Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-672-317/2016

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-03281-2015-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 79.1.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. liepos 26 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. M. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. nutarties, kuria atmestas A. M. prašymas dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1. Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutarimu A. M. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4  dalyje, padarymą paskirta administracinė nuobauda – 579 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams. Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 20 d. nutartimi A. M. atstovo advokato Ginto Gustaičio apeliacinis skundas netenkintas ir Kauno apylinkės teismo nutarimas paliktas nepakeistas.
2. Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartimi netenkintas A. M. prašymas dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo.
3. Nesutikdamas su tokiu apylinkės teismo sprendimu, pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartį ir sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

3.1. Skunde nurodoma, kad skundžiamą nutartį teismas grindžia išimtinai formaliais motyvais ir nepateikia jokių argumentų, kuriais analizuotų ar pareiškėjo atžvilgiu ATPK 20 straipsnio tikslai buvo pasiekti ar tolimesnis bausmės taikymas yra tikslingas. Tai lemia, kad teismo sprendimas negali būti laikomas pakankamai motyvuotu, nes jame nėra pagrįstai pasisakyta dėl prašymo esmės t. y. ar asmens atžvilgiu ATPK 20 straipsnio tikslas buvo pasiektas ar ne.

3.2. Pareiškėjo teigimu, vien pažeidimo pavojingumas, savaime negali lemti tokios formalios nuostatos, esą, konkretų pažeidimą padaręs asmuo, gali pasitaisyti tik po konkretaus laiko, bet ne ankščiau.

3.3. Teisės vairuoti praradimas pareiškėjui leido puikiai suvokti, kokias pasekmes tai sukelia tiek asmeniškai, tiek jo šeimai, kuriai jis turi išlaikymo pareigą. Pareiškėjo darbas yra neatsiejamas nuo transporto priemonės vairavimo ir jos praradimas lėmė, kad pareiškėjas tapo bedarbiu, todėl jo šeima yra iš esmės netekusi maitintojo, ir yra sudėtinga patenkinti minimalius mokyklinio amžiaus vaikų poreikius, o negražinus teisės vairuoti ši situacija nesikeis iki 2017 m. birželio mėnesio. Būtent šis bausmės aspektas yra skaudžiausias pareiškėjui, kad dėl jo klaidos neigiamas pasekmes patiria jo šeima, kas yra daugiau nei pakankama suvokti ir įsisąmoninti savo įstatymui priešingo elgesio pasekmes ir nebekartoti tos pačios klaidos.

3.4. Pareiškėjas neneigia, kad jo padarytas pažeidimas turėtų būti vertintinas kaip vienas pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai ir kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tačiau ne visi pažeidėjai yra vienodi ir ne visų pažeidimų intensyvumas, jų sukeltos pasekmės, subjektyvioji pažeidimų pusė yra tapačios, todėl nėra nei logiška, nei teisinga visus pažeidimus, susijusius su vairavimu esant neblaiviam, vertinti laikantis formaliai griežtų reikalavimų. Teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai gali būti užtikrinti tik individualizuojant bausmes, t. y. už konkretų nusižengimą konkrečiam asmeniui parenkant bausmę, kad kaltam asmeniui skiriama nuobauda būtų adekvati padarytam nusižengimui. Tokia linkme, formuojama teismų praktika panašiose bylose neatimant teisės vairuoti transporto priemones arba atimant trumpesniam nei numatyta aptariamo straipsnio sankcijoje, laikotarpiui. Atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį, pasekmių nebuvimą faktą, kad pareiškėjas gailėjosi, taip pat jo asmenybę, elgesį po pažeidimo padarymo, jo KET pažeidimų istoriją, darytina išvada, kad yra pagrindas jo atžvilgiu taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas.

4. Atsiliepime į A. M. skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus viršininkas A. Bubulis prašo A. M. skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

5. Pareiškėjo A. M. skundas atmetamas.
6. ATPK 329 straipsnyje nustatyta, kad jei asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs iš Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą.
7. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad yra formalusis pagrindas A. M. atžvilgiu taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas: teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė naujų administracinių teisės pažeidimų, pateikė prašymą, praėjo daugiau kaip pusė paskirtojo teisės atėmimo laiko, sumokėjo baudą, baigė papildomą vairuotojų mokymo programą, baigė privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą sveikatai programą, tačiau vien formalaus pagrindo konstatavimas nepatvirtina, kad ATPK 20 straipsnio tikslai jau yra pasiekti.
8. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad ATPK 329 straipsnio normos analizė leidžia konstatuoti, jog paskyrusi nuobaudą institucija, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes, gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones, atėmimo terminą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pabrėžė nuobaudos tikslus, nes skirdamas nuobaudą už šiurkštų pažeidimą, teismas vertino, kad tik tokios trukmės suvaržymai yra adekvatūs pažeidimo pavojingumui ir pažeidėjo asmenybei, ir tik jie paveiks pažeidėją taip, kad jis ateityje laikysis įstatymų, gerbs bendro gyvenimo taisykles, nedarys naujų teisės pažeidimų. Vien nuobaudos paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi, todėl jos tikslai užtikrinami tik vykdant nuobaudą ir realiai patiriant taikomus suvaržymus. O specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, kad asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo nuobaudą atlikti (įvykdyti). ATPK 329 straipsnio taikymas nėra sąlyginis ar lygtinis atleidimas nuo nuobaudos atlikimo, priešingai, šio straipsnio pagrindu sutrumpinus specialiosios teisės atėmimo terminą, pažeidėjas įgyja teisę susigrąžinti specialiąją teisę anksčiau laiko, ši teisė nebegali būti panaikinama ir toliau tęsiamas nuobaudos vykdymas dėl kokių nors priežasčių, pvz. naujo pažeidimo padarymo likusiu neįvykdytos nuobaudos laikotarpiu. Todėl teismas privalo nuodugniai įvertinti visumą įrodymų ir aplinkybių, kurios leistų spręsti, jog jau pasiekti administracinės nuobaudos tikslai bei galima trumpinti terminą, o ne tik tai, ar pareikštas prašymas atitinka formaliuosius reikalavimus, ar įvykdytos visos ATPK 329 straipsnyje numatytos sąlygos. Tam būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į nuobaudą bei atsižvelgti, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo praeityje baustas už analogiškus pažeidimus ar kitokius administracinius teisės pažeidimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N261-932/2012, Nr. N575-994/2012, Nr. N575-831/2012) bei kitas aplinkybes, iš kurių galima spręsti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Ir šių aplinkybių vertinimas negali būti traktuojamas kaip nubaudimas antrą kartą už tą pačią veiką, nes net ir nepritaikius ATPK 329 straipsnio nuostatų, pažeidėjo padėtis nėra pasunkinama, jis tik toliau vykdo paskirtą nuobaudą.
9. Susipažinęs su teismui pateikta medžiaga, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas, spręsdamas pareiškėjo prašymą, pakankamai išsamiai išanalizavo visas reikšmingas aplinkybes ir padarė teisingą bei motyvuotą išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo ir sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą.
10. Teismų praktikoje dėl ATPK 329 straipsnio nuostatų taikymo laikomasi nuostatų, jog ši norma savo ypatybėmis prilygsta ATPK 301 straipsniui, todėl, svarstant klausimą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, visos aplinkybės, turinčios reikšmės nuobaudos individualizavimui, vertintinos kaip ir sprendžiant švelnesnės nuobaudos skyrimo klausimą. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 329 straipsnis yra taikomas tik esant išskirtinėms aplinkybėms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N248-1490/2008). Šiuo atveju, jokių naujų išskirtinių aplinkybių, į kurias nebūtų atsižvelgęs pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. M. nuobaudą, kurių pagrindu turėtų būti taikomas specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas, byloje nenustatyta.
11. Nors pareiškėjo skunde nurodoma, jog dėl teisės vairuoti transporto priemones praradimo jis tapo bedarbiu, jo šeima yra netekusi maitintojo, jam yra sudėtinga patenkinti minimalius vaikų poreikius, tačiau šiuo atveju pažymėtina, jog įstatymas prioritetu laiko visuomenės viešąjį interesą, siekiant užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį suinteresuotumą išvengti neigiamų pasekmių ar nepatogumų. Administracinės nuobaudos tikslas yra tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, ir tuo siekiama prevencijos tikslų. Tai, kad teisė vairuoti jam būtina dėl šeimos poreikių tenkinimo, nesudaro pagrindo taikyti ATPK 329 straipsnį. Pažymėtina, kad asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimiesiems, taip pat kitiems eismo dalyviams dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Pareiškėjo skundo argumentai, dėl to, kad jis netekęs teisės vairuoti transporto priemones prarado darbą, lankosi darbo biržoje ir iki šiol jam nepavyko susirasti darbo, taip pat negali būti vertinami kaip pagrindas sutrumpinti paskirtos nuobaudos terminą.
12. Pažymėtina ir tai, jog A. M. padarė vieną iš šiurkščiausių administracinių teisės pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (nustatytas girtumo laipsnis beveik 5 kartus viršijo leistiną maksimalią ribą), tuo keldamas pavojų savo ir kitų asmenų sveikatai ar gyvybei bei turtui. Aukštesniojo teismo vertinimu, toks pažeidėjo elgesys buvo itin neatsakingas ir šiurkštus, ypač atsižvelgiant į tai, kad jo teigimu, transporto priemonių vairavimas buvo neatsiejama jo darbo dalis. A. M. ypač grubiai pažeisdamas nustatytus įstatymų reikalavimus, visiškai nejautė atsakomybės prieš visuomenę ir tokiu elgesiu galėjo sukelti labai sunkias pasekmes ir tik atsitiktinumo dėka jų nesukėlė. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas ir anksčiau yra baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kas neigiamai apibūdina jo asmenybę, rodo, jog asmuo atitinkamų išvadų nepadaro ir toliau nesilaiko visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių, todėl teismo vertinimu, tik pusės atliktos nuobaudos termino suėjimas dar neleidžia daryti išvados kad jis jau patyrė pakankamus apribojimus, kurių tikslas pasiekti tiek bendrosios, tiek individualiosios prevencijos tikslus.
13. Įvertinus paminėtas aplinkybes ir tai, kad pažeidėjo patiriami nepatogumai yra adekvatūs padaryto pažeidimo sunkumui, už ką yra atsakingas pats pažeidėjas, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl A. M. skundas atmetamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

A. M. skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas                                                                                       Algirdas Jaliniauskas