Civilinė byla Nr. e2A-321-553/2025

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00311-2024-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.6.1; 3.3.1.14

                        (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 9 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės, Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės ,,Arkadas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės ,,Arkadas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „NIT“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo V. S.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) ,,Arkadas“ (toliau – ir ieškovė, bendrovė), atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Nemokumo administratorius“, kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašė: 1) pripažinti negaliojančiu 2022 m. gruodžio 31 d. ieškovės UAB „Arkadas“ ir atsakovės UAB „NIT“ atliktą 61 033,60 Eur įskaitymą nuo sudarymo momento ir taikyti restituciją – priteisti ieškovei iš atsakovės 61 033,60 Eur; 2) pripažinti negaliojančiu 2023 m. gegužės 31 d. ieškovės UAB „Arkadas“ ir atsakovės UAB „NIT“ atliktą 79 501,01 Eur įskaitymą nuo sudarymo momento ir taikyti restituciją – priteisti iš atsakovės 79 501,01 Eur; 3) pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2023 m. rugpjūčio 31 d. ieškovės UAB „Arkadas“ ir atsakovės UAB „NIT“ atliktą 6 098,40 Eur įskaitymą ir taikyti restituciją – priteisti iš atsakovės 6 098,40 Eur.

2.       Ieškovė, patikslindama ieškinį, nurodė, kad atsisako ieškinio reikalavimo pripažinti negaliojančiu 2023 m. rugpjūčio 31 d. ieškovės BUAB „Arkadas“ ir atsakovės UAB „NIT“ atliktą 79 501,01 Eur įskaitymą.

3.       2019 m. gruodžio 20 d. ieškovė ir atsakovė sudarė sutartį Nr. NIT-IS-20191220-32-01-01, kuria buvo susitarta, kad atsakovė tieks prekes bendrovei, o ieškovė nurodytu laiku priims ir nustatyta tvarka atsiskaitys už prekes.

4.       2022 m. liepos 11 d. ieškovė ir atsakovė sudarė rangos sutartį Nr. 2022-07-11/1, kuria ieškovė įsipareigojo pagal atsakovės pateiktą projektą atlikti eksperimentinio molio ir kanapių užpildo namo statybos darbus ir perduoti šio darbo rezultatą atsakovei, o atsakovė įsipareigojo bendrovei sumokėti numatytą darbų kainą.

5.       2023 m. vasario 9 d. ieškovė ir atsakovė sudarė rangos sutartį Nr. 2023-02-09/1, kuria ieškovė įsipareigojo pagal atsakovės pateiktą projektą sumontuoti langus ir perduoti šio darbo rezultatą atsakovei, o atsakovė įsipareigojo bendrovei sumokėti numatytą darbų kainą.

6.       2023 m. gegužės 19 d. ieškovė ir atsakovė sudarė rangos sutartį Nr. 2023-05-19, kuria ieškovė įsipareigojo pagal atsakovės pateiktą projektą atlikti sandėliavimo stoginės statybos darbus ir perduoti šio darbo rezultatą atsakovei, o atsakovė įsipareigojo bendrovei sumokėti numatytą darbų kainą.

7.       Ieškinyje nurodyta, kad iš ieškovės ir atsakovės viena kitai išrašytų PVM sąskaitų faktūrų suvestinių matyti, jog nuo 2019 m. gruodžio 27 d. ieškovė ir atsakovė viena kitai išrašė PVM sąskaitas faktūras už atliktus darbus ir (ar) paslaugas, parduotas prekes bei vykdydavo atsiskaitymus.

8.       2023 m. gegužės 18 d. antstolio patvarkymas dėl piniginių lėšų arešto ir perdavimo į antstolio depozitinę sąskaitą patvirtina, kad nuo 2022 metų buvo vykdomi skolos išieškojimo veiksmai iš ieškovės turto.

9.       Ieškinyje nurodyta, kad ieškovė ir atsakovė atliko tris priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymus ir taip pažeidė ieškovės kreditorių interesus ir imperatyvias įstatymo normas.

10.       2022 m. gruodžio 31 d. ieškovė ir atsakovė sudarė tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, pagal kurį ieškovė ir atsakovė atliko įskaitymą – ieškovės 61 033,60 Eur reikalavimą atsakovei įskaitė į ieškovės mokėtinas pinigines sumas atsakovei ir tokiu būdu ieškovės skola atsakovei buvo sumažinta iki 145 081,29 Eur (toliau – ir įskaitymas I).

11.       2023 m. gegužės 31 d. ieškovė ir atsakovė sudarė tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, pagal kurį ieškovė ir atsakovė atliko įskaitymą – ieškovės 79 501,01 Eur reikalavimą atsakovei įskaitė į ieškovės mokėtinas pinigines sumas atsakovei ir tokiu būdu ieškovės skola atsakovei buvo sumažinta iki 90 776,88 Eur (toliau – ir įskaitymas II).

12.       Ieškovės teigimu, minėti sandoriai buvo atlikti pažeidžiant imperatyvias įstatymo nuostatas, ieškovės kreditorių teises bei interesus, bendrovei esant nemokiai, todėl yra pagrindas įskaitymus pripažinti negaliojančiais. Ieškovė nurodė, kad nuo 2021 m. gruodžio mėnesio ji buvo susidūrusi su finansiniais sunkumais ir ieškovės banko sąskaitose esančios lėšos buvo areštuotos. Pagal 2022 metų balanso duomenis, 2022 m. gruodžio 31 d. ieškovės turtas sudarė 774 940 Eur, mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 880 906 Eur, todėl ieškovė ne vėliau kaip 2022 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki.

13.       Ieškovės teigimu, įskaitymai pažeidė ieškovės kreditorių teises, nes juos atlikus sumažėjo ieškovės piniginių lėšų, į kurias galėtų būti nukreipti ieškovės kreditorių 496 056,72 Eur finansiniai reikalavimai. Įskaitymų atlikimas esant bendrovei nemokiai pažeidė ieškovės kreditorių interesus.

14.       Ieškovė pažymėjo, kad šalys, sudarydamos ginčijamus įskaitymus, buvo nesąžiningos. Atsakovė negalėjo nežinoti, kad ieškovė buvo nemoki, kadangi ieškovė ir atsakovė turėjo ilgametę bendradarbiavimo praktiką. Ginčijami įskaitymai buvo atlikti bendrovei esant nemokiai ir galiojant ieškovės turto areštams, be to, įskaitymais buvo suteiktas atsakovei pirmumas prieš kitus ieškovės kreditorius gauti reikalavimo patenkinimą.

15.       Ieškovės įsitikinimu, įskaitymai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl pripažintini negaliojančiais. Ginčijami įskaitymai atlikti esant pritaikytam ieškovės turto areštui, t. y. galiojant draudimui ieškovei disponuoti savo turtui.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

16.       Vilniaus apygardos teismas 2025 m. kovo 25 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priėmė ieškovės atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo pripažinti negaliojančiu 2023 m. rugpjūčio 31 d. atliktą 79 501,01 Eur įskaitymą ir šią bylos dalį nutraukė, pripažino negaliojančiu nuo sudarymo momento 2023 m. rugpjūčio 31 d. ieškovės ir atsakovės atliktą 6 098,40 Eur įskaitymą; kitą ieškinio dalį (t. y. reikalavimus pripažinti negaliojančiais 2022 m. gruodžio 31 d. atliktą 61 033,60 Eur įskaitymą ir 2023 m. gegužės 31 d. atliktą 79 501,01 Eur įskaitymą nuo jų sudarymo momento bei taikyti restituciją – priteisti ieškovei iš atsakovės UAB „NIT“ 61 033,60 Eur ir 79 501,01 Eur) atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

17.       Teismas, įvertinęs tai, kad po 2022 m. gruodžio 31 d. atlikto 61 033,60 Eur įskaitymo bei 2023 m. gegužės 31 d. atlikto 79 501,01 Eur įskaitymo ieškovės finansinė padėtis iš esmės nepasikeitė, t. y. ieškovės įsiskolinimas atsakovei ir atsakovės turima reikalavimo teisė į ieškovę sumažėjo ta pačia apimtimi, konstatavo, jog ieškovės kreditorių teisės nebuvo pažeistos. Teismo vertinimu, 2022 m. gruodžio 31 d. ir 2023 m. gegužės 31 d. įskaitymai atitiko ieškovės ir atsakovės įprastą bendradarbiavimo ir verslo praktiką.

18.       Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad 2023 m. rugpjūčio 31 d. šalių 6 098,40 Eur priešpriešinių reikalavimų įskaitymas atliktas po bankroto bylos ieškovei iškėlimo.

19.       Teismas, įvertinęs tai, kad nuo 2023 m. liepos 10 d. buvo sustabdytas ieškovės turto realizavimas ir (ar) išieškojimas iš jo, konstatavo, jog nuo 2023 m. liepos 10 d. nebuvo galima atlikti ieškovės reikalavimo teisės įskaitymo, todėl 2023 m. rugpjūčio 31 d. šalių atliktas 6 098,40 Eur reikalavimų įskaitymas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad yra teisinis pagrindas pripažinti negaliojančiu 2023 m. rugpjūčio 31 d. ieškovės ir atsakovės atliktą 6 098,40 Eur įskaitymą.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

20.       Ieškovė likviduojama dėl bankroto UAB ,,Arkadas“, atstovaujama nemokumo administratorės, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 25 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškinio reikalavimai pripažinti negaliojančiais 2022 m. gruodžio 31 d. atliktą 61 033,60 Eur įskaitymą ir 2023 m. gegužės 31 d. atliktą 79 501,01 Eur įskaitymą nuo jų sudarymo momento bei taikyti restituciją – priteisti ieškovei iš atsakovės UAB „NIT“ 61 033,60 Eur ir 79 501,01 Eur, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

20.1.                      Ieškovė, turėdama pradelstų įsipareigojimų ne vienam kreditoriui, suteikė nepagrįstą pirmenybę tik vienai savo kreditorei, t. y. atsakovei, ir tokiu būdu išimtinai atsakovei suteikė galimybę gauti reikalavimo patenkinimą iš bendrovės turto. Didelė dalis bendrovės bankroto byloje patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų, kurie susidarė iki ginčijamų įskaitymų sudarymo, nebuvo patenkinti.

20.2.                      Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino vieną iš actio Pauliana (Pauliano ieškinys) taikymo sąlygų, t. y ieškovės kreditorių teisių pažeidimą. Kreditorių teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendrovės nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti.

20.3.                      Nebuvo nei pareigos, nei būtinybės tam, kad įskaitymų pagrindu ieškovei mokėtinos sumos būtų įskaitytos. Pirmosios instancijos teismas nenustatė ieškovės finansinės padėties ir kreditorių finansinių reikalavimų atliekant įskaitymus, todėl neturėjo galimybės įvertinti, ar faktinės sandorių sudarymo aplinkybės atitiko protingo asmens, veikiančio skolininkės kreditorių interesais, elgesio standartą.

20.4.                      Ieškovei ir atsakovei bendradarbiaujant daugiau kaip trejus metus, atsakovei negalėjo būti nežinomos bendrovės finansinės galimybės vykdyti įsipareigojimus. Atsakovė suprato, kad jeigu neatliks įskaitymų ieškovės piniginės lėšos bus paskirstytos visiems kreditoriams ir atsakovė mažesne apimti gaus savo reikalavimo patenkinimą. Atsakovė buvo nesąžininga.

20.5.                      Bendrovės turtas ir piniginės lėšos buvo areštuotos, o įskaitymai buvo atlikti galiojant bendrovės turto areštui, kai bendrovei buvo uždrausta disponuoti savo turtu. Įskaitymai pažeidžia antstolio apribojimą, nes areštuotos lėšos įskaitymo pagrindu tapo atsakovės nuosavybė. Bendrovės ir atsakovės atlikti įskaitymai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl yra niekiniai ir negalioja.

20.6.                      Teismo sprendimas yra visiškai nemotyvuotas, nėra pasisakyta dėl įskaitymų (ne)teisėtumo galiojant antstolio taikytam ieškovės turto areštui ir dėl įskaitymų prieštaravimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl įrodymų, kurie susiję su bendrovei taikytais turto areštais bei antstolio patvarkymo dėl piniginių lėšų arešto.

21.       Atsakovė UAB „NIT“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

21.1.                      Ieškovės finansinė padėtis po įskaitymų sudarymo nepakito. Ieškovė nepagrindė, kodėl kitų kreditorių, o ne atsakovės reikalavimai turėjo būti patenkinti pirmiau. Ieškovės įsiskolinimai atsakovei ir atsakovės reikalavimo teisė ieškovei sumažėjo ta pačia apimtimi

21.2.                      Ieškovė ir atsakovė bendradarbiavo bei turėjo sutartinius įsipareigojimus viena kitai nuo 2019 metų. Teismas pagrįstai nusprendė, kad įskaitymų atlikimas yra susijęs su ieškovės ir atsakovės veikla ir atitiko tiek ieškovės, tiek jos kreditorių interesus.

21.3.                      Atsakovei nekilo abejonių dėl ieškovės galimybės įvykdyti prisiimtus sutartinius įsipareigojimus. 2021 metais ieškovė ir atsakovė sėkmingai vykdė projektą, bendradarbiavo kituose projektuose, todėl abejonių dėl to, kad ieškovė negalės įvykdyti savo įsipareigojimų, nebuvo. Tai, kad ieškovė turėjo finansinių sunkumų, savaime nepagrindžia aplinkybės, jog ieškovė nebus pajėgi ateityje įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų.

21.4.                      2023 m. gegužės 18 d. antstolio Andriaus Bublio patvarkymu dėl piniginių lėšų arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą Nr. S-23-42-17749 buvo areštuoti 188 083,51 Eur, priklausantys ieškovei. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovės turtinės teisės ir (ar) gautinos sumos buvo areštuotos. Tai reiškia, kad įskaitymais nebuvo pažeistas ieškovės turtui taikytas areštas, kadangi buvo įskaitytos abiejų šalių turimos ir nesuvaržytos turtinės teisės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Dėl esminių bylos faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

23.       Vilniaus apygardos teismas 2023 m. liepos 10 d. nutartimi iškėlė ieškovei UAB „Arkadas“ bankroto bylą. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. rugpjūčio 24 d.

24.       2019 m. gruodžio 20 d. ieškovė ir atsakovė sudarė sutartį Nr. NIT-IS-20191220-32-01-01, pagal kurią atsakovė įsipareigojo tiekti prekes bendrovei, o ieškovė nurodytu laiku priimti prekes ir nustatyta tvarka atsiskaityti.

25.       2022 m. liepos 11 d. ieškovė ir atsakovė sudarė rangos sutartį Nr. 2022-07-11/1, kuria ieškovė įsipareigojo pagal atsakovės pateiktą projektą atlikti eksperimentinio molio ir kanapių užpildo namo statybos darbus ir perduoti šio darbo rezultatą atsakovei, o atsakovė įsipareigojo bendrovei sumokėti numatytą darbų kainą.

26.       2023 m. vasario 9 d. ieškovė ir atsakovė sudarė rangos sutartį Nr. 2023-02-09/1, kuria ieškovė įsipareigojo pagal atsakovės pateiktą projektą sumontuoti langus ir perduoti šio darbo rezultatą atsakovei, o atsakovė įsipareigojo bendrovei sumokėti numatytą darbų kainą.

27.       2023 m. gegužės 19 d. ieškovė ir atsakovė sudarė rangos sutartį Nr. 2023-05-19, kuria ieškovė įsipareigojo pagal atsakovės pateiktą projektą atlikti sandėliavimo stoginės statybos darbus ir perduoti šio darbo rezultatą atsakovei, o atsakovė įsipareigojo bendrovei sumokėti numatytą darbų kainą.

28.       2022 m. gruodžio 31 d. ieškovė ir atsakovė sudarė tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, pagal kurį ieškovė ir atsakovė atliko įskaitymą – ieškovės 61 033,60 Eur reikalavimą atsakovei įskaitė į ieškovės mokėtinas pinigines sumas atsakovei ir tokiu būdu ieškovės skola atsakovei buvo sumažinta iki 145 081,29 Eur.

29.       2023 m. gegužės 31 d. ieškovė ir atsakovė sudarė tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, pagal kurį ieškovė ir atsakovė atliko įskaitymą – ieškovės 79 501,01 Eur reikalavimą atsakovei įskaitė į ieškovės mokėtinas pinigines sumas atsakovei ir tokiu būdu ieškovės skola atsakovei buvo sumažinta iki 90 776,88 Eur.

30.       2023 m. gegužės 18 d. antstolio patvarkymu dėl piniginių lėšų arešto ir perdavimo į antstolio depozitinę sąskaitą Nr. S-23-42-17749 pritaikytas ieškovės 188 083,51 Eur lėšų areštas priverstinio vykdymo procese išieškant įsiskolinimą iš ieškovės jos kreditoriams.

31.       Ieškovė pareiškė ieškinį atsakovei, nes, jos vertinimu, šalių atlikti tarpusavio įskaitymai atitinka būtinuosius actio Pauliana instituto taikymo kriterijus. Ieškovės įsitikinimu, atlikti įskaitymai pažeidžia likviduojamos dėl bankroto UAB ,,Arkadas“ kreditorių interesus, nes sudarydama ginčo sandorius ieškovė buvo nemoki ir ieškovės kreditoriai prarado galimybę visiškai ar iš dalies patenkinti savo reikalavimus.

32.       Pirmosios instancijos teismas nesutiko su ieškovės pozicija ir konstatavo, kad byloje neįrodytos visos actio Pauliana instituto taikymo sąlygos, t. y. teismas vertino, jog atlikti įskaitymai nepažeidė ieškovės kreditorių teisių, kadangi ieškovės finansinė padėtis nepakito – ta pačia apimtimi sumažėjo tiek ieškovės reikalavimo teisė į atsakovę, tiek ieškovės įsipareigojimai atsakovei. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad 2023 m. rugpjūčio 31 d. įskaitymas atliktas po bankroto bylos ieškovei iškėlimo, kuomet buvo sustabdytas ieškovės turto realizavimas ir (ar) išieškojimas, konstatavo, jog nuo 2023 m. liepos 10 d. nebuvo galima atlikti ieškovės turtinės reikalavimo teisės įskaitymo, todėl 2023 m. rugpjūčio 31 d. šalių atliktas 6 098,40 Eur reikalavimų įskaitymas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir minėtą įskaitymą pripažino negaliojančiu.

33.       Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atmesti ieškinio reikalavimai pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento 2022 m. gruodžio 31 d. atliktą 61 033,60 Eur įskaitymą ir 2023 m. gegužės 31 d. atliktą 79 501,01 Eur įskaitymą bei taikyti restituciją – priteisti ieškovei iš atsakovės 61 033,60 Eur ir 79 501,01 Eur, nurodo, kad: 1) ginčijami įskaitymo I ir įskaitymo II sandoriai pažeidė jos kreditorių interesus; 2) nėra pagrindo nuspręsti, kad ieškovė įskaitymą I ir įskaitymą II privalėjo atlikti; 3) šalys, atlikusios ginčijamus įskaitymus, buvo nesąžiningos; 4) įskaitymai buvo atlikti galiojant antstolio pritaikytam ieškovės turto areštui, todėl minėti sandoriai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Apeliantė nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ieškinio senaties termino bei ieškovės reikalavimo teisės atsakovei, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių actio Pauliana taikymo sąlygų plačiau nepasisako. Taip pat apeliaciniu skundu nėra skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria pripažintas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento 2023 m. rugpjūčio 31 d. ieškovės ir atsakovės atliktas 6 098,40 Eur įskaitymas.

Dėl actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygų

34.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.66 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

35.       Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti įstatyme įtvirtintas teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020). Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017; 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020; 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-136-248/2020).

36.       Šiuo atveju byloje nekeliami ieškovės reikalavimo teisės bei ieškinio senaties klausimai. Taigi, atsižvelgiant į apeliacijos ribas, bylos apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino šios bylos faktines aplinkybes bei ar teisingai konstatavo nesant visų actio Pauliana instituto taikymo sąlygų.

Dėl kreditorių teisių pažeidimo

37.       Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino vieną iš actio Pauliana taikymo sąlygų, t. y ieškovės kreditorių teisių pažeidimą. Apeliantė nurodo, kad ginčijamais įskaitymais ieškovė, turėdama pradelstų įsipareigojimų ne vienam kreditoriui, išimtinai atsakovei suteikė teisę gauti savo reikalavimų patenkinimą iš bendrovės turto, nors didelė dalis bendrovės bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų, kurie atsirado iki ginčijamų įskaitymo sudarymo, nebuvo patenkinti, t. y. bendrovės kreditoriai negavo savo reikalavimų patenkinimo, o atsakovė, sudariusi ginčijamus sandorius, patenkino savo reikalavimą ir tokiu būdu pažeidė kitų ieškovės kreditorių teises ir interesus.

38.       CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, kai: 1) dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; 2) skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; 3) kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Kasacinis teismas dėl šios actio Pauliana sąlygos yra pasisakęs, kad, teismui sprendžiant bylą pagal actio Pauliana, turi būti nustatoma, kaip konkrečiai yra pažeidžiamos kreditoriaus teisės ir interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013; 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129-695/2019). Siekiant nustatyti, ar skolininko sandoris pažeidė kreditoriaus teises, be kita ko, būtina nustatyti skolininko nemokumą (kad dėl sandorio sudarymo jis tapo nemokus arba sudarydamas sandorį jau buvo nemokus) arba kad dėl sandorio reali galimybė skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę sumažėja ar jos nebelieka. Visais šiais atvejais būtina nustatyti aplinkybes, susijusias su skolininko turtine padėtimi, kurių pagrindu ir sprendžiama, ar pažeistos kreditoriaus teisės. Pareiga įrodyti šias aplinkybes tenka ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017; 2020 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-338-969/2020).

39.       Įmonei atsidūrus tokioje būsenoje, kai ji negali ir negalės atsiskaityti su kreditoriais, atsakingi asmenys privalo inicijuoti bankroto bylą, o atsiskaitymas su kreditoriais, išskyrus atvejus, kai įmonė tokius sandorius sudaryti privalėjo, negali būti vykdomas, kad būtų išvengta neteisėto pranašumo suteikimo vieniems kreditoriams sumažinant likusiųjų galimybes gauti reikalavimų patenkinimą. Pažeidus šias įstatymo nuostatas, nemokios įmonės sudarytas sandoris gali būti nuginčytas CK 6.66 straipsnio pagrindu, o sumokėtos lėšos – išreikalautos iš jas neteisėtai gavusio nesąžiningo kreditoriaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019, 36 punktas).

40.       Kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti neprivalo būti įrodytas skolininko nemokumas dėl jo sudaryto ginčijamo sandorio; pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes, sudarius ginčijamą sandorį, likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi. Teismui sprendžiant dėl sandorio, kreditoriaus prašomo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, kaip pažeidžiančio kreditoriaus teises, būtina nustatyti, kad sumažėja arba nelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384-916/2015).

41.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčijamu 2022 m. gruodžio 31 d. įskaitymu atsakovė įskaitė turėtą ieškovei 61 033,60 Eur skolą ir kartu patenkino savo reikalavimą gauti iš ieškovės 61 033,60 Eur, tokiu būdu sumažinant ieškovės skolą atsakovei iki 145 081,29 Eur. Taip pat bylos duomenimis nustatyta, kad ginčijamu 2023 m. gegužės 31 d. įskaitymu atsakovė įskaitė turėtą ieškovei 79 501,01 Eur skolą ir kartu patenkino savo reikalavimą gauti iš ieškovės 79 501,01 Eur, tokiu būdu sumažinant ieškovės skolą atsakovei iki 90 776,88 Eur.

42.       Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2023 m. liepos 10 d. nutartimi iškėlė ieškovei UAB „Arkadas“ bankroto bylą. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-833-407/2023 minėtą pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Ieškovė tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde reikalavimą pripažinti ginčo sandorius negaliojančiais grindė aplinkybe, kad šių sandorių sudarymo metu ieškovės finansinė būklė buvo sunki, bendrovė turėjo pradelstų finansinių įsipareigojimų, kurių nevykdė, bendrovės bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų, kurie atsirado iki ginčijamų įskaitymo sudarymo, nebuvo patenkinti, t. y. bendrovės kreditoriai negavo savo reikalavimų patenkinimo, o atsakovė, sudariusi ginčijamus sandorius, patenkino savo reikalavimą ir tokiu būdu pažeidė kitų ieškovės kreditorių teises ir interesus. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad pagal 2022 m. gruodžio 31 d. balanso duomenis matyti, jog bendrovės turtas sudarė 774 940 Eur, o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 880 906 Eur, t. y. bendrovė 2022 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki.

43.       Pirmosios instancijos teismas išvadą, kad ginčijami įskaitymai nepažeidė ieškovės kreditorių interesų, grindė aplinkybe, jog po 2022 m. gruodžio 31 d. atlikto 61 033,60 Eur įskaitymo bei 2023 m. gegužės 31 d. atlikto 79 501,01 Eur įskaitymo ieškovės finansinė padėtis iš esmės nepasikeitė, t. y. ieškovės įsiskolinimas atsakovei ir atsakovės turima reikalavimo teisė į ieškovę sumažėjo ta pačia apimtimi. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu.

44.       Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog skolininkas turi pareigą nepažeisti kitų kreditorių interesų. Jeigu be kreditoriaus, kuriam perleistas reikalavimas į lėšas, nemokumo padėtyje esantis skolininkas turėjo daugiau kreditorių, kurių reikalavimai buvo piniginiai, o su jais liko neatsiskaityta, tai yra pagrindas išvadai, kad kitų kreditorių interesai buvo pažeisti, nepriklausomai nuo to, kad įmonės nemokumas nedidėjo arba nepakito. Kreditorių teisės ar interesai gali būti pažeidžiami ir tais atvejais, kai nemokumas išlieka toks pats ar nedidėja, pavyzdžiui, tik keičiasi turto struktūra, bet kitiems kreditoriams sutrukdoma gauti bent dalį atsiskaitymo, kuris nemokumo situacijoje jiems priklausytų skolininkui vykdant su jais sutartis ir atsiskaitymus pagal įstatymo nustatytą tvarką ir reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012; 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ reiškia, kad teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, jog tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012).

45.       Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad jei įskaitymo sandoriai buvo atlikti tuo metu, kai bendrovė negalėjo tinkamai vykdyti finansinių įsipareigojimų ir buvo arti nemokumo būklės arba jau buvo faktiškai nemoki ir turėjo neįvykdytų prievolių kreditoriams, kurių reikalavimų terminai buvo suėję, tai tokie sandoriai pažeidė bankrutuojančios bendrovės kreditorių interesus, kadangi ieškovė prarado teisę reikalauti iš atsakovės skolos sumokėjimo, t. y. piniginių lėšų, kurios galėjo būti panaudotos atsiskaityti su kreditoriais, ir tokiu būdu buvo sumažintos ieškovės galimybės atsiskaityti su kreditoriais (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-8-854/2025, 2024 m. lapkričio 14 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-446-881/2024). Tinkamai nekonstatavus ieškovės finansinės padėties ginčijamų sandorių atlikimo metu yra kliūtis padaryti išvadą dėl jos kreditorių teisių pažeidimo ar nepažeidimo šiais sandoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-120-611/2021).

46.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išvadą, kad ginčijami įskaitymai nepažeidė ieškovės kreditorių interesų, padarė, nenustatęs ginčijamų sandorių sudarymo metu bendrovės pradelstų įsipareigojimų ir turėto turto vertės santykio, ieškovės nemokumo momento, taip pat sandorių įtakos ieškovės galimybei atsiskaityti su kreditoriais, konkrečių ieškovės finansinių įsipareigojimų kreditoriams (jų dydžio, įvykdymo terminų). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismui nenustačius, ar ginčijami įskaitymo sandoriai buvo atlikti tuo metu, kai ieškovė jau faktiškai buvo nemoki arba negalėjo tinkamai vykdyti finansinių įsipareigojimų ir buvo arti nemokumo būklės, nėra galimybės nuspręsti, ar sandoriai pažeidė bankrutuojančios bendrovės kreditorių teises, ar buvo prarasta galimybė ieškovei, gavus skolos sumokėjimą (pinigines lėšas) iš atsakovės, bent iš dalies patenkinti kreditorių reikalavimus. Be to, byloje nenustatyta, ar ieškovė sandorių sudarymo metu turėjo kitų kreditorių, su kuriais nebuvo atsiskaičiusi, todėl nėra galimybės įvertinti, ar ginčijamais įskaitymais nepagrįstai pirmenybė gauti reikalavimo patenkinimą buvo suteikta vienai iš ieškovės kreditorių – atsakovei. Tik įvertinęs minėtas reikšmingas aplinkybes dėl ieškovės finansinės padėties ginčijamų įskaitymų sudarymo metu bei dėl sandorių įtakos ieškovės galimybei patenkinti kreditorių reikalavimus, pirmosios instancijos teismas gali nustatyti, ar ginčijami įskaitymai pažeidė ieškovės kreditorių teises, t. y. ar įskaitymais buvo sumažintas nemokios (arti nemokumo esančios) bendrovės turtas ir tuo pačiu sumažintos galimybės bent iš dalies atsiskaityti su kitais ieškovės kreditoriais. Dėl to nebuvo atskleista bylos esmė ir galėjo būti neteisingai išnagrinėtas šalių ginčas.

Dėl (ne)privalėjimo sudaryti ginčijamus įskaitymo sandorius

47.       Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nebuvo nei pareigos, nei būtinybės atlikti ginčijamus įskaitymus, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, jog faktinės sandorių sudarymo aplinkybės atitiko protingo asmens, veikiančio skolininkės kreditorių interesais, elgesio standartą.

48.       Sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu tik tuo atveju, jeigu skolininkas jo sudaryti neprivalėjo (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Ši sąlyga paprastai visų pirma suprantama kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimas.

49.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad privalėjimas sudaryti sandorį suprantamas kaip asmens pareiga, kuri nustatyta įstatyme, teismo sprendime, taip pat vienašaliu skolininko įsipareigojimu arba kylanti dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2014; 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017; 2020 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-136-248/2020 20 punktas). Be to, privalėjimą sudaryti ginčijamą sandorį gali suponuoti ir sandorio sudarymo metu buvusi verslo situacija, faktinės sandorio aplinkybės, kiekvienu konkrečiu atveju įvertintos teismo, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013; 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2016, 22 punktas; 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020, 42, 43 punktai).

50.       Kasacinio teismo praktika, aiškinanti skolininko teisę prioritetiškai atsiskaityti su vienu ar keliais kreditoriais tais atvejais, kai įmonė (skolininkas) jau turi finansinių sunkumų, yra formuojama ta linkme, kad tokie sandoriai paprastai gali būti pateisinami tik tokiais atvejais, kai yra teisinis pagrindas konstatuoti skolininko kaip verslo subjekto – protingo asmens elgesio standartus atitinkančius veiksmus sąžiningai siekiant naudos įmonei ar atsiskaitymo su visais jos kreditoriais įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013; 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2013; 2014 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2014; 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-136-248/2020, 21 punktas).

51.       Iš apskųsto sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas dėl privalėjimo sudaryti ginčijamus sandorius nusprendė, apsiribojęs tik aplinkybe, jog ieškovę ir atsakovę nuo 2019 metų siejo bendradarbiavimas vykdant veiklą, todėl įskaitymų atlikimas atitiko ieškovės ir atsakovės interesus. Apeliacinio procesu metu nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė ir neištyrė aplinkybių dėl ieškovės finansinės būklės ir jos kreditorių reikalavimų egzistavimo sudarant ginčo sandorius, todėl byloje nebuvo galimybės įvertinti, ar faktinės sandorių sudarymo aplinkybės atitiko protingo asmens, veikiančio skolininkės kreditorių interesais, elgesio standartą, ar ginčijamais įskaitymai buvo siekiama naudos bendrovei bei atsiskaitymo su jos kreditoriais.

Dėl atsakovės nesąžiningumo

52.       Apeliantės teigimu, ieškovei ir atsakovei bendradarbiaujant daugiau kaip trejus metus, atsakovei negalėjo būti nežinomos bendrovės finansinės galimybės vykdyti įsipareigojimus, todėl atsakovė suprato, kad jeigu neatliks įskaitymų ieškovės piniginės lėšos bus paskirstytos visiems kreditoriams ir atsakovė mažesne apimti gaus savo reikalavimo patenkinimą, t. y. atsakovė buvo nesąžininga.

53.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, aiškinant bendrojo sąžiningumo principo turinį CK 6.66 straipsnio kontekste, nurodoma, kad CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, jog sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-403/2018, 47 punktas).

54.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovė ir atsakovė bendradarbiavo vykdant veiklą nuo 2019 metų bei atsakovei nekilo abejonių dėl ieškovės galimybių vykdyti sutartinius įsipareigojimus, konstatavo, kad nenustatytas atsakovės nesąžiningumas sudarant ginčijamus įskaitymo sandorius.

55.       Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė UAB „NIT“ 2023 m. gegužės 4 d. raštu, adresuotu antstoliui, nurodė, jog, atsakydama į 2023 m. balandžio 23 d. patvarkymą, informuoja, kad atsiskaitymai su UAB „Arkadas“ nebus vykdomi. Taip pat iš byloje pateikto 2023 m. gegužės 18 d. antstolio Andriaus Bublio patvarkymo dėl piniginių lėšų arešto ir perdavimo į antstolio depozitinę sąskaitą Nr. S-23-42-17749, kuriuo pritaikytas areštas ieškovės 188 083,51 Eur piniginėms lėšoms, nustatyta, kad minėtas patvarkymas adresuotas, be kita ko, atsakovei UAB „NIT“.

56.       Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje, sprendžiant dėl atsakovės (ne)sąžiningumo sudarant ginčijamus įskaitymo sandorius liko nenustatyta, kada atsakovė sužinojo (turėjo sužinoti) apie ieškovės sudėtingą finansinę padėtį, negalėjimą vykdyti įsipareigojimų kreditoriams bei apie antstolio pradėtus priverstinio vykdymo veiksmus išieškant įsiskolinimus kreditoriams iš ieškovės turto. Tik nustatęs minėtas aplinkybės pirmosios instancijos teismas gali įvertinti, ar atlikdama ginčijamus įskaitymus atsakovė suvokė (turėjo suvokti), kad tokiais savo veiksmais suteikia sau nepagrįstą prioritetą patenkinti savo reikalavimą prieš kitus ieškovės kreditorius ir taip pažeidžia jų teises, t. y. elgiasi nesąžiningai.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

57.       Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas, kadangi nėra pasisakyta dėl ginčijamų įskaitymų prieštaravimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Apeliantės teigimu, ginčijami įskaitymai atlikti galiojant antstolio pritaikytam ieškovės turto areštui, todėl pripažintini negaliojančiais. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais argumentais.

58.       Reikalavimus teismo sprendimo (nutarties) turiniui nustato CPK 270 straipsnis. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, iš kokių elementų turi susidaryti motyvuojamoji teismo sprendimo dalis. Nurodęs, kokias aplinkybes nustatė, teismas turi pateikti įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimą, argumentuoti, kurios įrodymus atmeta ir kodėl, taip pat nurodyti įstatymus ir (ar) kitus teisės aktus, kuriais teismas vadovavosi, bei nurodyti kitus teisinius argumentus. Tik tokio turinio teismo sprendimas atitinka teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimą (CPK 263 straipsnis).

59.       Kasacinio teismo išaiškinta, kad, pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą, absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą. Tačiau tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2013). Vertinant, ar sprendimas (nutartis) yra visiškai nemotyvuotas, atsižvelgtina į dalyvaujančių byloje asmenų pateiktus reikalavimus. Dėl teismo išdėstytų argumentų pakankamumo turi būti sprendžiama įvertinus, ar materialieji ar procesiniai bylos aspektai, dėl kurių teismas nepasisakė, yra tokie svarbūs, kad dėl jų galėjo būti priimtas neteisingas sprendimas dėl bylos esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2014).

60.       Aplinkybė, kad teismas sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje detaliai neatsakė į kiekvieną dalyvaujančių byloje asmenų išdėstytą argumentą, neaptarė kiekvienos jų nurodytos aplinkybės ar pateikto įrodymo, nesudaro pagrindo visais atvejais vertinti, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas. Tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje, tiek kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandų Karalystę, peticijos Nr. 288; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-687/2018 40 punktas).

61.       Įvertinusi apskųsto sprendimo turinį, teisėjų kolegija nenustatė pagrindo sutikti su apelianto skundo argumentais, kad ginčą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nemotyvavo padarytos išvados dėl ieškinio reikalavimo pripažinti ginčijamus įskaitymus negaliojančiais nepagrįstumo. Teismas, spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo pripažinti įskaitymus prieštaraujančiais imperatyvioms įstatymo normoms, nurodė faktines bei teisines aplinkybes, įvertino visus ieškovės ieškinio reikalavimus ir konstatavo, jog tik 2023 m. rugpjūčio 31 d. atliktas 6 098,40 Eur įskaitymas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl minėtą įskaitymą pripažino negaliojančiu, o kitų ginčijamų įskaitymų negaliojimo pagrindų nenustatė. Nagrinėjamu atveju apskųstame teismo sprendime yra pateiktas esminių ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų grupių bei jų reikalavimų teisinis įvertinimas. Aplinkybė, kad ieškovė nurodytas faktines aplinkybes vertina kitaip, nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas, nesudaro pagrindo konstatuoti motyvų nepakankamumą. Taigi, nėra teisinio pagrindo konstatuoti esminio proceso normų pažeidimo.

62.       CK 1.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja.

63.       Kasacinis teismas, aiškindamas CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sandorių negaliojimo pagrindo taikymo sąlygas, yra nurodęs, kad sandoris, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, yra niekinis ir negalioja, jei konstatuojama tokių sąlygų visuma: pirma, kad teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvioji; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161-684/2019, 17 punktas ir jame nurodyta ankstesnė kasacinio teismo praktika).

64.       Apeliacinis instancijos teismas, sutikdamas su apskųstame sprendime atliktu faktinių aplinkybių teisiniu vertinimu, pažymi, kad 2023 m. gegužės 18 d. antstolio patvarkyme dėl piniginių lėšų arešto ir perdavimo į antstolio depozitinę sąskaitą Nr. S-23-42-17749 eksplicitiškai nurodyta, jog priverstinio vykdymo procese areštuotos 188 083,51 Eur piniginės lėšos, priklausančios ieškovei UAB „Arkadas“. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad 2023 m. gegužės 18 d. patvarkymu esant pritaikytam areštui konkrečiam turtui (piniginėms lėšoms) ir nesant areštuotoms ieškovės turtinėms teisėms, nėra pagrindo sutikti su apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, jog ginčijamų įskaitymų atlikimo metu ieškovei buvo apribotas disponavimas jos turtine teise (reikalavimo teise į atsakovę). Apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė pagrindo pripažinti ginčijamus įskaitymus negaliojančiais dėl prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms ir dėl to netenkino ieškovės reikalavimo, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo priešingai išvadai.

Dėl procesinės bylos baigties

65.       Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstąjį teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.

66.       Esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent jame, remiantis civilinio proceso įrodinėjimo, įrodymų vertinimo taisyklėmis, užtikrinant šalių rungimosi principą, turi būti išsamiai ištirtos visos su byla susijusios aplinkybės (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 177 straipsnio 1 dalis, 179, 185 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2013; 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2021).

67.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos (neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme), turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2018 m. rugsėjo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018 31 punktas; 2018 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-446-378/2018 47 punktas; 2022 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-123-823/2022 27 punktas).

68.       Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, jog byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikštų, kad būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010).

69.       Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau nurodytais argumentais, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos sąlygos perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Šioje nutartyje nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė ir nevertino esminių, teisiškai reikšmingų aplinkybių kilusiam ginčui dėl įskaitymų pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana pagrindu išspręsti. Dėl to, siekiant ginčą išspręsti teisingai, byla turėtų būti nagrinėjama iš esmės, vertinant ne tik byloje jau esančius, bet taip pat ir renkant naujus įrodymus. Tai suponuoja išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir pagal pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas) jau vien dėl to, jog dėl tirtinų aplinkybių pobūdžio ir apimties byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi. Tokia situacija pažeistų ginčo šalies, kuri nesutiktų su apeliacinės instancijos teismo pirmą kartą atliktu ginčo faktinių aplinkybių nustatymu ir vertinimu, teisę į apeliaciją. Dėl to procesas pirmosios instancijos teisme turi būti pakartotas – panaikinus apskųsto teismo sprendimo dalį, kuria atmesti ieškinio reikalavimai pripažinti negaliojančiais 2022 m. gruodžio 31 d. atliktą 61 033,60 Eur įskaitymą ir 2023 m. gegužės 31 d. atliktą 79 501,01 Eur įskaitymą nuo jų sudarymo momento bei taikyti restituciją, ši bylos dalis perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis). Kita vertus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančių sandorių pripažinimą negaliojančiais, ir pagrįstai nusprendė, jog nenustatytas ginčijamų įskaitymų negaliojimo pagrindas, todėl šį ieškinio reikalavimą atmetė turėdamas tiek faktinį, tiek teisinį pagrindą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

70.       Perdavus bylos dalį dėl įskaitymų pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana pagrindu pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas, šį klausimą turės išspręsti pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos išnagrinėjimo rezultatą (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 25 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškinio reikalavimai actio Pauliana pagrindu pripažinti negaliojančiais 2022 m. gruodžio 31 d. atliktą 61 033,60 Eur įskaitymą ir 2023 m. gegužės 31 d. atliktą 79 501,01 Eur įskaitymą nuo jų sudarymo momento bei taikyti restituciją – priteisti ieškovei iš atsakovės UAB „NIT“ 61 033,60 Eur ir 79 501,01 Eur, ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, panaikinti ir perduoti šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai                                                     Giedrė Čėsnienė

                                                     Aldona Tilindienė

                                                     Tomas Venckus