Administracinė byla Nr. eA-3419-602/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02219-2017-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 55.1.7; 57.3

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Dainiaus Raižio, Veslavos Ruskan (pranešėja), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. K. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas G. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir atsakovas, Komisija, VTEK) 2017 m. gegužės 24 d. sprendimą Nr. KS-52 „Dėl G. K.“ (toliau – ir Sprendimas) ir priteisti pareiškėjo naudai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtu teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą; priteisti iš atsakovo bylos nagrinėjimo išlaidas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. spalio 14 d. sprendimu pareiškėjo apeliacinį skundą tenkino – panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 24 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą: pareiškėjo skundą tenkino ir panaikinto Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2017 m. gegužės 24 d. sprendimą Nr. KS-52 „Dėl G. K.“; priteisė pareiškėjui iš atsakovo 33,75 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų (žyminį mokestį už skundą ir apeliacinį skundą).

Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 5 dalies, 97 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 97 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 88 straipsnio 1 dalies 6 punkto, 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatomis, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2020 m. spalio 28 d. pateikė prašymą priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai 12 691,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Prašyme pareiškėjas detalizavo jam suteiktas advokato teisines paslaugas ir jų įkainius bei pažymėjo, kad nagrinėjama byla buvo itin sudėtinga, teikiamos teisinės paslaugos buvo kompleksiškos, todėl advokato dalyvavimas byloje buvo reikšmingas ir intensyvus. Kartu su prašymu pareiškėjas pateikė sąskaitas faktūras bei jų apmokėjimą patvirtinančius dokumentus.

Atsakovas VTEK pateikė nuomonę, kurioje prašo pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą, o, teismui nusprendus prašymą tenkinti – prašomą priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinti.

Atsakovas nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas šioje byloje jau išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą. Taip pat pažymi, kad ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2018 m. gruodžio 28 d.) buvo nustatyta, jog dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. 2018 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 25, 41, 42, 66, 70, 84, 97, 127, 132, 133, 138, 143, 144, 153 ir 161 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIII-1833 (toliau – ir Pakeitimo įstatymas) nuo 2018 m. gruodžio 29 d. buvo pakeistos ABTĮ nuostatos, susijusios su bylinėjimosi išlaidų atlyginimu. Pakeisto ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos (Pakeitimo įstatymo 2 str.).

Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nusprendus tenkinti pareiškėjo prašymą, atsakovo nuomone, prašoma priteisti suma turėtų būti mažinama, atsižvelgiant į tai, kad prašyme nurodyta nepagrįstai daug valandų už teiktas konsultacijas ir pasirengimą teismo posėdžiui, pareiškėjas remiasi 2020 m. antrojo ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžiu, nors pagal teismų praktiką, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, taikoma tam tikro procesinio veiksmo atlikimo metu buvęs vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio dydis.

Išplėstinė teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

II.

Pareiškėjas, remdamasis ABTĮ 97 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2020 m. spalio 28 d. pateikė prašymą priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai 12 691,40 Eur bylinėjimosi išlaidų (būtent atstovavimo išlaidų), patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Minėta, kad byla pirmosios instancijos teisme išnagrinėta Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2017 m. lapkričio 24 d. sprendimu atmetus pareiškėjo skundą.

2019 m. spalio 30 d. nutartimi byla paskirta nagrinėti apeliacine tvarka ir išnagrinėta Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2020 m. spalio 14 d. sprendimu pareiškėjo apeliacinį skundą tenkinus – priėmus naują sprendimą, pareiškėjo skundą tenkinti.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui ir apeliaciniame skunde prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių duomenų, išskyrus duomenis apie žyminio mokesčio sumokėjimą už skundą ir apeliacinį skundą, todėl Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. spalio 14 d. sprendimu, nesant duomenų dėl byloje pareiškėjo patirtų kitų teismo išlaidų, priteisė pareiškėjui iš atsakovo tik sumokėtą žyminį mokestį (22,50 Eur už skundą ir 11,25 Eur už apeliacinį skundą).

III.

ABTĮ 97 straipsnio 1 dalies 3 punkte (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1833 papildymas) nustatyta, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, gali proceso dalyvių pareiškimu, taip pat savo iniciatyva priimti papildomą sprendimą, jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo.

ABTĮ 97 straipsnio 1 dalis buvo papildyta 3 punktu, nustatančiu galimybę priimti papildomą sprendimą ir tokiu atveju, kai teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo, todėl, kad pasikeitė ABTĮ nustatyta kreipimosi dėl bylinėjimosi išlaidų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo tvarka. Esminis minėtos tvarkos pakeitimas yra dalyvaujančių byloje asmenų pareiga pateikti prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ne vėliau negu iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, pagal pasikeitusią tvarką neliko dalyvaujančių byloje asmenų teisės pateikti prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir po bylos išnagrinėjimo (ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos), kaip buvo nustatyta iki 2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1833 priėmimo.

Remiantis ABTĮ 41 straipsnio 1 dalimi (2016 m. liepos 1 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija), dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1833 redakcija), dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 25, 41, 42, 66, 70, 84, 97, 127, 132, 133, 138, 143, 144, 153 ir 161 straipsnių pakeitimo įstatymo (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1833) 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmąja instancija, atlyginimo klausimas administracinėse bylose sprendžiamas iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka, kai: 1) pradėtoje ir nebaigtoje nagrinėti pirmąja instancija byloje nutartis skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje yra priimta iki šio įstatymo įsigaliojimo arba 2) įsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas iki šio įstatymo įsigaliojimo.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 25, 41, 42, 66, 70, 84, 97, 127, 132, 133, 138, 143, 144, 153 ir 161 straipsnių pakeitimo įstatymo (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1833) 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacine instancija, atlyginimo klausimas administracinėse bylose sprendžiamas iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka, kai: 1) pradėtoje ir nebaigtoje nagrinėti apeliacine instancija byloje nutartis skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje yra priimta iki šio įstatymo įsigaliojimo arba 2) apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra priimtas iki šio įstatymo įsigaliojimo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl ABTĮ 97 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir ABTĮ 41 straipsnio 1 dalies (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1833 redakcija) pažymima, kad papildomo sprendimo priėmimo institutas yra viena iš teismo sprendimo trūkumų šalinimo formų, todėl klausimas dėl papildomo sprendimo priėmimo sprendžiamas tais atvejais, kai teismas neišsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo, kai toks klausimas turėjo ir galėjo būti išspręstas konkrečioje bylos stadijoje, nes proceso šalis laiku (iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos) pateikė prašymą, o teismas šio prašymo neišsprendžia (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 5 d. nutartį byloje Nr. eA-57-602/2019, 2020 m. spalio 14 d. nutartį byloje Nr. eP-49-525/2020). Pateikus prašymą ir išlaidų pagrindimą pateikiančius įrodymus po bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, išlaidos nėra priteisiamos (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 23 d. nutartį byloje Nr. eA-3645-438/2019).

Papildomas sprendimas (nutartis) priimama tokiais atvejais, kai proceso šalis laiku (iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos) pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, o teismas šio prašymo neišsprendė (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. papildomą nutartį byloje Nr. eA-290-525/2020, 2020 m. gruodžio 16 d. papildomą nutartį byloje Nr. eA-1361-822/2020).

ABTĮ 97 straipsnio 1 dalies 3 punktas, nustatantis galimybę teismui, priėmusiam byloje sprendimą, priimti papildomą sprendimą, jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo, negali būti suprantamas kaip įprasta tvarka proceso dalyviui pateikti prašymą dėl išlaidų atlyginimo todėl, kad: įprasta tvarka pateikti prašymą dėl išlaidų atlyginimo yra įtvirtinta ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje (prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu pateikiamas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos); papildomo sprendimo priėmimo institutas yra teismo sprendimo trūkumų šalinimo forma, kuri taikoma, jeigu teismas (o ne šalis) neatlieka tam tikrų veiksmų, neišsprendžia baigiamuoju teismo aktu visų byloje iškeltų klausimų. Nurodytą ABTĮ 97 straipsnio 1 dalies 3 punkto, ABTĮ 41 straipsnio 1 dalies (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1833 redakcija) aiškinimą patvirtina šių straipsnių turinys, minėta teisinio reguliavimo raida bei formuojama teismų praktika.

IV.

Minėta, kad byla pirmosios instancijos teisme išnagrinėta Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2017 m. lapkričio 24 d. sprendimu atmetus pareiškėjo skundą.

2019 m. spalio 30 d. nutartimi byla paskirta nagrinėti apeliacine tvarka ir išnagrinėta Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2020 m. spalio 14 d. sprendimu pareiškėjo apeliacinį skundą tenkinus – priėmus naują sprendimą, pareiškėjo skundą tenkinti.

Taigi byla pradėta nagrinėti ir išnagrinėta pirmosios instancijos teisme, galiojant iki 2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1833 priėmimo buvusiai ABTĮ nustatytai kreipimosi dėl bylinėjimosi išlaidų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo tvarkai, byla pradėta nagrinėti ir apeliacinės instancijos teisme pasikeitus kreipimosi dėl bylinėjimosi išlaidų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo tvarkai. Todėl remiantis ABTĮ 4 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta procesinių įstatymų taikymo laike taisykle (administracinių bylų procesas vyksta pagal administracinio proceso įstatymus, galiojančius bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu) ir remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 25, 41, 42, 66, 70, 84, 97, 127, 132, 133, 138, 143, 144, 153 ir 161 straipsnių pakeitimo įstatymo (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1833) 16 straipsniu, nustatančiu ABTĮ 41 straipsnio 1 dalies pasikeitimo taikymą (pakeistų normų galiojimą), bylinėjimosi išlaidų klausimas dėl išlaidų atlyginimo pirmosios instancijos teisme turi būti sprendžiamas, remiantis iki 2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1833 galiojusia tvarka, t. y. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalies 2016 m. liepos 1 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija, bylinėjimosi išlaidų klausimas dėl išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme turi būti sprendžiamas remiantis ABTĮ 41 straipsnio 1 dalies 2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1833 redakcija.

Kaip minėta, pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui ir apeliaciniame skunde prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių duomenų, išskyrus duomenis apie žyminio mokesčio sumokėjimą už skundą ir apeliacinį skundą, todėl Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. spalio 14 d. sprendimu, nesant duomenų dėl byloje pareiškėjo patirtų kitų teismo išlaidų, priteisė pareiškėjui iš atsakovo tik sumokėtą žyminį mokestį (22,50 Eur už skundą ir 11,25 Eur už apeliacinį skundą). Pareiškėjo prašymas priteisti atstovavimo išlaidas paduotas po bylos išnagrinėjimo ir sprendimo priėmimo apeliacinės instancijos teisme – 2020 m. spalio 28 d.

Pareiškėjas nenurodė ir byloje nėra nustatytos jokios išskirtinės aplinkybės, dėl kurių pareiškėjas nepateikė ar negalėjo pateikti teismui ABTĮ 41 straipsnio 1 dalies (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1833 redakcija) nustatyta tvarka prašymo raštu dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Todėl pareiškėjo prašymas priteisti atstovavimo išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme, negali būti patenkintas.

Pareiškėjo prašymas negali būti tenkinamas ir remiantis ABTĮ 97 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nustatančiu galimybę teismui, priėmusiam byloje sprendimą, priimti papildomą sprendimą, jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo, nes prašymo dėl išlaidų atlyginimo pateikimo tvarka yra įtvirtinta ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje (prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu pateikiamas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos), o papildomo sprendimo priėmimo institutas yra teismo sprendimo trūkumų šalinimo forma, kuri taikoma, jeigu teismas neišsprendžia baigiamuoju teismo aktu byloje iškelto klausimo dėl išlaidų atlyginimo, kai proceso šalis šį prašymą yra pateikusi įstatymų nustatyta tvarka.

Pareiškėjo prašymo dėl atstovavimo išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme atlyginimo, padavimui ir nagrinėjimui taikytina ABTĮ 41 straipsnio 1 dalies 2016 m. liepos 1 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcijoje nustatyta tvarka, kurios pareiškėjas laikėsi, todėl prašymas nagrinėtinas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Apeliacinės instancijos teismui, panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus sprendimą tenkinti skundą, t. y. priėmus sprendimą pareiškėjo naudai, pareiškėjui turėtų būti atlygintos atstovavimo išlaidos.

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, bylinėjimosi išlaidos gali būti paskirstytos tik to teismo ir toje byloje, kurioje jos atsirado, todėl prašymas dėl išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, paduodamas pirmosios instancijos teismui ir jame nagrinėjamas, atitinkamai prašymas dėl išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo nagrinėtinas apeliacinės instancijos teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-962-525/2015, 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2457-1062/2018). Atsižvelgiant į tai bei, vadovaujantis ABTĮ 41 straipsnio 3 dalimi, pareiškėjo prašymo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo perduodama nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsniu, 97 straipsnio 1 dalimi, išplėstinė teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo G. K. prašymą priimti papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme atmesti.

Pareiškėjo G. K. prašymo dalį dėl teismo išlaidų, patirtų administracinę bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimo perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                 Arūnas Dirvonas

Dainius Raižys

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius

Dalia Višinskienė