Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-01-24][nuasmeninta nutartis byloje][1A-34-593-2018].docx
Bylos nr.: 1A-34-593/2018
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
Kvalifikuotas fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 2-3 d.)
Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas mažamečiui arba kankinant nukentėjusį asmenį (BK 140 str. 3 d.)
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Nusikaltimai žmogaus sveikatai (BK XVIII skyrius)
Bylų procesas apeliacinės instancijos teisme (BPK VI dalis)
Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str.)
Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)

                                                                                          Baudžiamoji byla Nr. 1A-34-593/2018

                                                                                  Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19693-2016-0

                                                                                  Procesinio sprendimo kategorija 2.4.7.

(S)

 

 

 

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. sausio 23 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Ingai Mieldažytei,

dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei,

nuteistajai I. I. ir jos gynėjui advokatui Antanui Pliaugai,

nukentėjusiosios K. I. atstovei advokatei I. A., nukentėjusiosios atstovui pagal įstatymą A. I.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios I. I. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 12 d. nuosprendžio, kuriuo I. I. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį – 42 MGL (1596 eurų) bauda. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 2 dalies a) papunkčiu, 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaityta viena para išbūta laikinajame sulaikyme, vieną arešto parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir nuspręsta laikyti, jog I. I. neatlikta bausmės dalis – 40 MGL (1550 eurų) bauda.

Vadovaujantis BK 722 straipsniu, nuteistoji įpareigota per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas šeimos nariui.

A. I. pareikštas civilinis ieškinys mažametės K. I. interesais tenkintas visiškai ir  priteista iš I. I. K. I. 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiosios K. I. atstovui pagal įstatymą A. I. iš I. I. priteista 200 eurų turėtų išlaidų advokatės paslaugoms apmokėti ir 7,08 euro turėtų procesinių išlaidų.

 

Teisėjų Kolegija

 

n u s t a t ė :

 

  1. I. I. pagal BK 140 straipsnio 3 dalį nuteista už tai, kad 2016 m. balandžio 22 d. vakare, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), esančiame vaikų kambaryje, tyčia lovoje gulinčiai šeimos narei - mažametei dukrai K. I., gim. (duomenys neskelbtini), sudavė vieną smūgį diržu į dešinę koją ir padarė nukentėjusiajai K. I. nežymų sveikatos sutrikdymą dėl kraujosruvos odoje ir poodyje dešinėje šlaunyje.
  2. Alytaus rajono apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad byloje esantys įrodymai ir rašytinė bylos medžiaga patvirtina I. I. kaltę dėl jai šioje byloje inkriminuoto nusikaltimo.
  3. Apeliaciniame skunde nuteistoji I. I. prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti ir priimti naują, kuriuo ją pagal BK 140 straipsnio 3 dalį išteisinti.
    1. Skunde ji teigia, kad prieš savo dukrą smurto nenaudojo ir jos nesužalojo, nuteistosios kaltės nepatvirtina ir byloje esantys įrodymai, tačiau apylinkės teismas netinkamai vertino juos, kuo pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatas. Teismas neatsižvelgė į tai, kad liudytojų D. S., K. I. ir A. I. parodymai yra prieštaringi ir melagingi, o skundas dėl vaiko sumušimo atsirado tik kilus ginčui dėl santuokos nutraukimo. Apeliantė teigia, kad A. I. apklausiamas skirtingai nurodė priežastį, kodėl mažametė dukra buvo nuteistosios mušama. Tuo tarpu liudytojai A. Č. ir M. S., kurie tvirtino, kad smurtas prieš nukentėjusiąją nebuvo naudotas, davė nuoseklius parodymus.
  4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą nukentėjusiosios nepilnametės K. I. įstatyminis atstovas A. I. prašo I. I. apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą nuosprendį palikti galioti.
  5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas palaikė nuteistosios skundą, nukentėjusiosios atstovas pagal įstatymą aiškaus reikalavimo neišreiškė, o nukentėjusiosios atstovė advokatė ir prokurorė prašė skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį palikti nepakeistą.
  6. Nuteistosios I. I. apeliacinis skundas atmetamas.

 

   Dėl I. I. kaltės pagal BK 140 straipsnio 3 dalį

 

  1. Apeliaciniame skunde nuteistoji I. I. neigia savo kaltę teigdama, kad prieš savo dukrą smurto nenaudojo ir jos nesužalojo, o nuteistosios kaltės nepatvirtina ir byloje esantys įrodymai. Tačiau sutikti su tokiais I. I. skundo argumentais negalima.
    1. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Taigi šiame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2014). Mažamečio asmens sveikatos apsauga nuo mušimo ar kitokio smurto, kuriuo sukeliamas fizinis skausmas, arba nežymus jo sužalojimas ar susargdinimas trumpam nustatyta BK 140 straipsnio 3 dalyje. Taikant BK 140 straipsnio 3 dalį nukentėjusį asmenį kvalifikuojantis veiką požymis „mažametis“ teisiškai reikšmingas kvalifikuojant veikas nepriklausomai nuo to, ar veika padaroma prieš mažametį šeimos ar ne šeimos narį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-474-489/2016).
    2. Vertinant šioje byloje esančius įrodymus ir rašytinę bylos medžiagą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje yra pakankamai duomenų I. I. kaltei pagrįsti, t. y. kad ji, nuosprendyje nurodytu laiku ir vietoje, esančiame vaikų kambaryje, tyčia lovoje gulinčiai mažametei savo dukrai K. I. sudavė vieną smūgį diržu į dešinę koją ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl kraujosruvos odoje ir poodyje dešinėje šlaunyje. Priešingai nei savo skunde teigia I. I., jos kaltę dėl šio nusikaltimo padarymo patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisme ištirti įrodymai. Nukentėjusioji K. I. apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad atėjo mama su diržu ir pasakė, jog jie su broliu gaus per užpakalį. Mama atklojo antklodę ir trenkė broliui per nugarą ir per šlaunis. Ji išsigando, todėl pabėgo į savo lovą ir užsiklojo antklodę. Tada mama nuklojo jos antklodę ir jai trenkė į dešinę šlaunį šone, ties klubu, ištiestu odiniu diržu. Broliui sudavė du kartus, jai vieną kartą. Mušė, kad jie nėjo miegoti. Jai labai skaudėjo, liko nemaža mėlynė. Kai mama juos mušė, M. buvo kitame kambaryje. Tėčiui viską papasakojo, kai jis grįžo po kokių dviejų dienų. Tėtis jos neprašė meluoti. Ji niekur kitur kojos nesusimušė. Šiuos nukentėjusiosios K. I. parodymus patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Liudytoja D. S., apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad jos pusseserė K. jai pasakojo, jog gavo su diržu nuo mamos. Šią aplinkybę papasakojo tą dieną, kai grįžo su tėčiu iš policijos, o liudytoja su mama atvažiavo pažiūrėti kas nutiko. K. rodė mėlynę ties klubu. J. K. pasakojo, kad mama ją mušė, kai buvo atėjęs mamos draugas M..
    3. Liudytojas A. I. taip pat patvirtino, kad 2016 m. balandžio 25 d. jis iš darbo grįžo namo, o kitą dieną, t. y. 2016 m. balandžio 26 d., K. pasikvietė jį į balkoną ir verkdama jam papasakojo, jog prieš kelias dienas kai namuose buvo mamos draugas M., K. su broliu buvo savo kambaryje ir nėjo miegoti, todėl mama supykusi K. ir broliui sudavė su draugo M. diržu. Mergaitė ant dešinio klubo parodė mėlynę. Mėlynė buvo apie 5 cm, melsvos spalvos. K. verkė, ji sakė, kad kai jis būdavo išvykęs, mama ją kartais mušdavo. Sužinojęs apie dukters sumušimą, 2016 m. balandžio 27 d. anksti ryte kartu su dukra nuvyko į policijos komisariatą ir pranešė apie įvykį. Po šio įvykio K. labai išgyveno, ilgą laiką jautėsi prislėgta, šiuo metu kategoriškai atsisako bendrauti su motina, jai prireikė psichologo pagalbos, abu lankė paskaitas psichologinėje tarnyboje. Mergaitė kurį laiką vartojo vaistus nuo baimės. Mergaitė sakė, kad anksčiau nepasakojo tėčiui apie mamos elgesį, nes bijojo, kad jie neišsiskirtų. L. M. S., apklausiamas apylinkės teisme, parodė, kad vaikai pradėjo dūkti, todėl Inga juos subarė, bet diržo ji neturėjo. Tačiau iš vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies pagrindu pagarsintų šio liudytojo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, jog šis liudytojas parodė, kad Inga pasiėmė jo juodos spalvos diržą ir nuėjo į vaikų kambarį. Liudytoja D. T. parodė, kad atliko ikiteisminį tyrimą šioje byloje ir apklausė liudytoją M. S., kuris papasakojo įvykio aplinkybes, pats geranoriškai pateikė juodos spalvos diržą ir nurodė, kad įvykio dieną šį diržą buvo įsivėręs į kelnes, kurias dėvėjo būdamas I. I. bute. Apklausos metu jam spaudimas nebuvo daromas. Liudytoja J. D. parodė, kad dirba pedagoginėje psichologinėje tarnyboje psichologe. Pačioje pirmoje konsultacijoje ji paklausė K., kodėl ji atvyko, mergaitė jai paminėjo, kad mama ją mušė diržu. Visų konsultacijų metu mergaitė vengė kalbėti apie mamą, elgdavosi gynybiškai ir kalbą nusukdavo kita linkme. Tai buvo išimtinis atvejis, kai mergaitei nėra svarbi mama. Bendraujant su mergaite, ji nepastebėjo, kad K. būtų linkusi fantazuoti.
    4. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio teismo medicinos ekspertas S. J. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad galėjo būti, jog trauma K. I. padaryta ir su ištiestu diržu. Šis smūgis turėjo būti staigus ir stiprus. Dėl tokio smūgio vaikas turi jausti skausmą. Tokia trauma nugriuvimo atveju negalima, nes būtų nukentėję ir kitos kūno dalys, o ne vien tik lokaliai ši vieta. Griūnant yra neišvengiamas dinaminis kontaktas su traumuojančiu paviršiumi, todėl šio kontakto metu pažeidžiamas paviršinis odos sluoksnis t. y. atsiranda odos nubrozdinimai. Šiuo atveju pas nukentėjusiąją nebuvo odos nubrozdinimų, taip pat jų nebuvo ir kraujosruvos srityje. Specialisto išvada Nr. G 431/2016 (06) patvirtina, kad K. I. padaryta kraujosruva odoje ir poodyje dešinės šlaunies srityje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, o dėl sužalojimo nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus ekspertizės aktu Nr. 103MS-119/2016 nustatyta, kad nenustatytos priežastys, dėl kurių būtų galima netikėti K. I. parodymais. Duomenų apie tiesioginį kitų asmenų daromą poveikį jos parodymams apie su ja atliktus veiksmus negauta.
    5. Iš aukščiau nurodytų nukentėjusiosios K. I., liudytojų D. S., A. I. parodymų, kurie, priešingai nei teigia apeliantė, teismui abejonių nekelia, galima daryti išvadą, kad I. I. tyčia lovoje gulinčiai K. I. sudavė vieną smūgį diržu į dešinę koją, tuo padarydama nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą dėl kraujosruvos odoje ir poodyje dešinėje šlaunyje. Netikėti nukentėjusiosios K. I. ir liudytojų D. S. bei A. I. parodymais pagrindo nėra, nes juos patvirtina ir liudytojos psichologės J. D. parodymai apie tai, kad pačioje pirmoje konsultacijoje K. paminėjo, jog ją mušė diržu mama, apie kurią visų konsultacijų metu mergaitė vengė kalbėti, o bendraujant su mergaite, ji nepastebėjo, kad K. būtų linkusi fantazuoti. Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus ekspertizės akte Nr. 103MS-119/2016 taip pat nurodoma, kad nenustatytos priežastys, dėl kurių būtų galima netikėti K. I. parodymais. Duomenų apie tiesioginį kitų asmenų daromą poveikį jos parodymams apie su ja atliktus veiksmus negauta. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo apklausta ekspertė D. P., kuri patvirtino, kad neturi duomenų, jog kažkoks konkretus poveikis mergaitei buvo padarytas, o atlikus K. I. psichologinį tyrimą nenustatytas jos fantazavimas, nurodytos faktinės aplinkybės yra realistiškos. Tuo tarpu teismo medicinos ekspertas S. J. apylinkės teisme paaiškino, kad galėjo būti, jog trauma K. I. padaryta ir su ištiestu diržu, kadangi mėlynėje buvo prašviesėjimas. Tokia trauma nugriuvimo atveju negalima, nes būtų nukentėję (pvz. nubrozdinta) ir kitos kūno dalys, o ne vien tik lokaliai ši vieta. Beje bylą nagrinėjant apeliacine tvarka buvo apklausta ekspertė D. P., kuri parodė, kad K. buvo daromas poveikis, tačiau jau po įvykio, kai vaikas buvo įtrauktas į šį procesą (tai rodo jos leksika, nebūdingų vaikui žodžių vartojimas), tačiau kalbėdama apie patį įvykį, mergaitė yra nuosekli. Įvertinus visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti K. I. parodymais apie tai, kad būtent I. I. tyčia sudavus smūgį diržu jos dukrai į dešinę koją, K. I. buvo padaryta kraujosruva odoje ir poodyje dešinėje šlaunyje, kas įvertinta kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.
    6. Tuo tarpu liudytojų A. Č. ir M. S. parodymai, priešingai nei teigia savo skunde I. I., teismui pagrįstai kelia abejones. Liudytojas A. Č., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad tuo metu M. buvo salone ir ruošėsi važiuoti namo. Jis ir išvažiavo namo, nes pats A. tai matė, dar jam pasakė „atia“. Tačiau  liudytojas M. S. parodė, kad liko Ivaškevičių bute nakvoti. Šis liudytojas apylinkės teisme parodė, kad vaikai pradėjo dūkti, todėl Inga juos subarė, bet daugiau nieko nedarė, diržo ji neturėjo, nurodydamas, jog ikiteisminio tyrimo metu jis sakė netiesą (kad Inga pasiėmė jo juodos spalvos diržą ir nuėjo į vaikų kambarį). Tokias aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, nes norėjo padėti savo draugei, jam taip liepė ikiteisminį tyrimą atliekanti pareigūnė, sakė, kad jeigu jis pasakys, kad Inga turėjo diržą, tai jai bus lengvinanti aplinkybė. Kadangi tyrėja liepė atnešti diržą, tai jis paėmė bet kokį savo kelnių diržą ir atnešė tyrėjai. Tačiau liudytoja tyrėja D. T. parodė, kad M. S. papasakojo įvykio aplinkybes, pats geranoriškai pateikė juodos spalvos diržą ir nurodė, kad įvykio dieną šį diržą buvo įsivėręs į kelnes, kurias dėvėjo būdamas I. I. bute, o jam joks spaudimas daromas  nebuvo. Vertinant aplinkybes, kurios kelia abejones liudytojų A. Č. ir M. S. parodymais, pažymėtina ir tai, kad A. Č., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją be kita ko parodė ir tai, kad mėlynes sesė „užsidėjo“ su tėčio jai parvežtais riedučiais, jie važinėjosi, sesė kritinėjo labai daug kartų ant kelių ir ant sėdmenų. Tačiau bylos duomenimis nustatyta, jog riedučiai K. buvo padovanoti praėjus dviem dienoms po įvykio. Taigi, A. Č. nurodyta aplinkybė apie susižalojimą važinėjant riedučiais paneigta bylos duomenimis, tame tarpe ir specialisto išvada, kuris kategoriškai nurodė, jog sužalojimas nebūdingas griuvimui. Tai, kad nepilnametis A. Č. nenorėjo nurodyti tikrųjų įvykio aplinkybių, kuomet pas juos su sese į kambarį atėjusi mama sudavė sesei diržu, patvirtina ir Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus ekspertizės aktas Nr. 103MS-120/2016, kuriame konstatuota, kad A. Č. projektuoja į patėvį ne tik pyktį, tačiau ir nuoskaudą – jaučiasi jo nemylimas, atstumtas, nelaiko jo šeimos nariu. A. Č. nėra padidintai įtaigus, tačiau jis natūraliai demonstruos prielankumą ir palaikymą šiuo metu jam vieninteliam artimiausiam suaugusiajam – motinai. Nors apklausiama apeliacinės instancijos teisme ekspertė D. P. be kita ko nurodė, kad nenustatyta, jog ir A. fantazuotų, tačiau atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes daroma išvada, kad apylinkės teismas pagrįstai nesirėmė liudytojo A. Č. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais parodymais. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrįstai nesiremta taip pat ir liudytojo M. S. apylinkės teisme duotais parodymais.
    7. Įvertinus paminėtas aplinkybes daroma išvada, kad skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas padarė teisingą išvadą, kad I. I. nustatytomis aplinkybės padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, todėl ji pagrįstai nuteista už šio nusikaltimo padarytą. Tuo pagrindu apeliantės skundo argumentai, kad I. I. prieš savo dukrą smurto nenaudojo ir jos nesužalojo, o apylinkės teismas netinkamai vertino įrodymus, kuo pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, yra atmetami kaip nepagrįsti. Apeliantė taip pat teigia, kad skundas dėl vaiko sumušimo atsirado tik kilus ginčui dėl santuokos nutraukimo. Tačiau iš liudytojo A. I. parodymų matyti, kad po šių įvykių sužinojęs, jog žmona jam neištikima, kad mažamečių vaikų atžvilgiu vartoja smurtą, jų neprižiūri, jis pats (o ne I. I.) pirmas kreipėsi į teismą dėl ištuokos, turto padalijimo bei mergaitės gyvenamosios vietos nustatymo. Be to, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, A. I. parodymai nėra nei prieštaringi, nei melagingi, nes jie yra nuoseklūs ir atitinka kitiems byloje esantiems duomenims, kurie teismui abejonių nekelia. Vertinant A. I. parodymus, svarbu yra tai, jog jie yra išvestiniai iš mažametės K. I. jam pasakotų aplinkybių, o A. I. apeliacinės instancijos teisme paaiškino, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnams aplinkybes nurodė būtent taip, kaip suprato iš savo dukros. Vien tai, kad A. I. ir I. I. parodymai prieštaringi, teigti, jog A. I. meluoja – nėra pagrindo, kadangi jo parodymai patvirtinti kitais bylos duomenimis. Todėl šioje dalyje apeliacinio skundo argumentai taip pat atmetami.
    8. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo apžiūrėtos baudžiamoji ir administracinių teisės pažeidimų bylos dėl A. I. veiksmų. Administracinių teisės pažeidimų byloje nustatyta, jog A. I. buvo nubaustas už melagingą pranešimą apie I. I. neva tai vaikų nepriežiūrą, o baudžiamojoje byloje atliktas tyrimas dėl A. I. veiksmų prieš A. Č.. Šiose bylose fiksuoti duomenys leidžia daryti išvadą, jog A. I. nėra nepriekaištingos reputacijos asmuo, tačiau jie nesuteikia pagrindo abejoti jo parodymais dėl dukros K. jam nurodytų aplinkybių, juolab, kad apkaltinamasis nuosprendis šioje byloje grindžiamas ne jo, o mažametės K. I. parodymais, kurie, kaip jau buvo nurodyta anksčiau, patvirtinti kitais bylos duomenimis. 
    9. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį, kaip to prašoma nuteistosios I. I. apeliaciniame skunde, pagrindo nėra.
    10. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nukentėjusiosios K. I. atstovė advokatė išreiškė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas. Byloje yra advokatės I. A. 2017 m. spalio 31 d. išrašytas pinigų priėmimo kvitas 240 Eur sumai ir tos pačios dienos advokatės išrašyta sąskaita už teisines paslaugas, kuri patvirtina, kad ši suma susidarė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir nukentėjusiosios K. I. atstovavimą dviejuose teismo posėdžiuose (3 t., 62, 63 b. l.). Įvertinus šios bylos sudėtingumą, trukmę, rengtus procesinius dokumentus, tokia suma laikoma proporcinga, todėl išieškotina iš nuteistosios I. I. nukentėjusiosios K. I. įstatyminio atstovo A. I. naudai.

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Nuteistosios I. I. apeliacinį skundą atmesti.

Išieškoti iš I. I. nukentėjusiosios K. I. įstatyminiam atstovui A. I. 240 Eur teisinės pagalbos išlaidų, kurios susidarė bylą nagrinėjat apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                      Albinas Antanaitis

 

 

                                                                      Evaldas Gražys

 

 

Daiva Jankauskienė


Paminėta tekste:
  • BK
  • BK 65 str. Bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklės
  • BK 140 str. Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas
  • BPK
  • 2K-162/2014
  • 2K-474-489/2016
  • BPK 276 str. Kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duotų parodymų perskaitymas
  • BPK 20 str. Įrodymai