Civilinė byla Nr. 2A-879-520/2010
Procesinio sprendimo kategorijos: 11.9.10.8; 14.6; 15.3.2; 44.2.4.2 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2010 m. spalio 18 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė
(pranešėja),
kolegijos teisėjai Danutė Kutrienė, Petras Jaržemskis,
sekretoriaujant
Aleksui Navickui,
dalyvaujant ieškovei
N. B.,
ieškovės atstovei
advokatei Birutei Jackienei,
atsakovo
atstovams advokatui Nerijui Kasiliauskui, D. D. (Dolgich),
teismo posėdyje
apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ apeliacinį skundą dėl
Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 4 d. sprendimo civilinėje
byloje dėl grąžinimo į darbą, su darbo santykiais susijusių išmokų, neturtinės
žalos atlyginimo priteisimo pagal ieškovės
N. B. ieškinį
atsakovui AB „Lietuvos
geležinkeliai“,
n
u s t a t ė:
Ieškovė N.
B. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė grąžinti ją į darbą,
priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ 3560,14 Lt nesumokėtą darbo
užmokestį ir atlyginimą už nesumokėtas 3 darbo dienų atostogas, turtinę žalą už
priverstines pravaikštas nuo 2009-04-27 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos,
10000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Ieškovė nurodė, kad pagal 2003-10-15 darbo sutartį, sudarytą su atsakovu
AB „Lietuvos geležinkeliai“, ji dirbo atsakovo Personalo tarnybos Personalo mokymo
skyriaus viršininke, 2009-02-05 pranešimu/įspėjimu ji buvo informuota, kad jos
pareigybė panaikinama, todėl buvo siūloma nuo 2009-04-06 pereiti į Informacijų
technologijų centro Finansinių apskaitos ir verslo valdymo sistemos diegimo ir
eksploatacijos skyriaus Personalo valdymo ir darbo užmokesčio modulio diegimo
grupės vadovės pareigas, tačiau į naują darbo vietą ji nebuvo perkelta. 2009-03-31
atsakovo generalinio direktoriaus įsakymu Nr.P-187 ji buvo atleista iš darbo
dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo, t. y. todėl, kad į darbą visą darbo
dieną be rimtos priežasties neatvyko nuo 2009-01-06 iki 2009-01-12
(įskaitytinai), nuo 2009-01-19 iki 2009-01-23 (įskaitytinai), nuo 2009-03-12
iki 2009-03-13 (įskaitytinai) apie tai nepažymint Darbuotojų išvykimo
tarnybiniais ar asmeniniais reikalais registracijos žurnale, atleidimo iš darbo
diena perkelta į pirmą darbo dieną pasibaigus nedarbingumui ir kasmetinėms
atostogoms. Nuo 2009-03-31 iki 2009-04-23 ji sirgo, 2009-04-24 grįžusi į darbą
rado užblokuotą kompiuterį, darbdavys nesuteikė jai atostogų nuo 2009-04-27 iki
2009-04-29, vienašališkai jas perkėlė į 2009-04-24 – 2009-04-26, nesumokėjo
atlyginimo už kasmetines atostogas. Aukščiau nurodytais laikotarpiais ji buvo
darbe, todėl iš darbo už pravaikštas buvo atleista neteisėtai.
Vilniaus miesto 3–iasis apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 4 d. sprendimu
ieškinį tenkino iš dalies, t. y. grąžino ieškovę N. B. į darbą AB „Lietuvos geležinkeliai“
Personalo tarnybos Personalo mokymo skyriaus viršininkės pareigas, priteisė
ieškovei iš atsakovo 3560,14 Lt darbo užmokesčio, 80462,91 Lt vidutinį darbo
užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos
2009-04-27 iki teismo sprendimo priėmimo dienos, o nuo teismo sprendimo
priėmimo dienos iki jo įvykdymo – po 11129,79 Lt kas mėnesį; kitą ieškinio dalį
atmetė; sprendimo dalį dėl 1 mėnesio vidutinio darbo užmokesčio priteisimo
nukreipė vykdyti skubiai.
Teismas nustatė, kad ieškovė N.
B. pagal 2003-10-15 neterminuotą darbo sutartį dirbo AB „Lietuvos geležinkeliai“
Personalo tarnybos Personalo mokymo skyriaus viršininke. Atsakovo generalinio
direktoriaus 2009-03-30 įsakymu ieškovė nuo 2009-03-31 buvo atleista iš darbo
pagal DK 136 str. 2 d. už vienkartinį šiurkštų darbo drausmės pažeidimą –
neatvykimą į darbą visą darbo dieną be rimtos priežasties laikotarpiais nuo
2009-01-06 iki 2009-01-12 (įskaitytinai), nuo 2009-01-19 iki 2009-01-23
(įskaitytinai), nuo 2009-03-12 iki 2009-03-13 (įskaitytinai) apie tai
nepažymint Darbuotojų išvykimo tarnybiniais ar asmeniniais reikalais
registracijos žurnale, ieškovės atleidimo iš darbo diena perkelta į ieškovės
pirmą darbo dieną pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui ir suteiktoms
kasmetinėms atostogoms, ieškovė iš darbo atleista 2009-04-27. Teismas, įvertinęs
byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad atsakovas neįrodė ieškovės
nebuvimo darbe be svarbių priežasčių laikotarpiais nuo 2009-01-06 iki
2009-01-12 (įskaitytinai), nuo 2009-01-19 iki 2009-01-23 (įskaitytinai), nuo
2009-03-12 iki 2009-03-13 (įskaitytinai) apie tai nepažymint Darbuotojų
išvykimo tarnybiniais ar asmeniniais reikalais registracijos žurnale, nes
Darbuotojų išvykimo tarnybiniais ar asmeniniais reikalais registracijos žurnale
nėra pažymėta apie tai, kad ieškovės darbe be svarbių priežasčių nebuvo, o atsakovas
neįrodė, kad įrašyti duomenys yra neteisingi, kad darbuotojas, neturėdamas
tarnybinio pažymėjimo, negali patekti į savo darbo vietą, kad ieškovė
nurodytais laikotarpiais nevykdė savo darbo funkcijų. Teismas nurodė, kad
atsakovo atlikto tarnybinio patikrinimo medžiaga taip pat nepatvirtina ieškovės
nebuvimo darbe fakto, kadangi šio tarnybinio patikrinimo tikslas buvo
nustatyti, ar teisingai pildomas darbo laiko apskaitos žiniaraštis, tačiau ne
darbuotojų atvykimo į darbą tikrinimas. Taip pat teismas nustatė, kad atsakovas
(darbdavys) tik po 3 mėnesių nurodė apie ieškovės nebuvimą darbe, po tariamo
ieškovės neatvykimo į darbą nesiėmė jokių priemonių darbo drausmės pažeidimui
nustatyti ir įforminti. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė,
jog atsakovo elgesys patvirtina, kad atsakovas nelaikė, jog ieškovė įvykdė
darbo drausmės pažeidimą. Teismas, vadovaudamasis DK 229, 241 str.,
atsižvelgdamas į tai, jog atsakovas šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu laikė ne
ieškovės nebuvimą darbe visą darbo dieną, bet laikotarpių nuo 2009-01-06 iki
2009-01-12 (įskaitytinai), nuo 2009-01-19 iki 2009-01-23 (įskaitytinai), nuo
2009-03-12 iki 2009-03-13 (įskaitytinai) visumą, konstatavo, kad atsakovas
drausminę nuobaudą ieškovei už nebuvimą darbe nuo 2009-01-06 iki 2009-01-12
(įskaitytinai), nuo 2009-01-19 iki 2009-01-23 (įskaitytinai) skyrė praleidęs
įstatymo nustatytą terminą. Dėl to vien šio termino praleidimas sudaro pagrindą
laikyti, kad ieškovei drausminė nuobauda paskirta neteisėtai. Kadangi atsakovas
neįrodė neteisėtų atsakovės veiksmų, skyrė nuobaudą pasibaigus įstatymo
nustatytam drausminės nuobaudos skyrimo terminui už dalį ieškovės veiksmų,
teismas ieškovės atleidimą iš darbo laikė neteisėtu ir grąžino ieškovę į
ankstesnes pareigas. Kadangi atsakovas neteisėtai iš ieškovės darbo užmokesčio
išskaitė 3560,14 Lt, priteisė šią sumą ieškovei, nurodė, kad išskaita padaryta
pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas. Taip pat vadovaudamasis DK 297 str. 3
d. priteisė iš atsakovo ieškovei vidutinį darbo užmokestį už priverstinės
pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo visiško
įvykdymo, po 11129,76 Lt. Teismas netenkino reikalavimo dėl neturtinės žalos
atlyginimo priteisimo, kadangi ieškovė neįrodė neturtinės žalos ir jos dydžio.
Atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ apeliaciniu skundu prašo teismo
sprendimo dalį, kuria buvo tenkinti ieškovės reikalavimai, panaikinti ir
priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinys būtų atmestas. Nurodo, kad teismo
argumentai, jog jis neįrodė, kad ieškovė nebuvo darbe laikotarpiais nuo
2009-01-06 iki 2009-01-12 (įskaitytinai), nuo 2009-01-19 iki 2009-01-23
(įskaitytinai), nuo 2009-03-12 iki 2009-03-13 (įskaitytinai), prieštarauja
byloje surinktiems įrodymams ir procesinės teisės normoms. Teismas neįvertino,
kad pagal ieškovės pareigas pati ieškovė vizavo savo skyriaus darbo laiko
apskaitos žiniaraščius su klaidingais duomenimis apie ieškovės atvykimą į
darbą, nes generalinio direktoriaus 2009-03-24 potvarkiu sudaryta darbo grupė
periodiniam darbo laiko apskaitos žiniaraščiams patikrinti nustatė, kad
klaidingai užpildytas ieškovės atvykimo į darbą minėtais laikotarpiais darbo
laiko apskaitos žiniaraštis, todėl ištaisius klaidingus ieškovės darbo laiko
apskaitos žiniaraščių duomenis iš ieškovės darbo užmokesčio buvo išskaičiuotas
3560,14 Lt permokėtas darbo užmokestis, taip pat už netinkamą pavaldžių
darbuotojų, įskaitant ir ieškovės darbo drausmės kontrolę vykdžiusiam L. A. buvo skirta drausminė
nuobauda. Teismas neanalizavo liudytojų D. R., V.
B., A. A. parodymų,
nepagrįstai vadovavosi liudytojų L.
A., G. B., S. B. parodymais, vertindamas
liudytojos N. Z.,
parodymus nepagrįstai teikė pirmenybę liudytojų L. A., G.
B., S. B. parodymams,
nors ši liudytoja minėtais laikotarpiais pildė ieškovės darbo laiko apskaitos
žiniaraščius ir buvo pavaldi ieškovei. Teismas nepagrįstai nesustabdė bylos iki
bus baigtas ikiteisminis tyrimas dėl ieškovės darbo laiko apskaitos žiniaraščio
klastojimo, kadangi ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės yra
reikšmingos šiai bylai, todėl šių aplinkybių neįvertinus buvo priimtas
neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas. Teismas nevertino liudytojų parodymų, kad
darbuotojas be tarnybinio pažymėjimo patekti į savo darbo vietą gali apie tai
pranešęs Personalo tarnybos Personalo skyriui ir iš apsaugos gavęs terminuotą
kortelę, o praradus šią, darbuotojui apsauga išduoda vienkartinę plastikos
kortelę, o ieškovė dėl tokių kortelių nesikreipė. Ieškovės argumentai, kad ji
daugiau nei 2 savaites patekdavo į centrinį administracijos pastatą naudodamasi
kitų darbuotojų darbo pažymėjimais, yra nepagrįsti, nes ieškovė negalėjo
nurodyti nei vieno tokio darbuotojo. Be to, įėjimo tvarkos į centrinį pastatą
35 p. griežtai draudžia darbuotojams kartu vestis kitus asmenis. Teismas
netinkamai vertino įrodymų patikimumą, įrodomąją reikšmę, vadovavosi tik
liudytojo L. A., bausto
drausmine tvarka už netinkamą ieškovės darbo drausmės kontrolę, parodymais, todėl
padarė nepagrįstą išvadą, kad jis neįrodė, jog ieškovė minėtais laikotarpiais
nevykdė savo darbo funkcijų. Teismas neatsižvelgė į tai, kad Personalo mokymo
skyriuje ruoštus raštus pasirašyti ir vizuoti turėjo ieškovė, tačiau nuo
2009-01-06 iki 2009-01-26 visus tokius raštus ruošė skyriaus darbuotojos, o
pasirašė Personalo tarnybos viršininkas L. A.. Teismo išvada, kad jis praleido vieno mėnesio
terminą drausminei nuobaudai skirti, yra nepagrįsta, kadangi ieškovės nebuvimas
darbe nebuvo išsiaiškintas tą pačią dieną dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl
to, kad ieškovė pati vizavo klaidingai užpildytą darbo laiko apskaitos
žiniaraštį, taip pat žiniaraštį vizavo šios tarnybos vadovas L. A.. Dėl to ieškovės darbo drausmės pažeidimo
paaiškėjimo diena yra 2009-03-25 darbo grupės išvadų surašymo diena, nes dėl
neteisėtų ieškovės ir kitų atsakovo darbuotojų veiksmų ieškovės nebuvimas darbe
paaiškėjo 2009-03-25. Paaiškėjus ieškovės darbo drausmės pažeidimui jis
išskaičiavo iš ieškovės darbo užmokesčio 3560,14 Lt permokėtą darbo užmokestį
už sausio ir kovo mėnesius, o pasiūlymas perkelti ieškovę į kitas darbo pareigas
buvo pateiktas jam dar nežinant apie ieškovės padarytą darbo drausmės
pažeidimą. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad nutraukiant darbo sutartį buvo
pažeista drausminių nuobaudų skyrimo tvarka, kadangi DK 241 str. 1 d. numato,
kad drausminė nuobauda turi būti paskirta tuoj pat paaiškėjus darbo drausmės
pažeidimui, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį, kai pažeidimas paaiškėjo, o ne
kai pažeidimas buvo padarytas, kaip teigia teismas. Kadangi generalinis
direktorius, kuris yra įgaliotas skirti drausmines nuobaudas, apie ieškovės
darbo drausmės pažeidimą sužinojo 2009-03-25, todėl 1 mėnesio terminas skirti
drausminę nuobaudą nėra praleistas. Netinkamai taikydamas materialinės teisės
normas teismas neteisingai konstatavo, kad jis šiurkščiu darbo pažeidimu laikė
ne vieną visą darbo dieną, o minėtus laikotarpius, todėl bent vieno iš įvardyto
epizodo nebuvimas sudaro pagrindą laikyti, kad nėra šiurkštaus darbo drausmės
pažeidimo. Jam pakanka įrodyti, kad ieškovė nebuvo darbe bent vieną darbo dieną
iš nurodytų 12 dienų. Iš ieškovės darbo užmokesčio jis išskaitė 3560,14 Lt ne
dėl darbo užmokesčio išmokėjimo netinkamai pritaikius įstatymą, o kaip ieškovės
padarytos žalos atlyginimą pagal DK 258, 254 str., kadangi jis įrodė, jog
ieškovės minėtais laikotarpiais darbe nebuvo, jis nepažeidė drausminės
nuobaudos skyrimo procedūros, todėl ieškovė iš darbo buvo atleista pagrįstai, o
vidutinis darbo užmokestis ir 3560,14 Lt darbo užmokestis buvo priteistas
nepagrįstai. 2009-02-09 generalinio direktoriaus įsakymu centrinėje administracijoje
buvo panaikintas 251 etatas, iš jų ir Personalo tarnybos Personalo mokymo
skyriaus viršininko etatas, todėl tuo atveju, jei teismas pripažintų ieškovės
atleidimą iš darbo neteisėtu, prašo taikyti DK 297 str. 4 d. numatytą
alternatyvų darbuotojų teisių gynimo būdą.
Ieškovė N. B. atsiliepimu
į apeliacinį skundą prašo sprendimo dalį, kuria buvo tenkinti reikalavimai,
palikti nepakeistą, atmesti apeliacinį skundą, priteisti jai iš atsakovo 45 000
Lt neturtinei ir 200 Lt turtinei žalai atlyginti. Nurodo, kad sprendimas yra
teisėtas ir pagrįstas, priimtas ištyrus visus bylos įrodymus, teisingai
pritaikius teisės normas. Teismas teisingai konstatavo, kad atsakovas neįrodė
jos nebuvimo darbe be svarbių priežasčių laikotarpiais nuo 2009-01-06 iki
2009-01-12 (įskaitytinai), nuo 2009-01-19 iki 2009-01-23 (įskaitytinai), nuo
2009-03-12 iki 2009-03-13 (įskaitytinai), darbo laiko apskaitos žiniaraštyje
nepažymėtos pravaikštos, o pareiga pildyti darbo laiko apskaitos žiniaraščius
tenka darbdaviui. Atsakovas darbo grupę darbo laiko apskaitos žiniaraščiams
patikrinti sudarė pirmą kartą per 10 metų kovo mėn. pabaigoje, o ne iš karto
sausio ir kovo mėnesiais. Apeliantas nepagrįstai nepaminėjo, jog Personalo
tarnybos viršininkui L. A. drausminė
nuobauda dėl jos buvo paskirta paskutinę L. A. darbo dieną. Apelianto nurodytų liudytojų D. R., V. B., A.
A. parodymai skiriasi, šie liudytojai, kurie yra tiesiogiai ar ne
visai tiesiogiai atsakingi už centrinės administracijos darbo laiko apskaitos
kontrolę, teigia, kad jie žinojo apie jos nebuvimą darbe, tačiau neinformavo
apie tai vadovybės, o D. R. pasirašė
2009 m. kovo mėn. Personalo mokymų skyriaus apskaitos žiniaraštį. Teismas
pagrįstai vadovavosi liudytojų G. B.,
L. A., S. B. parodymais, o liudytoja N. Z. keitė parodymus, nes ji iki šiol dirba pas
atsakovą. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas 2009-11-24, nesant jos veikoje
nusikaltimo, numatyto BK 300 str. 1 d., dėl to teismas pagrįstai nesustabdė
šios civilinės bylos. Atsakovo praėjimo kontrolės sistema nėra susieta su bendrovės
administracijos darbo laiko apskaita, sistema nėra sertifikuota, todėl sistemos
duomenys apie darbuotojo buvimą darbe negali būti įrodymu, ji paaiškino apie
darbo pažymėjimo laikiną praradimą, liudytojai vieningai patvirtino, kad į
pastatą galima patekti be darbuotojo pažymėjimo. Atsakovas klaidina teismą,
nurodydamas, jog ji minėtais laikotarpiais nevykdė darbo funkcijų, nes 2009 m.
sausio – balandžio mėn., kai ją slėgė rūpesčiai dėl mamos ligos, ji daugiau
atliko vadovaujamą darbą, visi jai ir jos vadovaujam skyriui pavesti darbai
buvo atlikti laiku, kokybiškai, be klaidų, vasario mėn. ji buvo skatinta už
laiku atliktą darbą. Visi nemalonumai prasidėjo Personalo tarnybos viršininkui L. A. nesutikus dėl
neteisingai vykdomos bendrovės centrinės administracijos reorganizacijos, ji
tapo auka ir nepagrįstai buvo atleista iš darbo. Teismas teisingai konstatavo,
kad atsakovas pažeidė atleidimo iš darbo procedūrą, nes atsakovui buvo žinoma,
kad ji buvo išleista iš darbo dėl svarbių priežasčių, žinojo, kad serga jos
mama, skyrė pašalpą, žinojo apie jos laikinai pamestą darbo pažymėjimą. Teismas
teisingai taikė DK 224 str. 3 d., nes ji jokios materialinės žalos atsakovui
nepadarė. Apeliantas klaidina teismą nurodydamas, kad generalinio direktoriaus
2009-02-02 įsakymu buvo panaikintas Personalo tarnybos Personalo mokymo
skyriaus viršininko etatas, nes 2009-02-05 pranešimu/įspėjimu jai buvo
pasiūlyta pereiti į Informacijų technologijų centrą, ji sutiko, todėl
generalinio direktoriaus 2009-02-18 įsakymo pagrindu buvo pasirašytas priedas
prie darbo sutarties, o nuo 2009-03-31 jai nežinant ji buvo atleista iš
Informacinių technologijų centro Finansų apskaitos ir verslo valdymo sistemos
diegimo ir eksploatacijos skyriaus Personalo valdymo ir darbo užmokesčio modulio
diegimo grupės vadovės pareigų, 2009-04-09 įsakymu vėl įsteigus Personalo
tarnybos Personalo mokymo skyriaus viršininko etatą be jos sutikimo ir žinios
ji buvo perkelta į šias pareigas. Apie tai ji sužinojo 2009-04-27. Dėl to ji
gali būti grąžinta į pirminį darbą, nes panaikinti ir įsteigti etatą darbdavys
neturi problemų, todėl ji turi būti grąžinta į atsakovo Personalo tarnybos
viršininkės pareigas. Kadangi dėl darbdavio neteisėtų veiksmų jai stipriai
pablogėjo sveikata, ji patyrė didelį dvasinį skausmą, dvasinius išgyvenimus,
depresiją, pažeminimą, pablogėjo jos reputacija, atsirado nepasitikėjimas
savimi, jai turi būti atlyginta 200 Lt turtinė žala ir 45 000 Lt neturtinė
žala. Sprendimas atleisti ją iš darbo buvo priimtas jos nedarbingumo
laikotarpiu, atsakovas neįrodė jos neteisėtų veiksmų, nepagrįstai skyrė
drausminę nuobaudą už dalį jos veiksmų, kuriuos atsakovas laikė šiurkščiu darbo
drausmės pažeidimu, padarė jai didelę neturtinę žalą, yra priežastinis ryšys
tarp atsakovo veiksmų ir jos blogos sveikatos. Be to, nedarbinga ji tapo būtent
dėl atsakovo veiksmų. Atsakovo kaltė yra tyčinė ir sąmoningai nukreipta į ją,
nors ji buvo lojali, atsakinga ir pareiginga darbuotoja.
Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo
sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame
skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą,
atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro
išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertinęs įrodymus, nustatęs
teisiškai reikšmingas aplinkybes, pritaikęs materialinės ir procesinės teisės
normas, nustatė, jog ieškovė N. B. iš
darbo atleista be teisėto pagrindo ir pažeidžiant atleidimo iš darbo tvarką,
ir grąžino ieškovę į pirmesnį darbą bei priteisė vidutinį darbo užmokestį už
visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo
sprendimo įvykdymo dienos, kaip tai numato DK 297 str. 3 d., priteisė ieškovei
iš atsakovo išskaičiuotą darbo užmokestį – 3560,14 Lt. Atsakovo AB „Lietuvos
geležinkeliai“ apeliacinio skundo argumentai ir apeliacinės instancijos teismui
pateikti įrodymai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, kad ieškovė
neteisėtai ir nepagrįstai buvo atleista iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 2 p.
(kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas) dėl to, jog
ieškovė į darbą visą darbo dieną be rimtos priežasties neatvyko nuo 2009-01-06
iki 2009-01-12 (įskaitytinai), nuo 2009-01-19 iki 2009-01-23 (įskaitytinai),
nuo 2009-03-12 iki 2009-03-13 (įskaitytinai) apie tai nepažymint Darbuotojų
išvykimo tarnybiniais ar asmeniniais reikalais registracijos žurnale. Taip pat
apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų,
kad nebuvo faktinio ir teisinio pagrindo išskaičiuoti iš ieškovės darbo
užmokesčio 3560,14 Lt.
Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės N. B. ieškinio reikalavimo dėl 10000 Lt
neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Ieškovė nepadavė apeliacinio skundo dėl
šios sprendimo dalies, ieškovė ieškinio reikalavimo dėl 200 Lt turtinės žalos,
susijusios su pablogėjusia sveikata, nebuvo pareiškusi, tačiau ieškovė
atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo priteisti iš atsakovo 45000 Lt neturtinės
žalos atlyginimo ir 200 Lt turtinės žalos atlyginimo. Šie ieškovės atsiliepime
į apeliacinį skundą nurodyti reikalavimai nenagrinėtini, nes ieškovė,
nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo nebuvo
patenkintas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, turėjo paduoti apeliacinį
skundą, o reikalavimas dėl 200 Lt turtinės žalos priteisimo nebuvo pareikštas
pirmosios instancijos teisme. Pagal CPK 320 str. 1 d. bylos
nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir
teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. CPK 318 str. 1 d. numato, kad šalys privalo
raštu pateikti atsiliepimus į apeliacinį skundą, kuriuose išdėsto savo nuomonę
dėl paduoto apeliacinio skundo, nurodo byloje reikšmingas aplinkybes, teisinius
argumentus. Taip siekiama užtikrinti tinkamą ginčo šalių keitimąsi informacija.
Šalis, neįvykdžiusi šios procesinės pareigos pateikti atsiliepimą į apeliacinį
skundą arba šią pareigą vykdžiusi netinkamai, praranda teisę pateikti savo
argumentus apeliacinės instancijos teismo posėdyje (CPK 324 str. 2 d.).
Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai turi būti susiję su apeliacinio
skundo argumentais, kuriuos apeliacinis teismas privalo analizuoti. Apeliacinės
instancijos teismas gali remtis faktais ir įrodymais, neminimais apeliaciniame
skunde, tačiau nurodytais kitos šalies, atsikertančios į apeliacinį skundą, ir
tai nelaikoma išėjimu už apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-06-29 nutartis,
priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2007). Taigi
apeliacinis teismas nagrinėja tik tuos atsiliepimo į apeliacinį skundą
argumentus, kuriais atsikertama į apeliacinio skundo argumentus, apeliacinio
skundo reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismui nesuteikta teisė nagrinėti
atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytų reikalavimų, nenusijusių su
apeliaciniu skundu, nes tai būtų išėjimas už apeliacinio skundo ribų. CPK 320
str. 2 d. numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą
neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja
viešasis interesas nagrinėjant darbo bylas. Šioje byloje nėra nustatytas
viešojo intereso pažeidimas, todėl nėra teisinio pagrindo peržengti
apeliaciniame skunde nustatytas ribas. Be to, darbo bylų nagrinėjimo ypatumai netaikomi
ginčams dėl žalos atlyginimo (CPK 410 str. 2 d.).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pagal 2003-10-15 neterminuotą darbo
sutartį, sudarytą tarp ieškovės N. B.
ir atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“, ieškovė buvo priimta dirbti
atsakovo Personalo tarnybos Personalo mokymo skyriaus viršininke (T. 1. b. l.
13, 14). AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus 2009-02-02
įsakymu Nr. Į-73 nuo 2009-04-06 bendrovės Centrinėje administracijoje buvo
panaikintas 251 etatas, iš jų Personalo tarnyba, Personalo mokymo skyrius (T.
1, b. l. 71). Atsakovas 2009-02-05 pranešimu/įspėjimu apie darbo sutarties
nutraukimą informavo ieškovę, kad dėl to, jog yra keičiama bendrovės
organizacinė struktūra, ieškovės pareigybė bus panaikinta, todėl jai siūloma
nuo 2009-04-06 pereiti į Informacijų technologijų centro Finansinių apskaitos
ir verslo valdymo sistemos diegimo ir eksploatacijos skyriaus Personalo valdymo
ir darbo užmokesčio modulio diegimo grupės vadovės pareigas (T. 1, b. l. 8). Iš
darbo sutarties priedo, kuris yra pasirašytas atsakovo ir ieškovės, matyti, kad
ieškovė nuo 2009-04-06 buvo perkelta į Informacijų technologijų centro
Finansinių apskaitos ir verslo valdymo sistemos diegimo ir eksploatacijos
skyriaus Personalo valdymo ir darbo užmokesčio modulio diegimo grupės vadovės
pareigas (T. 1, b. l. 13). Ieškovė dirbti Informacijų technologijų centro
Finansinių apskaitos ir verslo valdymo sistemos diegimo ir eksploatacijos
skyriaus Personalo valdymo ir darbo užmokesčio modulio diegimo grupės vadove
nepradėjo. Atsakovo generalinio direktoriaus 2009-03-31 įsakymu Nr.P-187,
kuriuo buvo pakeistas 2009-03-30 įsakymas Nr. P-186, ieškovė buvo atleista iš Personalo
tarnybos Personalo mokymo skyriaus viršininkės pareigų DK 136 str. 3 d. 2 p.
pagrindu dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo, t. y. todėl, kad ieškovė į
darbą visą darbo dieną be rimtos priežasties neatvyko nuo 2009-01-06 iki
2009-01-12 (įskaitytinai), nuo 2009-01-19 iki 2009-01-23 (įskaitytinai), nuo
2009-03-12 iki 2009-03-13 (įskaitytinai) apie tai nepažymint Darbuotojų
išvykimo tarnybiniais ar asmeniniais reikalais registracijos žurnale, atleidimo
iš darbo diena perkelta į pirmą darbo dieną pasibaigus nedarbingumui ir
kasmetinėms atostogoms (T. 1, b. l. 9). Ieškovė iš darbo buvo atleista nuo
2009-04-27. Iš atsakovo pateikto atsiliepimo į ieškinį, kuriuo buvo ginčijamas
atleidimas iš darbo minėtu pagrindu, matyti, kad atsakovas ieškovę atleido už padarytas
pravaikštas laikotarpiu nuo 2009-01-06 iki 2009-01-12 (įskaitytinai), nuo
2009-01-19 iki 2009-01-23 (įskaitytinai), nuo 2009-03-12 iki 2009-03-13
(įskaitytinai) (T. 1, b. l. 27-31).
Pagal DK 235 str. 2 d. 9 p. neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių
visą darbo dieną (pamainą) yra šiurkštus darbo drausmės pažeidimas, už kurį
darbdavys turi teisę atleisti iš darbo darbuotoją be įspėjimo (DK 136 str. 3 d.
2 p.). DK 235 str. 2 d. 9 p. numatytas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas gali
būti konstatuotas tik esant šių sąlygų visetui: 1) darbuotojas neatvyksta į
darbą per visą darbo dieną (pamainą); 2) darbuotojas neatvyksta į darbą be
svarbių priežasčių. DK nepateikia priežasčių, kurios laikytinos svarbiomis
neatvykimo į darbą priežastimis, sąrašo, taigi jų svarba kiekvienu konkrečiu
atveju vertintina atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes. Esant ginčui teisme,
pareiga įrodyti, kad darbuotojas neatvyko į darbą be svarbių priežasčių visą
darbo dieną (pamainą), tenka darbdaviui (atsakovui), o pareiga įrodyti
neatvykimo į darbą priežastis ir jų svarbą, tenka darbuotojui (ieškovui) (CPK
178 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2005-12-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2005).
Taigi atsakovas šioje byloje privalėjo pateikti įrodymus, kad ieškovė visiškai
neatvyko į darbą laikotarpiu nuo 2009-01-06 iki 2009-01-12 (įskaitytinai), nuo
2009-01-19 iki 2009-01-23 (įskaitytinai), nuo 2009-03-12 iki 2009-03-13
(įskaitytinai). Įvertinus byloje surinktus įrodymus, vadovaujantis taisykle,
kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam
nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, kad byloje esančių
įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei
jo nebuvus, kad įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas, atsižvelgiant į
bylos kategoriją, jos pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.
3K-3-439/2008), darytina išvada, kad atsakovo pateikti įrodymai nepatvirtina
jo nurodomos aplinkybės, jog ieškovė laikotarpiu nuo 2009-01-06 iki 2009-01-12
(įskaitytinai), nuo 2009-01-19 iki 2009-01-23 (įskaitytinai), nuo 2009-03-12
iki 2009-03-13 (įskaitytinai) visiškai nebuvo atvykusi į darbą ar nebuvo
atvykusi vieną ar kelias dienas (konkrečias dienas iš nurodomų laikotarpių).
Darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose (T. 1, b. l. 98-101) nurodyta, kad
minėtais laikotarpiais ieškovė dirbo. 2009 metų sausio mėnesio žiniaraštį yra
pasirašęs Personalo tarnybos viršininkas L. A., kuris pagal bylos duomenis buvo
tiesioginis ieškovės viršininkas, darbdavio įgaliotas asmuo A. K.. 2009 m. kovo mėnesio žiniaraštį yra
pasirašęs Personalo tarnybos viršininko pavaduotojas D. R., darbdavio įgaliotas asmuo V. Z.. Šiame žiniaraštyje yra prierašas apie tai,
kad ieškovei kovo mėn. 12 ir 13 d. laikomos pravaikštomis, vadovaujantis
2009-03-31 generalinio direktoriaus įsakymu. Atsakovo generalinio direktoriaus
2009-03-24 įsakymu Nr.PV-75, iškilus įtarimams dėl bendrovės Centrinės
administracijos darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraščių žymėjimų
neatitikimo darbuotojų faktiškai dirbtam laikui, siekiant sugriežtinti darbo
laiko apskaitos žiniaraščių žymėjimo kontrolę ir užtikrinti darbo laiko
apskaitą, buvo sudaryta darbo grupė, kuri buvo įpareigota pasirinktinai
patikrinti bendrovės Centrinės administracijos padalinių darbuotojų darbo laiko
apskaitos žiniaraščių žymėjimo sausio – kovo mėn. teisingumą, pateikti išvadas
apie bendrovės Centrinės administracijos padalinių darbuotojų darbo laiko
apskaitos būklę iki 2009-03-25 (T. 1, b. l. 11). Darbo grupės pateiktoje
2009-03-25 AB „Lietuvos geležinkeliai“ Centrinės administracijos darbuotojų
darbo laiko apskaitos atlikto patikrinimo ataskaitoje nurodyta, kad remiantis
praėjimo kontrolės sistemos duomenimis, galima teigti, jog sistemingai į darbą
vasario mėn. vėlavo N. B..
Taip pat užfiksuoti atvejai, kuomet darbuotojas nebuvo darbe, nors darbo laiko
apskaitos žiniaraštyje pažymėta, jog tą dieną darbuotojas dirbo pilną darbo
dieną, taip pat apie tokius įvykius nėra įrašų Darbuotojų išvykimo tarnybiniais
ar asmeniniais reikalais registracijos žurnale, t. y. ieškovė į darbą neatvyko
nuo 2009-01-06 iki 2009-01-12, nuo 2009-01-19 iki 2009-01-23, nuo 2009-03-12
iki 2009-03-13. Taip pat išvadose pažymėta, kad ne visuomet kontrolės sistemoje
esantys duomenys atitinka realią situaciją, kaip pavyzdį nurodant, kad pagal
kontrolės sistemos duomenis ieškovė N.
B. darbe 2009-03-17 buvo nuo 06:56 val. iki 17:26 val., tačiau pagal
vaizdinę medžiagą jos darbe nebuvo nuo 14:46 val. iki 17:26 val. (T. 1, b. l.
33-36). Iš patikrinimo ataskaitos matyti, kad patikrinimas buvo atliktas
remiantis Darbuotojų išvykimo tarnybiniais ar asmeniniais reikalais
registracijos žurnalo ir praėjimo kontrolės sistemos duomenimis. Šios
patikrinimo ataskaitos pagrindu negalima nustatyti, kad ieškovė nebuvo darbe atsakovo
nurodytu laikotarpiu, nes ieškovė byloje nurodė, jog ji savo darbo pažymėjimą
buvo palikusi Alytuje tėvų namuose bei automobilyje, kuris buvo taisomas
autoservise (T. 1, b. l. 6), kad į atsakovo administracinį pastatą, esantį Mindaugo
g. 12/14, Vilniuje, į savo darbo vietą patekdavo per centrinį ir iš kiemo pusės
įėjimą, pro kontrolės sistemą praeidavo su kolegomis (T. 1, b. l. 7, 12). Liudytojas
L. A. patvirtino ieškovės
nurodomą aplinkybę, kad ji buvo praradusi darbo pažymėjimą (T. 1, b. l. 164). Atsakovas
nurodo, kad ieškovė, neturėdama darbo pažymėjimo, negalėjo patekti į savo darbo
vietą, nes tai prieštarautų AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio
direktoriaus 2007-02-14 įsakymu Nr. Į-152 patvirtintam AB „Lietuvos
geležinkeliai“ darbuotojų darbo pažymėjimų spausdinimo, apskaitos ir išdavimo
tvarkos aprašui. Kaip matyti iš šio Aprašo 15 p., pažymėjimą darbuotojas
privalo nešiotis arba laikyti darbovietėje ir kontroliuojančių institucijų
reikalavimu privalo jį pateikti. Darbuotojui, leidusiam savo pažymėjimu
naudotis kitiems asmenims, taikomos drausminės nuobaudos (16 p.). Darbuotojas,
praradęs pažymėjimą, apie tai turi pranešti padalinio vadovui ne vėliau, kaip
kitą darbo dieną. Galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka išieškojus iš darbuotojo
pažymėjimo vertę, jam išduodamas pažymėjimo dublikatas su žyma D1 (17 p.) (T.
1, b. l. 67-68). Atsakovas apeliacinės instancijos teismui teikė įrodymus,
susijusius su tuo, kaip turi būti patenkama į atsakovo administracinį pastatą,
kitus pastatus bei vidinį kiemą (T. 2, b. l. 17-26), tačiau byloje nebuvo
paneigtos ieškovės nurodomos aplinkybės, kad į pastatą galima buvo patekti ir
be tarnybinio pažymėjimo ar aplenkiant praėjimo kontrolę. Liudytojai L. A., N. Z., G.
B., A. A. B. patvirtino
šią ieškovės nurodomą aplinkybę. Liudytojas D. R. parodė, kad apsauga turi teisę praleisti ir
be pažymėjimo, tačiau darbuotojas turi gauti laikiną pažymėjimą.
Byloje buvo pateikti įrodymai, kad atsakovas 2009-03-26 raštu taip pat
nurodė Personalo tarnybos Personalo mokymo skyriaus vyr. specialistei N. Z. pasiaiškinti, kodėl
personalo tarnybos Personalo mokymo skyriaus mėnesiniame darbo laiko apskaitos
žiniaraštyje nuo 2009-01-06 iki 2009-01-12 (įskaitytinai), nuo 2009-01-19 iki
2009-01-23 (įskaitytinai), nuo 2009-03-12 iki 2009-03-13 (įskaitytinai)
pažymėta, kad ieškovė dirbo visą darbo dieną, nors minėtais laikotarpiais
ieškovė iš viso neatvyko į darbą. Taip pat atsakovas raštu nurodė G. B., S. B. pranešti, ar ieškovė nurodytais
laikotarpiais buvo darbe (T. 1, b. l. 19, 21, 23). Personalo tarnybos Personalo
mokymo skyriaus vyr. specialistė N.
Z. 2009-03-26 rašte paaiškino, kad atsakovo nurodytais laikotarpiais
mėnesiniame darbo laiko apskaitos žiniaraštyje ieškovei pažymėta visa darbo
diena todėl, kad minėtais laikotarpiais ieškovė darbe buvo. G. B., S.
B. taip pat raštu nurodė, kad atsakovo nurodytais laikotarpiais
ieškovė buvo darbe (T. 1, b. l. 20, 22, 24). Kiti atsakovo darbuotojai (A. A., D. R., V.
B., F. B., J. S., J. I.) 2009-03-27 rašytiniuose paaiškinimuose nurodė,
kad jiems buvo žinoma, jog sausio mėn. pradžioje ieškovė sužinojo apie savo
motinos ligą, todėl buvo atleista nuo darbo ir kurį laiką nebuvo darbe, sausio
13-16 buvo atostogose, po to vėl kurį laiką nebuvo darbe, ieškovė tuo laiku
nerengė dokumentų, žino, jog viršininkas L. A. leido ieškovei budėti prie mamos neimant
atostogų (T. 1, b. l. 43-49). Šie rašytiniai įrodymai nepatvirtina, kad būtent
atsakovo nurodomu laikotarpiu ieškovė visiškai nebuvo darbe. 2009-04-06
pasiaiškinime Personalo tarnybos Personalo mokymo skyriaus vyr. specialistė N. Z. paaiškino, kad ji
skyriaus viršininkei darbo laiko apskaitos žiniaraštyje žymėjo dirbtą laiką,
todėl, kad, viršininkės (ieškovės) teigimu, jos nebuvimas darbe buvo suderintas
su tarnybos viršininku L. A.,
minėtais laikotarpiais viršininkės (ieškovės) darbe nebuvo, apgailestauja dėl
anksčiau rašyto melagingo pasiaiškinimo (2009-03-26) (T. 1, b. l. 42). N. Z., apklausta liudytoja
teismo posėdyje, parodė, kad atsakovo nurodytais laikotarpiais buvo momentas,
kada N. B. darbe visai
nebuvo, ieškovės darbe nebuvo apie 3 savaites, kažkur nuo sausio 6 d., kovo
mėn. – 2 dienas. Ji pildė darbo laiko apskaitos žiniaraščius, tačiau ieškovės
pravaikštų nežymėjo, kadangi ieškovė pasakė, kad ją išleidžia viršininkas (T.
1, b. l. 165). Liudytojos N. Z. parodymai
nepatvirtina, kad atsakovo nurodytais laikotarpiais ieškovė visiškai nebuvo
darbe, nes liudytoja buvo pateikusi ir kitokius duomenis 2009-03-26, byloje
nebuvo pateikti įrodymai, dėl kokių priežasčių ji buvo pateikusi tokius
duomenis. Liudytojas D. R. savo
parodymus, kad ieškovės nebuvo darbe laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 6 d. iki 23
d., grindė tuo, kad jis sausio mėnesį jos „beveik“ nematė (T. 1, b. l. 169). Byloje
buvo pateikti įrodymai, kad 2009-03-12 UAB „Inžinerinės idėjos“ vadovui
adresuotas raštas yra pasirašytas ieškovės (T. 1, b. l. 118). Taip pat ieškovė
yra pasirašiusi ir 2009-01-23 Kvalifikacijos egzamino komisijos protokolą Nr.
4, 2009-01-23 Personalo tarnybos išduotus pažymėjimus P. S. ir V. P. (T. 1, b. l. 116, 117). Byloje taip pat buvo pateikti
ieškovės pasirašyti Personalo mokymo skyriaus dokumentai (T. 1, b. l. 110-115).
Šiuose dokumentuose nėra nurodyta, kada jie surašyti ir pasirašyti, tačiau
byloje esantys įrodymai nepaneigia ieškovės nurodomų aplinkybių, kad ji juos
pasirašė tuo metu, kai atsakovas nurodo, kad ji darė pravaikštas.
Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovo darbuotojai ir vadovas
žinojo, jog susirgo ieškovės motina. Ieškovė kreipėsi į atsakovą dėl
materialinės pašalpos, sergant motinai. Iš 2009-02-10 ieškovės prašymo matyti,
kad ji prašė skirti materialinę pašalpą dėl labai sunkiai sergančios mamos,
prašymas yra vizuotas, nurodant ieškovei skirti pašalpą iš socialinio fondo (T.
1, b. l. 109). Liudytojai parodė, kad jie žinojo, jog ieškovė vykdavo slaugyti
motinos. Byloje esančių įrodymų visuma tvirtina, kad ieškovė darbo metu
išvykdavo pas motiną su tiesioginio viršininko leidimu. Liudytojas L. A., kuris buvo įgaliotas
kontroliuoti ieškovės darbo drausmę, parodė, kad 2009 m. sausio mėn., kai
sunkiai susirgo ieškovės motina, ieškovė pateikė prašymą išleisti atostogų.
Kadangi buvo metų pradžia ir buvo didelis darbo krūvis, jis paprašė, kad
ieškovė neišeitų, kad, jeigu labai prireiks, jis išleis ieškovę pas sergančią
motiną, tačiau darbas turėjo būti atliktas laiku. Kai prasidėjo administracijos
restruktūrizacija, reikėjo atleisti vieną darbuotoją, tada ir paaiškėjo, kad
ieškovė neva neteisėtai praleidinėjo darbą, nors direktorius žinojo, kad
ieškovė vienu metu buvo praradusi darbo pažymėjimą, jis pats asmeniškai
informavo direktorių ir personalą, kad ieškovė kurį laiką neturėjo darbo
pažymėjimo. Kai kada ieškovė išeidavo iš darbo 2-3 valandom anksčiau, tačiau
tai ji darydavo tik su jo leidimu, vieną kartą jos darbe nebuvo pusę dienos,
kadangi Alytuje buvo konsultacija su gydytojais, tačiau nebuvo tokio atvejo,
kad ieškovės visą dieną nebūtų darbe. Apie tai, kad jis išleisdavo ieškovę iš
darbo, žinojo ir generalinis direktorius. Pagal pareigines nuostatas jis turėjo
tokią kompetenciją. Žiniaraščiuose jis nežymėjo ieškovės nebuvimo darbe,
kadangi prie kolektyvinės sutarties pasirašytuose papildomuose protokoluose yra
nurodyta, kad labai sunkiais atvejais darbuotojai yra išleidžiami iš darbo iki
3 dienų iš eilės ir už tai jiems bus mokamas atlyginimas (T. 1, b. l. 164). Liudytojo
L. A. parodymais nesiremti
nėra faktinio ir teisinio pagrindo, nes pagal bylos duomenis jis buvo
tiesioginis ieškovės viršininkas, jis kontroliavo ieškovės darbo drausmę,
atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių šias aplinkybes. Atsakovas taip pat byloje
nepaneigė aplinkybių, kad ieškovė tam tikru laiku nebūdavo darbe ir vykdavo pas
sergančią mamą tiesioginio viršininko leidimu. Toks ieškovės nebuvimas darbe
negali būti vertinamas kaip pravaikšta, nes, kaip jau buvo minėta, pravaikšta
yra į neatvykimas darbą be svarbių priežasčių. Atsakovas byloje neteikė
įrodymų, kad ieškovė savo tiesioginio viršininko leidimu negalėjo išvykti iš
darbo, kad jai tokį leidimą turėjo duoti atsakovo vadovas. Atsakovas
apeliacinės instancijos teismui pateikė Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros
2009-11-24 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr.
11-1-00101-09 (T. 2, b. l .10-14). Šiuo nutarimu nustatytos aplinkybės
nepaneigia aukščiau nurodytų aplinkybių. Nutarime nurodyta, kad bylos duomenys
patvirtina, jog N. B. nebuvo
darbe tiriamuoju laikotarpiu. Remiamasi tų pačių liudytojų, kurie buvo
apklausti teisme, parodymais, atlikta tarnybinio mobiliojo ryšio telefono bei
fiksuoto N. B. tarnybinio
ryšio abonento 2009 m. sausio ir kovo mėn. įeinančių ir išeinančių skambučių
išklotinių analize. Buvo nustatyta, kad ieškovei priklausantis abonentas 8615
31994 Vilniuje esančių stočių veikimo zonoje buvo šeštadieniais – sekmadieniais
nuo 2009-01-10 14.52 val. iki 2009-01-11 11.12 val., nuo 2009-01-17 14.16 val.
iki 2009-01-18 11.33 val. Nuo 2009-01-05 14.52 val. iki 2009-01-10 val. 13.25
val., nuo 2009-01-11 14.12 val. iki 2009-01-17 12.21 val. abonentas buvo
Prienų r., Alytuje, Varėnos r. esančių mobiliojo ryšio operatorių bazinių
stočių veikimo zonose, nuo 2009-01-17 14.55 val. iki 2009-01-25 13.19 val., nuo
2009-03-11 11.18 val. iki 2009-03-15 19.35 val. abonentas buvo Varėnos r.,
Alytuje esančių stočių veikimo zonoje. Iš abonento 2694 2475 skambučių
išklotinės nustatyta, kad 2009-01-06 9.28 val., 9.23 val., 9.48 val., 13.03
val., 2009-01-19 9.44 val., 2009-01-20 12.37 val., 2009-01-23 9.29 val., 9.38
val. buvo skambinta į N. B. telefoną,
nurodytomis dienomis veikusį Alytuje esančių operatoriaus stočių veikimo
zonoje. Taip pat nustatyta, kad ieškovei N. B. išduota banko kortele 2009-01-07 16.48
val., 16.49 val., 2009-01-08 13.39 val., 2009-01-09 20.26 val., 2009-01-22
20.32 val., 2009-03-13 19.37 val., 19.38 val. finansinės operacijos buvo
atliktos Alytaus mieste. Ieškovė paaiškino, kad tarnybinį telefoną buvo
palikusi tėvų namuose Alytuje, iš palikto telefono skambindavo jos šeimos
nariai į L. A. tarnybinį
telefoną, ji iš L. A. telefono
skambindavo šeimos nariams. Apklausta liudytoja gydytoja D. T. nenurodė konkrečių dienų, kada ieškovė
slaugė motiną, nurodė, kad laikotarpyje nuo 2009-01-07 iki 2009-01-26 slaugė.
Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad jam pakanka įrodyti, jog
ieškovė nebuvo darbe bent vieną darbo dieną iš nurodytų 12 dienų, tačiau
atsakovas byloje nenurodė konkrečios dienos, kurią ieškovė nebuvo darbe visą
dieną be viršininko leidimo, t. y. dėl nesvarbių priežasčių. Be to, atleidimas
iš darbo DK 136 str. 3 d. 2 p.
nustatytu pagrindu yra drausminė nuobauda (DK 237 str. 1 d. 3 p.), kuri gali būti taikoma tik esant drausminės
atsakomybės pagrindui. Drausminės atsakomybės pagrindas yra darbo drausmės
pažeidimas (DK 234, 235 str.) arba įstatymuose nustatyta kita
pražanga. Skiriant drausminę nuobaudą, turi būti atsižvelgiama į darbo drausmės
pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis
šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau (DK 238 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-30 nutartis, priimta
civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2008). Taigi ieškovės atleidimo iš darbo
teisėtumo klausimas turi būti sprendžiamas vertinant ne tik tai, ar buvo
padarytas darbo drausmės pažeidimas, bet ir tai, ar drausminė nuobauda buvo
skirta laikantis DK 238 str. reikalavimų. Įvertinus tai, kad
byloje nebuvo pateikti įrodymai, jog ieškovė netinkamai atlikdavo savo darbo
pareigas, pažeidinėdavo darbo drausmę, savavališkai pasišalindavo iš darbo, kad
atsakovas nenustatė, jog ieškovė 2009 m. sausio – kovo mėn. netinkamai atliko
savo darbines funkcijas, t. y. nepadarė jos kompetencijai priskirtų darbų
(byloje nebuvo paneigtas ieškovės argumentas, kad atsakovo generalinio
direktoriaus 2009-02-03 įsakymu Nr. P-57 pagrindu ji buvo skatinta už laiku
atliktą darbą), aplinkybes, dėl kurių ieškovė tam tikrą laiką nebuvo darbe,
darytina išvada, kad nebuvo pagrindo ieškovei skirti drausminę nuobaudą –
atleidimą iš darbo.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovas praleido
DK 241 str. 1 d. numatytą vieno mėnesio terminą skirti drausminę nuobaudą už
laikotarpį nuo 2009-01-06 iki 2009-01-12 ir nuo 2009-01-19 iki 2009-01-23.
Ieškovei drausminė nuobauda buvo paskirta 2009-03-31, t. y. praleidus vieno
mėnesio terminą. Atsakovas nurodo, kad generalinis direktorius, kuris yra
įgaliotas skirti drausmines nuobaudas, apie ieškovės darbo drausmės pažeidimą
sužinojo 2009-03-25, todėl vieno mėnesio terminas skirti drausminę nuobaudą nėra
praleistas. Su tokia atsakovo pozicija nesutiktina, nes byloje nepaneigti
įrodymai, tvirtinantys, kad generaliniam vadovui buvo žinoma apie tai, jog
serga ieškovės motina, jos tiesioginis viršininkas jai leidžia vykti pas
motiną. Tai parodė liudytojas L. A.,
o liudytoja V. A. B. parodė,
kad kolektyve apie tai buvo šnekama (T. 1, b. l. 168). Darbo laiko apskaitos
žiniaraščius pasirašydavo darbdavio įgalioti asmenys. 2009 m. sausio mėn. darbo
laiko apskaitos žiniaraštį pasirašė darbdavio įgaliotas asmuo generalinio
direktoriaus pavaduotojas A. K.,
kuris galėjo ir turėjo išsiaiškinti aplinkybes apie tai, ar ieškovė buvo darbe
visą laiką, ar dirbo, jei nebuvo ir nedirbo, tai dėl kokių priežasčių, nes atsižvelgiant
į ieškovės pareigas, jos vidutinį mėnesio darbo užmokestį – 11129,79 Lt,
darytina išvada, kad ieškovės atliekamos darbo funkcijos buvo svarbios ir
darbdaviui reikšmingos.
Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių nepripažintini pagrįstais apeliacinio
skundo argumentai, kurių pagrindu ginčijama pirmosios instancijos teismo
išvada, kad ieškovė iš darbo buvo atleista be teisėto pagrindo, pažeidžiant
drausminės nuobaudos skyrimo taisykles.
Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad 2009-02-09 generalinio
direktoriaus įsakymu centrinėje administracijoje buvo panaikintas 251 etatas,
iš jų ir Personalo tarnybos Personalo mokymo skyriaus viršininko etatas, todėl turi
būti taikomas DK 297 str. 4 d. numatytas alternatyvus darbuotojų teisių gynimo
būdas. Šios atsakovo nurodytos aplinkybės nesudaro faktinio ir teisinio
pagrindo taikyti DK 297 str. 4 d. numatytą alternatyvų darbuotojų teisių gynimo
būdą, pripažįstant, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai
taikė DK 297 str. 3 d. numatytą darbuotojo (ieškovės) teisių gynimo būdą. Ieškovė
buvo atleista iš Personalo tarnybos Personalo mokymo skyriaus viršininkės
pareigų, ieškiniu prašė grąžinti ją į darbą. Pirmosios instancijos teismas
tenkino šį ieškovės prašymą ir ieškovę grąžino į pirmesnį darbą, kaip tai
numato DK 297 str. 3 d. Bylą dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu
nagrinėjantis teismas nesaistomas darbuotojo (ieškovo) nurodyto ieškinio
dalyko: nustatęs, kad tenkinti pareikštą reikalavimą visa apimtimi nėra
pagrindo, teismas gali savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti alternatyvų
darbuotojo darbo teisių gynimo būdą (CPK 418 str.). Teismas gali keisti
ieškinio dalyką bylose dėl grąžinimo į darbą, jeigu nustato, kad darbuotojas į
pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių,
organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad darbuotojui gali būti
sudarytos nepalankios sąlygos dirbti (DK 297 str. 4 d.). Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-04-27
nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007, konstatuota:
kadangi DK 297 str. 3 ir 4 d. nustatyta galimybė taikyti vieną iš
alternatyvių darbuotojo teisių gynimo būdų, tai teismai, parinkdami vieną iš
jų, turi savo pasirinkimą argumentuotai pagrįsti bei siekti, kad priimtu
sprendimu būtų įvykdytas socialinis teisingumas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-12-10 nutartyje, priimtoje
civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2007, konstatuota, kad DK 287 str. 3,
4 d. nustatyti alternatyvūs darbuotojų teisių gynimo būdai yra skirti
pirmiausia darbuotojų interesams ginti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-03-30 nutartyje, priimtoje civilinėje
byloje Nr. 3K-3-139/2010, darbdavio atlikti struktūriniai pertvarkymai
nagrinėjamos bylos kontekste buvo kvalifikuoti kaip DK 297 str. 4 d.
nurodyta šios teisės normos taikymo sąlyga – organizacinės priežastys, dėl
kurių darbuotojas negali būti grąžinamas į pirmesnį darbą, išaiškinta, kad
teismas neturi įgaliojimų vertinti darbovietės
struktūrinių pertvarkymų tikslingumo ir pagrįstumo (sprendimą dėl
darbovietės struktūrinių pertvarkymų darbdavys, išskyrus teisės aktų nurodytus
atvejus, turi teisę priimti savarankiškai ir savo rizika), o yra įgaliotas
tirti ir nustatyti, ar darbovietės struktūriniai
pertvarkymai atlikti kompetentingo organo sprendimu, ar jie yra realūs, ar nėra
fiktyvūs, turintys tikslą tik pagrįsti neteisėtai iš darbo atleisto darbuotojo
negalimumą grąžinti į pirmesnį darbą. Įvertinus atsakovo AB „Lietuvos
geležinkeliai“ pateiktus duomenis apie atliktus struktūrinius pertvarkymus,
nesutiktina su atsakovo pozicija, kad remiantis vien 2009-02-02 atsakovo
generalinio direktoriaus įsakymu šioje byloje turi būti nustatyta, kad dėl
darbovietės struktūrinių pertvarkymų ieškovė neturi būti grąžinama į darbą, t. y.
neturi būti ginama jos teisė į darbą. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė
neturėjo būti atleista iš darbo remiantis atsakovo 2009-02-02 įsakymo pagrindu.
Atsakovas 2009-02-05 pranešimu/įspėjimu apie darbo sutarties nutraukimą pasiūlė
ieškovei nuo 2009-04-06 pereiti į Informacijų technologijų centro Finansinių
apskaitos ir verslo valdymo sistemos diegimo ir eksploatacijos skyriaus
Personalo valdymo ir darbo užmokesčio modulio diegimo grupės vadovės pareigas
(T. 1, b. l. 8), darbo sutarties priede nurodyta, kad ieškovė buvo perkelta į
Informacijų technologijų centro Finansinių apskaitos ir verslo valdymo sistemos
diegimo ir eksploatacijos skyriaus Personalo valdymo ir darbo užmokesčio
modulio diegimo grupės vadovės pareigas, tačiau generalinis direktorius
2009-04-09 įsakymu Nr. Į-293 nuo 2009-04-06 patvirtino laikiną etatų sąrašą, į
kurį įrašė Personalo tarnybos Personalo mokymo skyriaus viršininko etatą, išbraukė
iš etatų ieškovę - Informacinių technologijų centro Finansų apskaitos ir verslo
valdymo sistemos diegimo ir eksploatacijos skyriaus Personalo valdymo ir darbo
užmokesčio modulio diegimo grupės vadovę (T. 1, b. l. 88-89). Taigi atliekant
struktūrinius pertvarkymus ieškovei darbo vieta buvo skirta, tačiau pats
atsakovas pakeitė savo sprendimus ir vėl patvirtino Personalo tarnybos
Personalo mokymo skyriaus viršininko etatą.
Iš ieškovės darbo užmokesčio buvo išskaičiuota 3560,14 Lt (T. 1, b. l.
77). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas neteisėtai iš
ieškovės darbo užmokesčio išskaitė 3560,14 Lt, ir priteisė šią sumą ieškovei.
Ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista, nes
byloje nenustatyta, kad ieškovė darė atsakovo nurodytas pravaikštas, kad
visiškai nedirbo atsakovo nurodytu laikotarpiu, neatliko darbinių funkcijų.
Kadangi netenkintas
atsakovo apeliacinis skundas, ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi
išlaidos. Už advokatės atstovavimą apeliacinės instancijos teisme ieškovė
sumokėjo 2700 Lt. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos
išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 str. 2 d. ir atsižvelgti
į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino
užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą
(paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus
kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-28
nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-533/2008). Advokatė parengė atsiliepimą į apeliacinį skundą,
dalyvavo apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Teisingumo ministro
2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu
patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už
advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus
dydžio (toliau Rekomendacijos) 8.11 p. nurodyta, kad rekomenduojamas maksimalus
užmokesčio advokatui dydis už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą yra 1200
Lt (1,5*800), 8.18 p. nurodyta, kad rekomenduojamas maksimalus užmokesčio
advokatui dydis už vieną atstovavimo teisme valandą yra 120 Lt (0,15*800), 9 p.
numato, kad jeigu teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama su
minutėmis, ji apvalinama: iki 30 min. atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma
kaip valanda. Posėdis apeliacinės instancijos teisme truko 1 val. 25 min. Tai
reiškia, kad rekomenduojama maksimali priteistino užmokesčio suma už ieškovės
advokatės parengtą atsiliepimą į apeliacinį skundą ir atstovavimą apeliacinės
instancijos teisme pagal Rekomendacijas yra 1320 Lt, todėl atsižvelgiant į tai,
į bylos sudėtingumą, advokatės darbo ir laiko sąnaudas, ieškovei iš atsakovo
priteistina 1320 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su
procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas
turėjo 7,15 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus atsakovo
apeliacinio skundo, nurodytos išlaidos priteistinos iš atsakovo į valstybės
biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).
Vilniaus apygardos teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos
CPK 325-331 str.,
n u t a r i a:
Vilniaus miesto 3-iojo
apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei N. B. iš atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“
1320 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti
valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens
kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300,
įmokos kodas 5660) iš atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai”
7,15 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės
instancijos teisme.
Kolegijos
pirmininkė Dalia Višinskienė
Teisėjai Danutė
Kutrienė
Petras Jaržemskis