Baudž. Bylos Nr. 1-311-506/2015
Proceso Nr.1-10-1-00194-2014-4
(S)

N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. vasario 12 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja, sekretoriaujant Jolantai Savickaitei, dalyvaujant prokurorui Linui Gružui, gynėjui advokatei K.Sandaraitei-Butvilienei, vertėjai Helenai Žemaitel, nukentėjusiojo atstovams – E. S. ir advokato padėjėjui Mariui Ruzui, civilinių atsakovų atstovams – Anai Dzekevič ir Dariui Šermukšniui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1956-09-22, Rusijos Federacijoje, rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, deklaruojantis gyvenamąją vietą ir gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas, kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje,
n u s t a t ė :
A. P., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, sukėlęs nesunkų kito žmogaus sveikatos sutrikdymą:
jis, 2014 m. sausio 20 d., apie 07.44 val., Vilniuje, vairuodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį Toyota Auris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (lizingo gavėjas – UAB „(duomenys neskelbtini)“, valdytojas pagal subnuomos sutartį – UAB „(duomenys neskelbtini)“), važiuodamas miesto centro kryptimi nuo (duomenys neskelbtini), įvažiavęs į nereguliuojamą (duomenys neskelbtini) ir iš jos įvažiuodamas į vienintelę jo judėjimo krypties (duomenys neskelbtini) eismo juostą, buvo neatidus ir neatsargus, todėl nepastebėjo nereguliuojama pėsčiųjų perėja iš dešinės pusės į kairę per (duomenys neskelbtini) važiuojamąją dalį ėjusio pėsčiojo E. S. ir jį partrenkė. E. S. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
A. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimą toje apimtyje kurioje numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai.
Apklaustas kaltinamuoju A. P. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2014-01-20, apie 07.45 val., Vilniuje, vairuojamu automobiliu “Toyota Auris”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiu taksi paslaugas teikiančiai įmonei „(duomenys neskelbtini)“ važiavo (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) pusės. Dar buvo tamsu. Prieš pat sankryžą su šalutiniu keliu - (duomenys neskelbtini) jis buvo priverstas staigiai stabdyti, nes iš (duomenys neskelbtini) į sankirtą, jam iš dešinės pusės, prieš pat jo automobilį įvažiavo kitas automobilis. Jis pristabdė ir išvengė susidūrimo, tęsė važiavimą, kirto sankirtą ir, išvažiuodamas iš važiuojamųjų dalių sankirtos pajuto smūgį į priekinę dešinę automobilio pusę. Jis iškart – dar pėsčiųjų perėjos ribose sustojo, išlipo ir pamatė šalia automobilio gulintį vaikiną. Prieš partrenkimą vaikino jis nematė galimai dėl to, kad akimirkai buvo nukreipęs žvilgsnį į avarinę situaciją sukėlusį automobilį. Iki partrenkimo jis važiavo apie 10 km/val. greičiu. Vaikinas buvo sąmoningas, bet skundėsi galvos skausmu. Baimindamasis dėl nukentėjusiojo sveikatos, be to, niekam iš pašalinių nepasiūlius pagalbos, jis įsodino vaikiną į savo automobilio priekinę keleivio vietą ir vežė į (duomenys neskelbtini). Pakeliui vaikinas susiskambino su mama, pasakė, kas atsitiko ir, kad yra vežamas į ligoninę. (duomenys neskelbtini) – prie „(duomenys neskelbtini)“ jį sustabdė policijos pareigūnai ir perėmė nukentėjusįjį, o jis grįžo į įvykio vietą.
Apklaustas nukentėjusiuoju E. S. parodė, kad 2014-01-20, apie 07.40 val., ties (duomenys neskelbtini), nereguliuojama pėsčiųjų perėja ketino pereiti (duomenys neskelbtini) važiuojamąją dalį. Važiuojamųjų dalių sankirta jam buvo iš kairės pusės. Stovėdamas ant šaligatvio prie perėjos matė, kad (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) pusės artėja taksi automobilis “Toyota”. Netikėtai iš šalutinės (duomenys neskelbtini) į sankirtą įvažiavo kitas automobilis, dėl ko taksi automobilio vairuotojas buvo priverstas staigiai sustabdyti automobilį prieš pat sankirtą arba jos pradžioje. Tai pamatęs ir pasinaudojęs kilusia avarine situacija, jis įžengė perėja į kelio važiuojamąją dalį ir netrukus pajuto smūgį. Toliau nieko nebeprisimena, nes buvo praradęs sąmonę. Atsipeikėjo vežamas į ligoninę. Galinėje keleivio vietoje sėdėjo moteris. Prie “(duomenys neskelbtini) juos pasivijo ir sustabdė policijos pareigūnai. Jis persėdo į policijos automobilį ir buvo nuvežtas į ligoninę. Jautė galvos skausmą, pykinimą, vėmė. Be to, ligoninėje pajuto, kad blogiau girdi dešine ausimi. Ligoninėje gydėsi 4 dienas, po to buvo tęsiamas ambulatorinis gydymas (duomenys neskelbtini). Gydymo metu buvo nustatyta, kad jis prarado 30 procentų klausos dešine ausimi.
BK 281 straipsnio 5 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmens, vairavusio kelių transporto priemonę ir pažeidusio kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Nusikaltimo sudėties objektyvieji požymiai - tai: veika, kuria pažeidžiamos kelių eismo saugumo taisyklės (ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklės); padariniai – eismo įvykis, dėl kurio kitas žmogus patyrė nesunkų kūno sužalojimą; priežastinis ryšys tarp veikos ir kilusių padarinių. Šie BK 281 straipsnio dalyje numatyto nusikaltimo sudėties objektyvieji požymiai yra būtini, todėl tik nustačius visų jų buvimą yra pagrindas konstatuoti esant baudžiamajame įstatyme apibrėžtą ir įvykdytą nusikalstamą veiką.
A. P. inkriminuojama, kad jis, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nelėtino greičio, tai yra nepaisė Kelių eismo taisyklių 37 punkto reikalavimo, numatančio, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį. Dėl šio A. P. padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo, kaip yra kaltinama, 2014 m. sausio 20 d., apie 07.44 val., vairuodamas automobilį Toyota Auris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiuodamas iš (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) važiuojamųjų dalių sankirtos ir įvažiuodamas į (duomenys neskelbtini), sukėlė eismo įvykį - partrenkė pėsčiųjų perėja ėjusį pėsčiąjį E. S..
Byloje nėra abejonių dėl nusikalstamos veikos subjekto, taip pat dėl objektyviųjų veikos požymių - eismo įvykio fakto, vietos, laiko ir padarinių. Šiuos požymius be kaltinamojo A. P. ir nukentėjusiojo E. S. parodymų patvirtina įrodymais teismo pripažįstami rašytiniai duomenys:
Eismo įvykio vietos ir transporto priemonės apžiūrų metu buvo nustatyta, kad 2014-01-20 eismo įvykis kilo Vilniuje, nereguliuojamoje (duomenys neskelbtini) esančioje pėsčiųjų perėjoje, skirtoje pereiti (duomenys neskelbtini) važiuojamąją dalį. (duomenys neskelbtini) yra pagrindinis kelias (duomenys neskelbtini) atžvilgiu. Kelio ženklais ir horizontaliu kelio ženklinimu pažymėta apie 3,8 m pločio pėsčiųjų perėja yra iškart už (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies sankirtos su (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies krašto išvestine sankryžoje (judant (duomenys neskelbtini) nuo Liepkalnio g. pusės (A. P. važiavimo kryptimi)). Šioje kelio atkarpoje, ties perėja, (duomenys neskelbtini) važiuojamąją dalį sudaro 2 priešpriešinio eismo juostos. Apžiūros metu kelio važiuojamosios dalies asfaltuota danga buvo šlapia, vietomis apledėjusi (b.l. 9-15);
Automobilio apžiūros metu nustatyta, kad jis buvo apgadintas: nustatyti įskilimai priekinio bamperio dešinėje pusėje, po priekiniu dešinės pusės žibintu, sugadintas po minėtu žibintu bamperyje įrengtas žibinto apipurškimo mechanizmas. Automobilio savininkas – UAB „(duomenys neskelbtini)“; naudotojas – UAB „(duomenys neskelbtini)“, subnuomotojas – UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b.l. 16-21);
LR Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialisto išvada patvirtina, kad E. S. eismo įvykio metu patyrė tokius sužalojimus: odos nubrozdinimus veide, dešinėje plaštakoje ir dešinio kelio sąnario srityje; galvos smegenų sukrėtimą; kraujosruvą dešinės ausies būgnelyje ir kondukcinį prikurtimą dešine ausimi (garsą pravedančios sistemos pakenkimą). Sužalojimai dėl galvos smegenų sukrėtimo ir dešinės ausies sužalojimo su klausos sutrikimu kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 28).
Būtinas objektyvusis BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymis yra priežastinis ryšys, jungiantis neteisėtą veiką su pavojingomis pasekmėmis ir nustatantis, kad būtent kaltininko, o ne kito eismo dalyvio arba jų abiejų padaryti KET pažeidimai dėsningai nulėmė nusikalstamą rezultatą – nesunkų žmogaus sveikatos sutrikdymą.
Eismo įvykio metu galiojusių KET 51 punkte numatyta, kad įžengti į važiuojamąją dalį pėstiesiems leidžiama tik po to, kai jie įvertina atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį ir įsitikina, kad tai saugu (šiuo metu atitinka KET 44 p. (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija)
Vertinant nukentėjusiojo veiksmų teisėtumą ir jų įtaką priežastinio ryšio nustatinėjimo aspektu reikšmingi yra paties nukentėjusiojo E. S. parodymai. Nukentėjęs parodė, kad matė sankryžoje susidariusią avarinę situaciją ir, būtent ja pasinaudojęs, žengė į važiuojamąją dalį, nes tikėjosi, kad abiejų avarinėje situacijoje dalyvavusių automobilių vairuotojai aiškinsis aplinkybes.
Imant domėn tai, kad nukentėjusiajam stovint prie pėsčiųjų perėjos ir laukiant galimybės pereiti gatvę, prie pat jo - maždaug už 6-10 metrų važiuojamųjų dalių sankirtoje kilo avarinė situacija (planas-schema (b.l. 11, t.1 )), teismas vertina, kad paties nukentėjusiojo, kaip eismo dalyvio, elgesys stokojo atsargumo.
Kita vertus, pagal teismų praktiką eismo įvykių bylose vertinant KET 51 esančią nuostatą, jog pėstieji, kirsdami nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, privalo įvertinti atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį bei pradėti eiti perėja tik įsitikinę, kad tai daryti yra saugu pirmenybė teikiama pėstiesiems (kasacinės nutarys Nr. 2K-655/2007, 2K-196/2009, 2K-202/2009, 2K-195/2011).
BK 281 str. numatytų nusikalstamų veikų subjektyvinė pusė (kaltės forma) pasireiškia neatsargumu. Nagrinėjamu atveju tai reiškia, jog būtina nustatyti priežastį, kodėl kaltinamasis laiku nestabdė automobilio ar kitokiais veiksmais nesiekė išvengti susidūrimo su pėsčiuoju ir ta priežastis turi byloti apie vairuotojo neatsargumą.
Kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymų turinys lemia vienintelę įmanomą išvadą, kad dėl kito vairuotojo, staiga įvažiavusio į važiuojamųjų dalių sankirtą ir šalutinio kelio sukeltos avarinės situacijos, kaltinamasis nukreipė dėmesį nuo priekyje esančios pėsčiųjų perėjos ir nematė ja einančio pėsčiojo. A. P. buvo neatidus ir neatsargus, nes nagrinėjamoje kelio atkarpoje, tai yra išvažiuojant iš važiuojamųjų dalių sankirtos, vairuotojo atidumas ir dėmesys turėjo būti sutelktas būtent eismo aplinkos prie pėsčiųjų perėjos ypatumų vertinimui bei tuo pagrindu saugaus, neprieštaraujančio KET elgesio kelyje būdo pasirinkimui.
A. P. pažeidė nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimą toje apimtyje kurioje numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai.
Teismas sprendžia, kad ne kaltinamajam inkriminuojamas KET 37 punkto (redakcija, patvirtinta 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950) reikalavimo nesilaikymas, o KET 9 punkto (redakcija, patvirtinta 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950) reikalavimų nepaisymas nulėmė kilusius padarius. KET 37 punkte numatyta vairuotojo pareiga prieš pėsčiųjų perėją lėtinti greitį ar sustabdyti transporto priemonę kyla nuo tada, kai jis pamato į pėsčiųjų perėją įžengiantį pėsčiąjį. Kitaip tariant, šia norma preziumuojama, kad vairuotojas atidžiai vertina eismo situaciją, mato perėjon įžengusį pėsčiąjį ir vykdo pareigą lėtinti greitį arba, kaltės atveju, jos nevykdo. Nagrinėjamu atveju A. P. dėl nusikalstamo neatidumo ir neatsargumo pėsčiojo žengimo į perėją ir ėjimo ja nematė. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio 9 p. redakcija iš esmės atitinka šiuo metu galiojantį KET 30 punktą ( redakcija, patvirtinta 2014 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 1086), tačiau pastaroji norma yra sunkesnė, nes numato papildomas vairuotojo pareigas, taigi neturi grįžtamosios galios ir todėl netaikytina. Šiuo metu galiojantis KET 30 punktas papildytas tokia nuostata: „Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti.“
Kaltinamojo A. P. padarytas KET 9 punkto reikalavimų pažeidimas turėjo tiesioginį priežastinį ryšį eismo įvykio padarinių atžvilgiu. Jei A. P. būtų elgęsis taip, kaip privalėjo elgtis didesnio pavojaus šaltinio valdytojas pėsčiųjų perėjos aplinkoje susidariusioje situacijoje, tai yra, jei jis aplinką būtų vertinęs atidžiai ir atsakingai – taip, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, jo vairuojamas automobilis būtų išvengęs susidūrimo su pėsčiuoju ir eismo įvykis nebūtų kilęs.
Nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 1 dalyje, yra neatsargus, jis padaromas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo. A. P. nusikalstamą veiką padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo, pasireiškusio tuo, kad jis buvo neatidus ir tinkamai nevertino tikėtinų eismo aplinkos, jam išvažiuojant iš važiuojamųjų dalių sankirtos, pasikeitimų galimybės. Dėl to jis nepamatė pėsčiųjų perėja ėjusio nukentėjusiojo ir nestabdė vairuoto automobilio, tai yra kaltinamasis nenumatė, jog dėl jo neveikimo gali atsirasti baudžiamąją atsakomybę užtraukiantys padariniai, nors pagal buvusias aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.
Teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 785/14(01) ir Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 133 patvirtina, kad eismo įvykio metu A. P. buvo blaivus (b.l. 23,24).
Kaltinamojo I. V. padaryta veika atitinka BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius. Veikos kvalifikacija teisinga. Teismui kaltinamojo veikoje nustačius kitą, nei jam inkriminuojama, KET pažeidimą, faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės nesiskiria nuo išdėstytų kaltinamajame akte, tad, kaltinamojo padėtis nesunkinama ir BPK 255 str. 2 d. nuostatos nepažeidžiamos.
Dėl civilinio ieškinio
Nukentėjęs E. S., atstovaujamas advokato padėjėjo Mariaus Ruzo, pareiškė civilinį ieškinį dėl 160 Lt (46,34 Eur) turtinės žalos ir 15 000 Lt (4344,30 Eur) neturtinės žalos atlyginimo.
Neturtinė žala argumentuojama tuo, kad nukentėjęs, būdamas jauno amžiaus (šiuo metu 17-metis) dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų patyrė ne tik didelį fizinį, bet ir emocinį skausmą, nes visam laikui prarado dalį (apie 30dB)klausos. Ateityje, norėdamas geriau girdėti, nukentėjęs turės nešioti klausos aparatą, o tai sukels įvairių nepatogumų bei turės įtakos jo išvaizdai. Nukentėjęs nuolat dešinėje ausyje jaučia ūžesį, dėl prastesnės klausos jam kyla bendravimo problemų, todėl bendraamžiams jis dažnai atrodo keistas, nekalbus ar net tyčia ignoruojantis kitus žmones. Nukentėjęs dėl to jaučia gėdą, jaučiasi esantis kitoks, nepritampantis ir todėl dažnai patiria liūdesį, depresinę nuotaiką. Be to, dėl klausos sutrikimo nukentėjęs tapo apribotas, nes tai užkerta jam kelią ateityje įgyti tam tikras profesijas. Nukentėjęs pradėjo jausti stresą ir baimę, kai jam reikia pereiti gatvę.
Nukentėjusiojo E. S. įstatyminė atstovė – E. S. paaiškino, kad avarijos metu sūnaus patirtas dalinis klausos praradimas, kaip jai konsultacijos metu paaiškino geriausias Lietuvoje LOR gydytojas, yra negrįžtamas ir negydytinas (t.2, b.l. 95). Paskutinio klausos patikrinimo metu (2014-11-17 (t.2, b.l. 96)) buvo aptikta, kad sūnaus klausa yra šiek tiek pablogėjusi. Ji tikisi, kad atlyginus neturtinę žalą, bus galimybė nuvežti sūnų parodyti užsienio specialistams ir viliasi, kad jo klausa, vis dėlto, gali būti atstatyta.
Teismo posėdžio metu apklausta teismo medicinos ekspertė J. M.-Čobot, susipažinusi su papildomais įrodymais (2014-05-15 Otorinolaringologo išrašas iš medicininių dokumentų, 2014-03-03 ir 2014-11-17 audiogramomis), patvirtino anksčiau duotą išvadą dėl nukentėjusiojo patirtų sužalojimų sunkumo. Ekspertė, vis dėlto, parodė, kad išvada apie tai, jog nukentėjęs dalį klausos prarado būtent dėl eismo įvykio metu patirtos traumos yra labiausiai tikėtina (po smūgio nukentėjusiajam krentant buvo per stipri oro banga į dešinės ausies būgnelį ir tai sutrikdė visų ausies kauliukų ir sąnarių veiklą), nors ir nėra jokių duomenų apie nukentėjusiojo klausą iki įvykio. Ji negali kategoriškai virtinti, kad nukentėjusiojo klausos sutrikimas yra negrįžtamas.
Civilinės atsakomybės draudimo atveju pareiga atlyginti padarytą tiek turtinę, tiek neturtinę žalą kyla dviem asmenims: draudikui ir žalą padariusiam asmeniui. Draudiko pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius ir pagal draudimo sutartį ( CK 6.254, 6.987 straipsniai). Bendroji taisyklė yra ta, kad, esant draudiminiam įvykiui, draudikas atlygina žalą neperžengdamas sutartyje nustatytos draudimo sumos ribų. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos). Tuo tarpu žalą padariusio asmens pareiga atlyginti žalą kyla delikto pagrindu, tai yra jį su nukentėjusiuoju sieja deliktinė prievolė ir taikomas visiškas žalos atlyginimo principas ( CK 6.251 str. 1 d., 6.263 str. 2, 3 dalys). Ši nuostata reiškia, kad jeigu padarytos žalos nukentėjusiajam visiškai nepadengia išmokėta draudimo išmoka, likusią žalos dalį atlygina ją padaręs asmuo.
Civilinių ieškovų reikalaujama turtinės ir neturtinės žalos suma neviršija draudimo sutartyje nustatytos draudimo sumos ribų, todėl ji priteistina iš civilinio atsakovo - UAB DB ”(duomenys neskelbtini) Lietuva”, kuriai draudimo liudijimo ser. ir Nr. LT/AYA 8925340 pagrindu tenka civilinė atsakomybė už padarytą žalą.
Kaltinamasis A. P. ir Civilinio atsakovo – UAB „(duomenys neskelbtini) Lietuva“ atstovė pilnai sutiko su civiliniu ieškiniu dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo.
Ieškinys šioje dalyje tenkintinas. Jo dydis įrodytas 2014-05-15 Kasos pajamų orderio kvitu serija EN, Nr. 42031 ( t. 2, b.l. 99), tai yra išlaidos už LOR specialisto - gydytojo E. L. konsultaciją.
Kaltinamasis A. P. ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos pripažino 1000 Eu sumoje.
Civilinio atsakovo – UAB „(duomenys neskelbtini) Lietuva“ atstovė pripažino ieškinį dėl neturtinės žalos 5000 Lt (1448,10Eur) sumoje. Ji parodė, kad nukentėjusiesiems eismo įvykių metu patyrus nesunkų sveikatos sutrikdymą, pagal išplėtotą kasacinę teismų praktiką, priteisiamos neturtinės žalos suma paprastai yra nuo 2000 (579,24 Eur) iki 5000 Lt (1448,10 Eur) ir tik atskirais atvejais, kuomet sveikatos sužalojimas susijęs su ilgalaikiais padariniais, priteisiama iki 10 000 Lt (2896,2 Eur) suma ( pav., dėl patirtų sužalojimų reikia atlikti ausies protezavimo operaciją, 2010-11-09 nutartis 2K-461/2010). Šiuo atveju nėra jokių duomenų apie nukentėjusiojo klausą jo gyvenimo eigoje iki eismo įvykio, taip pat nėra patikimų duomenų, kad ateityje nukentėjusiajam bus reikalingas klausos aparatas ir, kad klausos sutrikimas yra negrįžtamas. Atstovė paaiškino, kad draudėjas pilnai atlygintų klausos aparato įsigijimo kainą, jeigu ateityje nukentėjusiajam kiltų būtinybė jį nešioti.
Civilinio atsakovo – UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas iš dalies sutiko su ieškiniu dalyje dėl neturtinės žalos ir, sutikdamas su civilinio atsakovo – UAB „(duomenys neskelbtini) Lietuva“ atstovės argumentais, išreiškė nuomonę, jog nepakanka ieškinį pagrindžiančių duomenų, jog nukentėjusysis E. S. dalį klausos prarado būtent eismo įvykio metu ir, kad šis sutrikimas yra negrįžtamas ar progresuojantis.
Teismas pripažįsta, kad eismo įvykio metu patyręs dalinį klausos praradimą nukentėjęs E. S. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų patyrė fizinį skausmą ir iki šiol patiria neturtinę žalą, pasireiškiančią diskomfortu kasdieniniame gyvenime. Vis dėlto, vertinama ir tai, kad šiuo metu nėra pakankamų ir patikimų duomenų, kad klausos sutrikimas reikšmingai progresuotų (civilinis ieškovas nepateikė dviejų klausos tyrimo rezultatų ir klausos pablogėjimo fakto aktyviai neįrodinėjo), kad sutrikimas yra negrįžtamas ir, kad ateityje nukentėjusiajam bus būtinas klausos aparatas.
Atsižvelgdamas į išplėtotą teismų praktiką dėl neturtinės žalos, susijusios su sveikatos sutrikdymu, priteistinu dydžiu, teismas apsiriboja priteistina 5000 Lt (1448,10 Eur) neturtinės žalos suma ( LAT nutartys Nr. 3K-3-467/2010, 2K-461/2010, Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1A-192-60/2010). Be to, atsižvelgiama į tai, kad, ateityje progresuojant klausos sutrikimui (šiuo metu tokių duomenų nėra) ar kilus poreikiui naudoti klausos aparatą, nukentėjęs nepraranda galimybės kreiptis į draudiką dėl su tuo susijusios turtinės žalos atlyginimo.
Bausmės skyrimas
A. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi. Be to, teismas kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta ir tai, kad paties nukentėjusiojo elgesys buvo rizikingas (BK 59 str. 1 d. 6 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą prie neatsargių, jis anksčiau neteistas (b.l. 54), buvo baustas administracine tvarka dėl kelių eismo taisyklių pažeidimų (paskutinį kartą 2011-12-12, galiojančių nuobaudų neturi) (b.l. 55,56), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b.l. 59,60), į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas (b.l. 58).
A. P. turi šeimą, nuolatinį darbą (iki šiol dirba taksi vairuotoju UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Vertindamas visumą nurodytų aplinkybių teismas sprendžia, kad bausmės tikslai ir jos paskirtis A. P. gali būti pasiekti skiriant su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, tai yra baudą. Be to, imant domėn tai, kad A. P. nėra piktybinis eismo dalyvis, nes praeityje buvo tik du kartus baustas administracinėmis nuobaudomis už nesunkius KET pažeidimus, o per pastaruosius tris metus išvis nebuvo baustas, taip pat atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykio metu kaltinamasis buvo blaivus, į tai, kad kaltinamojo pragyvenimo šaltinis yra darbas vairuotoju, jam neskirtina baudžiamojo poveikio priemonė - atėmimas teisės vairuoti transporto priemones.
Dėl išlaidų už teisinę pagalbą
Byloje yra pinigų priėmimo kvitas serija LAT Nr. 790421, iš kurio matyti, kad nukentėjusiojo E. S. atstovui – advokato padėjėjui Mariui Ruzui už nukentėjusiojo atstovavimą, dokumento paruošimą ir patarimą E. S. sumokėjo 2500 Lt (724,05 Eur) (t. 2, b.l. 98). Prašoma šias išlaidas pripažinti proceso išlaidomis ir jas priteisti iš kaltinamojo.
LR BPK 104 str. 2 d. ir 105 str. 1 d. pagrindu nukentėjusio atstovavimo išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš kaltinamojo.
Vadovaudamasis LR BPK 297-308str.,
n u s p r e n d ė :
A. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 20 Minimalių gyvenimo lygių 753,2 Euru (septynių šimtų penkiasdešimt trijų eurų ir 20 centų) baudą.
Panaikinti A. P. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Išieškoti iš UAB DK „(duomenys neskelbtini) Lietuva“ 46,34 Eur (keturiasdešimt šešis eurus ir 34 centus) turtinės žalos atlyginimą E. S. naudai.
Išieškoti iš UAB DK „(duomenys neskelbtini) Lietuva“ 1448,10 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus ir 10 centų) neturtinės žalos atlyginimą E. S. naudai.
Išieškoti iš A. P. 724,05 Eur (septynis šimtus dvidešimt keturis eurus ir 5 euro ct) proceso išlaidų E. S. naudai.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą, paduodant apeliacinį skundą.
Teisėja L.Tarčevskaja