Baudžiamoji byla Nr. 1A-453-300/2011

                                                             Procesinio sprendimo Nr. 1-42-1-00271-2008-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.5., 1.2.5.4., 2.4.6.3.4., 2.4.7.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. lapkričio 16 d.

Šiauliai

             Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,

teisėjų Raimundo Jurgaičio, Zigmo Kavaliausko,

sekretoriaujant Vilmai Armalytei,

dalyvaujant prokurorei Erikai Girgždienei,

nukentėjusiajam D. T., jo atstovui advokatui Valdui Kairiui,

gynėjui advokatui Aldevinui Ščiglai,

nuteistajam A. B.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-07-18 nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 2 (dviems) mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir subendrinta bausmė A. B. skirta – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta 2008-03-27 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, ir galutinė bausmė A. B. skirta – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Priteista iš A. B. ir A. Š. solidariai 1060 Lt (vienas tūkstantis šešiasdešimt litų) turtinei žalai ir 10000 Lt (dešimt  tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiojo D. T. naudai.

Priteista R. B. solidariai iš A. B. ir A. Š. 1000, 00 Lt (vienas tūkstantis litų) neturtinei žalai atlyginti; iš A. B. 800 Lt (aštuoni šimtai litų) neturtinei žalai atlyginti.

Tuo pačiu nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas A. Š., tačiau dėl jo nuosprendis neskundžiamas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

A. B. nuteistas už tai, kad esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, grasino nužudyti D. R. ir jos šeimos narius, tai yra jis, konfliktuodamas su D. R. dėl automobilio „Renault Espace“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) veikdamas vieninga tyčia ir turėdamas vieną tikslą, 2008 m. balandžio 2 d. apie 7.10 val. (duomenys neskelbtini) namo kieme, 2008 m. balandžio 3 d., laikotarpiu nuo 18.00 iki 24.00 val., telefonu (duomenys neskelbtini) miesto pirmojo policijos komisariato patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), ir 2009 m. vasario 6 d. apie 23.00 val. telefonu, sakydamas D. R.: „Aš tave pakasiu, jei ieškosi automobilio“ („Renault Espace“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Nužudysiu, susidorosiu su tavim ir tavo šeima..., ...einant per perėją tave pertrenksiu“, bei veikdamas vieninga tyčia ir turėdamas vieną tikslą, 2008 m. balandžio 3 d. laikotarpiu nuo 10.00 val. iki 16.10 val., kelis kartus, tikslus skaičius ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, telefonu sakydamas R. B.: „...pakasti tave reikia, pertrenkti automobiliu, perplėšti snukį, parduoti vaikus organams“ ir pan., esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti, nes buvo ginčas dėl automobilio „Renault Espace“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ginčas nebuvo išspręstas, grasino nužudyti D. R. ir R. B..

Be to, jis nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su A. Š., 2009 m. vasario 5 d. apie 23.00 val. (duomenys neskelbtini) namo šešto aukšto koridoriuje, ties buto Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) durimis, A. B. sudavus kumščiu nukentėjusiajam D. T. į veidą, A. Š. sudavus D. T. ne mažiau kaip penkis smūgius kumščiais į veidą, toliau kartu su A. Š. mušdami nukentėjusįjį D. T. ir iš viso bendrai suduodami jam ne mažiau kaip 12 smūgių į galvą, veidą, krūtinės ląstą ir dešinę nugaros pusę, padarė jam galvos smegenų sukrėtimą, nosies kaulų lūžį, muštines žaizdas ir pogleivines kraujosruvas abiejų lūpų vidiniuose paviršiuose, viršutinio žandikaulio dešinės pusės pirmo danties vainiko nuskėlimą, poodines kraujosruvas nosies nugarėlėje, abiejų akių vokuose, kairėje kaktos pusėje, kairiame skruoste, abiejuose krūtinės ląstos pusėse, dešinėje nugaros pusėje, odos nubrozdinimus dešinėje kaktos pusėje ir dešiniame skruoste, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl galvos smegenų sukrėtimo ir nosies kaulų lūžiojo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui.

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. B. prašo peržiūrėti bylą ir sumažinti bausmės laiką. Skunde nurodo, kad su Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu nesutinka, ir teigia, kad prieš jį buvo susimokę ir jį apkalbėjo nukentėjusieji – D. T., R. B. ir D. R.. Taip pat nurodo, kad R. B. jo sugyventinė, o jos mama D. R. buvo prieš jų santykius, todėl bando juos išskirti ir kaltina melagingais dalykais. Apelianto teigimu, D. R. pirma kreipėsi, kad jis pasisavino jos automobilį, po to kreipėsi į policiją, kad jis jai grasino. Po to, pasak nuteistojo, į jo ir  R. B. namus atėjo girtas D. T., bandė patekti į vidų, spardė duris, šaukė necenzūrinius žodžius, o tada jis (nuteistasis) atidarė duris norėdamas paprašyti, kad pastarasis eitų namo, tačiau D. T. jį įsitraukė į koridorių ir pradėjo mušti, o A. Š. atbėgo jam padėti. Matė, kaip D. T. daužė A. Š., tada jis D. T. alkūne sudavė į kaklą, kad jis nebemuštų A. Š.. Teigia, kad A. Š. gynė jį, o muštynes, pasak apelianto, išprovokavo D. T.. Taip pat nurodo, kad teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į nusikaltimo sunkumą, jo pavojingumą visuomenei. Teigia, kad teismas nesuteikė jam galimybės pasakyti paskutinio žodžio. Taip pat nuteistasis nurodo, kad nesutinka ir su civiliniais ieškiniais.

Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusysis, jo atstovas ir prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-07-18 nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 4 p.).

Išnagrinėjusi apeliacinį skundą, skundžiamą nuosprendį bei baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylai teisingai išspręsti svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas. Teisėjų kolegijos nuomone, sprendžiant nuteistojo A. B. kaltės klausimą ir nustatant faktines bylos aplinkybes pirmosios instancijos teismas baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, tinkamai kvalifikavo nuteistojo nusikalstamas veikas, paskyrė teisingas bausmes, tačiau netinkamai išsprendė nukentėjusiosios R. B. civilinio ieškinio klausimą, dėl ko nuosprendis keistinas.

Dėl įrodymų vertinimo ir nuteistojo A. B. veikų kvalifikavimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, BK 145 straipsnio 1 dalį ir kitų jo apeliacinio skundo argumentų

Visų pirma, pažymėtina tai, kad Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas reiškia, kad turi būti kruopščiai ištirtos visos byloje tirtos versijos, susijusios su įrodinėtinomis aplinkybėmis, kad turi būti renkami, tiriami bei įvertinami tiek teisinantys, tiek kaltinantys įrodymai. Tam tikrų duomenų teismas gali nepripažinti įrodymu tik nustatęs, kad tie duomenys buvo gauti nesilaikant BPK 20 straipsnyje nustatytų leistinumo reikalavimų arba duomenys yra nereikšmingi bylai, nes jie neįrodo ar nepaneigia nė vienos iš byloje įrodinėtinų aplinkybių – t. y. duomenys neatitinka sąsajumo reikalavimo (kasacinė byla Nr. 2K-32/2010).

Kartu pažymėtina ir tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, kiti proceso dalyviai, tarp jų ir kaltinamasis, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus (kasacinė byla Nr. 2K-7-137/2008). Dėl to šiuo atveju nuteistajam nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.

Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, vertindamas įrodymus, laikėsi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų ir, išsamiai bei nešališkai išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes, byloje esančius ir teisiamajame posėdyje tiesiogiai ištirtus įrodymus vertino ir atskirai, ir lygindamas juos tarpusavyje, tyrė bei analizavo tiek A. B. teisinančius, tiek jį kaltinančius įrodymus. BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Pirmosios instancijos teismas šio straipsnio reikalavimus įvykdė: apkaltinamajame nuosprendyje išdėstė visus teisiamajame posėdyje išnagrinėtus duomenis, kuriuos teismas pripažino įrodymais, nurodė, kuriais iš jų grindžiama A. B. kaltė. Pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nustatytoms bylos aplinkybėms ir įrodymų vertinimu teisėjų kolegija nenustatė.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantas, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, grasino nužudyti D. R. ir jos šeimos narius bei R. B.. Taip pat nustatyta, kad nuteistasis A. B., veikdamas kartu su A. Š., iš viso bendrai suduodami nukentėjusiajam D. T. ne mažiau kaip dvylika smūgių į galvą, veidą, krūtinės ląstą ir dešinę nugaros pusę, padarė nukentėjusiajam D. T. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Ir nors nuteistasis A. B. savo apeliaciniame skunde iš dalies neigia padaręs Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje ir BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas ir prašo peržiūrėti bylą bei sušvelninti jam paskirtą bausmę, tačiau apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamosios bylos medžiagą, nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytus teiginius, kuriais jis ginčija faktines nusikaltimų padarymo aplinkybes, atmeta, kadangi juos paneigia bylos duomenys – nuoseklūs ir tapatūs nukentėjusiųjų D. R. ir R. B. parodymai. Štai, D. R. parodė, kad A. B. grasino jai susidorojimu, grasino, jog nužudys jos sūnų (D. T.), grasino partrenkti automobiliu, susidoroti, sakė, kad „pakas“, ji neabejojo, kad grasinimai yra realūs, nes A. B. daug kartų teistas už įvairius nusikaltimus, sumušė jos sūnų (D. T.) (6 t., 149–150 b. l.); R. B. parodymai, kur ji parodė, kad A. B. jai nuolat grasindavo sakydamas, kad „pakasiu“, „perplėšiu snukį“, po to A. B. sumušė jos brolį (5 t., 113–114 b. l., 6 t., 149 b. l.); nukentėjusiojo D. T. parodymai, kur jis parodė, kad girdėjo, kaip A. B. grasino mamai (D. R.) (6 t., 150–151 b. l.). Be to, be šių nukentėjusiųjų parodymų, nuteistojo A. B. kaltę patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga – 2008-04-18 daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, iš kurio turinio matyti, kad iš R. B. buvo paimtas kompaktinis diskas, kuris apžiūrėtas bei padarytas šio įrašo iššifravimas, kurio metu nustatyta, kad telefoninių pokalbių metu vyriškis (A. B.) nuolat kalba pakeltu tonu ir pokalbių metu užslėptai grasina nužudyti („Tau ragai. Bet kokiu atveju tau ragai“, „Jai bus ....,  ... nieks čia nežais, ... perplėšiu snukį, snukį aš tau perplėšiu atvažiavęs... Arba pridirbsim kažką“ ir pan., (1 t., 47–62 b. l.)); atsakymas į tarnybinį prašymą, iš kurio matyti, kad nuo 2008-04-02 iki 2008-04-09 A. B. telefonu bendravo su nukentėjusiomis D. R. ir R. B. (1 t.,  76 b. l.); 2008-11-20 akistatos protokolas, iš kurio turinio matyti, kad akistatos tarp įtariamojo A. B. bei nukentėjusios D. R. metu nukentėjusioji D. R. patvirtino, jog A. B. grasino nužudyti  (2 t., 143–146 b. l.); 2009-04-22 akistatos protokolai, iš kurių turinio matyti, kad akistatų tarp įtariamojo A. B. bei nukentėjusiųjų D. R. ir R. B. metu nukentėjusiosios patvirtino, kad A. B. grasino susidoroti, partrenkti automobiliu (2 t., 165–167, 168–169 b. l.). Pastebėtina ir tai, kad grasinimo nužudyti realumą patvirtina ir ta aplinkybė, kad A. B. jau kitą dieną po D. T. sumušimo grasino nužudyti D. R. (D. T. motiną).

Remdamasi išdėstytų duomenų visuma, kolegija konstatuoja, kad visi šie įrodymai tarpusavyje sutampa, papildo vieni kitus ir leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog nuteistasis A. B., esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, grasino nužudyti D. R. ir jos šeimos narius bei R. B., t. y. atliko veiksmus, atitinkančius grasinimo nužudyti sudėtį.

Kitus nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytus teiginius, kuriais jis neigia savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymo, apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta, kadangi juos paneigia faktinės bylos aplinkybės, t. y. nukentėjusiojo D. T. nuoseklūs ir tapatūs parodymai, kur jis parodė, kad jam atėjus pas sesę (R. B.) į namus, duris atidarė A. B., kuris jam laiptinės laiptų aikštelėje smogė kumščiu į veidą, po to iš buto išbėgo A. Š., kuris nieko nesakęs taipogi trenkė kumščiu jam į veidą, sesuo (R. B.) bandė patraukti A. B., tačiau jai pačiai netyčia kliuvo kumščiu (6 t., 150–151 b. l.). Be kita ko, tokius nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir kitos byloje nustatytos aplinkybės, o būtent liudytojos R. B. parodymai, kur ji parodė, kad matė, jog atėjus jos broliui (D. T.), A. B. atidarė duris ir trenkė jam (D. T.) į veidą. Tada A. Š. ją įstūmė į virtuvę ir laikė duris, kad ji neišeitų, o pastarajam pasitraukus nuo durų, ji išėjo ir puolė ginti A. Š. ir A. B. mušamą brolį, tada jai smūgį sudavė A. Š. (5 t., 113–114 b. l., 6 t., 149 b. l.); specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios turinio matyti, kad D. T. dėl patirtų sužalojimų padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, sužalojimai jam padaryti ne mažiau kaip 12 trauminių poveikių kietais bukais daiktais, ir kad D. T. nustatyti sužalojimai, kurie sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nėra būdingi griuviminei traumai (3 t., 22–27 b. l.). Nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai abejonių nekelia, todėl netikėti jais teismas neturi jokio pagrindo, kadangi jie viską susieja į vieną bendrą grandinę, iš kurios susidaro išsamus nusikalstamos veikos vaizdas, t. y. kad nuteistasis A. B., veikdamas kartu su A. Š., iš viso bendrai suduodami nukentėjusiajam D. T. ne mažiau kaip dvylika smūgių į galvą, veidą, krūtinės ląstą ir dešinę nugaros pusę, padarė nukentėjusiajam D. T. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Vertinant tai, kas prieš tai išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo nuosprendžio motyvais ir išvadomis dėl A. B. kaltės ir remdamasi šių duomenų visuma, kolegija konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai nenuginčijamai patvirtina nuteistojo A. B. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, nors apeliaciniame skunde nuteistasis iš dalies ir neigia padaręs nusikalstamas veikas, kurių padarymu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas apylinkės teismo, tačiau apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apeliantas prašė tik sušvelninti jam paskirtą bausmę. Todėl tokia apelianto pozicija – dalinis kaltės neigimas, vertintina kaip jo gynybinė pozicija, kaip jo teisė duoti vienokius ar kitokius parodymus.

Kitas apelianto skunde nurodytas teiginys, kad teismas nesuteikė jam galimybės pasakyti paskutinio žodžio, atmestinas kaip nepagrįstas. Iš bylos medžiagos, iš apylinkės teismo teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad A. B. buvo suteiktas paskutinis žodis, kuriuo metu jis gan išsamiai išsakė savo poziciją (6 t., 180–181 b. l.).

Dėl priteistos žalos ir jos dydžių

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinę ar neturtinę žalą, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pažymėtina, kad civiliniam ieškiniui patenkinti turi būti nustatytos visos minėtos aplinkybės, todėl, jei bent į vieną iš nurodytų klausimų atsakoma neigiamai, civilinis ieškinys turi būti atmestas.

Nuteistasis A. B. apeliaciniame skunde deklaratyviai, nepateikdamas jokių tokį savo teiginį patvirtinančių motyvų, nurodo, kad nesutinka su civiliniais ieškiniais. Tačiau kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas civilinių ieškinių dėl nukentėjusiesiems R. B. (iš A. B. priteistos 800 Lt neturtinės žalos atlyginimo) ir D. T. padarytos turtinės ir neturtinės žalos klausimą išsprendė nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 115 straipsnio ir CK 6.250 straipsnio reikalavimų, vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibūdinama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Taigi neturtinės žalos dydžio nustatymą pirmiausia lemia nusikalstama veika sukeltus padarinius apibūdinančios aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie nukentėjusiojo patirtų išgyvenimų dydį, neigiamų padarinių perspektyvas, jų ilgalaikiškumą ir kt.

Byloje nustatyta, kad dėl nuteistojo A. B. neteisėtų veiksmų – smūgio į veidą bei kartu su kitu nuteistuoju A. Š. suduotų ne mažiau kaip 12 smūgių į veidą, krūtinės ląstą ir dešinę nugaros pusę – nukentėjusysis D. T. patyrė tiek fizines, tiek dvasines kančias, jam pablogėjo sveikata, prireikė gydymo ir jo reikės ateityje. Taigi neabejotinai nukentėjusysis dėl jam nuteistojo A. B. neteisėtais veiksmais padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo patyrė tiek dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus, tiek nepatogumus. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, atsiradusios pasekmės ir žalą padariusio asmens kaltė yra svarbiausi kriterijai, ir mažiau svarbūs kaltininko turtinės padėties kriterijai. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš A. B. ir A. Š. turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, atsižvelgė tiek į kaltininkų asmenybes ir jų turtinę padėtį, tiek ir nusikaltimu padarytos žalos (šiuo atveju, nesunkaus sveikatos sutrikdymo) pobūdį ir dydį. Pirmosios instancijos teismas įvertino visas šias aplinkybes ir pagrįstai nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkino iš dalies, mažindamas jį nuo prašomos priteisti 40000 Lt sumos iki 10000 Lt.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apylinkės teismo išvada dėl nukentėjusiosios R. B. civilinio ieškinio tenkinimo dalyje, kuriuo solidariai iš A. B. ir A. Š. priteista 1000, 00 Lt (vienas tūkstantis litų) neturtinei žalai atlyginti. Iš bylos medžiagos, iš R. B. civilinio ieškinio (3 t., 68 b. l.), jos parodymų duotų pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (5 t., 114 b. l.), matyti, kad dėl 2009-02-05 A. Š. ir A. B. padarytos nusikalstamos veikos ji reiškė 4000 Lt ieškinį neturtinei žalai atlyginti, kurį motyvavo tuo, kad ji buvo sumušta, jai buvo atlikta ekspertizė, išsigando vaikai, buvo emocinis šokas. Iš tiesų, byloje yra duomenų – specialisto išvada, kad R. B. buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas (3 t., 41 b. l.), tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinimas dėl to niekam nebuvo pareikštas, iš ko seka, kad jos atžvilgiu jokia nusikalstama veika 2009-02-05 padaryta nebuvo, o nukentėjusiajai 2009-02-10 specialisto išvada nustatytas sužalojimas nėra tiesioginis šios bylos nagrinėjimo dalykas. Todėl kolegija sprendžia, kad nukentėjusiosios R. B. civilinio ieškinio tenkinimas aptarta apimtimi – perteklinis bei neatitinkantis Lietuvos Respublikos BPK 115 straipsnio ir CK 6.250 straipsnio reikalavimų. Esant šioms aplinkybėms apylinkės teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas naikinant nuosprendžio dalį, kuria priteista R. B. solidariai iš A. B. ir A. Š. 1000, 00 Lt (vienas tūkstantis litų) neturtinei žalai atlyginti.

             Dėl paskirtos bausmės nuteistajam

                           Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Taigi pagal baudžiamąjį įstatymą bausmėmis siekiama nuteistuosius ne tik nubausti. Todėl teismas, skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio sankciją, privalo vadovautis ir šio kodekso bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. 

            Prielaidų išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. B. bausmes pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus, nėra. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, skirdamas bausmes apeliantui teismas vadovavosi bausmės skyrimo recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą ypatumais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 56 straipsnyje, atsižvelgė į nuteistojo padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį – du nesunkūs tyčiniai nusikaltimai, jog šias nusikalstamas veikas įvykdė būdamas teistas, teistumui neišnykus, Lietuvos Respublikos BK 27 straipsnio prasme – recidyvistas, baustas administracine tvarka.

Nuteistojo A. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių apylinkės teismas nenustatė, dėl nesunkaus D. T. sveikatos sutrikdymo pripažino jo atsakomybe sunkinančia aplinkybe tai, kad jis nusikalstamą veiką įvykdė veikdamas bendrininkų grupėje, o dėl grasinimo nužudyti apylinkės teismas A. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė.

            Be to, iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad A. B. už padarytą nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams – savo dydžiu yra nežymiai, tačiau didesnė negu Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis (1 metai 7 mėnesiai 15 dienų), už padarytą nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams – savo dydžiu taip pat yra nežymiai, tačiau didesnė negu Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis (1 metai 1 mėnuo 15 dienų), dėl to A. B. skirtos bausmės nelaikytinos aiškiai per griežtomis.

Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad nustatydamas paskirtų bausmių rūšį ir dydį, pirmosios instancijos teismas įvertino visas bausmei skirti turinčias reikšmės aplinkybes, todėl A. B. paskirtas bausmes ir galutinę subendrintą bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą ar dar labiau ją švelninti, apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti priteisimo

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kolegija pažymi, kad šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinė nutartis Nr. 2K-410/2008). Remiantis tuo, kas išdėstyta, ir tuo, kad Šiaulių apygardos teismo posėdžio metu 2011-11-02, nukentėjusysis D. T. pateikė duomenų įrodančių, kad jis apeliacinės instancijos teismo procese patyrė 300 Lt išlaidų advokato paslaugoms apmokėti (kvitas LAT Nr. (duomenys neskelbtini)), kolegija laiko, kad šios D. T. patirtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti priteistinos iš nuteistojo A. B.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, 332 straipsniu,

n u t a r i a:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-07-18 nuosprendį pakeisti:

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria priteista R. B. solidariai iš A. B. ir A. Š. 1000, 00 Lt (vienas tūkstantis litų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš nuteistojo A. B. nukentėjusiajam D. T. 300 Lt (tris šimtus litų) turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Kolegijos pirmininkas                                                                                         Vidmantas Mylė

Teisėjai                                                                                                                Raimundas Jurgaitis

                                                                                       Zigmas Kavaliauskas