Civilinė byla Nr. e2S-213-910/2019

Teisminio proceso Nr. 2-48-3-02680-2018-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.11; 3.3.2.4.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. sausio 31 d.

Vilnius

        Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo S. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės BUAB „Elsi“ ieškinį atsakovui S. P. dėl nuostolių atlyginimo,

n u s t a t ė :

                                                                 I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 22 058,80 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė taip pat pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui priklausantį turtą, esantį pas atsakovą ar trečiuosius asmenis. Šį prašymą ieškovė grindė tuo, kad ieškinio suma atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, yra didelė.

II. Pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo esmė

3.       Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 26 d. nutartimi ieškovės prašymą patenkino – pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir ieškovės reikalavimo užtikrinimui areštavo atsakovo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, turtines teises bei pinigines lėšas, taip pat pas trečiuosius asmenis esantį ir atsakovui priklausantį turtą iš esmės neviršijant reikalavimo sumos – 22 058,80 Eur.

4.       Teismas, įvertinęs ieškinio sumą (22 058,80 Eur), aplinkybę, kad atsakovas yra fizinis asmuo, ir tai, kad byloje nėra duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, sprendė, jog šios aplinkybės suponuoja pakankamą pagrindą taikyti atsakovo atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones.

5.       Teismas nurodė, kad įžvelgia grėsmės teismo sprendimo įvykdymui tikimybę ieškinio tenkinimo atveju, nes turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl fiziniam asmeniui didelės pinigų sumos, o tokia reikalavimų suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką. Esant tokioms aplinkybėms teismas padarė išvadą, kad tikslinga atsakovo atžvilgiu taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6.       Atskiruoju skundu pareiškėjas (skolininkas) prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 26 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

6.1.                      Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui turi būti reali, o ne hipotetinė, antraip tektų pripažinti, kad vien kreipimosi į teismą faktas dėl didelės sumos priteisimo savaime yra pakankamas tokio išimtinio procesinio instituto, kaip laikinosios apsaugos priemonės, taikymui.

6.2.                      Nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareikšto ieškinio suma yra didelė, tačiau nenurodė jokių motyvų, kodėl vien didelė ieškinio suma turėtų būti vertinama kaip savaime sukelianti grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

6.3.                      Remiantis Turto arešto aktų registro duomenimis, antstolė B. Č., vykdydama skundžiamą nutartį, aprašė atsakovui nuosavybės teise priklausantį turtą. Antstolės 2018 m. lapkričio 27 d. Turto apraše nurodyta, kad atsakovui kartu su sutuoktine nuosavybės teise priklauso ne vienas žemės sklypas, atsakovas turi kelis šaunamuosius ginklus, UAB „Priekabos Jums“ akcijų. Turto apraše taip pat yra aprašytos ir atsakovo piniginės lėšos. Antstolės aprašytas turtas savo verte viršija taikytų laikinųjų apsaugos priemonių dydį, t. y. 22 058,80 Eur sumą. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad ieškovės nurodyti argumentai dėl atsakovo blogos turtinės padėties ir galimos grėsmės teismo sprendimo įvykdymui yra nepagrįsti.

6.4.                      Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime negali pagerinti atsakovo turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti jį, todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti. Ieškovė prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nenurodė jokių argumentų ir nepateikė duomenų apie tai, kad atsakovas elgtųsi nesąžiningai, imtųsi ar ketina imtis veiksmų, kuriais bandytų nuslėpti, perleisti savo turtą ar lėšas kitiems asmenims, ar kitais būdais sumažinti turimą turtą.

7.       Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašė atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, taip pat priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

7.1.                      Nekilnojamojo turto registro išrašai patvirtina, kad dalis atsakovui priklausančių žemės sklypų yra areštuoti kreditorės Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) naudai. Tai, kad apelianto turtas yra areštuotas kito kreditoriaus naudai, neginčijamai įrodo, jog apeliantas vengia vykdyti pinigines prievoles kreditoriams. Toks apelianto elgesys įrodo jo nesąžiningumą.

7.2.                      Net ir tuo atveju, jei apeliantas prievolių kitiems kreditoriams nevykdo ne dėl nesąžiningumo, o dėl sunkios finansinės situacijos, tai taip pat sudaro pagrindą išvadai, kad ieškinio patenkinimo atveju teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas, nes atsakovas turi neįvykdytų prievolių kitam kreditoriui. Atsiradus dar ir ieškovės reikalavimui, atsakovas susidurtų su rimtais finansiniais sunkumais vykdant ieškovės reikalavimus. Tai rodo, kad atsakovo finansinė padėtis nėra gera, todėl egzistuoja grėsmė, kad teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas.

7.3.                      Atsakovo turimo turto vos pakanka ieškinio sumai padengti, todėl akivaizdu, kad ieškinio suma atsakovui yra didelė.

7.4.                      Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti negalimas yra preziumuojama tada, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas

8.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo (ir atsiliepimo į jį) faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde (atsiliepime į jį) nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

9.       Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

10.       Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių institutą, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.

11.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalies nuostatomis, laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, kai yra dvi privalomos sąlygos: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo.

12.       Nagrinėjamu atveju nekilo ginčo dėl pirmosios būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – tikėtino ieškinio reikalavimų pagrįstumo. Apeliantas ginčija antrosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti egzistavimą, teigdamas, kad galimos grėsmės teismo sprendimo įvykdymui nėra.

13.       Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl šios sąlygos, pažymėjo, kad ieškinio suma atsakovui, kaip fiziniam asmeniu, yra didelė, galinti objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką.

14.       Dėl antrosios būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės, kad, nesiėmus prašomų priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas – pažymėtina tai, jog teismų praktika šios sąlygos aiškinimo ir taikymo aspektu yra modifikuota bei formuojama ta linkme, kad tokie kriterijai, kaip ieškinio sumos dydis konkrečiam atsakovui ir atsakovo turtinė padėtis, nesuponuoja absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017; 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017; 2018 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-76-464/2018; kt.). Toks aiškinimas grindžiamas tuo, jog laikinųjų apsaugos priemonių institutas nėra skirtas materialinių vertybių sukūrimui arba jų sukaupimui, kad vėliau iš šio turto ar šio turto sąskaita būtų galima iš karto atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017). Lietuvos apeliacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad disponavimo turtu ribojimų nustatymo iki ginčo išsprendimo iš esmės paskirtis yra konservacinė. Tokių priemonių taikymo paskirtis ir tikslas yra išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovo) turtą, kai yra bent tikėtinų duomenų apie atsakovo galimą nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą, kitaip jį apsunkinti ar apie kitokį jo elgesį, nesuderinamą su sąžiningo asmens elgesio principu, turint siekį išvengti atsiskaitymų su savo kreditoriais ar prievolių jiems vykdymo (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-96-302/2017; 2018 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-76-464/2018; kt.). Dėl to laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašūs atvejai (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje 2-28-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1084-464/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016 ir kt.).

15.       Pažymėtina, kad finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra visiškai skirtingos faktinės situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir/ar piniginėmis lėšomis apribojimai. Tuo atveju, kai ieškinio reikalavimai patenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtenka, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017).

16.       Šiame kontekste svarbu ir tai, kad nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teisės aktai nepreziumuoja asmens nesąžiningumo, todėl šio išimtinio ir itin antrosios ginčo šalies interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu. Todėl sprendžiant dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones svarbu yra nustatyti ne asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį ir reikalavimo sumą, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudotu asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie šalies jau atlikus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Priešingu atveju, laikinųjų apsaugos priemonių institutas netaikytinas.

17.       Nagrinėjamoje byloje ieškovė duomenų, kurie leistų labiau tikėtinai spręsti apie atsakovo nesąžiningumą (t. y. jo ketinimus imtis kokių nors nesąžiningų priemonių, kuriomis pablogintų savo turtinę padėtį ir, atitinkamai, vėliau apsunkintų teismo sprendimo įvykdymą) nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė (CPK 12, 176 straipsnio 1 dalis, 178, 185 straipsniais). Jokių akivaizdžių aplinkybių, patvirtinančių galimą atsakovo nesąžiningumą, nenustatė ir teismas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės nurodoma aplinkybė, kad dalis atsakovo turto yra areštuota kito kreditoriaus (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos) naudai, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo nesąžiningumo ir spręsti, kad atsakovas turi ketinimų savo turtą paslėpti ar kitaip išvengti pareigos vykdyti būsimą teismo sprendimą. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad nei šiuo metu, nei kada nors anksčiau S. P. kaip atsakovui / skolininkui nebuvo iškelta daugiau civilinių bylų.

18.       Dar vienas svarbus principas, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, yra proporcingumas. Taikant tokias varžančias procesines priemones, kaip turto areštas, visuomet egzistuoja poreikis nepažeisti proceso šalių interesų pusiausvyros ir proporcingumo principo. Proporcingumas yra vienas iš bendrųjų teisės principų. Šio principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek apeliantų teisėtus interesus ir nė vienai iš šalių nesuteikti nepagrįsto pranašumo. Pripažinus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, jog jų nesiėmus galėtų kilti pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinės procesinės priemonės, esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių galėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje.

19.       Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinąsias apsaugos priemones ir nepagrįstai tenkino ieškovės prašymą, nes šioje civilinio proceso stadijoje nenustatyta antrosios būtinos sąlygos (grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui) laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Dėl to apskųsta teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a:

patenkinti atskirąjį skundą.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 26 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės BUAB „Elsi“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. 

Teisėja Laima Ribokaitė