Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2021-09-22][nuasmenintas baudžiamasis įsakymas byloje][e1-1487-1135-2021].docx
Bylos nr.: e1-1487-1135/2021
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Ðiauliø apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūra (Kelmė) prokurorė Renata Šauklienė 291884920 prokuroras
Kategorijos:
Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
BAUDŽIAMOJI TEISĖ
Bendroji dalis
Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
Teismo baudžiamojo įsakymo procesas
Kvalifikuotas fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 2-3 d.)
Tyčia (BK 15 str.)
Bausmių rūšys fiziniams asmenims (BK 42, 46-51 str.)
Specialioji dalis
Kvalifikuotas fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 2-3 d.)
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas (BK III skyrius)
Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
Nusikaltimai žmogaus sveikatai (BK XVIII skyrius)
Nusikaltimai žmogaus sveikatai (BK XVIII skyrius)
Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Nuosprendžio ir nutarties vykdymas
Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str.)
Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str.)
Nuosprendžio pateikimas vykdyti (BPK 342 str.)
Bausmė (BK VII skyrius)
Bausmės skyrimas (BK VIII skyrius)
Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
Bylų supaprastintas procesas (BPK XXXI skyrius)

?

Baudžiamoji byla Nr. e1-1487-1135/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26376-2021-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.12; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.4.

(S)

 

img1 

 

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

 

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2021 m. rugsėjo 22 d.

Raseiniai

 

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Vaiva Bėčienė išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Renatos Šauklienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis deklaruotu gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini), vedęs, dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

J. K. 2021 m. liepos 29 d. apie 01.30 val. namuose, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, smurtavo prieš šeimos narį – nepilnametę dukrą G. K., gimusią (duomenys neskelbtini), tai yra tyčia vieną kartą kumščiu sudavė jai į galvos sritį, padarydamas viršugalvio sumušimą, sukėlė fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė G. K. sveikatą.

Kaltinamasis J. K.parodė, kad 2021 m. liepos 28 d. jis nuo pat ryto visą dieną savo namuose, (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholį, gėrė degtinę. Per visą dieną išgėrė 2 butelius degtinės 0,5 litro talpos, tai yra iš viso 1 litrą degtinės. Vėlai vakare, nuo išgerto didelio kiekio alkoholio, jau buvo stipriai apsvaigęs, tačiau viską gerai prisimena ir gali paaiškinti. Prisimena, kad prieš 12 val. nakties jo dukra G. K. nuėjo miegoti į savo kambarį. Tame kambaryje jau miegojo jo sutuoktinė A. K.. Jis tuo metu dar virtuvėje sėdėjo, miegoti nėjo. Nežino, kiek praėjo laiko, galėjo būti, kaip nurodyta pranešime apie įtarimą, sekančios dienos naktį, tai yra apie 01.30 val., jis nusprendė sumušti savo sutuoktinę A. K.. Paskutiniu metu jie labai pykstasi su A., nesutaria dėl asmeninių priežasčių. Jų nenorėtų įvardinti, nes tai liečia asmeniškai A. ir ne gerąja prasme. Jis pasiėmė šluotą ir nuėjęs į kambarį, kur miegojo jo sutuoktinė A., jai sudavė šluotos kotu. Neprisimena, kur tiksliai sudavė, bet galėjo suduoti vieną kartą per sprandą, kitą kartą – į nugarą ties liemeniu. Mano, dėl jo tokių veiksmų jo sutuoktinė A. fizinio skausmo nepatyrė. Ji vartoja migdomuosius vaistus, kiek atsimena, ji stipriai buvo įmigusi. Prabudusi A. nesiorientavo, kas vyksta. Be to, jis nestipriai jai sudavė ir dar per užtiesalą, tas smūgis tikrai nebuvo stiprus. Šalia mamos buvusi dukra G., tai pamačiusi, puolė ją gelbėti. Ji savo kūnu bandė užstoti savo mamą. Tada jis supykęs, G. vieną kartą kumščiu sudavė į galvą, į plaukuotąją dalį. Tiki, kad dėl suduoto jo smūgio kumščiu G. skaudėjo. Sumušęs ją, iš karto nuėjo miegoti. Patikslina, kad įvykio metu namuose buvo trise: jis, G. ir sutuoktinė A.. A. to įvykio nė neprisimena, nes realiai nebuvo net prabudusi. Kaip ir sakė, ji vartoja stiprius migdomuosius vaistus. Jis dukros G. ir savo sutuoktinės A. atsiprašė, gailėjosi dėl padaryto, pažadėjo, kad daugiau niekada to nepasikartos. Jo dukra G. ir sutuoktinė A. jam atleido, pretenzijų jam nebereiškia, jie susitaikė. Mano, kad tokius jo veiksmus tą naktį įtakojo išgertas didelis kiekis alkoholio, blaivus tikrai taip nebūtų elgęsis. Patikslina, kad tą naktį niekam negrasino ir niekam nesakė, kad papjaus ar kažką panašaus padarys. Jis jokio piktumo niekam neturi, todėl niekam net minčių nėra grasinti. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas, esant galimybei, prašo ikiteisminio tyrimo bylą užbaigti baudžiamuoju įsakymu (b. l. 85-88).

Be kaltinamojo kaltės pripažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktais ir kitais įrodymais.

Nukentėjusioji G. K. parodė, kad ji šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), pas močiutę. Savo namuose nebegyvena nuo 2021 m. liepos 29 d., kuomet stipriai sukonfliktavo su savo tėvu J. K.. 2021 m. liepos 28 d. nuo ryto visą dieną jos tėvas J. K. jų namuose, (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholį. Prisimena, kad jis gėrė degtinę. Tėvas nuo alkoholio stipriai apsvaigo. Ji apie 23.30 val. nuėjo į savo kambarį miegoti. Jos kambaryje taip pat miegojo ir jos mama A. K.. Ji gulėdama lovoje, girdėjo kaip tėvas virtuvėje valgė, o po to apie 00.30 val. ji užmigo. Maždaug apie 1.30 val. pabudo nuo didelio garso, lyg kas griūtų. Virtuvėje, kuri buvo šalia jos kambario, pamatė parverstą stalą. Suprato, kad stalą turbūt parvertė jos tėvas J. K. dėl girtumo arba neišlaikęs pusiausvyros. Tada tėvas J. atėjo į jos kambarį. Jis buvo labai girtas, nes eidamas svyravo. Tėvas rankoje turėjo šluotą ir priėjęs prie mamos, nieko jai nesakęs, šluotos kotu jai sudavė vieną kartą per sprandą, kitą kartą į nugarą ties liemeniu. Jos mama vartoja stiprius migdomuosius vaistus, todėl po suduotų smūgių ji nepabudo, tik šaukė per miegus, kad skauda. Pamačiusi tokį tėvo neadekvatų elgesį, ji pradėjo šaukti „ką darai?“. Tada ji savo kūnu bandė užstoti savo mamą, kad daugiau tėvas mamai nebesuduotų. Tada tėvas kumščiu vieną kartą jai sudavė į galvą, į plaukuotąją dalį. Dėl suduoto smūgio kumščiu jai skaudėjo. Skausmą dešimtbalėje sistemoje vertintų aštuonetu. Dėl suduoto smūgio jai atsirado gumbas. Sumušęs ją, tėvas nuėjo miegoti. Ryte atsibudusi, ėjo į darbą ir juto, kaip jai svaigsta galva. Ji mano, kad galva svaigo nuo suduoto tėvo smūgio kumščiu į galvą. Sumušimo vietą skaudėjo apie savaitę laiko. Įvykio metu namuose buvome trise: ji, jos mama ir tėtis. Mama, kaip ir sakė, miegojo, ji apie tą įvykį išvis nieko neprisimena, neprisimena net, kad buvo pabudusi. Papildo, kad jos tėvas J. K. atsiprašė, gailėjosi, ji jam atleido ir pretenzijų neturi. Mano, tokius jo veiksmus tą naktį įtakojo alkoholis. Vaikų teisių atstovei ji pasakė, kad tėvas jai sudavė į galvą bei grasino papjauti. Ji tiksliai neprisimena, bet jai atrodo iš tikro jos tėvas J. taip sakė, kuomet rankoje laikė šluotą ir sudavė mamai su ja. Šis pasakymas buvo pasakytas jos mamai. Ji nežino, ar tas grasinimas yra realus, galbūt daugiau tai buvo pasakyta dėl to, kad jis buvo labai girtas (b. l. 63-66).

Liudytoja A. K. parodė, kad J. K. yra jos vyras, su kuriuo šiuo metu jų santykiai įtempti ir jie visiškai nebendrauja. 2021 m. liepos 29 d. apie 19 val. iš jų bendrų namų (duomenys neskelbtini) su nepilnamete dukra G., gimusia (duomenys neskelbtini), išsikraustė gyventi pas jos motiną į (duomenys neskelbtini), nes J. K. piktnaudžiauja alkoholiu. Savaitę laiko, diena iš dienos vartoja alkoholinius gėrimus, todėl jo emocinė būklė yra bloga, jis agresyvus, jo veiksmai neprognozuojami. 2021 m. liepos 29 d. ji nuėjo miegoti anksčiau, nes buvo jai blogai su sveikata, vartojo medikų paskirtus vaistus, kad galėtų užmigti. Todėl po vaistų vartojimo jos miegas būna gilus. Tą naktį miegojo dukros G. K. kambaryje ir nieko nejuto, o dukra G. rytojaus dieną papasakojo, kad naktį tėvas girtas blaškėsi virtuvėje, po to nieko nesakęs puolė į kambarį, kur ji miegojo ir du kartus su šluota trenkė jai per strėnas. Ji fizinio skausmo nejuto. Tada dar vieną kartą kumščiu trenkė mergaitei į kairės pusės galvos plaukuotą dalį. Po suduoto smūgio dukra G. išsigando, nes jai buvo netikėta, kad tėvas prieš ją gali naudoti fizinį smurtą, tai buvo pirmas kartas. G. pradėjo verkti, jai skaudėjo galvą, ji bijojo tėvo elgesio, kad nepasikartotų fizinis smurtas. Ryte, kartu su dukra G. automobiliu vyko į darbą, ši jai papasakojo, kas vyko jų namuose naktį. Dukra G. minėjo, kad po suduoto tėvo smūgio jai skauda galvą, matė, kad dukra graudinosi dėl tėvo elgesio, jos akyse buvo baimė ir susirūpinimas, kad tėvas galimai nepakenčia jos mamos ir kaltina ją neištikimybe. 2021 m. rugpjūčio 2 d. po darbo, dukrą G. nuvedė apžiūrai dėl galvos sumušimo į (duomenys neskelbtini) pas šeimos gydytoją. Ji apžiūrėjo ir viską užfiksavo medicininiuose dokumentuose. Ji pati nenukentėjo, fizinis skausmas sukeltas jai nebuvo, šioje situacijoje nukentėjo jos nepilnametė dukra G., pageidauja, kad būtų pradėtas tyrimas ir aplinkybės būtų išsiaiškintos. Ji pati įvykio nematė (b. l. 38-41).

Papildomos apklausos metu A. K. parodė, kad tvirtina anksčiau duotus liudytojo parodymus ir papildo, kad sutuoktinis J. K. jos dukros G. K. ir jos (tai yra nepilnametės dukros įstatyminės atstovės) atsiprašė, nuoširdžiai gailėjosi, pažadėjo daugiau nesmurtauti. Ji ir dukra G. jam atleido, pretenzijų jos nereiškia ir su J. K. susitaikė. Patikslina, kad pirminėje liudytojo apklausoje galėjo suklysti, nurodydama, kur jai tiksliai, tai yra, į kurią kūno vietą, J. K. jai sudavė. Kaip ir sakė, ji viso to įvykio neprisimena, nes vartoja stiprius migdomuosius vaistus, dėl suduotų smūgių šluotos kotu fizinio skausmo nejuto, jokių sumušimų ir mėlynių po įvykio neliko. Todėl pretenzijų, kaip ir nurodė pirminėje liudytojo apklausoje, J. K. neturi dėl jo suduotų smūgių šluotos kotu, pareiškimo nerašys. Kadangi neatsimena pačių suduotų smūgių, netiksliai ankstesnėje apklausoje nurodė, kur jie buvo suduoti. Jai apie tai pasakė jos dukra G., o ji galvodama, kad abu smūgiai suduoti buvo jai per strėnas, tai apklausoje ir nurodė tyrėjai. Tik po to, jai pasitikslinus, dukra G. pasakė, kad vienas J. K. smūgis šluotos kotu buvo suduotas per sprandą, kitas - į nugarą ties liemeniu (b. l. 44-47).

2021 m. rugpjūčio 3 d. Įvykio vietos apžiūros protokole Nr. IBPS-V-1776684-21 ir jo priede – Fotolentelėje Nr. 1 užfiksuota įvykio vieta, esanti ,  (duomenys neskelbtini), A. K. ir J. K. priklausančioje sodyboje. Į sodybos kiemą patenkama iš neasfaltuotos (duomenys neskelbtini) gatvės. Sodybos kiemas neasfaltuotas, apaugęs žole. Jame matosi keletas senų netvarkingų pastatų: (duomenys neskelbtini). Namo kieme stovi akivaizdžiai techniškai netvarkingi raudonos spalvos automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir tamsiai mėlynos spalvos automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su keletu išdaužtų stiklų. Sodybos vidinėje kiemo pusėje esančios namo lauko durys užrakintos, todėl į namą patenkama pro kitoje jo pusėje (iš gatvės pusės) esančias nerakintas baltos spalvos medines duris. Pro jas patenkama į prieangį, kurio abejose pusėse yra po vienerias baltos spalvos medines duris. Pro dešinėje pusėje esančias duris patenkama į sutuoktinių K. gyvenamąjį kambarį, iš kurio pro kitas duris patenkama į dar vieną gyvenamąjį kambarį, kuriame gyvena G. K.. Iš šio kambario pro šviesiai rudos spalvos medines duris patenkama į virtuvę, o iš jos pro kitas medines šviesiai rudos spalvos duris patenkama į K. sūnaus A. K. gyvenamąjį kambarį. Iš virtuvės, pro jos dešinėje pusėje esančias dar vienerias medines šviesiai rudos spalvos duris patenkama į pagrindinį namo prieangį, kuriame yra užrakintos medinės šviesiai rudos spalvos durys į namo vidinį kiemą. Apžiūrint minėtas patalpas matyti, kad jos apstatytos įvairiais baldais ir buitine technika, visur yra labai netvarkinga dėl išmėtytų drabužių, įvairių daiktų, šiukšlių ir pan. Apžiūros metu jokių nusikalstamai veikai tirti reikšmingų daiktų (objektų) nerasta ir nepaimta (b. l. 13-25).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus specialisto išvadoje Nr. G264/2021(10) nurodyta, kad G. K. nustatytas viršugalvio sumušimas. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, pvz. ranka, kumščiu ir pan.  Sužalojimas padarytas galimai ir įvykio aplinkybėse nurodomu ar jam artimu būdu, laiku. Sužalojimas būdingesni smūgio sudavimui. Nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimo sveikata sutrikdoma mažiau nei 10 d. (b. l. 33).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šio nusikaltimo sudėtis – materialioji: mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Inkriminuojant fizinio skausmo sukėlimą kvalifikuojantį artimojo giminaičio ar šeimos nario požymį, vadovaujamasi BK 248 straipsnyje pateiktu sąvokų išaiškinimu (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-110-699/2015, 2K-327/2013, 2K-381/2013, 2K-487/2013, 2K-525/2013, nutartis atnaujintoje baudžiamojoje byloje Nr. 2A-6/2012).

BK 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Byloje surinkti ir ištirti įrodymai: kaltinamojo, nukentėjusiosios parodymai ir kiti byloje esantys įrodymai, patvirtina, kad kaltinamasis 2021 m. liepos 29 d., apie 01.30 val., namuose, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, smurtavo prieš šeimos narį – nepilnametę dukrą G. K., gimusią (duomenys neskelbtini), tai yra tyčia vieną kartą kumščiu sudavė jai į galvos sritį, padarydamas viršugalvio sumušimą, sukėlė fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė G. K. sveikatą, todėl jo veiksmai kvalifikuojami kaip baigtas nusikaltimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Prokurorė siūlė J. K. skirti 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, skirti baudžiamojo poveikio priemonę 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę skirti 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, skirti baudžiamojo poveikio priemonę 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Kaltinamasis neprieštarauja prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka (b. l. 115).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis). Kaltinamasis padarė nesunkų baigtą nusikaltimą, būdamas neblaivus, veikdamas tiesiogine tyčia, neteistas (b. l. 92-94), administracine teisena nebaustas (b. l. 105), dirba (b. l. 108), kaltinamasis sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 111). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą), o atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas, į tai, kad nusikalstama veika buvo padaryta namuose ir suvartojus didelį kiekį alkoholio, siekdamas individualizuoti bausmę, sprendžia jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant J. K. tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (tame tarpe ir alkoholio). Kadangi kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė prieš šeimos narį – nepilnametę dukrą, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje (BK 722 straipsnis). Bylą užbaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, taikytinos BK 641 straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

J. K. išaiškintina, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų baudžiamojo poveikio priemonių įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 89-91) – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD laikmena, saugoma prie bylos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktina saugoti prie bylos.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Proceso išlaidų nėra.

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

J. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. 

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 722 straipsniu, įpareigoti J. K. per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD laikmeną, saugomą prie bylos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Išaiškinti kaltinamajam, jog jis, nesutikdamas su laisvės apribojimo bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

 

 

Teisėja                                        Vaiva Bėčienė


Paminėta tekste:
  • BK
  • BK 140 str. Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas
  • BK 248 str. Sąvokų išaiškinimas
  • BK 54 str. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai
  • BK 59 str. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės
  • BK 60 str. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės