Byla Nr. 1S-22-518/2015

Proceso Nr. 1-79-1-00563-2013-8

Procesinio sprendimo kategorija

(S)

2.1.16.1.2.2.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. sausio 22 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Žukauskas,

sekretoriaujant Audronei Rasiulienei

dalyvaujant prokurorui Liutaurui Rudzevičiui,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo P. Š. (P. Š.) gynėjo Stasio Lileikio skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutarties, kuria kaltinamajam P. Š. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2015 m. sausio 12 d.

Teisėjas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjęs skundą,

n u s t a t ė:

Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje P. Š. kaltinamas padaręs nusikaltimas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 9 punktuose, 180 straipsnio 1 dalyje, t. y. tuo, kad jis 2013 m. rugpjūčio 25 d., apie 22.30 val., prie kapinių, esančių (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su V. A. ir V. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia dėl savanaudiškų paskatų, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, bendrais veiksmais su nurodytais asmenimis, bejėgiškos būklės (apsvaigusiam nuo alkoholio) Z. A. rankomis ir kojomis padarė daugybę kūno sužalojimų dėl kurių nukentėjusysis mirė, bei pagrobė svetimą turtą, t. y. 9 Lt (monetomis) ir mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6030“, kurio vertė 60 Lt, tokiu būdu Z. A. padarydamas 69 Lt materialinę žalą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka 2013 m. rugsėjo 12 d. P. Š. buvo sulaikytas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 13 d. nutartimi P. Š. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas buvo tęsiamas vėlesnėmis šio teismo bei Vilniaus apygardos teismo nutartimis. 

Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartimi kaltinamajam P. Š. suėmimo terminas pratęstas dar trims mėnesiams pagrindu, numatytu BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, t. y. esant pagrindui manyti, jog kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, dėl to paskyrus švelnesnę kardomąją priemonę nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Kaltinamojo P. Š. gynėjas Stasys Lileikis skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį panaikinti.

Gynėjas skunde nurodo, kad griežčiausios kardomosios priemonės - suėmimo termino pratęsimas kaltinamajam yra susijęs su jo prigimtinių teisių, ypač - teisės į laisvę ir saugumą apribojimu. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo formuojamoje praktikoje pabrėžia, jog ikiteisminio tyrimo ir / ar teisminio bylos nagrinėjimo metu vien tik formalaus įtarimo ar kaltinimo, kaip kardomosios priemonės skyrimo arba taikymo termino pratęsimo pagrindo nepakanka pagrįsti kardomosios priemonės taikymo reikalingumui. Gynėjas akcentuoja, kad numatytos teisės į laisvę ir saugumą išimtys gali būti taikomos tik tuo atveju, kai asmens teisių ir laisvių ribojimo poreikis yra pakankamai pagrįstas turimais faktiniais bylos duomenimis.

Skunde gynėjas pažymi, kad BPK 121 straipsnis, reglamentuojantis kardomųjų priemonių skyrimą, neįpareigoja teismo skirti kokią nors konkrečią kardomąją priemonę, kadangi ji turi būti parenkama atsižvelgiant į faktinius bylos duomenis. Kardomosios priemonės paskyrimas turi būti argumentuotas ir pagrįstas, ypač, jeigu ji yra susijusi su dideliu asmens laisvių ribojimu arba realiu laisvės atėmimu. Gynėjas tvirtina, kad vien tik manymas, jog kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamą veiką, savaime nėra pagrindu griežčiausiai kardomajai priemonei skirti (terminui pratęsti), tuo labiau, kad šioje proceso stadijoje gynybai kyla abejonių dėl kaltinimo. Taip pat gynėjas nurodo, kad tvirtų socialinių ryšių nebuvimas neturėtų būti vienu iš motyvų, pagrindžiančių suėmimo termino pratęsimą arba požymiu, nurodančiu, jog asmuo gali bėgti ar slėptis nuo teismo. Socialinių ryšių nebuvimas, išskyrus tuos atvejus, kai asmuo turi psichinę negalią, negali sudaryti prielaidos teigti, jog kaltinamasis nėra susaistytas kokiais nors socialiniais ryšiais su visuomene. Pasak gynėjo, kaltinamojo šeiminė padėtis, pajamų šaltinis, jeigu nėra objektyviai nustatyta, kad pajamos gaunamos nelegaliu būdu, neturėtų būti vienu iš pagrindų skirti griežčiausią kardomąją priemonę, nes šie kriterijai yra diskriminacinio pobūdžio. Gynėjo manymu, analizuojant šių kriterijų turinį, galima padaryti išvadą, kad į asmenį, neturintį šeimos ir / arba giminaičių bei pajamų yra žiūrima mažiau palankiai. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2013 m. rugsėjo 12 d. kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės - suėmimo terminas buvo tęsiamas, kaltinamojo ryšiai su visuomene buvo ne skatinami, o atvirkščiai - varžomi. Skunde pažymima, kad P. Š. nebuvo teistas, iki suėmimo mokėsi, turėjo pastovią gyvenamąją vietą, todėl, anot gynėjo, negalima daryti išvados, kad jo pragyvenimo šaltinis yra nusikalstama veika, o pritaikius švelnesnę kardomąją priemonę, asmuo galės susirasti darbą arba kitą legalų pajamų šaltinį.

Gynėjo nuomone, nepagrįsti yra ir teismo argumentai dėl to, jog už kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymą numatyta griežta bausmė gali paskatinti kaltinamąjį bėgti (slėptis) nuo teismo. Skunde pažymima, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pasisakęs, kad nusikalstamų veikų, kurios inkriminuojamos kaltinamajam, sunkumas ir už tų veikų atlikimą numatytos sankcijos griežtumas neturėtų būti pripažįstamas pakankamu suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindu. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad BPK yra numatytos kitos su realiu laisvės atėmimu nesusijusios kardomosios priemonės, kurios pakankamai apribotų net ir tariamas asmens galimybes pasislėpti nuo teisminio proceso (pvz. intensyvi priežiūra). Gynėjo manymu, paskirti teismo posėdžiai taip pat nesuponuoja suėmimo termino pratęsimo būtinybės, kadangi įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu dar nepripažinto kaltu asmens laikymas suimtu tik dėl procesinio patogumo, kai esama pakankamai efektyvių alternatyvių kardomųjų priemonių, žmogaus teisių apsaugos požiūriu laikytinas ydinga praktika.

Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo P. Š. gynėjo skundą atmesti.

Kaltinamojo P. Š. gynėjo skundas atmetamas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo ar jos termino pratęsimo, byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu (BPK 121 straipsnio 2 dalis), bet nesprendžia kaltės klausimo iš esmės, nes tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Patikrinus teismui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą tiek, kiek tai susiję su suėmimo termino pratęsimo pagrįstumu, darytina išvada, kad esančių faktinių duomenų visuma – paties P. Š., kitų kaltinamųjų V. A. ir V. M. bei liudytojų parodymai, parodymų patikrinimo vietoje, apžiūrų protokolai, specialistų išvados, tarnybiniai pranešimai bei kita baudžiamosios bylos medžiaga, nurodyta kaltinamajame akte, leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamasis P. Š. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Svarstant kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo klausimą, paminėti duomenys vertinami tik tiek, kiek tai susiję su kardomosios priemonės – suėmimo taikymo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Būtina pažymėti, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant suėmimo terminą nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį (išteisinamąjį) nuosprendį.

Kardomoji priemonė – suėmimas gali būti skiriamas (jo terminas pratęsiamas) tik kai yra BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytos sąlygos ir bent vienas iš šiame straipsnyje (1 ar 5 dalyje) numatytų pagrindų. 

P. Š. yra kaltinamas galimai padaręs nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis). 

Skundžiama nutartimi Vilniaus apygardos teismas pratęsė kaltinamajam P. Š. kardomosios priemonės - suėmimo terminą nustatęs pagrindą, numatytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte - kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, dėl to paskyrus švelnesnę kardomąją priemonę nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Skiriant suėmimą arba pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, reikia atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, t. y. į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

Baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad P. Š. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, kurioje jis iki suėmimo gyveno kartu su savo tėvais, tačiau kaltinamasis yra nevedęs. „Sodros“ duomenų bazės išraše užfiksuota, kad P. Š. anksčiau nėra niekada oficialiai dirbęs (t. 3, b. l. 120), Lietuvos darbo biržos duomenimis, kaltinamasis nėra užsiregistravęs darbo biržoje (t. 3, b. l. 119), kas leidžia daryti išvadą, jog P. Š. iki suėmimo neturėjo jokio legalaus pragyvenimo šaltinio. Be to, Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys rodo, kad (duomenys neskelbtini) teismo nuosprendžiu P. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje (trys epizodai), 178 straipsnio 1 dalyje (nuosprendis neįsiteisėjęs). Ši aplinkybė P. Š. charakterizuoja kaip linkusį sistemingai pažeidinėti įstatymus, daryti nusikaltimus. Gynėjas skunde teigia, jog P. Š. mokėsi, tačiau kaip tvirtina pats kaltinamasis, jis pamokų profesinėje mokykloje beveik nelankė (t. 3, b. l. 70-71), o (duomenys neskelbtini) mokyklos pateikta informacija rodo, kad P. Š. 2013-10-07 buvo išbrauktas iš šios mokymo įstaigos mokinių sąrašų. Ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis, būdamas jauno amžiaus, nesimokė. Dėl anksčiau aptartų aplinkybių pripažintina, kad kaltinamasis P. Š. nėra susaistytas itin tvirtais socialiniais ryšiais su gyvenamąja aplinka. Šiame kontekste pažymėtina, kad P. Š. yra kaltinamas padaręs du nusikaltimus, iš kurių vienas priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis). Inkriminuojamas veikas P. Š. galimai padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupe. Baudžiamasis įstatymas už bejėgiškos būklės žmogaus nužudymą dėl savanaudiškų paskatų įtvirtina tik griežtą laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, kad vien tik nusikaltimo sunkumo ir gresiančios griežtos laisvės atėmimo bausmės nepakanka padaryti išvadą, jog kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo, šią aplinkybę skunde pabrėžia ir kaltinamojo gynėjas. Nustatant aptariamą suėmimo taikymo pagrindą būtina įvertinti BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių visumą. Apeliacinio teismo nuomone, įvertinus visumą BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, konstatuotina, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, ilgalaikio laisvės atėmimo, P. Š. gali bėgti (slėptis) nuo teismo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo termino pratęsimo pagrindą. Šio teismo nustatyto pagrindo buvimo nepaneigia kaltinamojo gynėjo skunde nurodytos aplinkybės.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nustatyto suėmimo taikymo pagrindo buvimas leidžia daryti išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebūtų pasiekti, todėl pratęsta kardomoji priemonė - suėmimas, paliktina galioti.

Griežčiausia kardomoji priemonė neabejotinai suvaržo kaltinamojo P. Š. teises, tačiau nagrinėjamu atveju jo teisės suvaržytos, nepažeidžiant proporcingumo principo. Šiuo konkrečiu atveju, įvertinus nusikaltimų, kuriuos padaręs kaltinamas P. Š., pobūdį, sunkumą, viešasis interesas išsamiai, visapusiškai ištirti ir teisiškai įvertinti nusikalstamas veikas yra neabejotinai svarbesnis, leidžiantis ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę - suėmimą. Juolab, kad maksimalus leistinas suėmimo taikymo kaltinamajam terminas teisminio bylos nagrinėjimo stadijoje nei baudžiamojo proceso įstatyme, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatose nėra konkrečiai apibrėžtas. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, Apeliacinis teismas sprendžia, jog apygardos teismas, pratęsdamas P. Š. kardomosios priemonės – suėmimo terminą dar trims mėnesiams, nepažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Baudžiamojo proceso įstatymo ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Kaltinamojo gynėjo skunde išdėstytos aplinkybės nepaneigia teismo išvadų.

Dėl šių motyvų skundžiama teismo nutartis laikoma teisėta ir pagrįsta, ją naikinti pagrindo nėra.

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsniu,

n u t a r i a:

Kaltinamojo P. Š. (P. Š.) gynėjo skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas                                                                                              Linas Žukauskas