Nr. 1S-746-238/2018

Teisminio proceso Nr. 1-12-1-02010-2014-5

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 2 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Algerdo Urbšio,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. G. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutarties, kuria atmestas A. G. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. liepos 30 d. nutarimo Nr. 91-199 netaikyti nuteistajam A. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       A. G. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 1 dalį. Bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrintos su 2015 m. liepos 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymą atidedant 2 metams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nutartimi panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. nuosprendžiu taikytas bausmės vykdymo atidėjimas ir nuteistasis pasiųstas į pataisos namus atlikti laisvės atėmimo bausmę. Bausmės pradžia – 2018 m. sausio 23 d., bausmės pabaiga – 2019 m. kovo 21 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 7 mėnesiai 25 dienos (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame buvo svarstomas nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas, dieną, t. y. 2018 m. liepos 26 d.).

2.       Komisijos 2018 m. liepos 30 d. nutarimu Nr. 91-199 nutarta nuteistajam A. G. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Komisija nurodė, kad nuteistajam priteistas itin didelis civilinis ieškinys (226327,63 Eur, iš kurio išskaičiuota tik 63,28 Eur), nuteistasis pataisos namuose įsidarbino visai nesenai, t. y. birželio mėn., todėl Komisijai kilo pagrįstų abejonių dėl nuteistojo požiūrio į darbą ir norą atlyginti padarytą žalą. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje byloje nuteistasis yra kaltinamas pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, be to, nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu piktybiškai vengė vykdyti probuojamojo pareigas, dėl ko taikytas bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas.

3.       Kauno apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi nuteistojo A. G. skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmetė. Teismas konstatavo, kad nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

4.       Skunde nuteistasis A. G. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. 

4.1.                      Skunde nurodo, kad teismo nutartyje perrašyti Komisijos argumentai dėl abejonių, susijusių su jo požiūriu į darbą bei norą atlyginti žalą, tačiau toks vertinimas neatitinka faktinės situacijos ir yra neteisingas. Nutartyje supainioti civilinėje byloje priteisto civilinio ieškinio bei žalos atlyginimo klausimai, kadangi jis atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal nuosprendį, kuriuo nukentėjusiesiems padarytą žalą visiškai atlygino. Nutarime nepagrįstai teigiama, kad bausmės vykdymo atidėjimas jam panaikintas dėl išvardintų priežasčių, iš kurių viena yra nepradėjimas dengti padarytos žalos.

4.2.                      Skunde taip pat nurodo, jog pataisos namų bibliotekoje dirbti pradėjo birželio 1 d., t. y. praėjus keturiems mėnesiams nuo atvykimo į pataisos namus. Byloje yra dokumentai patvirtinantys, kad jis serga astma, ir ši aplinkybė nulėmė tai, kad pagal medikų rekomendacijas greičiau įsidarbinti negalėjo, taigi negalima teigti, kad jis nesiekė įsidarbinti nuo pat atvykimo į pataisos įstaigą pradžios. Akivaizdu, kad iš bibliotekoje gaunamo atlyginimo jis neturėjo galimybių atlyginti priteistą civilinį ieškinį.

4.3.                      Nuteistojo teigimu, nutartyje taip pat nepagrįstai remtasi socialinės tarnybos išvados dalimi apie tai, kad jis nesugeba planuoti ir per daug išlaidauja. Beveik visos nurodytos aplinkybės siejamos ne su jo elgesiu pataisos namuose, o charakterizuoja jį iki bausmės atlikimo. Be to, šie teiginiai įvertinti atsietai nuo to, kad jis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, palaikė ryšius su artimaisiais, turi galimybę įsidarbinti ir turėti nuolatinį pragyvenimo šaltinį. Nuteistasis įsitikinęs, kad šių aplinkybių visuma savo reikšmingumu persveria nutarties argumentus dėl lygtinio paleidimo netaikymo. Šiuo metu jis yra atlikęs daugiau nei pusę paskirtos bausmės, nuobaudų nėra gavęs, vieną kartą skatintas, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, dirba, turi specialybę, laisvėje bus priimtas dirbti, palaiko socialinius ryšius. Mano, kad bausmės atlikimo metu įrodė, jog į priežiūrą reaguoja adekvačiai, remia visuomenės vertybes, o jo ateities planai yra realūs ir pasiekiami. Jį charakterizuojanti medžiaga, santykinai nedidelė jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

5.       Nuteistojo A. G. skundas atmetamas.

6.       Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant.

7.       BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).

8.       Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. G. yra faktiškai atlikęs daugiau nei 1/2 paskirtos laisvės atėmimo bausmės, t. y. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį. Tačiau tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo išvadai, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistasis, siekiantis probacijos, privalo elgtis itin nepriekaištingai, kad įtikintų teismą savo pasiryžimu gyvenimo tikslų siekti vien teisėtais būdais ir priemonėmis, ir vykdyti visas nuteistajam bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemones.

9.       Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką A. G. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 50 balų, be to, iš bylos duomenų matyti, kad ši rizika sumažėjo tik 7 balais, kas neleidžia daryti išvados, jog nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi. Nuteistasis turi didelių finansinių įsipareigojimų, socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad jis rečiau ar dažniau išgyvena finansinius sunkumus dėl to, kad nesugeba planuoti ir per daug išlaidauja. Nesutiktina su nuteistojo argumentu, kad nutartyje supainioti civilinėje byloje priteisto civilinio ieškinio bei žalos atlyginimo klausimai, kadangi teismas tik konstatavo nuteistojo turimus finansinius įsipareigojimus ir nepakankamą norą stengtis juos sumažinti (šiuo metu yra atlyginęs tik labai nedidelę priteisto civilinio ieškinio dalį), kas neigiamai charakterizuoja jo požiūrį į darbą ir turimus įsipareigojimus.

10.       Teismo nutartyje nepagrįstai konstatuota, kad bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas dėl to, jog nuteistasis nepradėjo dengti padarytos žalos, neatvyko į probacijos skyrių, nerastas namie, kadangi bausmės vykdymo atidėjimas nuteistajam panaikintas dėl sistemingo elektroninio stebėjimo prietaiso naudojimo tvarkos pažeidinėjimo ir administracinių nusižengimų vykdymo. Tačiau bet kokiu atveju išvada, kad nuteistasis nepateisino teismo jam parodyto pasitikėjimo, nevykdė probuojamojo pareigų, dėl ko buvo pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę, yra teisinga. Kaip ir pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nuteistasis A. G. laisvės atėmimo bausmę atlieka už dvejų apysunkių ir vieno baudžiamojo nusižengimo padarymą, anksčiau ne kartą teistas, jam du kartus taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, buvo paskirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės – bauda ir laisvės apribojimas, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, jis ir toliau darė nusikaltimus, kas rodo jo polinkį nusikalsti bei pavojingumą visuomenei. Taip pat išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus; gyvenimo stilius ir draugai; emocinė gerovė (aukšta savivertė); mąstymas ir elgesys (nusikaltimų metu negalvojimas apie pasekmes, menki problemų sprendimo įgūdžiai, savikontrolės praradimas); nuostatos (anksčiau buvo prižiūrimas ir nesilaikė apribojimų).

11.       Aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistojo siekis kuo greičiau išeiti į laisvę negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų. Tai, jog A. G. pastaruoju metu nepažeidinėja vidaus tvarkos taisyklių, buvo skatintas, nepaneigia fakto, jog šiuo metu nuteistasis neatitinka materialaus lygtinio paleidimo taikymo kriterijaus, kadangi taip elgtis privalo kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis. Nuteistojo pataisos procesas nėra nuoseklus, jo pavyzdingo elgesio apraiškos yra tik momentinės. Nors skunde nuteistasis nurodė, kad deda pastangas taisytis, tačiau šios pastangos nelaikytinos pakankamomis, kad nuteistąjį šiuo metu jau būtų galima paleisti į laisvę.

12.       Pabrėžtina, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas byloje nustatytas aplinkybes, tokios išvados padaryti neturėjo pakankamo pagrindo.

13.       Aukštesnysis teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, kiekvienu atveju atskirai įvertinamos visos reikšmingos aplinkybės, turinčios įtakos išvadai dėl neabejotinos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nagrinėjamu atveju nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl lygtinis paleidimas jam negali būti taikomas. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, nuteistojo A. G. skundas netenkinamas ir Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartis paliekama galioti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

nuteistojo A. G. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai        Kęstutis Dargužis

        Danguolė Šiugždinytė

        Algerdas Urbšys