorių bendrija“ atestuoto auditoriaus ataskaitos apie faktinius pastebėjimus kopiją – nevieša bylos medžiagos dalimi, neleidžiant su ja susipažinti bei daryti jos kopijas suinteresuotiems byloje dalyvaujantiems asmenims ir byloje nedalyvavusiems asmenims (po bylos išnagrinėjimo).
6. Pirmiau nurodytus priedus (Nr. 13 ir Nr. 14) ieškovė prašė pripažinti neatskiriama teismo nutarties dėl įrodymų užtikrinimo dalimi, kuria, atlikdamas įrodymų užtikrinimo veiksmus, naudojasi antstolis, neatskleisdamas šios nutarties dalies asmenims, kurių atžvilgiu yra atliekamas įrodymų užtikrinimas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 15 d. nutartimi UAB „Girteka logistics“ prašymo netenkino.
8. Teismas pažymėjo, kad ieškovė niekaip neįrodinėja aplinkybės, jog vėlesnis įrodymų pateikimas, jų neužtikrinus, bus apsunkintas ar taps negalimu. Teismas akcentavo, kad įrodymų užtikrinimo institutui taikyti nepakanka vien tik tos aplinkybės, jog ieškovui svarbūs įrodymai yra pas atsakovą.
9. Teismo vertinimu, pridėtas rašytinis įrodymas apie ieškovės kreipimąsi į atsakovą dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų nutraukimo, informuojant, kad ieškovė savo teises gins teisme, eliminuoja ieškinio netikėtumo faktorių ir paneigia prašomos priemonės taikymo tikslingumą. Iš pateikto įrodymo teismas sprendė, kad tuo atveju, jeigu atsakovai turėjo ketinimų sunaikinti nepalankius įrodymus, tokius veiksmus jau galėjo atlikti ir šiuo metu yra visiškai netikslinga siekti tokių įrodymų užtikrinimo, ypač vertinant aplinkybę, jog taip gali būti atskleista atsakovės konfidenciali informacija, nes duomenų patikrinimo metu, antstoliui, tikėtina, būtų pateikti duomenys ne tik apie priede Nr. 13 esančius ieškovės klientus, bet ir apie atsakovės klientus, kurie, tikėtina, sudaro atsakovės komercinę paslaptį ir peržengia būsimo ieškinio ribas.

III. Atskirojo skundo argumentai

10. Ieškovė UAB „Girteka logistics“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą užtikrinti įrodymus tenkinti visiškai. Atskirajame skunde nurodyti šie pagrindiniai argumentai:
1. Po nutarties priėmimo paaiškėjo naujos aplinkybės, kad UAB „Cargoland logistics“ akcininkai yra su A. D. ir jo šeima susiję asmenys – UAB „Liucija“ ir buvusi UAB „Cargoland logistics“ direktorė R. D. (A. D. sutuoktinė). Vienintelė UAB „Liucija“ akcininkė yra L. L., kuri galimai yra R. D. mama, nes mergautinė R. D. pavardė yra L., be to, L. L. 2015 m. gegužės 5 d. dovanojimo sutartimi yra padovanojusi R. D. dalį žemės sklypo. 2016 m. birželio 19 d. įvyko UAB „Liucija ir Co“ neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kuriame akcininkės R. D. ir UAB „Liucija“, atstovaujama L. L., nutarė direktore paskirti R. D. ir įmonės pavadinimą pakeisti į „Cargoland logistics“, taip pat patvirtinti naują įstatų redakciją, į kurią buvo įtraukta nuostata, kad bendrovė gali užsiimti krovinių gabenimo agentų ir ekspeditorių veikla. Juridinių asmenų registrui šie duomenys buvo pateikti tik 2016 m. rugpjūčio 12 d., t. y. po to kai A. D. nutraukė darbo santykius su ieškove.
2. Teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė įrodymų užtikrinimo institutą reglamentuojančias teisės normas. Įrodymų užtikrinimo taikymo sąlyga yra „pagrindas baimintis“. Gramatinis žodžio baimintis aiškinimas patvirtina, kad asmuo privalo pagrįsti savo psichologinį santykį su vėlesne įrodymų išnykimo ar pateikimo pasunkėjimo galimybe, bet ne realią tokių padarinių riziką. Pagrindas baimintis apima tiek tikrą, tiek ir tariamą pavojų. Sistemiškai aiškinant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 221 straipsnyje įtvirtiną pagrindą baimintis, pažymėtina, kad žodžiai baimintis, bijoti ar baimė nėra jokia forma naudojami jokioje kitoje CPK normoje. Pagrindas baimintis turi būti aiškinamas kartu su principu, kad teisė nereikalauja neįmanomų dalykų, o taip pat kartu su įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, reikalaujančia atsižvelgti į tai, kuriai iš šalių lengviau įrodyti reikšmingas aplinkybes, esant minimalioms sąnaudoms. Atsižvelgiant į nesąžiningos konkurencijos veiksmų įrodinėjimo problemas, beveik visada iš esmės vieninteliu tinkamo asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo įrankiu yra įrodymų užtikrinimo institutas.
3. Ieškovė kartu su prašymu pateikė tiesioginius įrodymus, prima facie patvirtinančius konkrečius būsimų atsakovų nesąžiningos konkurencijos veiksmus (be kita ko atsakovų susirašinėjimą su ieškovės klientais, kurį gavo iš savo klientų), taip net viršydama CPK 221 straipsnyje įtvirtinto „pagrindo baimintis“ įrodinėjimo standartą. Formaliai reikalaujant įrodymų sunaikinimo ar pateikimo pasunkėjimo grėsmės įrodymų, ieškovai būtų priversti laukti kol nesąžiningos konkurencijos veiksmus vykdantys asmenys sukurs kuo daugiau tokių veiksmų pėdsakų, o tai prieštarautų įstatymo leidėjo tikslui užkirsti kelią neteisėtiems veiksmams kiek įmanoma greičiau.
4. Neteisėtos įrodymų „žvejybos ekspedicijos“ riziką paneigia ieškovės prima facie įrodytos aplinkybės, kad: A. D. pareiga nekonkuruoti ir nesinaudoti komercine paslaptimi kildinama iš teismui pateiktų su atsakovu sudarytų sutarčių; A. D., dar dirbdamas pas ieškovę, galbūt vykdė nesąžiningos konkurencijos veiksmus, įkūrė šeimos verslą, o nutraukęs darbo santykius su ieškove, tapo įkurtos bendrovės vadovu; konkuruojantis A. D. verslas yra neseniai pradėtas ir, lyginant su ieškove, nedidelės apimties, todėl ieškovė apskritai nesuinteresuota sužinoti su būsimu ieškiniu nesusijusių A. D. verslo aplinkybių; ieškovė prašo teismo suteikti tam tikrus įgaliojimus antstoliui (o ne pačiai ieškovei), kuris privalėtų užtikrinti proporcingumo ir interesų pusiausvyros principų laikymąsi.
5. Teismo nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2465/2013 buvo priimta visiškai skirtingoje tiek savo faktinėmis aplinkybėmis, tiek ir taikytinomis teisės normomis byloje, kurioje buvo sprendžiamas dviejų ūkio subjektų ginčas dėl autorių teisių pažeidimo (plagiato), bet ne dėl nesąžiningos konkurencijos. Savo ruožtu savo faktinėmis aplinkybėmis analogiškoje byloje (Nr. e2S-1577-614/2016) Vilniaus apygardos teismas tenkino prašymą užtikrinti įrodymus ir patvirtino Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2-255/2014 nurodytus argumentus.
6. Teismo motyvas, kad 2016 m. spalio 24 d. prašymo pateikimas A. D. eliminuoja ieškinio netikėtumo faktorių, yra nepagrįstas. Prašymas abstraktaus pobūdžio, jame nėra pakankamai aiškios ir detalios ieškovės pozicijos, todėl jis nesudaro pagrindo atsakovams sunaikinti ar paslėpti tam tikrus įrodymus. Be to, prašymo susilaikyti nuo neteisėtų veiksmų pateikimas yra socialiai pozityvus veiksmas, todėl jis neturi sukurti ieškovei neigiamų teisinių pasekmių. Galiausiai, minėtoje byloje Nr. e2S-1577-614/2016, išankstinio informacijos (reikalavimų) pateikimo potencialiam atsakovui teismas nelaikė kliūtimi taikyti įrodymų užtikrinimo institutą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
12. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas užtikrinti įrodymus iki ieškinio pateikimo, pagrįstumo ir teisėtumo klausimas.
13. CPK 221 straipsnyje nustatyta, kad asmenys, kurie turi pagrindą baimintis, jog pateikti jiems reikalingus įrodymus vėliau pasidarys negalima arba sunku, gali prašyti teismą, tiek prieš ieškinio padavimą, tiek ir padavus jį, užtikrinti šiuos įrodymus. Asmens prašyme užtikrinti įrodymus, be procesiniams dokumentams privalomų elementų, taip pat turi būti nurodomi ne tik įrodymai, kuriuos siekiama užtikrinti bei aplinkybės, kurias tie įrodymai galėtų patvirtinti, bet ir priežastys, dėl kurių prašoma šiuos įrodymus užtikrinti (CPK 222 straipsnis).
14. Kaip ne kartą pažymėta teismų praktikoje, įrodymų užtikrinimo pagrindas – pagrįsta grėsmė įrodymų pateikimo galimybei, kuri, nesiėmus procesinių įrodymų užtikrinimo priemonių, apsunkintų proceso dalyvio įrodinėjimo pareigos įgyvendinimą ir jo galimybę įrodyti savo reikalavimų ar atsikirtimų faktinį pagrindą. Pareigą įrodyti egzistuojantį įrodymų užtikrinimo pagrindą turi prašymą dėl įrodymų užtikrinimo pateikiantis asmuo. Tai reiškia, kad proceso dalyvis, turintis duomenų apie tai, jog civilinėje byloje reikšmingų konkrečių įrodymų, dėl proceso dalyviui žinomų konkrečių priežasčių, vėlesnis pateikimas teismui pasidarys negalimas arba sunkus, gali pateikti teismui prašymą dėl įrodymų užtikrinimo, atitinkantį CPK 222 straipsnio reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1746-186/2015; 2017 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-142-302/2017; kt.)
15. Taigi, priešingai nei savo atskirajame skunde interpretuoja apeliantė, CPK 221 straipsnyje įtvirtintam įrodymų užtikrinimo institutui taikyti (pagrindui „baimintis“ pagrįsti) neužtenka vien tik ieškovės deklaratyvios nuomonės, kad atsakovas (atsakovai) galėtų sunaikinti bylai reikšmingus įrodymus pareiškimo (t. y. neužtenka nurodyti ieškovės psichologinį santykį su vėlesne įrodymų išnykimo ar pasunkėjimo galimybe), bet turi būti pateikti objektyvūs duomenys, bent preliminariai pagrindžiantys tikėtiną grėsmę, jog prašomi užtikrinti įrodymai negalės būti gauti vėliau. Priešingu atveju įstatymo leidėjo CPK 221 ir 222 straipsniuose nustatyti reikalavimai šiam institutui taikyti nebetektų savo prasmės, nes absoliučiai visose bylose dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų įrodymų užtikrinimas būtų taikomas automatiškai, kadangi pati bylos specifika, jos pobūdis suponuoja ieškovo įsitikinimą atsakovo nesąžiningumu ir jo galimybę bei siekius nuslėpti jo žinioje turimus nesąžiningus konkurencijos veiksmus pagrindžiančius duomenis.
16. Kaip matyti iš apeliantės procesinių dokumentų turinio, tiek prašymas užtikrinti įrodymus, tiek ir atskirasis skundas faktiškai grindžiami tik pačios bylos specifika (ieškovės nurodomais, jos nuomone, nesąžiningais atsakovų konkurencijos veiksmais) bei įrodinėjimo tokio pobūdžio bylose specifika, bei tuo, kad didžioji dalis, apeliantės įsitikinimu, svarbių įrodymų yra pas pačius atsakovus, kurie turi neribotą galimybę keisti, naikinti ar atlikti kitus veiksmus su turimais įrodymais.
17. Tačiau pirmiau nurodyti argumentai nėra pakankami įrodymų užtikrinimo institutui taikyti. Visų pirma, Lietuvos apeliacinis teismas jau yra pasisakęs, kad net ir ieškinio (šiuo atveju būsimo ieškinio reikalavimų) preliminarus pagrįstumas, kai teismo dar nebuvo iš esmės vertinamas atsakovo sąžiningumas, jo veiksmų pagrįstumas ir (ar) pan., negali būti automatiškai laikomas pagrindo baimintis, jog atsakovas naikins, keis svarbius duomenis ar dėl kitų priežasčių nebus įmanoma pateikti reikšmingus bylai įrodymus vėliau, įrodymu (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-535-516/2016), taigi apeliantės argumentas, kad ji kartu su prašymu užtikrinti įrodymus pateikė būsimą ieškinį (inter alia atsakovų nesąžiningos konkurencijos veiksmus) prima facie patvirtinančius įrodymus, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog vėlesnis ieškovei reikalingų įrodymų pateikimas, jų neužtikrinus teismo nutartimi, gali būti apsunkintas ar taps neįmanomu.
18. Antra, Lietuvos apeliacinio teismo savo faktinėmis aplinkybėmis panašiose bylose (o ne tik ieškovės kritikuojamoje nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-2465/2013, kuria pasirėmė pirmosios instancijos teismas) jau ne kartą buvo akcentuota, kad aplinkybė, jog įrodymai (be kita ko ir elektroninis susirašinėjimas su klientais) yra pas atsakovą (jo žinioje), savaime nereiškia ir neįrodo, kad atsakovas ėmėsi ar būtinai imsis kokių nors priemonių šiuos įrodymus sunaikinti ar paslėpti (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-142-302/2017). Kita vertus, atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad IT duomenų, elektroninio susirašinėjimo pakeitimas ir (ar) sunaikinimas nėra paprastas, nes net ir ištrynus pašto dėžutėse esantį elektroninį susirašinėjimą, jis lieka serveryje, kuris paprastai administruojamas ir kontroliuojamas trečiųjų asmenų (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-535-516/2016), savo ruožtu jokių įrodymų, leidžiančių manyti, kad ir tretieji asmenys atsakovų interesais (prašymu) ar dėl kitų priežasčių būtų pasiryžę naikinti ar keisti serveryje saugomus duomenis, byloje nėra. Be to, ieškovės siekiamus gauti susirašinėjimo su jos klientais duomenis, su jais sudarytas sutartis ar jiems išrašytas sąskaitas faktūras galima gauti ir iš pačių ieškovės klientų, kaip kad ieškovė ir padarė, siekdama prima facie pagrįsti būsimo ieškinio pagrindą, taigi ieškovės prašomi užtikrinti įrodymai nėra lengvai pakeičiami ar sunaikinami, o ši aplinkybė tik papildomai paneigia būtinybę taikyti įrodymų, kurie, tikėtina, apimtų ir atsakovų asmenines bei komercines paslaptis, nesusijusias su nagrinėjama byla, užtikrinimą.
19. Šiame kontekste pažymėtina, kad bet kuris institutas turi būti taikomas tikslingai ir bet kuri įstatyme nustatyta priemonė, kuri varžo kitos šalies teises ar teisėtus interesus, turi būti taikoma, atsižvelgus į proporcingumo principą. Lietuvos apeliacinis teismas iš esmės analogiškoje byloje yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai yra pagrindas manyti, jog prašomomis taikyti priemonėmis gali būti nepasiektas jų taikymo tikslas, arba toks tikslas, įvertinus visas aplinkybes, galėtų būti pasiektas kitomis, mažiau atsakovą varžančiomis priemonėmis, tokios labiau atsakovo teises varžančios priemonės neturėtų būti taikomos, tuo labiau, kai prašomos informacijos suteikimas faktiškai reikštų ir atsakovų konfidencialios informacijos, komercinių paslapčių bei duomenų apie įmonių darbuotojus atskleidimą kitai konkuruojančiai įmonei (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-535-516/2016). Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, reikalavimo bet kurį institutą taikyti tikslingai, vadovaujantis protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), nepanaikina ir ieškovės pareiškimas dėl jos nesuinteresuotumo sužinoti su jos būsimu ieškiniu nesusijusių atsakovų verslo aplinkybių (informacijos).
20. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą praktiką, pastebėtina ir tai, kad nors ieškovė teisi teigdama, jog prašymo susilaikyti nuo neteisėtų veiksmų pateikimas atsakovams pats savaime yra pozityvus veiksmas, vis dėlto sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad aplinkybė, jog atsakovai prieš kelis mėnesius iki prašymo užtikrinti įrodymus pateikimo teismui jau žinojo apie ieškovės atsiradusį įtarimą dėl galimo atsakovų nesąžiningo konkuravimo, faktiškai paneigia įrodymų užtikrinimo instituto taikymo tikslingumą, nes jei atsakovai iš tikrųjų siekė ir siekia nesąžiningai panaikinti jiems nenaudingus duomenis, tam padaryti jie turėjo pakankamai laiko, kadangi ieškovės pretenzija atsakovui A. D. buvo išsiųsta dar 2016 m. spalio 24 d. (t. y. prieš pusantro mėnesio iki ieškovės prašymo pirmosios instancijos teismui pateikimo ir beveik prieš 5 mėnesius iki atskirojo skundo išnagrinėjimo). Pirmiau nurodytos išvados nepaneigia ir ieškovės argumentas, kad jos prašymas gana abstraktaus pobūdžio, nes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš jo turinio yra visiškai aišku, kuo konkrečiai yra kaltinamas A. D. ir jo vadovaujama įmonė (bendravimas su ieškovės klientais, siūlant jiems konkuruojančias atsakovės UAB „Cargoland logistics“ paslaugas), taigi ir kokie duomenys (jeigu tokių yra) galėtų būti nenaudingi atsakovams ir todėl slėptini ar naikintini.
21. Išanalizavęs visas pirmiau nurodytas teisines ir faktines aplinkybes, be kita ko tai, kad, kaip minėta, didelę dalį ieškovės prašyme užtikrinti įrodymus įvardintų duomenų galima gauti ir netaikant įrodymų užtikrinimo instituto, kaip ypatingai atsakovų teises ir teisėtus interesus varžančios priemonės, taip pat atsižvelgęs į tai, jog būtent ieškovei tenka pareiga pagrįsti bent jau tikėtiną grėsmę, kad prašomi užtikrinti įrodymai negalės būti gauti vėliau, bei įvertinęs kasacinio teismo praktiką dėl įrodinėjimo priemonių leistinumo bei įrodymų pakankamumo šios kategorijos bylose (būtent tai, jog bylos aplinkybės gali būti (ir paprastai yra įrodinėjamos) ir netiesioginėmis įrodinėjimo priemonėmis – žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-6706/2016, teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2014; 2013 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2013; 2012 m. birželio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012, kt.), apeliacinės instancijos teismas priėjo išvadą, kad skundžiama nutartimi netenkinęs ieškovės prašymo užtikrinti įrodymus, pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė įrodymų užtikrinimo institutą reglamentuojančias teisės normas, vadovavosi aktualia teismų praktika, nepažeidė ieškovės procesinių teisių įrodinėjimo procese, šalių lygiateisiškumo principo ir užtikrino proporcingumo principo laikymąsi. Todėl atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pakankamo pagrindo keisti ar naikinti pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista.
22. Kadangi kiti skundo argumentai nedaro įtakos nagrinėjamo klausimo išsprendimo teisiniam rezultatui, apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                       Rasa Gudžiūnienė