Baudžiamoji byla Nr. 1-2190-893/2018

              Teisminio proceso Nr. 1-01-1-64118-2017-3

                                                                    Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.4.6.2.1

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugpjūčio 28 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Dainius Grizickas,

sekretoriaujant Mildai Kančytei,

dalyvaujant prokurorui Romualdui Latveliui,

kaltinamajam M. D.,

nukentėjusiajai K. D.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2016-05-05 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį vienerių metų laisvės apribojimo bausme, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

              M. D. 2017-12-08 apie 20.30 val. bute, adresu  (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atėjęs į nukentėjusiosios motinos K. D. kambarį, tyčia du kartus dešine ranka ją pastūmė, ko pasekoje nukentėjusioji K. D. neišlaikė pusiausvyros ir krisdama nuo sofos-lovos atsitrenkė galva į sieną, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais M. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Be to, M. D. 2018-01-01 apie 19.40 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini) , būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu vartojo įžeidžiančio pobūdžio žodžius nukentėjusiosios motinos atžvilgiu, po ko abiem rankom sugriebė nukentėjusiajai motinai K. D. už plaukų bei tampė į skirtingas puses, išrovė plaukų kuokštą, po ko tęsdamas nusikalstamą veiką jis dešine ranka stipriai sugriebė nukentėjusiajai motinai K. D. už dešinės rankos, tuo padarydamas nukentėjusiajai dešinio dilbio, dešinės plaštakos poodines kraujosruvas, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šiais savo veiksmais M. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Apklaustas teisme kaltinamasis M. D. parodė, jog savo kaltę dėl jam inkriminuotų dviejų pirmiau nurodytų nusikalstamų veikų padarymo pripažįsta visiškai ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Jis pripažįsta, kad padarė jam pareikštame kaltinime įvykių metu įvykių vietoje nurodytus veiksmus prieš savo motiną, nes buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir ant jos supykęs. Specialisto išvados neginčija, supranta, kad pirmiau nurodytais savo veiksmais sukėlė savo motinai fizinį skausmą ir ją sužalojo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Iš teisiamojo posėdžio metu perskaitytų nukentėjusiosios K. D. parodymų matyti, kad M. D. 2017-12-08 ir 2018-01-01 bute, adresu (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir piktas, pavartojo prieš ją fizinį smurtą kaltinamajame akte nurodytomis aplinkybėmis (t. 1, b. l. 36, 39, 41, 42). Minėtos aplinkybės yra patvirtintos byloje ištirtais rašytiniais įrodymai, tarp jų – įvykį mačiusio liudytojo L. D. parodymais (t. 1, b. l. 52), į įvykio vietą atvykusių pareigūnų nurodytais duomenimis, specialisto išvada (t.1, b.l. 69), iš kurios matyti, kad galimai 2018-01-01 vykio aplinkybėse nurodytu laiku K. D. buvo padarytos dešinio dilbio, dešinės plaštakos poodinės kraujosruvos, vertinamos nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kad minėtų įvykių metu M. D. buvo apsvaigęs nuo alkoholio neneigia ir pats M. D..

Dėl M. D. nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Šie byloje surinkti ir ištirti duomenys visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas juos pripažįsta įrodymais. Apklaustas teisme kaltinamasis prisipažino padaręs pirmiau nurodytas nusikalstamas veikas prieš savo motiną ir nurodė jų padarymo aplinkybes. Jo parodymai teisminio nagrinėjimo metu nebuvo paneigti, jie visiškai sutampa su nukentėjusiosios K. D. parodymais, nurodytas aplinkybes taip pat patvirtina kiti nuosprendyje aptarti duomenys. Įvertinus šiuos įrodymus ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes konstatuotina, kad kaltinamasis M. D. padarė dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis konfliktų metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo motiną, tuo sukeldamas nukentėjusiajai K. D. fizinį skausmą ir sužalodamas jos sveikatą.

M. D. padarytos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kaip baigti nusikaltimai, pažymėtina, kad kaltinamasis, smurtaudamas prieš motiną, suvokė, kad tokie veiksmai nukentėjusiajai sukels fizinį skausmą ir ją sužalos. Todėl vertinant tai, kad nagrinėjamu atveju buvo pasikėsinta į vieną labiausiai įstatymo saugomų vertybių – asmens sveikatą, bei panaudoto smurto pobūdį ir intensyvumą, M. D. veiksmai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laikytini nusikalstamais.

Dėl M. D. skirtinos bausmės

Teismas, skirdamas M. D. bausmę atsižvelgia į tai, kad jis padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas žmogaus sveikatai, kurios priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai. Skiriant bausmę atsižvelgtina ir į tai, kad M. D. yra teistas, tačiau siekia darbo. Įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, M. D. yra skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, bausmės dydį nustatant sankcijos ribose. Manytina, jog būtent tokios bausmės paskyrimas gali padėti įgyvendinti (pasiekti) Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

M. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad abi veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jų padarymui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 641 straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis pripažino savo kaltę, M. D. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu. Civilinis ieškinys šioje byloje nepareikštas.

M. D. šioje byloje buvo laikinai sulaikytas tris dienas, t. y. nuo 2017 m. gruodžio 8 d. iki 2017 m. gruodžio 9 d. ir nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 3 d., todėl pagal BK 66 straipsnį laikino sulaikymo laikas turi būti įskaitytas į paskirtą bausmę, vieną sulaikymo dieną prilyginant dviems laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam M. D. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301-305, 307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

M. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2017 m. gruodžio 8 d. nusikalstama veika), ir skirti jam vienerių metų šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba be pažeidimų registruotis darbo biržoje, nekeisti gyvenamosios vietos be bausmę prižiūrinčios institucijos žinios ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

M. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2018 m. sausio 1 d. nusikalstama veika), ir skirti jam vienerių metų aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba be pažeidimų registruotis darbo biržoje, nekeisti gyvenamosios vietos be bausmę prižiūrinčios institucijos žinios ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi,  4 dalimi paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu M. D. paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą dvejiems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. D. paskirti galutinę vienerių metų keturių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba be pažeidimų registruotis darbo biržoje, nekeisti gyvenamosios vietos be bausmę prižiūrinčios institucijos žinios ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti trijų dienų laikinojo sulaikymo laiką nuo 2017 m. gruodžio 8 d. iki 2017 m. gruodžio 9 d. ir nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 3 d., vieną sulaikymo dieną prilyginant dviems laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – du kompatinius diskus, susijusius su minėtų įvykių garso įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie šios baudžiamosios bylos.

Išaiškinti M. D., kad:

1) asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;

2) jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę;

3) jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                             Dainius Grizickas