Pranešėja
Neringa Švedienė
Teisėja Nina Butnorienė

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2008 m. lapkričio 17 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija,
susidedanti iš
kolegijos
pirmininkės Neringos Švedienės,
kolegijos teisėjų Dalios Kačinskienės ir Petro
Jaržemskio,
sekretoriaujant Gražinai
Bitvinskienei,
dalyvaujant ieškovo atstovei I. J. ,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio
proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. A. apeliacinį skundą dėl
Druskininkų miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 9 d. sprendimo, priimto
civilinėje byloje Nr. 2-35-182/2008 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos
ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui V.
A. dėl
žalos gamtai ir aplinkai atlyginimo.
Teisėjų
kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė:
Ieškovas Alytaus regiono aplinkos apsaugos
departamentas 2007-10-22 pateikė ieškinį ir 2008-05-26 ieškinio patikslinimą,
prašydamas priteisti 16000 Lt žalos atlyginimo. Nurodė, kad 2007-08-07 atsakovas (duomenys
neskelbtini) Druskininkų sav., Druskininkų m. urėdijos Grūto
g-joje, 149 kvartalo 27 sklype, jam nuosavybės teise priklausančiame miškų ūkio
paskirties žemės sklype, turėdamas leidimą
kirsti mišką (serija A Nr.016952) nuosavų pastatų statybai, iškirto
mišką, rovė kelmus ir 3200 m2 plote sunaikino miško paklotę,
nustumdamas derlingą žemės paviršių ir
palikdamas nederlingą dirvos sluoksnį. Vadovaujantis LR Aplinkos apsaugos
įstatymo 9 str. ir LR Miškų įstatymo 9 str. 2 d. ir 5 d. buvo
užfiksuotos aplinkos apsaugos pažeidimas, numatytas ATPK 61 str. 6 d. Alytaus regiono aplinkos apsaugos
departamento Druskininkų agentūros vyresnysis specialistas J. Č. , išnagrinėjęs aplinkos apsaugos
administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. DA-96, priėmė nutarimą paskirti
atsakovui 200 Lt baudą ir įpareigojo atlyginti aplinkai padarytą žalą.
Atsakovas administracinę baudą sumokėjo, bet aplinkai padarytos žalos
neatlygino. Atsakovo neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala aplinkai (miško
paklotei), kuri buvo paskaičiuota, vadovaujantis LR Vyriausybės
2002-02-12 nutarimu Nr. 521 patvirtinta Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta
veikla miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo ir Fizinių bei juridinių
asmenų neteisėta veikla miškuose padarytos žalos miško valdytojų, savininkų ir
naudotojų miškui, turtui ar interesams atlyginimo dydžiais. Kadangi VĮ Registrų
centro Alytaus filialo pažymėjime apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių
ir jį įregistravimą turto registre nebuvo įrašo „paviršinio vandens telkinių
apsaugos zona“, todėl žalos dydis buvo apskaičiuojamas miško paklotės plotą –
3200 kv. m. padauginus iš 5 Lt. Šiuo atveju nebuvo taikomas 1.1 koeficientas.
Aplinkai padaryta žala sudarė 16000 Lt (3200 kv.m. x 5 Lt) (LR Aplinkos
apsaugos įstatymo 33 str., LR Aplinkos apsaugos kontrolės įstatymo 3 str. 1 d.
10 p., CK 6.245 str., 6.24x str., 6.249 str., 6.251 str.).
Atsakovas V.
A. atsiliepime į ieškinį prašė ieškinio reikalavimą pakeisti žalos
atlyginimu natūra ir įpareigoti atsakovą atstatyti 3200 kv. m. plote derlingą
paklotę. Nurodė, kad atsakovas, būdamas sklypo Nr. 27 savininku, pagal gautą
leidimą iškirto brandų mišką. Po miško iškirtimo tvarkė kirtimvietę, išrovė
kelmus. Po to buvo būtina likusias kelmų duobes, nuo karo likusius apkasus ir
traktorių gilesnes provėžas užlyginti miško iškirstoje vietoje. Kirtimvietės
lyginimas buvo atliekamas buldozeriu, buvo nustumta derlinga paklotė į šalį iki
sklypo ribos, ant jos sukrauti kelmai. Po paklotės nustūmimo, likusiu smėliu
buvo užstumtos apkasų, kelmų duobės ir likusios traktoriaus vėžės. Vėliau
atsakovas pradėjo tvarkyti kelmus ir po jais likusią paklotę pilti atgal ant
išlygintos sklypo dalies, tačiau nebaigus darbų ieškovo atstovas protokolu
užfiksavo pažeidimą. Miško paklotė nebuvo sunaikinta visa ir ištisai. Atsakovo
padaryta žala gamtai nebuvo tyčinė, taip pat nebuvo padaryta ir dėl
neatsargumo. Atsakovas ketino sutvarkęs kelmus, po jais esančią paklotę užpilti
ten, kur jos nėra. Taip pat tvarkė sklypą nuo šiukšlių. Kirtimvietės atsakovas
nespėjo sutvarkyti, kadangi buvo būtina sutvarkyti medieną ir kelmus. Kelmus
privaloma sutvarkyti per metus, kadangi už netinkamą jų sandėliavimą numatyta
administracinė atsakomybė. Atsakovas nesutiko su piniginiu žalos atlyginimu.
Žalą gamtai atlyginti galima, derlingą paklotę užpylus ant sklypo dalies.
Atsakovas yra pensijinio amžiaus, nedarbingas, gyvenantis tik iš gaunamos 653
Lt pensijos, kitų pajamų neturi, todėl ieškovo reikalaujamos sumos sumokėti
nesugebėtų. Be to, atsakovas serga sunkiomis ligomis, t.y. onkologine liga, II
tipo debetu, širdies nepakankamumu ir aukštu kraujospūdžiu, todėl daug pinigų
išleidžia gydymui. Pilnai patenkintas ieškinys sukeltų sunkias socialines
pasekmes ir pakenktų sveikatai. Atsakovas labai pergyvena dėl jam pareikšto
ieškinio (CK 6.59 str., 6.251 str. 2 d., 6.281 str. 2 d.).
Druskininkų miesto apylinkės teismas 2008-06-09
sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas nusprendė priteisti iš V. A. valstybės naudai 5300
Lt žalą gamtai ir aplinkai atlyginti, kitoje dalyje ieškinį atmesti ir
priteisti iš atsakovo valstybės naudai 159 Lt žyminį mokestį ir 30,20 Lt pašto
išlaidas, t.y. viso 189,20 Lt. Teismas nustatė, kad atsakovas 2007-08-07 149
kvartalo 27 sklype, nuosavybės teise priklausančiame miškų ūkio paskirties žemės sklype, turėdamas leidimą kirsti
mišką, iškirto mišką, rovė kelmus ir 3200 m2 plote sunaikino
miško paklotę, nustumdamas derlingą žemės paviršių
ir palikdamas nederlingą dirvos sluoksnį. Atsakovas savo veiksmais pažeidė LR
Miškų įstatymo 9 str. 2 d., 2003-12-18 LR Aplinkos ministro įsakymo Nr. 659
„Dėl miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų bei miško želdinimo darbų, želdinių
apskaitos bei vertinimo metodikos patvirtinimo“ 19 p., tuo padarydamas
16000 Lt žalą gamtai ir aplinkai. Už padarytą pažeidimą atsakovui administracinio teisės pažeidimo byloje 2007-08-10 nutarimu buvo paskirta 200 Lt bauda.
Nutarimo atsakovas neskundė, administracinę baudą sumokėjo gera valia. Įstatyme
numatyta kiekvieno gamtos išteklių naudotojo, tame tarpe ir atsakovo, pareiga
racionaliai ir taupiai naudoti gamtos išteklius, nepažeisti aplinkos apsaugos
reikalavimų. Tai reiškia, jog miško atsodinimas, dirvos miško sodinimui
paruošimas turi būti vykdomas laikantis imperatyvių aplinkos apsaugos
reikalavimų. Dirvos miško atsodinimui parengimo tvarka ir būdai yra detaliai
reglamentuoti 2003-12-18 Aplinkos ministro įsakyme Nr. 659, kuriame numatyta, kad dirva ruošiama ištisai arba iš dalies. Ištisai dirva ruošiama šiais
būdais: ariant, frezuojant, kultivuojant, lėkščiuojant visą želdavietę arba
želvietę. Iš dalies dirva ruošiama šiais būdais: išariant vagas ar juostas,
padarant aikšteles, duobutes, kauburėlius, supurenant dirvožemį volais. Teismas
iš bylos medžiagos nustatė, kad atsakovas, ruošdamas dirvą miško atsodinimui,
nesilaikė šių imperatyvių norminio akto reikalavimų. Iš atsakovo pateiktų foto
nuotraukų matyti, kad miško dirva, ruošiant ją miško sodinimui, nesuarta,
nesufrezuota, nekultivuota ar kitaip laikantis norminių aktų reikalavimų
paruošta miško sodinimui, o nustumta į sklypo pakraščius, sklypas sulygintas,
nepaliekant miško paklotei būdingo dirvos sluoksnio (samanų, nukritusių lapų,
spyglių, žievių). Šias aplinkybes patvirtino ir ieškovo pateiktos foto
nuotraukos, iš kurių taip pat matyti, kad sklypas sulygintas, dirvos sluoksnis
nustumtas į sklypo pakraščius, nepaliekant miško paklotei būdingo dirvos
sluoksnio. Teismas, konstatavęs, kad atsakovas teismo posėdžio metu ir pats
nurodė, kad išrovęs kelmus, duobes užlygino buldozerio pagalba jas užstumdamas,
pažymėjo, kad, ruošiant dirvą miško sodinimui norminių aktų nenumatytomis
priemonėmis (stumdant buldozeriu), buvo pažeista miško paklotė. Nors teismo
posėdžio metu liudytojai parodė, kad atsakovas miško paklotės nesunaikino, o
tik išvežė šiukšles ir užlygino buvusias duobes, tačiau jais tikėti teismas
neturėjo pagrindo, kadangi liudytojų parodymai prieštaravo foto nuotraukose
užfiksuotoms aplinkybėms, byloje esantiems rašytiniams įrodymams
(administracinio teisės pažeidimo protokolui, administracinės teisės pažeidimo
nutarimui). Teismas, pažymėjęs, jog liudytojus L. B. , D.
A. su atsakovu sieja artimi giminystės ryšiai (D. A. yra atsakovo sūnus, o L. B. atsakovo anūkė), o liudytojai R. B. ir J. A. yra atsakovo artimi kaimynai, jų parodymus
vertino kritiškai. Atsakovui sutvarkius apšiukšlintą aplinką, liudytojams
estetinis vaizdas pasikeitė, pagerėjo, tačiau ši aplinkybė savaime neįrodė, kad
nebuvo padaryta žala gamtai ir aplinkai. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas,
ruošdamas dirvą miško sodinimui norminių aktų nenumatytomis priemonėmis
(stumdant buldozeriu), sunaikino miško paklotę ją nustumdamas į sklypo
pakraščius, tuo padarydamas žalą gamtai ir aplinkai. Teismas pažymėjo, jog ieškovas, įrodinėdamas žalos
dydį, teismo posėdžio metu sutikslino žalos dydį ir pateikė žalos
apskaičiavimą, tuo tarpu atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių šį žalos
apskaičiavimą, nepaneigė atsakovo kaltės prezumpcijos, todėl yra teisinis
pagrindas žalos atlyginimą priteisti iš atsakovo. Teismas konstatavo, jog
atsakovo atstovo nurodytos aplinkybės, jog ieškinyje nurodytas ne tas leidimo
kirsti mišką numeris, projekte Nr. 88 nurodytas ne tas kvartalo numeris, negali
būti vertinamos kaip pagrindas atmesti ieškinį dėl žalos gamtai ir aplinkai
atlyginimo. Teismas, atsižvelgęs į liudytojo A. Ž. , rengusio minėtą projektą, parodymus, patį
projektą, kuriame nubraižytas atsakovo priklausančio žemės sklypo planas, miško
kvartalo numeris nurodytas teisingai – 149, tačiau nurodant projekto (plano)
koordinates kvartalo numeris nurodytas ne tas – 126, taip pat ieškovo pateiktą
sunaikintos miško paklotės ploto brėžinį padidintu masteliu, kuriame miško
kvartalo numeris nurodytas – 149, padarė išvadą, jog brėžinio (plano) autorius A. Ž. , nurodydamas miško
kvartalo numerį, suklydo, padarė spausdinimo – rašymo klaidą, todėl nėra
pagrindo teigti, jog nėra įrodymų, kad miško paklotė sunaikinta 149 kvartale.
Kadangi ATPK nenumato galimybės bendros kompetencijos teismams institucine
tvarka peržiūrėti nutarimus, priimtus dėl administracinės teisės normų
pažeidimų, teismas nevertino atsakovo atstovo argumentų, jog, sprendžiant
atsakovo patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimą, buvo padaryta teisės
normų taikymo klaida. Teismas pažymėjo, jog gamtai padarytos žalos atlyginimas
sprendžiamas ne administracinėje byloje, bet civilinio proceso normų nustatyta
tvarka, todėl, sprendžiant klausimą dėl atsakovo pareigos atlyginti žalą,
padarytą gamtai ir aplinkai, minėtos aplinkybės teisinės reikšmės neturi.
Teismas konstatavo, jog įstatymas teismui suteikia teisę sumažinti žalos dydį.
Teismas iš byloje esančių įrodymų nustatė, kad atsakovas turi nekilnojamojo
turto, tačiau yra garbaus amžiaus, gauna II grupės valstybinę socialinio
draudimo invalidumo pensiją, serga sunkiomis ligomis, yra onkologinis ligonis,
jo pajamos per mėnesį sudaro tik 669,33 Lt, todėl yra pagrindo manyti, kad dėl
visiško nuostolių atlyginimo gali atsirasti nepriimtinų ir sunkių pasekmių,
t.y. sunki finansinė našta mažas pajamas gaunančiam, ligotam, garbaus amžiaus
asmeniui. Teismas, mažindamas priteistinos žalos dydį, atsižvelgė ir į tai, kad
atsakovas, būdamas garbaus amžiaus, netinkamai suprato teisės aktus,
reglamentuojančius dirvos ruošimo medžių sodinimui tvarką, todėl atsakovo
veiksmuose nebuvo piktybiškumo ir tyčios. Teismas, atsižvelgęs į sunkią
atsakovo materialinę padėtį, į tai, kad atsakovo veiksmuose nėra piktybiškumo
ir tyčios, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais,
konstatavo, jog yra pagrindas sumažinti žalos gamtai ir aplinkai dydį iki sumos,
artimos trečdaliui padarytos žalos, t.y. iš atsakovo priteisė 5300 Lt žalą, padarytą
gamtai ir aplinkai. Teismas pažymėjo, kad ieškovas – Alytaus regiono aplinkos
apsaugos departamentas yra valstybės įgaliota institucija ginti valstybės
interesus aplinkos apsaugos srityje, todėl žala gamtai ir aplinkai iš atsakovo
priteistina ne konkrečiai valstybinei institucijai – Alytaus regiono aplinkos
apsaugos departamentui, bet valstybei (CK 1.5 str. 4 d., 6.246 str., 6.251
str., CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 3 p., 96 str., Aplinkos
apsaugos įstatymo 14 str. 2 d. 2 p.).
Atsakovas V.
A. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Druskininkų
miesto apylinkės teismo 2008-06-09 sprendimą ir priimti naują sprendimą –
ieškinį atmesti. Teismo sprendimas nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas,
remdamasis LR Aplinkos ministro įsakymo Nr.
659 „Dėl miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų bei miško želdinimo darbų,
želdinių apskaitos bei vertinimo metodikos patvirtinimo“ 20 p., padarė
nepagrįstą išvadą, jog atsakovas gamtai padarė žalą, neleistinu būdu
tvarkydamas kirtimvietę. Minėtame įsakyme nėra nurodyta, kokiomis priemonėmis
ruošiamas kirtimvietės sklypas, kai jame išlikusios apkasų duobės ir duobės,
likusios po kelmų išrovimo, t.y. įsakyme numatytas ištisinis ir dalinis dirvos
paruošimas tik, kai kirtimvietės dirva lygi. Įsakymas nedraudžia tvarkyti
kirtimvietės sklypo duobes tokiu būdu ir tokiomis priemonėmis, kokiomis tvarkė
atsakovas. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad po miško kirtimo,
kirtimvietę tvarkyti buvo būtina, nes joje buvo II Pasaulinio karo apkasų
duobės ir duobės atsiradusios po kelmų išrovimo. Lyginant kirtimvietę su buldozeriu,
atsargiai važiuojančiu atbuline eiga ir tokiu būdu užlyginant duobes, nebuvo
sunaikinta miško paklotė. Teismo sprendime nenurodyta, kaip buvo sunaikinta
miško paklotė, taip pat nėra ir tvirtos išvados, jog atsakovas sunaikino miško
paklotę. Atsakovo nuomone, teismo sprendimas negali būti grindžiamas
tikėtinumu, jog atsakovas,
ruošdamas dirvą miško sodinimui norminių aktų nenumatytomis priemonėmis
(stumdant buldozeriu), sunaikino miško paklotę, ją nustumdamas į sklypo
pakraščius, tuo padarydamas žalą gamtai ir aplinkai. Ieškovas nepateikė jokių
dokumentų, įrodančių, kad miško paklotė buvo sunaikinta. Byloje esantys
dokumentai tik įrodė, kad 3200 kv.m. sklypo dalyje buvo atliekami dirvos
tvarkymo darbai, tačiau nėra specialistų išvados, kad miško paklotė buvo
sunaikinta ir neliko sąlygų augti samanoms, žoliniams augalams, grybams,
puskrūmiams ir kerpėms ir t.t., nenustatyta ar neliko mikroorganizmų būdingų
bruknešilių paklotėms ir ar neliko sąlygų jiems egzistuoti. Turėjo būti
atsižvelgta į tai, kad plynas miško kirtimas 0,5000 ha sklype buvo atliktas
2007 m. vasario mėn., o kirtimvietės tvarkymas vyko 2007 m. vasaros pabaigoje.
Šiuo atveju turėjo būti mokslinės išvados, koks buvo tiesioginis saulės
spindulių poveikis vasaros metu kirtimvietės organizmams, t.y. nuo ko jie žuvo,
jeigu žuvo: nuo saulės spindulių ar nuo atsakovo veiklos tvarkant kirtimvietę.
Ieškovo teiginys, jog atsakovo sunaikintos miško paklotės atstatyti jau
negalima, nes mikroorganizmai jau sunaikinti, visiškai nepagrįstas, kadangi
byloje nėra tokios specialisto išvados. Atsakovo pateiktos fotonuotraukos
nepagrindė ieškovo teiginio, kad miško paklotė buvo sunaikinta, o, priešingai,
iš jų akivaizdu, kad auga bruknešiliui būdingi augalai, t.y. miško paklotė yra
išlikusi, nes išlikusios tokios pačios sąlygos augalams augti. Atsakovo
nuomone, žala gamtai ir aplinkai nebuvo įrodyta, todėl nepagrįstai iš atsakovo
priteistas 5300 Lt žalos atlyginimas. Be to, ieškovo pateiktuose dokumentuose
labai daug esminių neatitikimų, iš kurių galima daryti išvadą, jog pažeidimas
buvo padarytas 126 kvartale, o ne 149.
Ieškovas LR Aplinkos ministerijos Alytaus regiono
aplinkos apsaugos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė palikti Druskininkų
miesto apylinkės teismo 2008-06-09 sprendimą nepakeistą.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Kolegija pažymi, kad byla nagrinėjama apeliacinio
skundo ribose.
Nagrinėjant bylas dėl žalos atlyginimo, yra būtina
nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, būtinas jai atsirasti:
neteisėtus atsakovo veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei
atsiradusios žalos, o taip pat atsakovo kaltę.
Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas iš dalies ieškovo
reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo, detaliai pasisakė dėl civilinės
atsakomybės sąlygų buvimo nagrinėjamos bylos atveju. Kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl
pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra
objektyviai ir teisingai įvertinti įrodymai, visapusiškai įvertintos ir
išnagrinėtos visos bylai reikšmingos aplinkybės.
Įstatymų
leidėjas, reglamentuodamas žalos aplinkai sąvoką, nustatė, kad tai yra tiesiogiai
ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (įskaitant ir
saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę) pokytis arba jų
funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar
žmonėms (visuomenei), pablogėjimas.
Pripažįstama, kad žala aplinkai padaryta,
jeigu yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis.
Įstatymų leidėjas nustato
bendrą fizinių ir juridinių asmenų pareigą saugoti aplinką bei gamtos
išteklius. Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles ieškovas,
pareikšdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo, privalo įrodyti atsakovo
neteisėtus veiksmus, žalos padarymo faktą ir dydį, priežastinį ryšį tarp
neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo. Kadangi kaltė yra preziumuojama,
atsakovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, turi įrodyti, kad jo
kaltės dėl žalos atsiradimo nėra.
Dėl šios priežasties teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad ieškovas neįrodė atsakovo
kaltės. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad atsakovas,
lygindamas kirtimvietę, sunaikino miško
paklotę, ją nustumdamas į sklypo
pakraščius, tuo padarydamas žalą gamtai ir aplinkai. Tai sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, kad
tokiais veiksmais aplinkai buvo padaryta žala. Tai, koks buvo saulės spindulių poveikis kirtimvietės organizmams, neturi
teisinės reikšmės atsakovo civilinei atsakomybei. Byloje nėra duomenų,
sudarančių teisinį pagrindą atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės.
Kolegija pažymi, kad atsakovas nepateikė
jokių įrodymų, sudarančių teisinį pagrindą mažinti jau pirmosios instancijos
teismo sumažintą žalos dydį arba atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės.
Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatas žala yra
asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai
nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų
buvę neteisėtų veiksmų. Ieškovas, įrodinėdamas žalos dydį, pateikė žalos
apskaičiavimą, remdamasis LR Vyriausybės 2002-02-12 nutarimu Nr. 521
patvirtinta Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veikla miškuose padarytos
žalos aplinkai atlyginimo ir Fizinių bei juridinių asmenų neteisėta veikla
miškuose padarytos žalos miško valdytojų, savininkų ir naudotojų miškui, turtui
ar interesams atlyginimo dydžiais. Teisėjų
kolegija konstatuoja, kad ieškovas įrodė žalos dydį, nes tiek faktinis, tiek
juridinis žalos dydžio pagrindimas yra tinkami. Atsakovui nepateikus įrodymų,
paneigiančių šį žalos apskaičiavimą, ir nepaneigus jo kaltės prezumpcijos, yra
teisinis pagrindas žalos atlyginimą priteisti iš atsakovo pagal pirmosios
instancijos nustatytą dydį. Teisėjų
kolegija pažymi, kad paties atsakovo pateiktos fotonuotraukos pagrindė žalos
padarymo faktą, kad miško paklotė buvo sunaikinta (b.l. 17). Tokiu būdu žala
gamtai ir aplinkai buvo įrodyta ir pagrįstai iš atsakovo priteistas 5300 Lt
žalos atlyginimas. Kolegija pažymi, kad
žalos suma atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, nes
atsakovas privalo atlyginti padarytą žalą. Kolegija daro išvadą, kad yra visos
būtinosios sąlygos civilinei atsakomybei kilti. Kolegija
nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad
atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti
skundžiamą sprendimą, kuris yra iš esmės teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir
procesinės teisės normos iš esmės pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str.,
330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo
sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais
motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta
teisingai (LR CK 1.2 str., 1.5 str., 1.125 str. 8 d., 1.136 str. - 1.138 str.,
6.245 str. – 6.250 str., 6.281 str. 1 d., Aplinkos apsaugos įstatymo 1 str., 9
str., 32 str.; Miškų
įstatymo 9 str. 2 d. ir 5 d.; CPK 2 str., 5 str., 7 str., 79 str., 80 str. 93
str., 96 str., 177 str. - 179 str., 185 str., 197 str., 313 str., 320 str., 328
str.).
Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas
atmetamas, kolegija daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo priteisti
apeliantui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas (LR CPK 88 str., 93 str.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK
326 str. 1 d. 1 p., kolegija
n u t a r ė:
Palikti
Druskininkų miesto apylinkės
teismo 2008 m. birželio 9 d. sprendimą nepakeistą.
Kolegijos
pirmininkė
Neringa Švedienė
Teisėjai
Dalia
Kačinskienė
Petras Jaržemskis