ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. lapkričio 24 d.

Šiauliai

        Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Danas Lisas, sekretoriaujant Linai Deržinskienei, dalyvaujant ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovėms L. B., advokatei D. R., nedalyvaujant atsakovui A. P., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui A. P. dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo (nustatymo, kad su buvusiu darbuotoju buvęs darbdavys yra visiškai atsiskaitęs),

n u s t a t ė:

1. ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikštu ieškiniu atsakovui A. P. prašo pripažinti, kad ieškovė yra tinkamai atsiskaičiusi su atsakovu darbo sutarties nutraukimo dieną ir neturi pareigos mokėti 669,30 Eur dienpinigių bei 936,90 Eur netesybų, o jei teismas pripažintų išskaitas neteisėtomis, ieškovė reiškia alternatyvų reikalavimą ir prašo priteisti jai iš atsakovo 339,30 Eur žalos atlyginimą už automobilio remonto išlaidas.

2. Ieškinyje nurodyta, kad Valstybinės darbo inspekcijos (duomenys neskelbtini) darbo ginčų komisijos (toliau tekste – DGK) 2025 m. liepos 9 d. sprendimu Nr. APS-110-14246/2025 (toliau tekste – Sprendimas)  iš dalies buvo patenkintas darbuotojo A. P. reikalavimas ir priteista jam iš ieškovės 669,30 Eur dienpinigiai bei 936,90 Eur netesybos. DGK nustatė, kad ieškovė neteisėtai atliko Darbo kodekso (toliau tekste – DK) 150 straipsnyje numatytas išskaitas, t. y. 669,30 Eur sumą išskaičiavo iš atsakovui mokamų dienpinigių. Ieškovė nesutinka su DGK Sprendimu, kadangi DGK netinkamai kvalifikavo tarp ginčo šalių susiklosčiusias aplinkybes. Ieškovė neatliko išskaitų DK 150 straipsnio prasme, tačiau su rašytiniu atsakovo sutikimu buvo atlikti priešpriešinių reikalavimų įskaitymai. Kadangi atsakovas, pagal šalių sudarytą 2025-02-24 darbo sutartį atlikdamas tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo pareigas, automobilio „MB Actros“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) prietaisų panelyje esančiu mygtuku, jį paspausdamas kelis kartus, išjungė DPF regeneracijos funkciją, dėl ko užsiblokavo DPF regeneracija, kuri gali būti atblokuota tik autorizuotame Mercedes Benz servise. Atsakovas nepaaiškino, kodėl atjungė DPF filtro regeneracijos funkciją ir kodėl funkciją atjungiantį mygtuką spaudinėjo kelis kartus. Atsakovui pristačius automobilį į autorizuotą Mercedes Benz servisą, kuriame gedimas buvo pašalintas. Už suteiktas serviso paslaugas ieškovė sumokėjo 339,30 Eur sumą 2025 m. gegužės 7 d. bankiniu pavedimu. Atsakovas savo savavališkais veiksmais padarytą žalą pripažino ir sutiko geranoriškai atlyginti žalą ieškovei, kuri patenkino atsakovo prašymą atlyginti žalą gera valia pagal DK 156 straipsnio 1 dalies nuostatas. Ieškovė mano, kad egzistuoja visos materialinės atsakomybės sąlygos. Kadangi ieškovė laiku ir tinkamai atsiskaitė su atsakovu, teisėtai atliko priešpriešinių reikalavimų įskaitymus, todėl DGK nepagrįstai išieškojo iš ieškovės 669,30 Eur dienpinigius bei 936, 90 Eur netesybas. Jei teismas atsisakytų pripažinti, kad su atsakovu buvo tinkamai atsiskaityta, ieškovė reiškia atsakovui alternatyvų reikalavimą ir prašo priteisti jai iš atsakovo 339,30 Eur žalos atlyginimą. 

3. Ieškovės atstovės patvirtino ieškinyje išdėstytas aplinkybes, paaiškindamos, kad pats atsakovas pripažino, jog padarė ieškovei 339,30 Eur turtinę žalą ir raštu sutiko, jog žala būtų išskaičiuota iš jam mokamų dienpinigių. DGK nusprendė išieškoti atsakovui iš ieškovės 669,30 Eur dienpinigius, kuriuos ieškovė išskaičiavo iš atsakovui mokėtinų dienpinigių, įskaitydama 339,30 Eur žalos atlyginimą ir 330 Eur atsakovo skolą, susidariusią dėl atsakovo neatsiskaitymo su ieškovė už suteiktas sandėliavimo patalpų nuomos paslaugas. Esamoje byloje nenagrinėjamas ieškovės reikalavimas dėl 330 Eur skolos priteisimo, šią sumą kartu su netesybomis ieškovė sumokėjo atsakovui, iš viso papildomai sumokėdama 941,57 Eur sumą, įvertinus ieškovės padarytą 57,18 Eur išskaitą dėl darbinių pajamų permokos atsakovui. Prašo tenkinti ieškinį, priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.     

4. Atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, teismo posėdžiuose nedalyvavo, nors apie bylos nagrinėjimą atsakovas buvo informuotas tinkamai. Teismas negavo atsakovo prašymo atidėti bylos nagrinėjimą.

Ieškinys tenkintinas iš dalies. 

6. Pareikštu ieškiniu ieškovė prašo išspręsti šalių ginčą dėl išmokų, susijusių su darbo santykiais, mokėjimo ir pripažinti, kad su atsakovu yra visiškai atsiskaityta.

7. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys 2025 m. vasario 24 d. sudarė Darbo sutartį Nr. 3740 (toliau tekste – Darbo sutartis), kuria atsakovas (darbuotojas) įsipareigojo atlikti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo pareigas (1.2 punktas). Ieškovė įsipareigojo mokėti atsakovui darbo užmokestį – Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalų valandinį darbo užmokestį, taikant koeficientą 1,65 mokant atlyginimą du kartus per mėnesį 15 ir 25 dienomis, vykstant į tarnybinę komandiruotę užsienyje, dienpinigiai mokami ne mažiau kaip 50 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos dienpinigių normos (1.3 punktas). Vairuotojas materialiai atsakingas už jam patikėtą vilkiką ir puspriekabę, kuriais atlieka krovinio pervežimą, atlyginant visą padarytą žalą transporto priemonei, jei žala padaryta dėl darbuotojo kaltės (6.1 punktas; 1 t., b. l. 14-19). Darbo sutarties tekstai patvirtina, kad ji buvo surašyta tiek lietuvių, tiek atsakovui suprantama rusų kalba, Darbo sutarties tekstai abejomis kalbomis pasirašyti atsakovo, todėl spręstina, kad atsakovas buvo tinkamai supažindintas su Darbo sutartimi ir joje nustatytomis sąlygomis.

Dėl dienpinigių pripažinimo darbo užmokesčio dalimi

8. Nacionaliniuose teisės aktuose nėra tiesiogiai įvardijamas dienpinigių mokėjimo tikslas. Vadovaujantis DK 107 straipsnio 3 dalimi, tuo atveju, kai komandiruotė trunka ilgiau negu darbo diena (pamaina) arba darbuotojas komandiruojamas į užsienį, darbuotojui privalo būti mokami dienpinigiai, kurių maksimalius dydžius ir jų mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Ši tvarka yra nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 patvirtintame Dienpinigių mokėjimo tvarkos apraše (toliau tekste – Aprašas), kuriame darbdavio pareiga mokėti dienpinigius taip pat nėra tiesiogiai siejama su darbuotojo komandiruotės metu patiriamomis išlaidomis ar kokiu nors kitu tikslu.

9. Aptariamo reglamentavimo aiškinimas, pagal kurį dienpinigiai siejami išskirtinai tik su komandiruotės metu patiriamų išlaidų kompensavimu, kritikuotinas ir tuo aspektu, kad darbdavio pareiga kompensuoti darbuotojui su komandiruote susijusias išlaidas atskirai įtvirtinta DK 107 straipsnio 2 dalyje, tačiau jokia teisės aktų nuostata nesuponuoja išvados, jog, atlyginęs visas darbuotojo komandiruotės metu turėtas išlaidas, darbdavys įgytų teisę nemokėti darbuotojui dienpinigių, kadangi pareiga mokėti dienpinigius yra absoliuti, be jokių išimčių.

10. Darbo kodekso priedo Įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai 2 punkte nurodoma, kad į Lietuvos nacionalinę teisės sistemą yra perkelta 1996 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. birželio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/957 (toliau – Direktyva). Direktyvos perkėlimą ir joje įvardintų dienpinigių mokėjimo tikslų reikšmę aiškinant nacionalinės teisės normas savo praktikoje yra akcentavęs ir kasacinis teismas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-1075/2023). Direktyvos 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos, kurias turi užtikrinti į užsienio valstybę darbuotoją siunčiantis darbdavys, įskaitant ir tam tikrą darbuotojui mokėtiną darbo užmokestį (Direktyvos 3 straipsnio 1 dalies c punktas). Vadovaujantis Direktyvos 3 straipsnio 7 dalimi, dienpinigiai laikomi darbo užmokesčio dalimi, išskyrus atvejus, kai jie yra mokami kompensuojant komandiruotės faktines išlaidas, kaip antai kelionės, maitinimo ir apgyvendinimo išlaidas; jeigu pagal darbo santykiams taikytinas darbo sąlygas nenustatyta, ar dienpinigių dalys mokamos kaip faktinių išlaidų kompensavimas, ir, tuo atveju, kai taip yra, kurios tai yra dalys, arba kurios yra darbo užmokesčio dalimi, tuomet laikoma, kad visi dienpinigiai mokami kaip išlaidų, susijusių su komandiruote, kompensavimas. Toks reguliavimas aiškintinas kaip reiškiantis, kad dienpinigiai gali būti vertinami dvejopai – kaip darbuotojui mokamo darbo užmokesčio dalis, darbo užmokestį skaičiuojant Direktyvos 3 straipsnio 1 dalies c punkto tikslais, arba kaip darbdavio mokama suma, atliekanti komandiruojamo darbuotojo kelionės, maitinimo ir apgyvendinimo išlaidų kompensavimo funkcijas, todėl kilus ginčui turi būti vertinama konkrečiu atveju darbuotojui mokėtų dienpinigių paskirtis (toks išaiškinimas atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-1075/2023 suformuluotą teisės aiškinimo taisyklę). Pažymėtina, kad, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2023 m. balandžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-1075/2023 grąžinus bylą nagrinėti apeliacinės instancijos teismui iš naujo, Vilniaus apygardos teismas, pakartotinai išnagrinėjęs bylą, 2023 m. liepos 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1197-1012/2023 darbuotojui mokėtus dienpinigius pripažino jo pajamomis žalos darbuotojo sveikatai atlyginimo apskaičiavimo tikslais.

11. Konstatavus, kad DK 107 straipsnio 3 dalis ir Aprašas turi būti aiškinami kaip reiškiantys, jog dienpinigiai gali būti mokami tiek išlaidų kompensavimo tikslu, tiek ir kaip atlygio už darbą dalis, svarbu pabrėžti, kad, laikydamasi Direktyvos 3 straipsnio 7 dalies reikalavimų, ieškovė, kaip darbdavė, Darbuotojų komandiravimo ir dienpinigių mokėjimo tvarkoje (toliau tekste – Tvarka)  aiškiai nurodė, jog komandiruotės metu priskaičiuotų ir mokamų dienpinigių mokėjimo tikslas, visų pirma, yra skirtas užtikrinti darbo užmokesčio dydį pagal tos šalies, į kurią darbuotojas yra komandiruotas, nacionalinius teisės aktus (ar kitas taikytinas taisykles). Tuo atveju, kai tai imperatyviai numato teisės aktai (ar kitos taikytinos taisyklės), darbuotojui mokami dienpinigiai kartu su mokamu darbo užmokesčiu neturi būti mažesni negu darbo užmokestis pagal tos šalies, į kurią darbuotojas yra komandiruotas, nacionalinius teisės aktus (ar kitas taikytinas taisykles). Darbdavys turi teisę mokėti didesnius dienpinigius nei nustatyta Tvarkos 3.1, 3.2, 3.4 punktuose, bet ne daugiau kaip 100 procentų konkrečiai valstybei nustatytos dienpinigių normos, apskaičiuotos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintus Maksimalius dienpinigių dydžius, siekiant užtikrinti darbo užmokesčio dydį pagal valstybės, į kurią darbuotojas komandiruotas, privalomą nacionalinę teisę (ar kitas imperatyvias taikytinas taisykles), t. y. dienpinigių dydis gali būti padidinamas atitinkama procentine dalimi, kad bendra prie darbo užmokesčio pridėta dienpinigių dalis leistų pasiekti toje valstybėje taikytiną darbo užmokestį (3.8 punktas). Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovas pasirašytinai buvo supažindintas su Tvarka (1 t., b. l. 76-79). Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2025 m. kovo 13 d. įsakymo dėl atsakovo tarnybinės komandiruotės 2 punkto 2 papunktyje nurodyta, kad darbuotojui komandiruotės metu mokami 50 proc. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų maksimalių dienpinigių dydžio dienpinigiai, nebent Tvarka nurodytų kitaip. Dienpinigiai ir/ ar jų dalis nėra skirti padengti jokioms kitoms papildomoms išlaidoms, kurios Tvarkoje nustatyta tvarka, dydžiais ir terminais atlyginamos darbuotojui atskirai. Su 2025 m. kovo 13 d. įsakymu dėl atsakovo tarnybinės komandiruotės atsakovas buvo supažindintas pasirašytinai (1 t., b. l. 48-49). Šalys nepateikė į bylą jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog atsakovui dienpinigiai buvo išmokėti siekiant kompensuoti konkrečias komandiruočių išlaidas, todėl spręsti, kad nagrinėjamu atveju dienpinigių mokėjimo paskirtis buvo vien komandiruotės išlaidų kompensavimas, jog dienpinigiai negali būti siejami su papildomu atlygiu darbuotojui, nėra jokio pagrindo.

Dėl išskaitos iš atsakovo dienpinigių ieškovei padarytai turtinei žalai atlyginti

12. Darbo kodekso 151 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą. Atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos (DK 152 str. 1 d.). Išskaitos iš darbuotojo darbo užmokesčio gali būti daromos atlyginti žalai, kurią darbuotojas dėl savo kaltės padarė darbdaviui (DK 150 str. 2 d. 3 p.). Darbo kodekso 154 straipsnio 1 punktas nustato, kad darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, jei žala padaryta tyčia. Pagal Darbo kodekso 156 straipsnio 1 dalį, darbuotojo padaryta ir jo gera valia šalių susitarimu natūra arba pinigais neatlyginta žala gali būti išskaitoma iš darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio darbdavio rašytiniu nurodymu. Tokios išskaitos dydis negali viršyti vieno mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio net ir tuo atveju, jeigu buvo padaryta didesnė žala. Darbdavio nurodymas išieškoti šią žalą gali būti priimtas ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo žalos paaiškėjimo dienos.

13. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkas M. Š. 2025 m. balandžio 8 d. tarnybiniu pranešimu informavo įmonės vadovą, jog įmonės darbuotojas P. A., automobilio MB Actros, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) prietaisų panelyje esančiu mygtuku išjungė DPF regeneracijos funkciją. Kadangi išjungimo mygtukas buvo nuspaustas kelis kartus – DPF regeneracija užsiblokavo. Atblokuoti regeneraciją gali tik MB autorizuotas servisas. Diagnostika, atblokavimas ir priverstinė regeneracija kainavo 339,30 Eur (1 t., b. l. 23). 2025 m. balandžio 7 d. sąskaita Nr. W1008345 patvirtina, jog servise buvo atliktas automobilio MB Actros, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeistos DPF regeneracijos atblokavimas, kai vairuotojas pats nuspaudė mygtuką regeneracijos blokavimui, paslaugos kaina – 339,30 Eur, šią sumą ieškovė apmokėjo 2025 m. gegužės 7 d. mokėjimo nurodymu (1 t., b. l. 25, 26). UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2025 m. balandžio 8 d. direktoriaus įsakymu dėl žalos atlyginimo buvo nuspręsta, atsižvelgiant į vadybininko M. Š. 2025 m. balandžio 8 d. tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, iš darbuotojui A. P. mokėtino darbo užmokesčio ir kitų priskaitytų pajamų išskaičiuoti vieno mėnesio darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, kuriuo padengiama šio darbuotojo padaryta žala įmonei, bet ne daugiau nei nurodytą serviso sąskaitoje (1 t., b. l. 27). Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė į bylą atsakovo 2025 m. gegužės 19 d. pasirašytą ir rusų kalba sudarytą prašymą, kuriuo atsakovas prašo jo padarytą 339,30 Eur žalą įmonės „(duomenys neskelbtini)“ turtui sudengti iš dienpinigių (1 t., b. l. 22).

14. DK

15.

16. Ieškovė nurodė, kad dėl įvykio buvo atliktas tyrimas, surašytas ieškovės darbuotojo (vadybininko) tarnybinis pranešimas apie tai, jog atsakovas, dirbdamas ieškovės bendrovėje ir vairuodamas jam patikėtą automobilį MB Actros, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) prietaisų panelyje esančiu mygtuku išjungė DPF regeneracijos funkciją, nuspausdamas išjungimo mygtuką kelis kartus, tokiu būdu užblokuodamas DPF regeneraciją. Pats mygtuko paspaudimas kelis kartus rodo, kad veiksmas buvo sąmoningas, neatsitiktinis, galimai suvokiant jo pasekmes. Dėl DPF regeneracijos funkcijos išjungimo ieškovė patyrė 339,30 Eur žalą, šią aplinkybę patvirtino serviso išrašyta sąskaita ir ieškovės atliktas apmokėjimas už pažeistos DPF regeneracijos atblokavimą. Pats atsakovas pateiktu ieškovei prašymu jo padarytą 339,30 Eur žalą įmonei apmokėti iš dienpinigių iš esmės pripažino savo kaltę dėl žalos ieškovei padarymo. Spręstina, kad ieškovė įrodė visas buvusio darbuotojo atsakomybės sąlygas, o ir pats darbuotojas pripažino savo kaltę dėl žalos ieškovei padarymo, prašė padarytą žalą išskaičiuoti iš jam mokamų dienpinigių, kaip darbo užmokesčio dalies, todėl ieškovės reikalavimas pripažinti, jog ji neturi pareigos mokėti atsakovui 339,30 Eur sumos bei netesybų laikytinas pagrįstu ir tenkintinas.

Dėl permokos išskaitos iš atsakovo darbo užmokesčio

17. Ieškovė nurodo, kad Darbo ginčų komisijos priteistą iš jos atsakovui 330 Eur skolos už daiktų saugojimo paslaugas sumą, padariusi 57,18 Eur permokos išskaitą iš atsakovo darbo užmokesčio, bei nuo 272,82 Eur sumos laikotarpiu nuo 2025 m. gegužės 29 d. iki rugpjūčio 11 d. paskaičiuotas 668,75 Eur netesybas ji atsakovui sumokėjo, t. y. iš viso sumokėjo 941,57 Eur sumą.

18. Pagal DK 150 straipsnio 1 dalį išskaitos iš darbuotojo darbo užmokesčio gali būti daromos tik šio kodekso ar kitų įstatymų nustatytais atvejais, o minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad išskaitos gali būti daromos šiais atvejais: 1) grąžinti perduotoms ir darbuotojo nepanaudotoms pagal paskirtį darbdavio pinigų sumoms; 2) grąžinti sumoms, permokėtoms dėl skaičiavimo klaidų; 3) atlyginti žalai, kurią darbuotojas dėl savo kaltės padarė darbdaviui; 4) išieškoti atostoginiams už suteiktas atostogas, viršijančias įgytą teisę į visos trukmės ar dalies kasmetines atostogas, darbo sutartį nutraukus darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių (DK 55 straipsnis) arba dėl darbuotojo kaltės darbdavio iniciatyva (DK 58 straipsnis). Svarbu pažymėti ir tai, kad pagal DK 150 straipsnio 3 dalį darbdavys turi teisę duoti nurodymą padaryti išskaitą ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią darbdavys sužinojo ar galėjo sužinoti apie atsiradusį išskaitos pagrindą.

19. Atsakovės atstovės teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovė padarė 57,18 Eur išskaitą iš atsakovui mokėtinos 330 Eur skolos sumos, todėl ieškovei buvo likusi pareiga sumokėti atsakovui 272,82 Eur skolos sumą, kurią ieškovė sumokėjo atsakovui 2025 m. rugpjūčio 12 d. Tačiau ieškovė nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad DK 150 straipsnio nustatyta tvarka buvo priimtas darbdavės (ieškovės) rašytinis nurodymas dėl 57,18 Eur permokos iškaitos iš darbuotojui (atsakovui) priklausančių išmokėti sumų, taigi, ieškovė netgi nenurodė formalaus pagrindo ir permokos aplinkybių (skaičiavimo klaida, kas buvo klaidingai paskaičiuota, kada ir kokiomis aplinkybėmis permoka padaryta ir pan.), kuriomis remiantis buvo padaryta 57,18 Eur išskaita. 2025 m. spalio 20 d. pažyma patvirtina, kad netesybos nuo sumažintos 272,82 Eur sumos, t. y. padarius 57,18 Eur išskaitą, buvo skaičiuojamos nuo 2025 m. gegužės 29 d.

20. Vadovaujantis DK 147 straipsnio 2 dalimi, darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo, darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių; jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių; jeigu uždelsto atsiskaitymo laikotarpis yra trumpesnis negu vienas mėnuo, netesybų dydį sudaro darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio suma, apskaičiuota proporcingai uždelsto atsiskaitymo laikotarpiui.

21. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė pateikė įrodymus, jog 272,82 Eur skolos sumą ji sumokėjo atsakovui 2025 m. rugpjūčio 12 d., taip pat nuo 272,82 Eur sumos 2025 m. spalio 22 d. sumokėjo atsakovui 668,75 Eur netesybas, paskaičiuotas laikotarpiu nuo 2025 m. gegužės 29 d. iki rugpjūčio 11 d., atsakovui iš ieškovės priteistinos 337,36 Eur netesybos, paskaičiuotos laikotarpiu nuo 2025 m. gegužės 29 d. iki 2025 m. lapkričio 24 d. nuo nesumokėtos 57,18 Eur sumos. 

Dėl bylinėjimo išlaidų atlyginimo

22. Ieškovė pateikė į bylą rašytinius duomenis, kad byloje patyrė 294 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 44 Eur žyminis mokestis ir 250 Eur teisinių paslaugų išlaidos (1 t., b. l. 99; 2 t., b. l. 62-64; CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 6 p.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas iš dalies, tenkinant 20,38 proc. ieškinio reikalavimų dalį, ieškovei priteistinos iš atsakovo 59,92 Eur bylinėjimosi išlaidos.

23. Bylos nagrinėjimo metu valstybė patyrė 144,60 Eur vertimo išlaidas (2 t., b. l. 47). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas iš dalies, tenkinant 20,38 proc. ieškinio reikalavimų dalį, valstybei iš ieškovės priteistinos 115,13 Eur vertimo išlaidos, iš atsakovo priteistinos 29,47 Eur vertimo išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 1 p., 96 str.).

24. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, pakeistu 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411, nustatytą minimalią (8 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos valstybei iš atsakovo nepriteistinos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 270 str., teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), darbo sutarties nutraukimo dieną yra atsiskaičiusi su A. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir neturi pareigos jam sumokėti 339,30 Eur dienpinigius ir pagal juos paskaičiuotas 135,72 Eur netesybas.

Priteisti A. P., gim. (duomenys neskelbtini), iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 337,36 Eur (trijų šimtų trisdešimt septynių eurų 36 ct) netesybas.

Priteisti UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš A. P., gim. (duomenys neskelbtini), iš A. P., gim. (duomenys neskelbtini), 59,92 Eur (penkiasdešimt devynių eurų 92 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 115,13 Eur (vieno šimto penkiolikos eurų 13 ct) vertimo išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5662.

Priteisti valstybei iš A. P., gim. (duomenys neskelbtini), 29,47 Eur (dvidešimt devynių eurų 47 ct) vertimo išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.