Nuorašas

Baudžiamoji byla Nr. 1-1719-891/2016

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48611-2015-1

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.5., 1.1.6.3.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. liepos 8 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Arūnas Budrys,

sekretoriaujant Živilei Osipovai,

dalyvaujant prokurorams Ryčiui Ivanauskui, Ilonai Žukaitei,

kaltinamosios gynėjui advokatui Anatolijui Svilai,

nukentėjusiajam A. G.,

vertėjams Svetlanai Minakovai ir Natalijai Reut,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, dirbanti pagal verslo liudijimą, neteista, kaltinama pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

Kaltinamoji S. P. 2015-08-30, apie 16.55 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, asmeninio konflikto su savo sugyventiniu A. G. metu, peiliu vieną kartą dūrė nukentėjusiajam į pilvo sritį, padarydama nukentėjusiajam A. G. pilvo sienos dešinės pusės durtinę žaizdą pagal vidurio raktikaulinę liniją dešinėje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Teisiamajame posėdyje kaltinamoji S. P. pripažino savo kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos visiškai bei paaiškino, kad buvo sekmadienis, nukentėjusysis atnešė butelį, jie išgėrė, jis nuėjo į parduotuvę ir atnešė dar vieną butelį. Jie pradėjo kalbėti, ji sakė, kad jis be darbo, kad eitų ieškoti, nes jai reikia jį išlaikyti. Jis ją pastūmė ar už plaukų paėmė. Tada ji paėmė peilį ir jam juo dūrė. Įvyko šeimyninis konfliktas. Anksčiau tokių įvykių buvo ir jis smurtavo prieš ją, buvo mėlynės. Ikiteisminio tyrimo metu sakė kitaip, nes nukentėjusysis sakė prisiims kaltę. Atvykus pareigūnams ji nurodė visą tiesą. Ant žaizdos ji jam butelį degtinės užpylė. Iš pradžių jie buvo susitarę, kad jis sakys, jog pats susižalojo. Kraujas nesmarkiai tekėjo. Jis pats išsikvietė greitąją medicinos pagalbą, kol ji nuėjo į virtuvę vandens. Civilinį ieškinį atlygino.

Baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Be kaltinamosios S. P. visiško kaltės pripažinimo ir parodymų, jos kaltė įrodyta, liudytojos parodymais, apžiūros protokolu, kitais bylos duomenimis, ištirtais BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Liudytoja R. U. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad patruliuojant kartu su A. V., iš VPK OVS budėtojo gavo pranešimą vykti (duomenys neskelbtini), kur buvo sužalotas peiliu vyras. Atvykus, bute ant lovos, pamatė moteriškę, kuri sėdėjo bei vyriškį, kuris gulėjo ir rankomis laikėsi už pilvo srityje esančios žaizdos. Žaizda buvo atvira niekuo neuždėta. Kažkur kampe buvo skudurai su rudomis dėmėmis, panašiomis į kraujo dėmes. Iš žaizdos nestipriai kraujavo. Paklausus vyriškio, kaip paaiškėjo tai buvo A. G., iš kur pas jį atsirado žaizda, šis atsakė, kad susižalojo pats. Pabendravus su moteriške, kaip buvo nustatyta – S. P., ši pasakė, kad A. G. į namus grįžo sužalotas peiliu ir ji nežino, kur jis buvo sužalotas. Ji pati iš karto paminėjo peilį, nors jie nieko nesakė apie peilį. Atvykusi GMP suteikė A. G. pirmąją pagalbą ir išvežė jį į Lazdynų ligoninę. Butas buvo netvarkingas, kraujo žymių nepastebėjo, ant stalo stovėjo nugertas degtinės butelis, iš moters burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, ji svirduliavo. Apžiūrėję virtuvę, viename iš stalčių rado peilį su juoda rankena ir raudona spalva išpurvinta geležte, galimai krauju. Parodžius šį peilį S. P. ir paklausus, ar tai šiuo peiliu buvo durta A. G. į pilvą ir gal ji tai padarė, ši pradėjo verkti ir pasakė, kad jos sugyventinis ją nuolat muša ir šią dieną taip išėjo, kad išgertuvių metu jie apsipyko ir ši jam dūrė (b. l. 38, 39).

2015-08-30 Vilniaus apskrities VPK Antros kuopos Ketvirto būrio vyriausiosios patrulės R. U. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad atvykus į įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini) rado sužalotą vyriškį. Vietoje buvusi S. P. paaiškino, kad vyras į namus grįžo jau būdamas sužalotas peiliu, kaip atsirado minėta žaizda moteris paaiškinti negalėjo. Netrukus suradus viename iš stalčių peilį su galimai kraujo pėdsakais, ši moteris apsiverkė ir pasakė, kad sužalotasis ją nuolat muša ir taip gavosi, kad išgertuvių metu jiedu apsipyko ir ji jam dūrė (t., b. l. 1).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad atlikta peilio apžiūra, ant geležtės rasti galimai kraujo pėdsakai (b. l. 11-13).

Iš apžiūros protokolo bei garso įrašo stenogramos matyti, jog į BPC skambinęs vyras nurodė, kad jam peiliu įdūrė (b. l. 42, 43).

Specialisto išvadoje nustatyta, kad A. G. padaryta pilvo sienos dešinės pusės durtinė žaizda, paveikus kietu, turėjusiu aštrų galą, daiktu, kelių valandų laikotarpyje iki patekimo į ligoninę 2015-08-30. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu, nes gydymas užtrunka iki 10 dienų. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu. A. G. sužalojimas nėra būdingas savęs žalojimui (b. l. 26).

Iš alkotesterio kvito matyti, jog S. P. 2015-08-30 17.40 val. nustatytas 1,96 promilės neblaivumas (b. l. 51).

Iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos darytina išvada, jog kaltinamoji S. P. padarė jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Savo kaltę ji pripažino visiškai. Kaltinamosios kaltę ir nusikalstamos veikos padarymą patvirtina jos paties parodymai, pareigūnų parodymai, apie kaltinamosios nurodytas aplinkybes įvykio vietoje, specialisto išvada apie nukentėjusiojo sužalojimo pobūdį. Kaltinamoji patvirtino, jo ji su nukentėjusiuoju yra sugyventiniai. Tokie kaltinamosios veiksmai prieš savo sugyventinį atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje. Asmuo veikė tiesiogine tyčia, nes suvokė savo veiksmų pavojingumą, jų padarinius ir to siekė.

Teisminio nagrinėjimo metu S. P. advokatas pateikė prašymą nutraukti baudžiamąją bylą vadovaujantis BK 38 straipsniu, kadangi kaltinamoji su nukentėjusiuoju susitaikė, žalą Valstybiniai ligonių kasai atlygino, naujų nusikalstamų veikų kaltinamoji nėra padariusi. Šiam prašymui pritarė tiek kaltinamoji, tiek ir nukentėjusysis.

BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygoms: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu 4) yra pagrindo manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamoji S. P. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnis). Teismo posėdžio metu kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo ji pripažino visiškai, savo poelgį vertino kritiškai, nukentėjusiosios atsiprašė. A. G. teismo posėdžio metu patvirtino, jog su kaltinamąja susitaikė, jai atleidžia. Iš teismui pateikto Pinigų perlaidos dokumento matyti, jog S. P. sumokėjo Valstybiniai ligonių kasai 173,37 € - civilinis ieškinys atlygintas. Kaltinamoji naujų nusikalstamų veikų nepadarė, teismo vertinimu, šis baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos S. P. elgesiui kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė, todėl yra pagrindo manyti, kad ji nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog yra teisinis pagrindas S. P. atžvilgiu taikyti BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius, paskiriant kaltinamajai baudžiamojo poveikio priemonę.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas spręstinas BPK 94 straipsnyje numatyta tvarka.

Baudžiamojoje byloje iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos buvo gautas prašymas, vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, priteisti iš kaltinamosios S. P. 191,07 € antrinės teisinės pagalbos išlaidų – advokato užmokestį. Šio straipsnio nuostatos nėra imperatyvios, teismas turi teisę nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo. Teismas sprendžia, kad toks prašymas netenkintinas. Asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis, todėl kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, jog gynėjo dalyvavimas būtinas nagrinėjant nemokančių proceso kalbos asmenų bylas. Būtent šia nuostata teismas ir vadovavosi paskirdamas kaltinamajai gynėją. Šioje byloje siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo nuteistosios valios. Todėl Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

S. P., padariusią nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi kaltinamajai susitaikius su nukentėjusiuoju A. G. ir baudžiamąją bylą S. P. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, paskirti S. P. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą S. P. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir šį įpareigojimą įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

S. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti iš kaltinamosios S. P. 191,07 € antrinės teisinės pagalbos išlaidų netenkinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilį, saugomą saugykloje Buivydiškių g. 19, Vilniuje (b. l. 13-15), nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti ir sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas              (parašas)              Arūnas Budrys

Nuorašas tikras

Teisėjas Arūnas Budrys