Civilinė byla Nr. 2VP-5212-1000/2021

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02694-2021-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2;

3.2.7.1; 3.5.1

(S)

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. birželio 11 d.

Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Šarūnė Butkuvienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolio Mariaus Alšausko prašymą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys – Ž. Š. (išieškotoja), M. G. (skolininkas), išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Vaiko teisių apsaugos skyrius).

Teismas

n u s t a t ė :

1.       pareiškėjas antstolis Marius Alšauskas prašo suinteresuotą asmenį – skolininką M. G. nubausti iki 300 Eur pinigine bauda už kiekvieną sprendimo neįvykdymo atvejį išieškotojos Ž. Š. naudai. Prašymą motyvuoja tuo, jog M. G. nevykdo Panevėžio apygardos teismo 2021 m. kovo 16 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. nepristato nepilnamečių vaikų L., J. ir K. į Panevėžio socialinių paslaugų centrą susitikti su motina Ž. Š..

2.       Suinteresuotas asmuo išieškotoja Ž. Š. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė ir savo pozicijos dėl pareiškimo neišdėstė.

3.       Suinteresuotas asmuo skolininkas M. G. nesutinka su pareiškimu, mano, kad jis yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti atmestas. M. G. atsiliepime nurodo, jog antstolis nemotyvavo savo pareiškimo, o tik deklaratyviai nurodo, jog surinkta pakankamai įrodymų, kad M. G. nevykdo Panevėžio apygardos teismo 2021 m. kovo 16 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Be to, nurodo, jog jis pateikė antstoliui Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjos Loretos Miltenytės 2021 m. gegužės 3 d. nutartį, kuria atmestas jo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Nutartyje buvo nurodyta, jog sprendimas byloje nėra įsiteisėjęs, todėl taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. stabdyti teismo sprendimo rezoliucinės dalies 4.1, 4.3 punktų vykdymą nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, M. G. teigimu, jis suprato, jog kol teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, tol jam neprivalu vykdyti teismo sprendimo. Remdamasis nurodytais argumentais prašo atmesti antstolio pareiškimą.

4.       Išvadą teikianti institucija pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog M. G. dėl situacijos pateikė paaiškinimą, jog teismo sprendimą jis vykdė iki 2021 . gegužės 6 d. Jis sudarė sąlygas vaikams bendrauti su motina, nors vaikai to nenorėjo, po bandymų bendrauti su motina vaikai buvo dirglūs, nervingi. M. G. 2021 m. balandžio 28 d. vežė vaikus į Panevėžio socialinių paslaugų centrą, tačiau vaikai nenorėjo lipti iš automobilio, taip pat vaikus atvežė ir 2021 m. gegužės 5 d., vaikai vėl atsisakė lipti iš automobilio. Be to, M. G. teigimu, jis 2021 m. gegužės 5 d. konsultavosi su advokatu S. Butkevičiumi, kuris jam paaiškino, jog kol sprendimas byloje nėra įsiteisėjęs, jis jo neprivalo vykdyti, todėl M. G. daugiau vaikų į Panevėžio socialinių paslaugų centrą nevežė. Vaiko teisių skyrius, siekdamas išsiaiškinti situaciją, kreipėsi į Panevėžio socialinių paslaugų centrą ir gavo raštą dėl minimos situacijos. Apibendrindamas surinktą informaciją, Vaiko teisių apsaugos skyrius mano, jog antstolio pareiškimas dėl baudos skyrimo neturėtų būti tenkinamas, kadangi M. G. stengėsi vykdyti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki 2021 m. gegužės 5 d., tačiau vaikai nenorėjo bendrauti su motina, o po nurodytos datos teismo nutarties nevykdė dėl advokato klaidingai pateiktos konsultacijos.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Pareiškimas tenkinamas.

5.       Įsiteisėję teismo sprendimai, nutartys yra privalomi visiems asmenims ir neabejotinai turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 18 straipsnis). Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas teismo sprendimus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus ir kt., išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą, o už antstolio reikalavimo nevykdymą ar kliudymą antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimo dieną (CPK 585 straipsnio 1, 2 dalys).

6.       Skolininko atsakomybė už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymą reglamentuojama specialiosios teisės normos – CPK 771 straipsnis. Taigi teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo faktas ir už tai atsakingas tėvas (motina) nustatomi CPK 771 straipsnyje įtvirtinta tvarka. Remiantis šio straipsnio 1 dalimi, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Pagal aptariamo straipsnio 6 dalį, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai. 

7.       Pasisakydamas dėl CPK 771 straipsnio taikymo bylose dėl teismo sprendimu nustatytos atskirai gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą antstolis surašo ir teismui perduoda tik nustatęs esant pakankamai objektyvių duomenų apie teismo sprendimo (nutarties) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos neįvykdymą.

8.       Iš antstolio pareiškimo ir pateiktos vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad antstoliui pateikta vykdyti Panevėžio apygardos teismo 2021 m. kovo 16 d. nutartis dėl laikinos vaikų ir skyrium gyvenančios motinos bendravimo tvarkos nustatymo (3-10 vykdomosios b. l.). Skolininkas iš esmės neginčija aplinkybių, kad nebuvo tinkamai užtikrintas teismo nutartimi nustatytos vaikų ir skyrium gyvenančios motinos bendravimo tvarkos įgyvendinimas bei laikosi pozicijos, kad byloje jau priimtas sprendimas, kuriuo nustatyta kitokia Ž. Š. ir vaikų bendravimo tvarka, sprendimas yra apskųstas, ir kol sprendimas nėra įsiteisėjęs, tol jis neprivalo vykdyti Panevėžio apygardos teismo 2021 m. kovo 16 d. nutarties.

9.       Nagrinėjamu atveju antstolis, 2021 m. gegužės 14 d. gavęs išieškotojos kreipimąsi dėl teismo nutartimi nustatytos laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nevykdymo (1 vykdomosios b. l.), 2021 m. gegužės 17 d. priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, išsiuntė šį patvarkymą skolininkui (11, 13, vykdomosios b. l.). Skolininkas 2021 m. gegužės 26 d. pateikė antstoliui atsakymą, kuriame nurodė, jog sprendimas byloje priimtas 2021 m. balandžio 2 d., kuris šiuo metu yra apskųstas (17 vykdomosios b. l.). Antstolis, atsakydamas skolininkui į jo paaiškinimą, nurodė, jog teismo sprendimas yra neįsiteisėjęs, todėl iki jo įsiteisėjimo turi būti taikomos teismų pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl vaikų bendravimo tvarkos su motina (27 vykdomosios b. l.). Skolininkas antstoliui pakartotinai atsiuntė paaiškinimą, kuriame nurodė, jog vykdo 2021 m. gegužės 3 d. teismo nutartį, todėl vaikų neveža. Pasiūlė kreiptis į teismą dėl sprendimo išaiškinimo (29-30 vykdomosios b. l.). Išieškotoja 2021 m. gegužės 26 d. antstoliui nurodė, jog 2021 m. gegužės 19 d. buvo atvykusi į susitikimą su vaikais, tačiau M. G. vaikų neatvežė (28 vykdomosios b. l.). Panevėžio socialinių paslaugų centras 2021 m. gegužės 31 d. informavo antstolį, jog M. G. Panevėžio apygardos teismo 2021 m. kovo 16 d. nutarties nevykdo ir nepilnamečių vaikų K., L. ir J. į susitikimo vietą su motina Ž. Š. į Panevėžio socialinių paslaugų centrą, esantį A. Mackevičiaus g. 55A, Panevėžys, kovo 17 d., balandžio 14 d., balandžio 21 d., gegužės 5 d., gegužės 12 d., gegužės 19 d., gegužės 26 d. neatvežė. Vaikai turi teisę bendrauti su abiem tėvais ir M. G. turi pareigą užtikrinti tokį bendravimą, atvežant vaikus į pasimatymus su motina kiekvieną trečiadienį nuo 15 iki 17 val., adresu A. Mackevičiaus g. 55A, Panevėžys. Motina Ž. Š. į susitikimus su vaikais atvyksta numatytu laiku, niekada nevėluoja (31 vykdomosios b. l.). Antstolis, perduodamas teismui spręsti klausimą dėl Panevėžio apygardos teismo 2021 m. kovo 16 d. nutarties nevykdymo, 2021 m. gegužės 31 d. sprendimų neįvykdymo akte nurodė, kokiais konkrečiais vaikų tėvo veiksmais (neveikimu) pasireiškė teismo nutarties neįvykdymas ir kokios aplinkybės (įrodymai), antstolio vertinimu, patvirtina šiuos veiksmus (neveikimą) (32 vykdomosios b. l.).

10.       Nagrinėjamu atveju skolininkas M. G. iš esmės nenurodė nei antstoliui, nei teismui jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių jis nevykdo Panevėžio apygardos teismo 2021 m. kovo 16 d. nutarties. Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktas M. G. paaiškinimas patvirtina, jog M. G. du kartus (t. y. 2021-04-28 ir 2021-05-05) buvo atvežęs vaikus iki Panevėžio socialinių paslaugų centro, tačiau vaikai nelipo iš automobilio ir nenorėjo bendrauti su motina. Iš pateiktų atvejo aprašymų nustatyta, jog M. G. neigiamai nusiteikęs prieš Ž. Š., neskatina vaikų bendrauti su motina, apie ją nekalba, nesiekia užtikrinti vaikų bendravimo su Ž. Š., ryšio tarp jų palaikymo. Vėliau gi M. G. nurodo, jog byloje jau priimtas teismo sprendimas, ir kol jis nėra įsiteisėjęs, tol jis neturi vykdyti teismo nutarties, taip jam esą pakonsultavo advokatas, tačiau pažymėtina, jog teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. tai yra laikino vaikų bendravimo su motina, turi būti vykdoma, iki įsiteisės sprendimas byloje. Šiuo metu teismo sprendimas yra priimtas, tačiau jis nėra įsiteisėjęs – pats M. G. sprendimą apskundė apeliacine tvarka ir apeliacinės instancijos teismas dar nėra priėmęs procesinio sprendimo byloje. Priešingai nei M. G. nurodė jo advokatas, Panevėžio socialinių paslaugų centro psichologė, socialiniai darbuotojai, taip pat antstolis M. G. pažymėjo, jog nutartis dėl laikinos vaikų bendravimo su motina tvarkos turi būti vykdoma, tačiau M. G. į tai nereaguoja. Iš atvejo aprašymų taip pat nustatyta, kad M. G. skatinamas vykdyti teismo nutartį dėl laikinos vaikų bendravimo su motina tvarkos, jam rekomenduojama stengtis atkurti nutrūkusį vaikų ir motinos ryšį, tačiau savo elgesio M. G. nekeičia. Taip pat pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kad Ž. Š. būtų nustatyti ribojimai artintis prie savo vaikų, nėra duomenų apie atliekamus ikiteisminius tyrimus dėl jos neteisėto elgesio vaikų atžvilgiu ar kitų aplinkybių, dėl kurių Ž. Š. negalėtų bendrauti su vaikais Panevėžio socialinių paslaugų centre šiame bendravime dalyvaujant socialiniam darbuotojui.

11.       Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju skolininkas (vaikų tėvas) be pakankamo pagrindo nevykdė teismo nutartimi nustatytos laikinos skyrium gyvenančios motinos bendravimo su vaikais tvarkos. Skolininkas neturėjo pagrindo neleisti motinai susitikti su vaikais, todėl negalėjo vienašališkai keisti ir teismo nutartimi nustatytos laikinos vaikų bendravimo su atskirai gyvenančia motina tvarkos vykdymo.

12.       Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, jog skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma. Tai reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokių konkrečių įstatyme įtvirtintų nuostatų ar kriterijų. Tokiu atveju teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017). Baudos skyrimo tikslas – paskatinti skolininką vykdyti antstolio reikalavimą, o ne jį nubausti, todėl teismas, svarstydamas baudos dydį už tęstinį pažeidimą (nevykdymą), gali modeliuoti, kaip veiksmingai nustatomas baudos dydis padėtų paskatinti operatyviau vykdyti antstolio reikalavimą. Tačiau už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta bauda atlieka kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012).

13.       Teismas atsižvelgęs į tai, kad antstolis pirmą kartą kreipiasi į teismą dėl baudos skolininkui skyrimo, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju skolininkui už teismo nutartimi nustatytos laikinos skyrium gyvenančios motinos bendravimo su vaikais tvarkos nevykdymą yra pagrindas skirti vienkartinę 100 Eur baudą išieškotojos naudai. Teismo vertinimu, tokio dydžio bauda yra adekvati skolininko padarytam pažeidimui ir leisianti pasiekti sankcijos skyrimo tikslus, nepažeis nepilnamečių vaikų interesų (CPK 18 straipsnis, 593 straipsnis, 771 straipsnio 1, 6 dalys).

14.       Teismas išaiškina suinteresuotiems asmenims, kad bet kuris iš tėvų, iš esmės pasikeitus aplinkybėms, dėl kurių negalima vykdyti teismo nutartimi patvirtintos skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos, t. y. konkrečiu joje įtvirtintu būdu, turi galimybę kreiptis į teismą, prašydami pakeisti teismo nustatytą skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo tvarką su vaikais.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 593, 771 straipsniais, teismas

n u t a r i a :

pareiškimą tenkinti.

Skirti skolininkui M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 100,00 Eur (vieno šimto eurų 00 ct) vienkartinę baudą už Panevėžio apygardos teismo 2021 m. kovo 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2S-156-252/2021, nustatytos laikinos išieškotojos Ž. Š. bendravimo tvarkos su vaikais nevykdymą, išieškotojos Ž. Š. naudai.

Nutarčiai įsiteisėjus grąžinti antstoliui vykdomąją bylą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja                                                                                                                      Šarūnė Butkuvienė