Civilinė
byla Nr. 3K-3-349/2010
Procesinio
sprendimo kategorijos:
39; 42.8
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. liepos 30 d.
Vilnius
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų: Česlovo Jokūbausko (pranešėjas), Egidijaus Laužiko ir Zigmo Levickio
(kolegijos pirmininkas),
rašytinio proceso tvarka teismo
posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo
UAB „Fegda“ kasacinį skundą dėl Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 8 d.
sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Fegda“ ieškinį
atsakovui UAB „Via Baltika Logistika“, dalyvaujant trečiajam asmeniui BAB „BSA
Construction“, dėl skolos priteisimo.
Teisėjų
kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Fegda“ prašė priteisti jam iš atsakovo
UAB „Via Baltika Logistika“ 325 342,80 Lt skolos ir 6 proc. dydžio metinių
procesinių palūkanų.
Byloje
nustatyta, kad atsakovas UAB ,,Via Baltika Logistika“
(užsakovas) ir trečiasis asmuo BAB ,,BSA Construction“ (buvusi UAB ,,Statybų
priežiūros agentūra“) 2006 m. spalio 16 d. sudarė statybos
rangos sutartį, pagal kurią generalinis rangovas AB ,,BSA Construction“
įsipareigojo savo jėgomis, medžiagomis pastatyti logistikos centrą (duomenys neskelbtini) už 45 199 900 Lt.
Ieškovas UAB „Fegda“ (subrangovas) ir trečiasis asmuo AB „BSA
Construction“ (generalinis rangovas)
2006 m. rugpjūčio 18 d. sudarė statybos rangos sutartį
Nr. VBL-SB-06/01/47/06 bei 2007 m. balandžio 3 d. papildomą
susitarimą Nr. 1, pagal kuriuos ieškovas įsipareigojo atlikti aikštelės
parengimo, pastato pagrindų įrengimo bei aplinkos tvarkymo darbus logistikos
centre, esančiame (duomenys neskelbtini),
o trečiasis asmuo – sumokėti ieškovui už šiuos darbus 8 067 292 Lt.
2007 m. gegužės 18 d. ieškovas (subrangovas), trečiasis
asmuo (generalinis rangovas) ir atsakovas UAB „Via Baltika Logistika“ (užsakovas)
sudarė susitarimą dėl mokėjimų tvarkos Nr. 1 (toliau – susitarimas dėl
mokėjimų tvarkos, trišalis susitarimas), kurio 2.1 punktu susitarė, kad
trečiojo asmens įsipareigojimus apmokėti ieškovui už atliktus darbus pagal
statybos rangos sutartį nuo 2007 m. gegužės 18 d. perima
atsakovas. Su ieškovu už atliktus statybos rangos darbus nebuvo iki galo
atsiskaityta, todėl šis kreipėsi į teismą dėl skolos ir netesybų priteisimo iš
trečiojo asmens. Vilniaus apygardos teismo
2008 m. birželio 13 d. įsakymu ieškovui iš trečiojo asmens
priteista 325 342,80 Lt skolos, 34 692,21 Lt palūkanų, 11,72 proc. dydžio
procesinių palūkanų. Trečiajam asmeniui Kauno apygardos teisme buvo iškelta
bankroto byla, Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 24 d.
nutartimi, remiantis pirmiau nurodytu teismo įsakymu, patvirtintas ieškovo,
kaip kreditoriaus, finansinis reikalavimas bankroto byloje.
Ieškinio reikalavimą priteisti 325 342,80 Lt
skolos ieškovas grindė 2006 m. rugpjūčio 18 d. statybos
rangos sutartimi, pagal kurią su juo ne visiškai atsiskaityta, ir 2007 m. gegužės 18 d. trišaliu
susitarimu. Ieškovas ir atsakovas skirtingai aiškino 2007 m. gegužės 18 d.
trišalio susitarimo 2.1 punktą, kuriuo buvo susitarta, kad atsakovas trečiojo
asmens įsipareigojimus atlikti mokėjimus už atliktus darbus ieškovui perima nuo
2007 m. gegužės 18 d. Ieškovas šį susitarimą aiškina taip,
kad atsakovas priėmė įsipareigojimą apmokėti ieškovui už darbus atliktus tiek iki
2007 m. gegužės 18 d., tiek po 2007 m. gegužės 18 d.
Atsakovas aiškina susitarimą taip, kad pagal susitarimo 2.1 punkto sąlygą jis
prisiėmė įsipareigojimą apmokėti ieškovui tik už darbus, atliktus po 2007 m. gegužės 18 d.,
ir kad tą įsipareigojimą yra visiškai įvykdęs.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė
Vilniaus apygardos
teismas 2009 m. liepos 1 d. sprendimu ieškinį patenkino: priteisė
ieškovui iš atsakovo 325 342,80 Lt bei 6 proc. palūkanų už priteistą sumą
nuo 2008 m. lapkričio 26 d. iki teismo sprendimo visiško
įvykdymo.
Teismas nustatė, kad iki 2007 m. gegužės 18 d.
susitarimo dėl mokėjimų tvarkos pasirašymo apmokėjimai už ieškovo atliktus
ir trečiojo asmens iš ieškovo priimtus statybos rangos darbus turėjo vykti
netiesiogiai per trečiąjį asmenį, t. y. trečiasis asmuo, priėmęs ieškovo
atliktus darbus, pateikdavo atsakovui PVM sąskaitą–faktūrą, o šis joje nurodytą
sumą pervesdavo trečiajam asmeniui, kuris atitinkamą sumą pervesdavo ieškovui.
Teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog iki trišalio susitarimo
dėl mokėjimų tvarkos sudarymo jis pervedė ieškovo prašomą priteisti 325 342,80
Lt sumą trečiajam asmeniui, kad pastarasis pervestų šią sumą ieškovui už atliktus
statybos rangos darbus. Taigi trišalio susitarimo pasirašymo dieną ne tik
generalinis rangovas (trečiasis asmuo) buvo skolingas subrangovui (ieškovui),
bet ir užsakovas (atsakovas) buvo skolingas generaliniam rangovui (trečiajam
asmeniui) 325 342,80 Lt. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas pagal trišalio
susitarimo 2.1 punktą įsipareigojo 325 342,80 Lt sumą pervesti tiesiogiai
ieškovui, nes to nėra padaręs trečiasis asmuo. Aiškindamas susitarimo dėl
mokėjimų tvarkos 2.2 punkto sąlygą, teismas nurodė, kad atsakovas turi teisę trečiojo
asmens skolų neperimti su sąlyga, jei jis trečiajam asmeniui bus pervedęs
atitinkamas sumas, kad sumokėtų ieškovui. Teismas padarė išvadą, kad trišalio susitarimo
2.1 punkte šalys nustatė, jog atsakovas nuo 2007 m. gegužės 18 d.
perėmė visus trečiojo asmens įsipareigojimus atsiskaityti už atliktus darbus,
įskaitant ir atsiradusius iki šio susitarimo, išskyrus 2.2 punkte nurodytą išimtį
– tas skolas, už kurias mokėjimus atsakovas jau buvo atlikęs trečiajam
asmeniui, tačiau pastarasis šių sumų nebuvo pervedęs ieškovui. Kadangi
atsakovas nepateikė įrodymų, kad jis buvo pervedęs trečiajam asmeniui 325 342,80
Lt, tai pagal susitarimo 2.1 punktą šį mokėjimą privalo įvykdyti atsakovas.
Teismas atsižvelgė ir į šalių elgesį po susitarimo sudarymo, taip pat rėmėsi Lietuvių kalbos instituto specialisto išvada Nr. E-09-3, kurioje
konstatuota, kad didesnė tikimybė, jog trišalio susitarimo 2.1 punkte nustatyta laiko aplinkybė
apibūdina visą veiksmą, o ne tik darbus, kurie nurodomi papildinį sudarančioje
vardažodinėje grupėje. Dėl to teismas atmetė atsakovo argumentus, kad
pagal susitarimo 2.1 punktą jis įsipareigojo perimti tik mokėjimus į ateitį,
t. y. mokėjimus už darbus, atliktus nuo 2007 m. gegužės 18 d.
Lietuvos apeliacinio
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka
išnagrinėjusi bylą pagal atsakovo UAB „Via Baltika Logistika“ apeliacinį
skundą, 2010 m. kovo 8 d. sprendimu Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 1 d. sprendimą
panaikino ir ieškinį atmetė.
Teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovas nuo 2007 m. liepos 23 d.
iki 2007 m. lapkričio 26 d. ieškovui už atliktus darbus
sumokėjo 4 367 673 Lt. Daugiau ieškovo atliktų darbų pagal atliktų
darbų aktus bei PVM sąskaitas–faktūras, kur būtų nurodyta mokėjimus atlikti
tiesiogiai ieškovui, trečiasis asmuo atsakovui nepateikė. Teisėjų kolegija
nurodė, kad trišaliame susitarime dėl mokėjimų tvarkos neaptarta, jog atsakovas
apmokės ieškovui už visus jo darbus, atliktus iki susitarimo sudarymo, tačiau
nurodyta konkreti data, nuo kurios atsakovas prisiima prievolę mokėti už
atliktus darbus ieškovui. Atsakovas įsipareigojo apmokėti už darbus, kurie bus
faktiškai atlikti ir priimti pasirašant darbų atlikimo aktus. Kaip buvo
vykdomas šis susitarimas, patvirtina byloje esantys dokumentai. Trečiasis
asmuo, kaip generalinis rangovas, pateikdavo PVM sąskaitas–faktūras apmokėti
atsakovui, nurodydamas, kokia suma pagal atliktų darbų aktus turi būti apmokėta,
taigi trišalio susitarimo vykdymas patvirtina, kad buvo mokama už darbus, priimtus
po 2007 m. gegužės 18 d. Lietuvių kalbos specialisto
išvadoje konstatuota, kad dėl to, jog yra neaišku, su kuo siejasi laiko
aplinkybė – su tariniu ar su vienu iš žodžių, įeinančių į papildinį sudarančią
išplėstą vardažodinę grupę, – atsiranda dviprasmybė, t. y. ar nuo 2007 m. gegužės 18 d.
investuotojas perima visus užsakovo apmokėjimo už atliktus darbus
įsipareigojimus, ar investuotojas perima užsakovo apmokėjimo įsipareigojimus už
darbus, atliktus nuo 2007 m. gegužės 18 d., dėl to sakinys
gali būti aiškinamas dvejopai, nors didesnė tikimybė, kad laiko aplinkybė
apibūdina visą veiksmą (sietina su tariniu). Teisėjų kolegija nurodė, kad,
remiantis šia išvada, aiškinant sakinio dviprasmybę, kuri ir yra ginčo esmė, didesnė
tikimybė, jog nuo 2007 m. gegužės 18 d. atsakovas prisiėmė
visus trečiojo asmens įsipareigojimus apmokėti ieškovui už atliktus darbus. Kita
vertus, teisėjų kolegija konstatavo, kad specialisto išvada yra tik tikėtina, todėl
jai negali būti suteikiama pirmenybė prieš trišalio susitarimo sąlygų aiškinimą
sisteminio sutarties aiškinimo principu. Teisėjų kolegija nurodė, kad iki
trišalio susitarimo sudarymo nebuvo jokių atsakovo ir ieškovo sutartinių
santykių. Su subrangovais atsiskaitydavo trečiasis asmuo (generalinis
rangovas), o ne atsakovas (užsakovas). Nei pagal sutartį su generaliniu rangovu,
nei pagal teisės normas, reglamentuojančias statybos rangos teisinius
santykius, atsakovas neturėjo prievolės mokėti ieškovui tiesiogiai ar nurodyti
generaliniam rangovui (trečiajam asmeniui), kad pastarasis gautą konkrečią sumą
pervestų būtent ieškovui. Atsakovas nei pagal 2006 m. spalio 16 d.
statybos rangos sutartį, nei pagal įstatymą nebuvo atsakingas ieškovui (CK
6.650 straipsnio 3 dalis). Be to, Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 13 d.
teismo įsakymas patvirtino, kad ieškovui yra skolingas trečiasis asmuo. Teisėjų
kolegija iš atsakovui pateiktų apmokėti sąskaitų už atliktus statybos darbus ir
apmokėjimo suvestinės nustatė, kad 325 342 Lt skolos trečiajam asmeniui
nėra. Trečiasis asmuo taip pat nereiškia atsakovui pretenzijų, kad šis už
darbus, atliktus pagal 2006 m. spalio 16 d. statybos rangos
sutartį, jam yra skolingas 325 342 Lt. Be to, ieškovo 325 342 Lt
finansinis reikalavimas yra patvirtintas bankroto byloje, ir tai patvirtina
aplinkybę, kad atsakovas trečiajam asmeniui yra sumokėjęs 325 342 Lt.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą
teisiniai argumentai
Kasaciniu
skundu ieškovas UAB „Fegda“ prašo Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 8 d.
sprendimą panaikinti ir palikti galioti Vilniaus
apygardos teismo 2009 m. liepos 1 d. sprendimą. Kasacinis
skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Apeliacinės instancijos teismas,
nors ir pripažino, kad pagal kasatoriaus, atsakovo ir trečiojo asmens sudarytą
trišalį susitarimą trečiojo asmens įsipareigojimus apmokėti kasatoriui už
atliktus darbus perėmė atsakovas, tačiau netinkamai taikė skolos perkėlimą
reglamentuojančias teisės normas, dėl to klaidingai konstatavo, kad atsakovas,
pagal trišalį susitarimą perimdamas trečiojo asmens skolą, tapo atsakingas tik
už ateityje atsirasiančią skolą. Skolos perkėlimo instituto esmė yra ta, kad
sudarius skolos perkėlimo sutartį pirminė prievolė išlieka, tačiau pasikeičia
tik skolininko asmuo, kuris ne sukuria naują, o įstoja į jau esantį prievolinį
teisinį santykį ir perima senojo skolininko skolą (CK 6.115, 6.119, 6.120
straipsniai). Prievolės tęstinumą esant skolos perkėlimo teisiniams santykiams
patvirtina ir Lietuvos teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje P. B.
individuali įmonė v. LEX SYSTEM GmbH, bylos Nr. 3K-3-559/2008).
2. Apeliacinės instancijos teismas
netinkamai aiškino ir taikė CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas sutarčių aiškinimo
taisykles, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos.
Teismas neatsižvelgė į susitarimo sudarymo aplinkybes (trečiojo asmens sunkią
finansinę būklę, kuri ir lėmė pagrindinį kasatoriaus interesą, kad skolinius
įsipareigojimus perimtų kitas subjektas), nepagrįstai teikė pirmenybę vienam
aiškinimo būdui prieš kitą (visiškai eliminuodamas contra proferentem taisyklę ir taip nukrypdamas nuo kasacinio
teismo formuojamos praktikos, kurioje ne kartą buvo pabrėžta šios taisyklės
svarba tikrajam sutarties turiniui nustatyti), klaidingai suvokė susiklosčiusią
situaciją (aplinkybę, kad trišalio susitarimo tekste, be skolos perkėlimo
nuostatų, atsakovas ir trečiasis asmuo susitarė dėl tarpusavio atsiskaitymo
tvarkos, klaidingai vertino kaip reiškiančią, jog buvo perkelta tik ateityje
atsirasianti skola), nemotyvuodamas nevertino tam tikrų reikšmingų bylos
aplinkybių (inter alia trečiojo
asmens elgesio iki sutarties sudarymo ir rašytinio pranešimo apie tai, kad
trečiojo asmens skolą kasatoriui apmokės būtent atsakovas).
3. Apeliacinės instancijos teismas
netinkamai taikė CPK 176 ir 185 straipsnius. Teismas nepagrįstai nesivadovavo
byloje esančia Lietuvių kalbos instituto lietuvių kalbos specialisto atlikta
trišalio susitarimo 2.1 punkto turinio kalbine analize ir padaryta išvada.
Teismas nepagrįstai nurodė, kad šiai išvadai, kuri yra tik tikėtina, negali
būti teikiama pirmenybė prieš trišalio susitarimo sąlygų sisteminį aiškinimą. Pagal
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką išvadą apie faktų buvimą
teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl
fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti esant
labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2002 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje
UAB “AAA” v. Lietuvos Respublikos
valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002). Be to, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai
nevertino trečiojo asmens kasatoriui pateikto
2008 m. balandžio 21 d. rašytinio pranešimo ir patvirtinimo
Nr. 284 apie tai, kad 325 342,72 Lt trečiojo asmens skolą kasatoriui
apmokės būtent atsakovas, ir nenurodė atsisakymo vertinti šį įrodymą motyvų.
Atsiliepimu į kasacinį skundą
atsakovas UAB „Via Baltika logistika“ prašo kasacinį skundą atmesti ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas
nurodo tokius nesutikimo su kasaciniu skundu argumentus:
1. Kasacinį skundą padavė
neįgaliotas asmuo, todėl skundas turi būti paliktas nenagrinėtas. Atstovavimo
sutartis su advokatu, kuris surašė ir pasirašė UAB „Fegda“ kasacinį skundą, yra
neterminuota, sudaryta 2008 m. birželio 20 d., taigi ji
laikytina pasibaigusia 2009 m. birželio 20 d. (CK 2.142
straipsnio 2 dalis), t. y. dar iki kasacinio skundo padavimo.
2.
2007 m. gegužės 18 d. sudarytas susitarimas dėl mokėjimo
tvarkos nelaikytinas skolos perkėlimo sutartimi, šalys siekė tik susitarti dėl
atsiskaitymų tvarkos modifikavimo. Dėl to susitarimas laikytinas susitarimu dėl
atsiskaitymų tvarkos nustatymo, pagal kurį atsakovas mokėjimus ateityje atliks
už trečiąjį asmenį, o ne vietoj trečiojo asmens vykdys jo skolines prievoles
kasatoriui. Tokį šalių susitarimą patvirtina bylos faktinės aplinkybės,
t. y. tai, kad kasatorius (subrangovas) darbus perduodavo tiesiogiai
generaliniam rangovui (trečiajam asmeniui), o šis pagal atskirus darbų
perdavimo priėmimo aktus – užsakovui (atsakovui), t. y. darbai nebuvo
perduodami tiesiogiai iš subrangovo užsakovui, sąskaitas už darbus užsakovui
išrašydavo ir pateikdavo generalinis rangovas, sąskaitų prieduose tik nurodydamas
sumas, mokėtinas už generalinį rangovą subrangovui. Kasatorius nepagrįstai
teigia, kad skolos perkėlimo instituto esmė yra ta, jog pirminė prievolė
išlieka. Tam, kad būtų konstatuotas skolos perkėlimo sandoris, reikia nustatyti
šalių pasikeitimą prievolėje, pradinės prievolės pabaigą. Tačiau ne tik
atsakovo bei trečiojo asmens, bet ir paties kasatoriaus elgesys rodo, kad
pradinė prievolė, kylanti iš subrangos sutarties ir siejanti trečiąjį asmenį ir
kasatorių, nesibaigė – kasatorius vykdė išieškojimą iš trečiojo asmens
ginčijamai sumai (priimtas įsiteisėjęs teismo įsakymas) bei pateikė prašymą
tvirtinti kreditoriaus reikalavimus trečiojo asmens bankroto byloje. Kasatoriaus
skolininkas yra trečiasis asmuo BAB „BSA Construction“, iš jo skola yra
priteista įsiteisėjusiu 2008 m. birželio 13 d. teismo
įsakymu, tokio dydžio kasatoriaus finansiniai reikalavimai patvirtinti BAB „BSA
Construction“ bankroto byloje.
3. Kasatorius nemotyvuotai siekia
taikyti tik sutarčių aiškinimo būdą contra
proferentem. Nustatant tikrąją sutarties šalių valią, sutarčių aiškinimo
metodai taikytini kompleksiškai. Be to, byloje nėra patikimų įrodymų, kad
susitarimą būtų parengęs ir pateikęs šalims pasirašyti atsakovas, todėl jį
aiškinti atsakovo nenaudai nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas
tinkamai taikė sutarčių aiškinimo taisykles ir pagrįstai nesirėmė trečiojo
asmens 2008 m. balandžio 21 d. raštu, kuriuo trečiasis
asmuo informuoja kasatorių, kad 325 342,80 Lt skolą sumokės atsakovas.
Toks vienašalis, nesuderintas su atsakovu, trečiojo asmens raštas nesukelia
atsakovui nurodytos pareigos.
4. Apeliacinės instancijos teismas
tinkamai įvertino lietuvių kalbos specialisto išvadą. Specialisto išvada pagal
proceso teisės normas neprilyginama eksperto išvadai, be to, kasatoriaus pateiktame
dokumente nėra vienareikšmiškos išvados, o nurodytos tik tikimybės.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo
argumentai ir išaiškinimai
Dėl šalių sudarytos sutarties teisinės
kvalifikacijos ir aiškinimo
Nagrinėjamoje
byloje atsakovas UAB „Via Baltika Logistika“ ir trečiasis asmuo BAB „BSA
Construction“ (buvusi UAB „Statybos priežiūros agentūra“)
2006 m. spalio 16 d. sudarė statybos rangos (generalinės
rangos) sutartį, pagal kurią atsakovas (generalinis rangovas) įsipareigojo savo
jėgomis ir medžiagomis (duomenys
neskelbtini) pastatyti logistikos centrą. Sutarties kaina su PVM nustatyta
45 199 900 Lt. Kasatorius dar
2006 m. rugpjūčio 18 d. sudarė su trečiuoju asmeniu
statybos rangos (subrangos) sutartį bei 2007 m. balandžio 3 d.
papildomą susitarimą, pagal kuriuos už 8 067 292 Lt su PVM
įsipareigojo parengti aikštelę, įrengti pastato pagrindus bei atlikti aplinkos
tvarkymo darbus nurodytame statomame logistikos centre. Abiejų sutarčių šalys
2007 m. gegužės 18 d. sudarė trišalę sutartį, pavadintą
Susitarimu dėl mokėjimo tvarkos Nr. 1. Šia sutartimi (susitarimu)
susitarta, kad pagal 2006 m. rugpjūčio 18 d. sutartį ir
2007 m. balandžio 3 d. papildomą susitarimą nustatytus
trečiojo asmens apmokėjimo už atliktus darbus įsipareigojimus ieškovui nuo
2007 m. gegužės 18 d. perima atsakovas.
Sutarčių
teisėje galiojantis sutarties laisvės principas suteikia teisę šalims laisvai
sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas,
jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Vadovaudamosi šiuo principu šalys gali
sudaryti tiek CK nustatytas, tiek nenustatytas sutartis, taip pat sutartis,
turinčias kelių sutarčių elementų. Nagrinėjamoje byloje pagal atsakovo ir
trečiojo asmens sudarytą statybos rangos (generalinės rangos) sutartį
susiklostė šalių santykiai kaip užsakovo ir generalinio rangovo, o pagal
trečiojo asmens ir ieškovo sudarytą statybos rangos (subrangos) sutartį
susiklostė šalių santykiai kaip generalinio rangovo ir subrangovo. Iki trišalio
susitarimo sudarymo pagal iki tol sudarytas sutartis ieškovo (subrangovo) ir
atsakovo (užsakovo) nesiejo tiesioginiai tarpusavio sutartiniai santykiai,
taigi ir atsiskaitymai pagal statybos rangos (generalinės rangos) sutartį vyko
tarp atsakovo ir trečiojo asmens, o pagal subrangos sutartį – tarp trečiojo
asmens ir ieškovo. Savo ruožtu apmokėjimas už atliktus statybos darbus atitiko
įstatyminį užsakovo, generalinio rangovo ir subrangovo tarpusavio atsiskaitymo
santykių reglamentavimą (CK 6.650 straipsnio 4 dalis, 6.655, 6.687 straipsniai).
Sutarties laisvės principas leidžia šalims tarpusavio sutarimu keisti savo
teises ir pareigas pagal pirmiau šalių sudarytas sutartis, įvairiai jas
modifikuojant.
Esant
ginčui dėl trišalės sutarties turinio ir tikslų, kai kasatorius šią sutartį aiškina
esant ne tik atsiskaitymų pagal statybos rangos (subrangos) sutartį
modifikavimu, bet ir trečiojo asmens iki šio susitarimo atsiradusių skolų
vykdymo pareigos perėjimu atsakovui (skolos perkėlimu), o atsakovui aiškinant,
jog trišaliu susitarimu buvo pakeista tik atsiskaitymo su ieškovu už darbus,
atliktus ir priduotus po trišalio susitarimo sudarymo, tvarka, tikruosius šalių
ketinimus privalo nustatyti teismas, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo
taisyklėmis bei atsižvelgdamas į skolos perkėlimą reglamentuojančias teisės
normas (CK šeštosios knygos I dalies VIII skyrius). Skolos perkėlimas
suprantamas kaip prievolės pasyviosios šalies – skolininko – pakeitimas kitu
asmeniu. Savo esme tai yra daugiašalis sandoris. Skolos perkėlimo atveju
pradinė prievolė išlieka, tik skola pagal prievolę perkeliama trečiajam
asmeniui – naujajam skolininkui. Skolos perkėlimo iniciatyva gali kilti tiek iš
skolininko, tiek iš kreditoriaus, tiek iš trečiojo asmens (CK 6.50, 6.116
straipsniai). Bet kuriuo atveju skolos perkėlimas nesant kreditoriaus sutikimo
negalimas. Šios sutarties atveju būtinas ne tik kreditoriaus, bet ir naujojo
skolininko sutikimas. Skolos perkėlimo sutarčiai privaloma rašytinė forma. Savo
ruožtu skolos perkėlimo sutarties turinyje turi būti atskleista perkeltos
skolos apimtis, gali būti nurodytas jos susidarymo pagrindas. Skolos perkėlimo
sutartis gali būti tiek savarankiška sutartis, tiek sutarties, turinčios kelių
rūšių sutarčių elementų, dalis (CK 6.156 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo praktika dėl sutarčių aiškinimo taisyklių taikymo yra
gausi ir nuosekli (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartį,
priimtą civilinėje byloje BUAB „Bivainis“
v. A. B. firma „Arum“, bylos Nr. 3K-3-406/2005;
2007 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Balteksas“,
bylos Nr. 3K-3-203/2007; 2009 m. lapkričio 13
nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB
„Vigysta“ v. V. L., bylos Nr. 3K-3-502/2009; kt.). Visų pirma
sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Sutarties aiškinimo tikslas yra
nustatyti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir tikslus. Aiškinant sutartį
būtina vadovautis ne tik CK 6.193 straipsnyje įtvirtintomis sutarčių aiškinimo
taisyklėmis, bet ir CK 1.5 straipsnyje nurodytais bendraisiais teisės
principais. Aiškinant sutartį, jos šalių tikruosius ketinimus tam tikrais
atvejais gali atskleisti ir šalių elgesys po sutarties sudarymo. Pvz., jeigu
kreditorius po naujos sutarties sudarymo pareiškia reikalavimą dėl skolos
grąžinimo ne naujajam, bet senajam skolininkui ir toks reikalavimas
patenkinamas teismo sprendimu, tai šiam sprendimui įsiteisėjus kreditorius
nebegali iš naujo pareikšti tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu (CPK 279
straipsnio 4 dalis). Minėta, kad skolos perkėlimo atveju nei prievolė, nei jos
pagrindu atsiradęs reikalavimas, nei kreditorius nesikeičia. Keičiasi tik
skolininkas, vietoje kurio sutarties pagrindu atsiranda naujasis skolininkas.
Šios aplinkybės lemia, kad kreditorius, teismine tvarka įgyvendinęs reikalavimo
teisę (prisiteisęs skolą) iš pirminio skolininko, negali šio reikalavimo
pakartotinai reikšti kitiems asmenims, nebent, taip ir negavęs teisme apgintos
savo teisės įvykdymo, tokią teisę įgytų nauja po to sudaryta skolos perkėlimo
sutartimi. Tokiu atveju neįvykdytas teismo sprendimas taptų skolinio
įsipareigojimo dydį neginčijamai patvirtinančiu pagrindu.
Nagrinėjamoje
byloje nei šalių sudaryto trišalio susitarimo pavadinime, nei turinyje
nenurodyta apie tai, kad juo atsakovui perkelta kokia nors trečiojo asmens skola
kasatoriui. Teismai konstatavo, kad už darbus, kasatoriaus atliktus ir
priduotus trečiajam asmeniui po šio susitarimo sudarymo, atsakovas visiškai
atsiskaitė tiesiogiai su kasatoriumi. Nustatyta ir tai, kad Vilniaus apygardos
teismo 2008 m. birželio 13 d. teismo įsakymu kasatoriui iš
trečiojo asmens nutarta išieškoti 325 342,80 Lt skolos. Būtent ši suma ir
prašoma priteisti nagrinėjamoje byloje. Nurodyta suma su palūkanomis yra
patvirtinta kaip kasatoriaus finansinis reikalavimas trečiojo asmens bankroto
byloje. Nurodytų aplinkybių visetas bei nutartyje pateikta skolos perkėlimo
instituto analizė įgalina kasacinio teismo teisėjų kolegiją sutikti su
apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamoje byloje šalys trišaliu
susitarimu skolos perkėlimo sutarties nesudarė. Taigi nekonstatuotas nei skolos
perkėlimo sutartį reglamentuojančių teisės normų netinkamas taikymas, nei
įrodinėjimo taisyklių pažeidimas, nei netinkamas sutarčių aiškinimas.
Kasatoriaus nurodyta lietuvių kalbos specialisto išvada yra tik tikėtina bei,
atsižvelgiant į skolos perkėlimo instituto teisinį reglamentavimą, nepagrindžia
išvados apie tai, kad trišalis susitarimas dėl atsiskaitymų tvarkos
modifikavimo yra ir skolos perkėlimo sutartis.
Kasacinio
teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatoriaus nurodyti kasacijos
pagrindai nepasitvirtino, taigi ir pagrindo naikinti apeliacinės instancijos
teismo sprendimą nenustatyta.
Kasacinio
teismo teisėjų kolegija pripažįsta, kad kasatoriaus vardu kasacinį skundą
surašęs ir jį už kasatorių pasirašęs advokatas M. Inta veikė pagal
galiojančią 2008 m. birželio 20 d. sudarytą atstovavimo sutartį.
Atstovavimo sutartyje susitarus, kad advokatas klientą atstovauja visų instancijų
teismuose, atstovui įgaliojimai suteikiami iki tol, kol byla bus baigta
nagrinėti instancine tvarka. Tai savo ruožtu reiškia įgaliojimo termino
apibrėžtumą, pasireiškiantį ne konkrečios datos, bet įvykio – bylos
išnagrinėjimo užbaigimo instancine tvarka – nurodymu. Aptartas atstovavimo
sutarties įforminimas ir įgaliojimų trukmės nustatymas atitinka įstatymo
keliamus reikalavimus (CPK 57 straipsnis, CK 2.137 straipsnis, 2.142
straipsnis). Dėl to kasacinio teismo teisėjų kolegija atsakovo atsiliepimo
teiginį, kad kasacinis skundas atstovo buvo paduotas pasibaigus atstovavimo
sutarčiai, pripažįsta nepagrįstu.
Atmetus
kasacinį skundą, atsakovui UAB „Via Baltika Logistika“ iš kasatoriaus
priteisiamas atstovavimo išlaidų atlyginimas (CPK 98 straipsnio 1, 3 dalys).
Atsakovas pateikė mokėjimo kvitą, iš kurio matyti, kad už atstovavimą
kasaciniame teisme jis sumokėjo advokatui 1936 Lt. Ši suma, atsižvelgiant į
teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu
Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos
2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl
civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo
teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 2 ir 8.14 punktus,
mažintina iki 1200 Lt (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Valstybei iš kasatoriaus
priteisiamas išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir kitų
būtinų bei pagrįstų išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimas – iš viso 43,30
Lt (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 8 punktai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93, 96, 98 straipsniais, 359
straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 8 d.
sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti
atsakovui UAB „Via Baltika Logistika“ (į. k. 300561584) iš ieškovo UAB
„Fegda“ (į. k. 110801759) 1200 Lt (vieną tūkstantį du šimtus litų)
bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Priteisti
valstybei iš ieškovo UAB „Fegda“ (į. k. 110801759) 43,30 Lt (keturiasdešimt
tris litus 30 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai Česlovas
Jokūbauskas
Egidijus
Laužikas
Zigmas
Levickis