Administracinė byla Nr. A-1066-525/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03491-2016-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. V. (I. V.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas I. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir atsakovas, Vilniaus PN), 430 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2016 m. balandžio 1 d. įsigaliojus naujai Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Taisyklės), redakcijai, nuteistiesiems turi būti užtikrinta teisė skambinti internetine telefonija. Ši jo teisė ignoruojama, prašymai leisti paskambinti internetine telefonija neregistruojami.
3. Pareiškėjas nurodė, kad yra priskirtas drausmės grupei, todėl jam priklauso skambinti artimiesiems 2 kartus per mėnesį, pokalbio trukmė – 15 min. Šiuo metu gali skambinti tik iš taksofono, skambinimo kortelė kainuoja 2,90 Eur, tačiau dėl sunkios turtinės padėties sunku ją įsigyti. Dėl tokių Vilniaus PN veiksmų yra priverstas prašyti kitų nuteistųjų kreditų arba pagal galimybes pats stengiasi įsigyti skambinimo kortelę. Internetinė telefonija yra nemokama, todėl galėtų realizuoti savo teisę bendrauti su artimaisiais. Pareiškėjo teigimu, ji prilygsta trumpalaikiam pasimatymui, nes kalbėdamas galėtų matyti artimuosius. Jeigu atsakovas veiktų taip, kaip privalo, nuo 2016 m. balandžio 1 d. būtų galėjęs 6 kartus pamatyti artimuosius, todėl nematydamas artimųjų išgyvena.
4. Atsakovas pateiktame atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
5. Atsiliepime Vilniaus PN nurodė, kad nuo 2016 m. balandžio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1R-107 patvirtinta nauja Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 124 punkto redakcija, kurioje nustatyta, kad pataisos įstaigose privalo būti užtikrinta, jog nuteistiesiems būtų sudarytos sąlygos skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu ir papildomai numatė, kad skambinimui ir kalbėjimui telefonu prilyginamas skambinimas ir kalbėjimas internetine telefonija, tokiu būdu naujai išdėsčius taisyklių punktą atsirado alternatyvus būdas nuteistiesiems susisiekti su asmenimis, esančiais už pataisos įstaigos ribų. Normoje imperatyviai nurodyta, kad pataisos įstaigoms nustatyta pareiga organizuoti ir užtikrinti, jog nuteistiesiems būtų sudarytos tinkamos sąlygos skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu (tokia galimybė Vilniaus PN nuteistiesiems yra sudaryta, įstaigos teritorijoje įrengti taksofonai), numatant alternatyvą, kad esant tokioms techninėms galimybėms pataisos įstaigose būtų ir antras komunikacijos būdas - internetinė telefonija. Nuteistiesiems yra suteikta teisė skambinti telefonu, o skambinimui ir kalbėjimui telefonu tik prilyginamas skambinimas ir kalbėjimas internetine telefonija (kaip alternatyvus telefonui komunikacijos būdas). Skambinimui ir kalbėjimui telefonu alternatyvus skambinimas ir kalbėjimas internetine telefonija yra naujas (naujai nustatytas) ryšio palaikymo su artimaisiais bei kitais asmenimis būdas. Šiuo metu yra sprendžiamas klausimas dėl internetinės telefonijos sistemos įdiegimo visose pataisos įstaigose, siekiant visiems pataisos įstaigose laikomiems nuteistiesiems sudaryti vienodas sąlygas dėl teisės pasinaudoti ir internetinės telefonijos galimybe. Internetinės telefonijos sistemai įdiegti reikalingas viešasis pirkimas, skambinimo ir kalbėjimo internetine telefonija paslauga Vilniaus PN nuteistiesiems bus mokama, paslaugos tiekėjams nustačius atitinkamus skambučių ir kalbėjimo internetine telefonija tarifus. Galimybių paskambinti internetine telefonija nesuteikimas, savaime nesuponuoja Taisyklių pažeidimo, kadangi tai niekaip nesuvaržė pareiškėjo teisės skambinti ir kalbėti telefonu su artimais giminaičiais ir kitais asmenimis.
6. Pažymėjo, kad pareiškėjas yra Vilniaus PN drausmės grupės nuteistasis, jam suteikta teisė skambinti telefonu du kartus per mėnesį bei apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, kurioje galima įsigyti ir taksofono skambinimo kortelių. Pareiškėjas 2016 metais 14 kartų pasinaudojo teise paskambinti telefonu. Iš Atsiskaitymų su kreditoriais apskaitos žiniaraščio išrašo matyti, jog pareiškėjas disponuoja pakankamai didelėmis piniginių lėšų sumomis, kurias savo nuožiūra išleidžia pataisos įstaigos parduotuvėje. Vilniaus PN administracija savo veiksmais pareiškėjo teisių nepažeidė ir jam jokios žalos nepadarė, todėl nėra jokio pagrindo svarstyti neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimą.
7. Vilniaus PN taip pat prašė priteisti iš pareiškėjo 0,30 Eur bylinėjimosi išlaidų už dokumentų kopijų parengimą.
8. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos (toliau – ir KD prie TM) pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.
9. Atsiliepime nurodė, kad pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, jog nuteistiesiems būtų sudarytos sąlygos skambinti ir kalbėti telefonu. Teisės aktai tik nurodo, kad skambinimui ir kalbėjimui telefonu prilyginamas skambinimas ir kalbėjimas internetine telefonija, tačiau imperatyviai nenustato, kad pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, jog nuteistiesiems būtų sudarytos sąlygos skambinti ir kalbėti internetine telefonija. Skambinimas telefonu nuteistiesiems yra mokamas, telefoninių pokalbių išlaidas apmoka pats nuteistasis arba abonentas, kuriam skambinama. Šio ginčo atveju pataisos pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų veiksmų nenustatyta.

II.

10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
11. Teismas nurodė, kad ginčas byloje kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš Vilniaus PN neveikimo, neužtikrinant pareiškėjui galimybės nuo 2016 m. balandžio 1 d. naudotis internetine telefonija.
12. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2016 m. birželio 8 d. Vilniaus PN pateikė prašymą leisti bendrauti su motina internetinės telefonijos pagalba. Vilniaus PN 2016 m. liepos 1 d. rašte Nr. 42-863(1) paaiškino skambinimo kitiems asmenims ir kalbėjimo telefonu tvarką, nurodė, kad šiuo metu yra vertinamos pataisos įstaigų techninės galimybės, rengiama naudojimosi internetine telefonija tvarka, jos organizavimo ir priežiūros taisyklės, todėl ši paslauga pataisos įstaigose šiuo metu neteikiama. Pareiškėjas, nesutikdamas su pateiktu atsakymu, 2016 m. liepos 21 d. pateikė skundą KD prie TM, kuris 2016 m. rugpjūčio 3 d. sprendime Nr. 2S-4262 paaiškino, kad Vilniaus PN pareigūnai, nesuteikdami teisės pasinaudoti internetine telefonija, pareiškėjo teisių nepažeidė, pažymėjo, jog ši paslauga Vilniaus PN bus mokama, paslaugos tiekėjams nustačius atitinkamus skambučių ir kalbėjimo internetine telefonija tarifus.
13. Teismas nurodė, jog nuteistųjų teisė paskambinti telefonu įtvirtinta BVK 102 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistiesiems leidžiama paskambinti telefonu. Skambinimo dažnumą nustato šio Kodekso 55, 73, 74, 75, 79, 80, 85, 86, 91 ir 152 straipsniai. Pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas turi teisę leisti papildomai vieną kartą paskambinti telefonu, jeigu to prašo nuteistasis dėl svarbių aplinkybių (1 dalis); nuteistajam paskambinti telefonu leidžiama, jeigu jis tuo metu yra mokus arba naudojasi ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita. Skambinti ir kalbėti telefonu galima ne ilgiau kaip 15 minučių. Kam skambinti, pasirenka nuteistasis. Telefoninių pokalbių išlaidas, kai nesinaudojama ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita, apmoka pats nuteistasis (2 dalis); skambinimo telefonu tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (5 dalis). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 124 punkte, galiojusiame iki 2016 m. balandžio 1 d., buvo nustatyta, kad pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad nuteistiesiems būtų sudarytos sąlygos paskambinti telefonu. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1R-107, įsigaliojusiu 2016 m. balandžio 1 d., pakeistas Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 124 punktas įtvirtinant, kad pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, jog nuteistiesiems būtų sudarytos sąlygos skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu. Skambinimui ir kalbėjimui telefonu prilyginamas skambinimas ir kalbėjimas internetine telefonija.
14. Teismas iš aptarto teisinio reglamentavimo sprendė, kad pataisos įstaigos direktoriui yra nustatyta pareiga užtikrinti nuteistiesiems sąlygas paskambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu. Nuteistųjų teisei paskambinti telefonu nuo 2016 m. balandžio 1 d. prilygintas skambinimas ir kalbėjimas internetine telefonija. Tai yra aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinta Taisyklėse, todėl pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog skambinimas internetine telefonija prilygsta trumpalaikiam pasimatymui. Nuteistųjų teisė į trumpalaikius pasimatymus reglamentuojama BVK 94 straipsnyje, o detalizuota Taisyklių XVI skyriuje, kai tuo tarpu nuteistųjų skambinimas ir kalbėjimas telefonu įtvirtintas XIX skyriuje, apimančiame ir šių Taisyklių 124 punktą.
15. Teismas pažymėjo, kad Taisyklių 124 punkte nustatyta, jog skambinimui ir kalbėjimui telefonu prilyginamas skambinimas ir kalbėjimas internetine telefonija. BVK 102 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistajam paskambinti telefonu leidžiama, jeigu jis tuo metu yra mokus arba naudojasi ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita. <...>. Telefoninių pokalbių išlaidas, kai nesinaudojama ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita, apmoka pats nuteistasis. Šių teisės normų sisteminė analizė leidžia teigti, kad skambinimas telefonu yra mokamas, o atitinkamai skambinimą ir kalbėjimą internetine telefonija prilyginus skambinimui ir kalbėjimui telefonu, darytina išvada, kad skambinimas internetine telefonija taip pat yra mokamas.
16. Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjas priskirtas drausmės grupei, todėl jis turi teisę du kartus per mėnesį paskambinti telefonu (BVK 75 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Į bylą pateikta pareiškėjo telefoninių pokalbių apskaitos kortelė patvirtina, kad pareiškėjas šia teise pasinaudojo, t. y. du kartus per mėnesį skambino telefonu, šią aplinkybę patvirtino savo parašu. Iš atsiskaitymų su kreditoriais apskaitos žiniaraščio matyti, kad pareiškėjas 2016 m. sausio – birželio mėnesiais gavo pašalpą, išmoką, taip pat į jo asmeninę sąskaitą artimieji reguliariai perveda pinigines lėšas, todėl nėra objektyvaus pagrindo sutikti su pareiškėjo teiginiais, kad dėl sunkios turtinės padėties jam sunku įsigyti skambinimo kortelę, kuri kainuoja 2,90 Eur.
17. Teismas, remdamasis faktinėmis aplinkybėmis, sprendė, kad pareiškėjo teisė paskambinti telefonu nebuvo apribota. Tai, kad pareiškėjui nebuvo leista skambinti internetine telefonija, kaip vienu iš skambinimo būdų, nereiškia, jog jo teisė paskambinti apskritai nebuvo užtikrinta. Vilniaus PN, sudarydamas sąlygas pareiškėjui paskambinti telefonu, tinkamai įgyvendino BVK ir Taisyklėse įtvirtintą pareigą sudaryti nuteistiesiems sąlygas skambinti telefonu. Ištyręs byloje nustatytas faktines aplinkybes, skundo bei atsiliepimo argumentus, teismas nenustatė Vilniaus PN pareigūnų neteisėtų veiksmų. Nenustatęs būtinųjų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
18. Teismas dėl atsakovo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas nurodė, kad Vilniaus PN nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo patirtas išlaidas. Vilniaus PN su ginču susijusią medžiagą teikė vykdydamas teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartį, o Tvarka, kuria remiasi atsakovas, pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi išlaidas, šiuo atveju netaikytina, todėl šio atsakovo prašymo netenkino.

III.

19. Pareiškėjas I. V. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti (b. l. 53-54).
20. Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neteisingai suprato bylos esmę, todėl nepagrįstai skundą atmetė. Jis skundė Vilniaus PN veiksmus dėl to, kad nesuteikė jam galimybės paskambinti internetine telefonija. Pasikeitus Taisyklėms, pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti nuteistiesiems naudotis internetine telefonija, tačiau tokia teisė jam nebuvo suteikta. Teismas neįvertino, kad skambinimas telefonu ir internetine telefonija skiriasi. Pareiškėjo teigimu, šiuo atveju Vilniaus PN pažeidė jo teises nesuteikiant jam paskambinti internetine telefonija.
21. Pateiktame atsiliepime Vilniaus PN su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą (b. l. 57–58).
22. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodo, kad pirmosios instancijos teismas laikėsi ABTĮ nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių. Apeliantas nepagrindžia ir neindividualizuoja subjektyvių neigiamų pasekmių, išgyvenimų, priežastinio ryšio tarp nurodytų pažeidimų ir jam tariamai padarytos neturtinės žalos, nepateikia duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines bei psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendimui priimti. Atsakovo atstovas visiškai sutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu ir mano, kad teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisingas, atitinkantis faktinę situaciją, priimtas teisingai įvertinus bylai esminę reikšmę turinčias aplinkybes, byloje esančius įrodymus, vadovaujantis galiojančiu teisiniu reguliavimu bei suformuota teismų praktika.
23. Trečiasis suinteresuotas asmuo KD prie TM pateiktame atsiliepime su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, teismo sprendimą palikti nepakeistą (b. l. 60–61).
24. Atsiliepime nurodo, kad apeliantas iš esmės apeliaciniame skunde pateikia tik savo subjektyvią nuomonę ir nenurodo jokių aplinkybių bei argumentų. Apelianto subjektyvus pareiškimas, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir mano, jog šis sprendimas yra neteisingas, nėra pagrindas naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Byloje nenustatyta, kad Vilniaus PN administracija nevykdė konkrečių teisės aktų reikalavimų, priešingai, užtikrino, jog apeliantas galėtų pasinaudoti savo teise paskambinti telefonu. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų pažeidęs imperatyvias teisės aktų nuostatas, susijusias su pataisos įstaigos vidaus tvarka. Todėl šiuo atveju nėra jokio pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus. Pareiškėjas remiasi abstrakčiais teiginiais ir samprotavimais. Byloje nenustačius neteisėtų atsakovo veiksmų, nėra sąlygų viešajai atsakomybei kilti.
25. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialiosios teisės normas taikė teisingai, proceso teisės normų nepažeidė, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

26. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš jo teisės skambinti telefonu, pasinaudojant internetine telefonija, apribojimo.
27. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjo teisė paskambinti telefonu, nustatyta BVK 102 straipsnyje, apskritai nebuvo suvaržyta, sprendė, jog Vilniaus PN neteisėtų veiksmų neatliko, atitinkamai nėra pagrindo priteisti pareiškėjui prašomą neturtinę žalą.
28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia tuo, kad Taisyklėse įtvirtinta galimybė skambinti internetine telefonija, todėl Vilniaus PN privalo tokią teisę pareiškėjui užtikrinti.
29. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.
30. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačius sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų
31. Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
32. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.
33. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju Vilniaus PN pareiškėjo atžvilgiu neatliko neteisėtų veiksmų.
34. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjo teisė skambinti telefonu, nustatyta BVK 102 straipsnyje, nebuvo suvaržyta, o skambinimas internetinės telefonijos būdu nėra savarankiška nauja teisė, o tik vienas iš teisės skambinti ir kalbėti telefonu realizavimo būdų. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Taisyklių 124 punkto lingvistinė ir loginė analizė leidžia spręsti, kad galimybė kalbėti internetine telefonija yra alternatyvi komunikacijos priemonė, t. y. ji yra prilyginama telefoniniams skambučiams. Kitaip tariant, pataisos įstaigos privalo užtikrinti nuteistiesiems sąlygas skambinti telefonu, o esant galimybėms ir internetine telefonija. Pažymėtina ir tai, kad internetinės telefonijos būdas įtvirtintas ne įstatyme, kaip akcentuoja pareiškėjas, bet įsakymu patvirtintose Taisyklėse. Aukštesnės teisinės galios teisės aktas – Bausmių vykdymo kodeksas, neįtvirtina savarankiškos nuteistųjų teisės skambinti internetinės telefonijos būdu. Todėl toks nuteistojo bendravimo su kitais asmenimis būdas laikytinas alternatyva skambinimui ir kalbėjimui telefonu, kuris gali būti įgyvendinamas atsižvelgiant į pataisos įstaigoje esančias technines galimybes.
35. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo teisiškai pagrįstų argumentų ir nepateikia jokių papildomų duomenų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo nagrinėjamu atveju padarytas išvadas.
36. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išaiškino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo teisinius santykius, bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo I. V. (I. V.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai              Laimutis Alechnavičius

                                          Ramūnas Gadliauskas

              Dalia Višinskienė